Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

2019-01-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-40-503/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-01-22
Bylos Nr.
A15.-40-503/2019
Teisminio proceso Nr.
4-53-3-00227-2018-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Petraitis
Pažeidėjas
A. K.
Advokatai
Gediminas Lukaševičius
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-40-503/2019;Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00227-2018-7;
ROIK: 18091316390;
Procesinio sprendimo kategorijos : 16.9.6; 21.9.10 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. sausio 22 d.Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant administracine tvarka kaltinamam (administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui) A. K., jo gynėjui advokato padėjėjui Gediminui Lukaševičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2018 m. rugsėjo 8 d., apie 17.30 val., pagal požymius galimai būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas jam priklausantį automobilį „SAAB“, valstybinio numerio ženklais Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavęs į namų valdos kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), ir po to, kai palyginus netrukus piliečiui V. K. pranešus Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriui apie tai, jog sulaikė minėto automobilio vairuotoją, kuris važinėjo neblaivus, ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato pareigūnams palyginus netrukus atvykus į minėtą namų valdos kiemą, kad išsiaiškinti įvykio aplinkybes, jis (A. K.) apie 18.00 val. būdamas minėtos namų valdos kieme, vengė įstatymo nustatyta tvarka pasitikrinti blaivumą (neblaivumą), tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 17 punkto reikalavimus, o už tai numatyta atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 7 dalį.

Teismo posėdžio metu A. K. neprisipažino padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje. Iš esmės paaiškino, jog jis 2018 m. rugsėjo 8 d., apie 16.30 val. atvažiavo automobiliu „SAAB“, valstybinio numerio ženklais Nr. (duomenys neskelbtini) pas krikšto dukters mamą I. B., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Su ja ir pas ją buvusiais asmenimis nutarė pasivaišinti – išgerti alkoholio. Kadangi nevietinis tai su I. B. minėtu automobiliu važiavo į artimiausią parduotuvę nusipirkti alkoholinių gėrimų. Iki minėtos parduotuvės važiavo ir iš šios grįžo leisdamas garsiai muziką, bet neviršydamas KET nustato greičio ir būdamas blaivus. Sugrįžęs pas I. B. į namus, šios namų valdos kieme paliko savo automobilį su išjungtu varikliu, tačiau su atidarytais langais ir garsiai leidžiama muzika. Tuoj pat jis su I. B. ir pas ją buvusiais jos svečiais I. J., A. B., pradėjo vartoti alkoholį. Maždaug po dvidešimties minučių po jo sugrįžimo iš parduotuvės į I. B. namų valdos kiemą pėsčiomis atėjo, kaip vėliau sužinojo, V. K., kuris gyvena name tos pačios gatvės pusėje kaip ir I. B., tik per vieną namų valdą. Šis jo atžvilgiu keikėsi, reiškė pretenzijas, kad garsiai leidžia muziką. Tarp jo ir V. K. įvyko žodinis konfliktas. V. K. pagrasino iškviesti policijos pareigūnus, kad tariamai jis vairavo būdamas girtas. Šio jis atsiprašė, jog galbūt per grubiai važiavo pro jo sodybą, prašė šio nusiraminti. Tačiau V. K. provokavo konfliktą, įlindo į jo automobilį ir bandė išjungti muziką, ištraukdamas iš automobilio užvedimo spynelės raktą. Tai jam nepavyko. Dėl to šis įširdo, nors tai jam nepavyko dėl nemokėjimo tai padaryti. Po to į I. B. namų valdos kiemą atėjo dar vienas asmuo, kaip vėliau sužinojo J. G.. V. K. toliau tęsė konfliktą ir kaip žadėjo iškvietė policijos pareigūnus. Po to jis (A. K.) nuėjo į I. B. namą toliau švęsti. Išgėrė alkoholio. Po dvidešimties minučių, ar pusvalandžio į I. B. namų valdos kiemą atvyko policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu. Policijos pareigūnai nesistengė būti objektyvūs, nes iš jų bendravimo su V. K. suprato, kad jie galimai pažįstami. Pareigūnai jo visiškai neklausė. Pareigūnai, neišsiaiškinę visų aplinkybių, patikėjo V. K. melagingais teiginiais, kad jis (A. K.) vairavo automobilį neblaivus ir pareikalavo jo pasitikrinti blaivumą. Kadangi jau buvo pavartojęs alkoholio bei matydamas policijos pareigūnų bendravimą su V. K. ir nenorėdamas pakenkti savo teisėtiems interesams, jis atsisakė minėtiems pareigūnams tikrintis neblaivumą duoti paaiškinimus ir pasirašyti ant administracinio nusižengimo protokolo.

Teismo posėdžio metu, liudytoja policijos pareigūnė A. M. iš esmės paaiškino, kad 2018-09-08 d. apie 17 val. 49 min., dirbdama kartu su porininku G. P., tarnybiniame automobilyje iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjas susilaikė neblaivų vairuotoją, laukia policijos pareigūnų. Jiedu, atvykę į įvykio vietą, rado stovintį automobilį Saab prie jo stovintį akivaizdžiai neblaivų asmenį, kaip vėliau paaiškėjo, kad šis yra A. K.. Tuoj pat prie jų priėjo pranešėjas V. K. ir J. G.. Šie teigė, kad jiems bebūnant pas V. K. namuose išgirdo gatvėje cypiančius automobilio ratus. Todėl nusprendė nueiti pažiūrėti kas nutiko. Pastebėjo dideliu greičiu važiuojantį juodos spalvos SAAB markės automobilį. Praėjus dar apie 20 min. vėl toje pačioje vietoje išgirdo cypiančias automobilio padangas ir vėl dideliu greičiu važiuojantį tą patį juodos spalvos SAAB markės automobilį. Be to, V. K. nurodė, jog, įtarė, kad kaimo gatvėmis važinėja neblaivus vairuotojas, todėl jis sėdo ant savo motorolerio ir nusprendė minėtą automobilį vytis. Jis minėtą automobilį nusivijo iki (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo kiemo. Priėjęs prie automobilio jis pastebėjo jame, vairuotojo vietoje sėdintį akivaizdžiai neblaivų vyrą, automobilio variklis buvo užkurtas, šalia, priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo kaimynė I. B.. Ši iš automobilio išlipo ir nuėjo į namą. Taip pat V. K. nurodė, jog, išlipęs automobilio vairuotojas pradėjo elgtis agresyviai, konfliktavo su juo, netrukus pradėjo jam siūlyti susitarti, kad jis nekviestų policijos, dėl to, kad vairavo neblaivus, tačiau tai nepavykus, nuėjo į namą girtauti. Po to, netrukus į namo kiemą atėjo ir jo draugas J. G.. Iš namo išėjęs neblaivus vairuotojas pradėjo su jais konfliktuoti. Po to prie jų priėjo ir minėta automobilio keleivė I. B.. Jiems šios paklausus, ar automobilį vairavo jau A. K. būdamas neblaivus, ši teigė, kad jis vairavo girtas, prašė, kad ji jam parodytų kur kaime yra parduotuvė, todėl ji sėdo į automobilį kartu su ja ir važiavo. Bendraujant su A. K., šis kategoriškai teigė, kad automobilį vairavo blaivus. Be to, nurodė, jog jo automobilis SAAB kieme stovi nuo vakar ir su juo niekas nevažiavo. Policijos pareigūnui G. P. pareikalavus A. K. pasitikrinti blaivumą, šis tikrintis blaivumą kategoriškai atsisakė. Be to, jiems (policijos pareigūnams) priėjus prie minėto automobilio ir palietus šio variklio dangtį neabejotinai tapo aišku, kad šio automobilio variklis šiltas. Po to iš įvykį mačiusių asmenų tiek ji, tiek porininkas G. P. paėmė paaiškinimus, automobilį galimai vairavusį neblaivų A. K. sulaikytas ir perdavė į įvykio vietą atvykusiems Vilkaviškio PK pareigūnams. Be to, jiedu nustatė, jog įvykio vietoje V. K. ir J. G. blaivūs, o I. B. buvo nustatytas girtumas. Iš esmės atsakė, jog ji paėmė iš I. B. rašytinį paaiškinimą. Šį surašė iš šios laisva valia išsakytų žodžių. Šį paaiškinimą I. B. perskaitė. Dėl šio jokių pastabų, klausimų ar pan. neturėjo. Šiame paaiškinime I. B. parašė, jog šį paaiškinimą ji perskaitė, jog šis surašytas teisingai. Šiame paaiškinime I. B. laisva valia pasirašė.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. K. iš esmės paaiškino, kad 2018-09-08 vakare, tikslaus laiko nežino, jam būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini) su draugu J. G. išgirdo netoliese esančioje gatvėje cypiančias automobilio padangas. Dėl to juodu išėjo pažiūrėti, kas nutiko. Pastebėjo, jog dideliu greičiu nuvažiuojantį juodos spalvos SAAB markės automobilį. Praėjus apie 20 minučių, vėl išgirdo padangų cypimą. Pastebėjo vėl tą patį automobilį, kuris dideliu greičiu važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, šios gatvės pabaigos kryptimi. Jis, šį automobilį besivydamas motoroleriu, atvažiavo į (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo kiemą. Pastebėjo, kad užvestame automobilyje sėdi neblaivus vyriškis, o prie jo sėdi I. . Netrukus neblaivus vairuotojas išlipo iš automobilio ir nuėjo prie namo verandos. Jis pastebėjo, jog šis visiškai neblaivus. Be to, šis su juo bendravo agresyviai, o kad vairavo neblaivus neigė ir siūlė susitarti, kad nebūtų iškviesti policijos pareigūnai. Po to minėtas vairuotojas nuėjo į namą. Pro šio langą matė, jog minėtas vairuotojas toliau geria alkoholį – alų. Šį jis su pertraukomis gėrė kol atvyko policijos pareigūnai. Atkreipė dėmesį į tai, kad jis perspėjo minėtą vairuotoją, kad nevartotų alkoholio, nes iškvietė policijos pareigūnus. Į tai minėtas asmuo nereagavo. Minėto asmens jis anksčiau nepažinojo.

Teismo posėdžio metu liudytoja I. B. iš esmės paaiškino, jog 2018-09-08 vakare, tikslaus laiko neprisimena, pas ją į namus atvažiavo jos dukters krikšto tėvas A. K.. Jiems pakalbėjus, šis jos paprašė parodyti artimiausią parduotuvę. Ji įsėdo į jo automobilį ir jiedu šiuo, vairuojamu A. K., nuvažiavo į Bažnyčios gatvėje, Alksnėnuose, esančią parduotuvę. Parduotuvėje A. K. nusipirko alkoholio. Po to juodu minėtu automobiliu, vairuojamu A. K., grįžo į jos sodybą. Netrukus pas ją į sodybą atėjo kaimynas V. K.. Šis ir A. K. konfliktavo, kaip ji suprato, dėl smarkiai važiavusio automobilio, kurį vairavo A. K.. Ji iki jų konflikto pabaigos nebuvo. Po to į jos sodybos kiemą atvyko policijos pareigūnai. Atsakė, jog kai ji su A. K. važiavo tai jai atrodė, jog šis blaivus. Ji tai paaiškino ir ją apklausiusiai pareigūnei. Taip pat atsakė, jog ji pareigūnei paaiškino, jog A. K. važiavo, jos galva greitokai ir stabdė. Taip pat atsakė, jog automobilio variklį užgesino A. K.; policijos pareigūnus iškvietė V. K.; jog ko jos pareigūnė klausė, ji atsakė, t. y. kaip viskas buvo, tačiau kad iš A. K. burnos sklido alkoholio kvapas ji nesakė. Į A. K. gynėjo klausimus iš esmės atsakė, jog prieš jos apklausą jai pareigūnė neišaiškino teises numatytas ANK 224 straipsnyje; jog pareigūnei į klausimą, ar užuodė iš A. K. burnos alkoholio kvapą, atsakė, jog ji neuostė; jog ji iš esmės neperskaitė tą ką parašė pareigūnė, tik pasirašė ant paaiškinimo; jog po to kai ji grįžo su A. tai šis namo virtuvėje kelis stikliukus alkoholio išgėrė; jog į jos sodybą V. K. atėjo, nes nematė, jog šis kuo tai būtų atvažiavęs. Į teisėjo klausimus atsakė, jog kai atėjo į jos sodybą V. K., tai A. K. iš automobilio jau buvo išlipęs. Taip pat atsakė, jog pareigūnei sakė, jog A. K. automobiliu važiavo greitai, tačiau nesakė, jog jis šį vairavo pavojingai. Be to pareigūnei sakė, kad ji A. K. sakė, kad nevažiuotų taip greitai. Tačiau pareigūnei nesakė, jog grįžę į jos kiemą ji iš automobilio išlipo, o prie A. K. priėjo kaimynas V. K.; jog V. K. užgesino A. K. vairuoto automobilio variklį, kad daugiau neišvažiuotų. Aiškios priežasties, kodėl pakeitė, neigia anksčiau duotus pareigūnei paaiškinimus aiškiai nenurodė.

Teismo posėdžio metu I. J. iš esmės paaiškino, jog A. K. automobiliu tikslaus laiko nepamena atvažiavo pas I. B. į šios sodybą. Netrukus A. su I. išvažiavo į parduotuvę. Ką parsivežė A. nematė. Tačiau grįžę A. ir I. nuėjo į jos namo kambarį ir kaip suprato ten jiedu vartojo alkoholį. Paskui atvažiavo V. K.. Į gynėjo klausimus atsakė, kad kai tik A. atvažiavo, tai nuo šio nesklido alkoholio kvapas; A. ir I. sugrįžus iš parduotuvės po pusvalandžio į I. sodybos kiemą pėsčiomis atėjo V. K.; per šį pusvalandį A. su I. gėrė alkoholį, kiek šio kuris išgėrė nežino; atėjęs V. K. priekaištavo A. dėl dideliu greičiu keliuku pravažiavimo, garsiai muzikos grojimo.

Teismo posėdžio metu liudytojas J. G. iš esmės paaiškino, jog tikslaus laiko nepamena, tačiau jam bebūnant pas draugą V. K., šio sodybos kieme, išgirdo netoliese esančioje gatvėje cypiančias automobilio padangas. Su V. nutarė nueiti pažiūrėti kas nutiko. Einant pastebėjo ta pačia gatve dideliu greičiu važiuojantį juodos spalvos SAAB markės automobilį. Maždaug po dvidešimties minučių vėl toje pačioje vietoje išgirdo cypiančias automobilio padangas ir dideliu greičiu važiuojantį tą patį automobilį. V. nusprendė šį automobilį vytis su motoroleriu. Šiuo šį jis nusivijo. Jis (J. G.) liko V. sodybos kieme. Maždaug po dvidešimties minučių V. paskambino jam telefonu ir paprašė ateiti pas jį (į tą vietą kurioje šis yra). Atėjęs į V. nurodytą vietą, pamatė kieme stovintį automobilį SAAB ir prie šio stovinčius V. bei akivaizdžiai neblaivų asmenį. Minėtas asmuo neigė, jog važiavo. Šis teigė, jog automobilis kieme stovi nuo praeitos dienos vakaro, jog šiuo šią dieną niekas nevažiavo. Jis priėjo prie minėto automobilio, prisilietė prie minėto automobilio variklio gaubto ir pajuto, jog šis šiltas. Po to neblaivus asmuo nuėjo į sodyboje esančio namo vidų. Matė pro namo langą kaip minėtas asmuo gėrė alkoholį. Girdėjo, kaip V. perspėjo minėtą asmenį, kad nevartotų alkoholio, nes iškvietė policijos pareigūnus. Į tai minėtas asmuo nereagavo. Be to, šis asmuo juos vijo iš minėtos sodybos kiemo. Po to į minėtą vietą atvyko policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismas įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, įvertinęs liudytojų V. K., J. G. ir A. M. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus sprendžia, kad A. K. padarė ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų minėtų duomenų (įrodymų) visuma leidžia teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad A. K. kaltė padarius ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta. Iš esmės A. K. nurodė, jog jokių objektyvių įrodymų, jog jis prieš vairavimą ir vairavimo metu būtų vartojęs alkoholį, išskyrus liudytojų V. K. ir J. G. įtarimą, kurio nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys (iš esmės nurodė, kad nepaisant pilietiškumo, galimas ir piktnaudžiavimas), byloje nėra. Pareigūnai įtarti, jog jis vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs, neturėjo galimybės, nes jo, vairuojančio automobilį, nesustabdė, su juo bendravo praėjus palyginus nemažai laiko po vairavimo fakto ir jam jau vartojus alkoholį nesant kliūčių, galimų neigiamų pasekmių, todėl, jis Vyriausybės nustatyta tvarka pareigos tikrintis girtumą, siejamą su ankstesniu vairavimu, neturėjo. Todėl jo atžvilgiu pareigūnas nepagrįstai surašė administracinio nusižengimo protokolą, juolab, kad šio nusižengimo nepadarė, t. y. būdamas neblaivus automobilio nevairavo, todėl neprivalėjo ir tikrintis neblaivumo. Tačiau, teismo nuomone, šis A. K. paaiškinimas yra neįtikinantis, juolab, kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad jis, policijos pareigūnui G. P. pareikalavus, vengė nustatyta tvarka tikrintis neblaivumą.

A. K. neneigia, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį, tačiau aiškino, kad automobilį vairavo būdamas blaivus. Pasak liudytojų V. K., J. G., jie išgirdo pakartotinai pakankamai greitai, jų galva nesaugiai važiuojantį automobilį. V. K., kad nustatyti tikrąsias aplinkybes šį automobilį vijosi. V. K. nustatyto nusižengimo vietoje rado automobilyje sėdintį A. K.. Pabendravęs su vairuotoju suprato, jog šis yra neblaivus (jautėsi alkoholio kvapas) ir automobilį vairavo būdamas neblaivus. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. V. K. išsikvietė J. G.. Šis netrukus atėjo į minėtą vietą. Šis suprato, jog A. K. automobilį vairavo neblaivus. V. K. į minėtą vietą iškvietė policijos pareigūnus. A. K. I. B. name vartojo alkoholį. V. K. perspėjo A. K., jog iškvietė policijos pareigūnus, ragino nevartoti alkoholio. Į tai, A. K. nereagavo. Atvažiavus policijos pareigūnams, V. K. ir J. G. parodė asmenį, kuris jų įsitikinimu vairavo automobilį SAAB būdamas neblaivus. Pasak policijos pareigūnės A. M., policijos pareigūnas G. P. pasikalbėjęs su A. K., prašė šio pasitikrinti blaivumą. Tačiau A. K. teigė, jog šią dieną automobilio nevairavo ir pasitikrinti blaivumą atsisakė. Netikėti liudytojų V. K., J. G., A. M. paaiškinimais nėra priežasties, nes šių paaiškinimai nuoseklūs, aiškūs, vieni kitus patvirtinantys ir papildantys. Be to, byloje nenustatytos aplinkybės, kad tiek V. K., tiek J. G., tiek A. M. būtų suinteresuoti apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti A. K., nes jo nepažinojo. Pažymėtina, jog tiek liudytoja I. B., tik liudytojas I. J. patvirtino, jog netrukus prieš nustatyto nusižengimo padarymą A. K. automobilį SAAB vairavo (gi su I. B. važiavo į parduotuvę). A. K. neginčija, kad bendravo su V. K. prieš atvykstant policijos pareigūnams. Be to, A. K. nurodė, jog prieš šiems atvykstant jis vartojo alkoholį. Taigi, kaip matyti, paties A. K. paaiškinimai apie tai, kad jis bendravo su V. K., po konflikto su šiuo jis vartojo alkoholį, visiškai sutampa su šio paaiškinimais, todėl jais abejoti priežasties nėra.

Kaip minėta, V. K., būtent dėl to, kad būdamas savo sodyboje išgirdo netoliese nesaugiai važiuojantį automobilį, šį atsivijęs priėjo prie vairuotojo ir uosle ir vizualiai įvertinęs, jog vairuotojas (kaip vėliau buvo nustatyta – A. K.) yra neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, paskambino Bendruoju pagalbos telefonu, o atvykusiems policijos pareigūnams nurodė šias aplinkybes.

Kaip nurodė liudytojas V. K., jis įspėjo A. K., jog yra iškviesta policija. Todėl liudytojo V. K., kuris atėjo į I. B. namų valdos kiemą palyginus netrukus po A. K. su I. B. sugrįžimo automobiliu SAAB, kurį patikimai šios liudytojos ir liudytojo I. J. paaiškinimais nustatyta, vairavo būtent A. K., parodymai apie tai, jog sustojus A. K. vairuojamam automobiliui ir jam, V. K., priėjus prie pastarojo, jis nuo A. K. užuodė alkoholio kvapą, – paneigia administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. versiją, kad V. K. policijos pareigūnus iškvietė dėl to, jog šiam nepatiko, jog iš vairuoto automobilio garsiai sklido muzika ir dėl tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tokia A. K. versija kelia abejonių ne tik dėl to, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog jis, kaip pats teigia, vairavo automobilį su garsiai iš šio sklidusia muzika, bet ir dėl to, jog tiek I. B., tiek J. G. nenurodė bylos nagrinėjimo teisme metu apylinkės, – jog A. K. vairavo automobilį su garsiai iš šio sklidusia muzika.

1Tai, jog A. K., atvykus policijos pareigūnams, buvo neblaivus, patvirtino ir atvykę policijos pareigūnai G. P. ir A. M.. Nors šie policijos pareigūnai A. K., vairuojančio automobilį, nesustabdė, o atvyko pagal liudytojo V. K. iškvietimą, šiam įtarus, kad SAAB vairuotojas važinėja galbūt neblaivus, tačiau A. K. šioje byloje traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vengė blaivumo patikrinimo, o ne už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus.

Pareigūno reikalavimas pasitikrinti blaivumą A. K., kuris vairavo transporto priemonę, buvo teisėti, kadangi išklausę liudytojus V. K., J. G. ir I. B., nustatė, kad iš esmės A. K. galimai vairavo automobilį SAAB būdamas neblaivus. A. K. teiginiai, jog nevairavo transporto priemonės neblaivus, be to, pareigūnai reikalavo tikrintis neblaivumą, jo galva esant šiems šališkiems, nes galimai šie buvo pažįstami su V. K., todėl jis neprivalėjo to daryti, teismo vertinami neįtikinamais, nepagrįstais, juolab kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad jis vengė nustatyta tvarka tikrintis neblaivumą. Pažymėtina, jog jokiais duomenimis nenustatyta, jog minėti pareigūnai iš anksčiau buvo pažįstami su V. K., gi ir A. K. tokių duomenų nepateikė. Be to, nustatyta, jog nuo V. K. pranešimo apie galbūt neblaivų vairuotoją bei iki policijos pareigūnų reikalavimo A. K. pasitikrinti neblaivumą praėjo nedidelis laiko tarpas. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, kad A. K. turėjo pareigą tikrintis neblaivumą. Byloje surinktų duomenų visuma leidžia konstatuoti, kad A. K. nagrinėjamoje situacijoje buvo lengvojo automobilio „SAAB“ vairuotoju ir privalėjo leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad A. K. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje, yra visiškai įrodyta, nes dėl jo sąmoningos veikos, kai jis išreiškė savo valią blaivumo nesitikrinti, nebuvo galimybių patikrinti jo blaivumo, nors galimybės tokį patikrinimą atlikti buvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad per Lietuvos Vyriausybės teisės aktu nustatytą laiką (vieną valandą) A. K. galėjo nuvykti į gydymo įstaigą ir savanoriškai duoti kraują, kad paneigti administracinio nusižengimo protokole aprašytas aplinkybes. Jis to nepadarė. Todėl A. K. argumentai, jog jis jokio nusižengimo nepadarė, automobilį vairavo tvarkingai, nepažeisdamas KET ir būdamas blaivus, todėl vėliau atvykę policijos pareigūnai neturėjo teisės reikalauti iš jo tikrintis blaivumo, o jis neturėjo paklusti tokiam policijos pareigūnų reikalavimui, yra atmetami kaip nepagrįsti.

A. K. atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės nenustatyta. Įvertinus tai ir vadovaujantis ANK 32 straipsnio 1, 2, 3 nuostatomis, A. K. nutarimu skirtina už nusižengimą nuobauda - vidurkio dydžio bauda, numatyta ANK 422 straipsnio 7 dalyje, su šio straipsnio 9 dalyje numatyta administracinio poveikio priemone.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 635-636 straipsniais,

nutaria:

pripažinti A. K. kaltu, padarius nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje, už neblaivumo patikrinimo vengimą, ir už tai jam paskirti vieno tūkstančio penkių šimtų eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

Išaiškinti A. K., jog pagal ANK 675 straipsnį bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo jam dienos. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Baudą pažeidėjas sumoka banke (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT2473000101 12394300, bankas „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos paskirtį - bauda administracinėje byloje Nr. ROIK: 18091316390, įmokos kodas - 1001).

Nutarimo skirti administracinę nuobaudą (baudą) vykdymo kontrolę pavesti atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Valdas Petraitis