Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: M. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, suvirintoju, šiuo metu laikinai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 11 kartų paskutinius kartus:

2017 m. gruodžio 11 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalį – 75 MGL dydžio bauda, pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta 50 MGL (1883 eurų) bauda su automobilio konfiskavimu, vadovaujantis BK 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams, bausmės neatlikęs;

2018 m. birželio 21 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo nuosprendžiu, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, 286 straipsnį, 281 straipsnio 7 dalį, – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta visa Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalis, paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

2019 m. kovo 14 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (veika įvykdyta 2017 m. birželio 18 d., tai yra nepraėjus 3 metams nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. paleidimo iš laisvės atėmimo vietos) – 2 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. birželio 21 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų laisvės atėmimo ir 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Bausmę atlikęs, 2021 m. liepos 12 d. išbrauktas iš probuojamųjų asmenų registro. Baudą sumokėjęs 2021 m. spalio 27 d., teistumas neišnykęs;

2022 m. birželio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant M. B. tęsti darbą arba jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatytas 6 mėnesių terminas šiam įpareigojimui įvykdyti. Bausmę atlikęs, 2023 m. liepos 7 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę E. T., būtent: 2023 m. rugpjūčio 12 d. apie 21.50 val. namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, be jokios priežasties priėjęs iš už nugaros, spyrė sėdėjusiai ant žemės savo šeimos narei - kartu su juo gyvenančiai sugyventinei E. T. į galvą, po to sudavė stovinčiai nukentėjusiajai kumščiu du smūgius į kairę veido pusę. Tęsdamas nusikalstamą veiką, apie 23.10 val., namuose, verandoje, adresu (duomenys neskelbtini) tyčia, be jokios priežasties, pargriovęs nukentėjusiąją E. T. ant grindų ir ją užsėdęs, kumščiu sudavė jai ne mažiau dešimt smūgių į galvą, veidą, tąsė už plaukų, kumščiu sudavė du smūgius į nugarą, įkando į dešinės rankos žastą ir abejų rankų dilbius, atsistojęs spyrė gulėjusiai ant grindų nukentėjusiajai du smūgius į kairį šoną bei du smūgius į nugarą. Taip, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai E. T. poodines kraujosruvas kairės vokuose, kaklo kairėje, pažandės kairėje, dešiniame žaste, abiejuose dilbiuose, dešinės plaštakos IV piršte, nugaroje, juosmens kairėje, odos nubrozdinimus abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, nugaroje, juosmens kairėje, plaukų išretėjimo židinį viršugalvio - pakaušio srityje - nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. B. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 12 d. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir daugelį aplinkybių nepamena. Prisimena, kad spyrė nukentėjusiajai, po to sudavė stovinčiai E. T. kumščiu du smūgius į kairę veido pusę, po to apie 23.10 val. pargriovė nukentėjusiąją ant grindų ir ant jos atsisėdęs kumščiu sudavė ne mažiau 10 smūgių į galvą, veidą, tąsė už plaukų, kumščiu sudavė į nugarą, įkando į dešinės rankos žastą ir abiejų rankų dilbius, spyrė du smūgius į kairį šoną, du smūgius į nugarą. Viskas vyko adresu (duomenys neskelbtini). Kaltas suvartotas alkoholis ir tai turėjo įtakos jo veiksmams. Tą dieną buvo išgėręs apie litrą degtinės. Alkoholį vartoja kiekvieną dieną, turi priklausomybę. Priklausomybės ligų centre nesigydė. Jei teismas skirtų tokį įpareigojimą, norėtų ir sutiktų gydytis. Alkoholį vartoja daug metų. Su E. T. augina 4 metų dukrą. Supranta, kad naudodamas smurtą sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai. 2022 m. yra teistas už sugyventinės sužalojimą. Gailisi padaręs nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiosios, nukentėjusioji jam atleido, susitaikė. Su vaikais bendrauja, prieš vaikus nesmurtauja. Turi darbą, penkis metus dirba (duomenys neskelbtini). Darbe neblaivus nebūna. Su sugyventine gyvena 6 metus, būna, kad susipyksta. Nori keistis ir susitvarkyti. Prie vaiko išlaikymo prisideda.

Nukentėjusioji E. T. nurodė, kad su kaltinamuoju susitaikė, jis jos atsiprašė, ji jam atleido. Kaltinamasis dirba, prisideda prie vaiko išlaikymo. Kaltinamajam reikia gydytis. Blaivus jis gražiai bendrauja su vaikais, pagrindinė problema - alkoholio vartojimas. Buvo kalbėta dėl vykimo gydytis. Prie alkoholio vartojimo prisidėjo ir narkotinių medžiagų vartojimas, mano, kad didžiausia pagalba jam būtų gydymasis.

Byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

apklaustas 2023 m. rugpjūčio 14 d. kaip įtariamasis M. B. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su sugyventine E. T. gyvena kartu apie šešerius metus ir veda bendrą ūkį. Apie 2023 m. rugpjūčio 12 d. įvykį mažai ką prisimena. Prisimena, kad šeštadienį - 2023 m. rugpjūčio 12 d., apie 16.00 val. grįžęs namo po darbo pradėjo vartoto alkoholinius gėrimus. Gėrė alų, degtinę. Atėjęs namo matė, kad E. T.su mama B. F. laukė gėrė sidrą. Jis alkoholinius gėrimus vartojo vienas, ir negeria kartu su B. F., nes su ja nesutaria, dėl jos kišimosi į jų su (duomenys neskelbtini) gyvenimą. Išgėrė 2 l talpos alaus, 0,5 l talpos butelį degtinės, buvo gerokai nuo jų apsvaigęs. Prisimena momentą, kad E. T. stipriai suėmė už jo lytinio organo ir stipriai spaudė. Jautė fizinį skausmą, rankomis mušė per jos rankas, kad ji nustotų spausti, kad pasitrauktų. Prisimena, kad juos išskyrė (duomenys neskelbtini) sugyventinis A. L.. Prie kokių aplinkybių viskas įvyko neprisimena. Žino, kad tai vyko lauke. Prisimena dar vieną momentą, kaip jis nuėjo pas pažįstamą, jos duomenų nurodyti nenori, paprašė cigaretės. Pamena, kai jį žadino policijos pareigūnai, nusivedė iki tarnybinio automobilio, patikrino jo girtumą. Ar pareigūnai ką nors klausinėjo apie įvykį, neprisimena. Po kurio laiko jis bendraudamas telefonu su E. T. iš jos pasakojimo sužinojo, kad jis be jokios priežasties atėjęs prie jos pradėjo ją mušti - spardyti. Įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau pripažįsta, kad galėjo taip pasielgti, nes su E. T. jau visą savaitę buvo įtempti santykiai. (duomenys neskelbtini) buvo pikta ir su juo nesikalbėjo. Turi priklausomybę nuo alkoholio, norėjo kreiptis į priklausomybės centrą, tačiau gydymas yra tik stacionare, o jis yra dirbantis ir nenori atsiprašinėti iš darbo. Kaltę pripažįsta visiškai, galėjo sumušti E. T., nuoširdžiai gailisi (b. l. 99-102).

Apklaustas įtariamuoju 2023 m. rugpjūčio 23 d. M. B. parodė, kad pilnai prisipažįsta įvykdęs nusikaltimą nurodytą pranešime apie įtarimą, o būtent, kad 2023 m. rugpjūčio 12 d. sudavė daugybinius smūgius kumščiu ir koja sugyventinei E. T.. Detaliai kur sudavė, kiek smūgių ir kuo nurodyti negalėjo, nes neprisimena detaliai įvykių aplinkybių, tačiau mano, kad galėjo suduoti prie aplinkybių kurios nurodytos pranešime apie įtarimą. Prieš įvykį vartojo alkoholį buvo nuo jo apsvaigęs, todėl visų įvykio aplinkybių neprisimena. Pasilieka prie savų duotų pirminių parodymų Kad įvykdė nusikaltimą labai gailisi. Yra informuotas, kad tyrimas bus užbaigtas pagreitintu procesu. Sutinka, kad į teismo posėdį nebūtų kviečiami liudytojai (b. l. 106-108).

Nukentėjusioji E. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su sugyventiniu M. B. gyvena apie šešerius metus ir veda bendrą ūkį, bei gyvena jos mamos name. Turi bendrą jųdviejų keturmetę dukrą. Paskutinę savaitę su M. B. santykiai buvo blogi, su juo nekalbėjo, dėl tam tikrų priežasčių, t. y. dėl jo netinkamo elgesio. 2023 m. rugpjūčio 12 d., dienos metu su mama sėdėjo kieme ant žemės (pledo) ir vaišinosi sidru. M. B. dirbo garaže, vartojo alkoholį. Apie 21.50 val. jai sėdint ant pledo, prie jos priėjęs M. B. iš už nugaros sudavė smūgį jai į pakaušį. Suprato, kad smūgis buvo suduotas koja. Jai atsistojus ir paėjus keletą žingsnių, M. B. sudavė jai du smūgius kumščių į kairę veido pusę. Nuo antrojo suduoto smūgio ji nukrito ant žemės. Tuo metu M. B. pasilenkęs virš jos bandė jai suduoti smūgius kumščiu, ji gynėsi, smūgiavo jam per rankas. Pavykus atsistoti ir išsilaisvinti, pabėgo. Atbėgusi į namus paėmė vaikus ir per antrąjį namo išėjimą juos nuvedė pas kaimynę ir vaikai liko ten miegoti. Po to grįžo namo ir kartu su mama, sėdėjo verandoje. Po kurio laiko į verandą atėjo M. B. ir priėjo prie jos. Ji M. B. nuo savęs atstūmė, kad pastarasis jos nesumuštų. M. B. ją irgi stumdė, ji praradusi pusiausvyrą nukrito ant grindų. Tuomet M. B. apžergęs kojomis ją užsėdo ir kumščiu sudavė ne mažiau 10 smūgių į galvą, veidą. Kadangi smūgius jis sudavinėjo dešine ranka, visi smūgiai buvo suduoti į kairę pusę, o kaire ranka jis ją prilaikydavo, nes priešinosi. Gindamasi jam įkando, stūmė jį nuo savęs, suėmė už lytinių organų, tikėdamasi, kad bus paleista, bet jis tik dar labiau ją mušė. Atsistojęs jai gulinčiai koja įspyrė du kartus į kairį šoną. Iš mamos pasakojimų žino, kad pastaroji norėdama ją apginti, nuo jos traukė M. B., tačiau pastarasis ją pastūmė ir lyg sudavė per galvą. Atvykus policijos pareigūnams M. B. buvo pasišalinęs iš namų. Po kurio laiko jis grįžęs namo nuėjo miegoti. Pareigūnams atvykus antrą kartą M. B. buvo išvežtas, kaip suprato pas tėvus. A. L. jos mamos sugyventinis, jis konflikto nematė ir jame nedalyvavo. Civilinio ieškinio byloje nereikš (b. l. 36-39).

2023 m. rugpjūčio 22 d. papildomos apklausos metu, nukentėjusioji E. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 12 d., apie 21.50 val., jai būnant namo kieme, sėdint ant žemės (pledo) iš už nugaros prie jos priėjo M. B.spyrė jai į pakaušį. Smūgį sudavė koja, smūgis buvo stiprus. Jai atsistojus, M. B. vėl sudavė du smūgius kumščių į kairę veido pusę, po ko ji nugriuvo ant žemės, rankomis dengėsi nuo suduodamų smūgių ir pati gindamasi sudavinėjo jam per rankas. Pavykus atsistoti nubėgo į namus. Kieme vaikų nebuvo. Dukros šio įvykio nematė. Dukras ji nuvedė pas kaimynę (duomenys neskelbtini) ir jos liko pas ją miegoti. M. B. vaikų atžvilgiu niekada nėra naudojęs nei fizinio nei psichologinio smurto, tačiau jos atžvilgiu smurtauja jau ne pirmą kartą. Tą vakarą apie 23:10 val. į verandą atėjęs M. B. nieko nesakęs priėjo prie jos, ji jį atstūmė. M. B. ją irgi pastūmė, ji praradusi pusiausvyrą nukrito ant grindų. Po to M. B. ėmė ją mušti: dešinės rankos kumščiu sudavė jai ne mažiau 10 smūgių į galvą, veidą, o kaire ranka ją laikė, kad ji nesipriešintų. M. B. buvo suėmęs rankomis jai už plaukų viršugalvio srityje ir laikydamas už plaukų tąsė, rovė plaukus. Ji bandė išlaisvinti, bandė gintis, pajautė kumščiais suduotus du smūgius į nugarą. Mušdamas ją M. B. įkando jai į dešinės rankos žastą ir dilbį bei kairės rankos dilbį. Išgirdę, kad mama kviečia policiją jie vienas kitą paleido. M. B.atsistojęs koja du kartus spyrė jai gulėjusiai ant grindų į kairį šoną bei du smūgius į nugarą ir išėjo (b. l. 40-43).

Liudytoja B. F., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad M. B. yra jos dukros E. T. sugyventinis. Jie kartu gyvena jos name. Su M. B. nesutaria, nes jis netinkamai elgėsi su jos dukra. M. B. jau ne pirmą kartą smurtauja prieš (duomenys neskelbtini). Paskutinis konfliktas tarp jų įvyko maždaug prieš savaitę laiko, datos tiksliai neprisimena. Vakare po darbo, kiek buvo valandų neprisimena, jau buvo prietema, kartu su dukra (duomenys neskelbtini) vaišinosi sidru. Po kurio laiko matė kaip M. B. priėjo prie (duomenys neskelbtini). Suprato, kad jie barasi. Ji nesikišo. Po to, kiek buvo valandų nepamena, su (duomenys neskelbtini) verandoje rūkė. Atėjęs į verandą M. B. kažkokiu būdu (duomenys neskelbtini) pargriovė ant grindų ir pradėjo mušti. Mušė užsisėdęs ant (duomenys neskelbtini). Ji gindama dukrą mėgino atitraukti M. B.. Pajautė, kad M. B. sudavė smūgį jai per pakaušį, tačiau ar jis sudavė jai, ar pataikė netyčia, smūgiuodamas (duomenys neskelbtini), tiksliai pasakyti negali. Smūgio sudavimo metu pajautė tik momentinį skausmą. Ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112. Įvykio metu vaikų namuose nebuvo. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, M. B. buvo pasišalinęs iš namų. Vėliau atvykę kiti policijos pareigūnai M. B. išsivežė iš namų. Jos sugyventinis A. L. įvykio nematė (b. l. 80-83).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - namas esantis, adresu (duomenys neskelbtini. Apžiūros metu fotografuota (b. l. 12-21).

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 12 d., apie 23.00 val. namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu M. B. sumušė savo sugyventinę E. T., suduodamas jai smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, sudavė apie 10 smūgių. Užfiksuoti smurtą patyrusio asmens sužalojimai - patinimas, kraujosruvos ( b. l. 28-31).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad E. T. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kaklo kairėje, pažandės kairėje, dešiniame žaste, abiejuose dilbiuose, dešinės plaštakos IV piršte, nugaroje, juosmens kairėje, odos nubrozdinimai abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, nugaroje, juosmens kairėje, plaukų išretėjimo židinys viršugalvio - pakaušio srityje. Odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, abiejuose dilbiuose vertinant jų pobūdį, formą padaryti atsikišusiais bukabriauniais daiktais, galimai dantimis įkandant. Plaukų išretėjimo židinys viršugalvio - pakaušio srityje galėjo būti padarytas raunant plaukus. Kiti aukščiau išvardinti sužalojimai padaryti kietu buku riboto paviršiaus daiktu, kuo galėjo būti ranka, koja ar panašiai. Sužalojimų visuma griuvimui nebūdinga. Esant sužalojimų dilbiuose, dešinėje plaštakoje, neatmestina kovos ar savigynos galimybė. Sužalojimų padarymo metu tiriamoji galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Sužalojimai padaryti ne mažiau penkiolikos trauminių poveikių. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ( b. l. 51-53).

Apžiūros protokolu nustatyta, kad išklausytas pranešimo garso įrašas gautas iš Bendrojo pagalbos centro Pranešėja B. F. pranešė, kad dukros sugyventinis - M. B. smurtauja, sumušė pranešėjos dukrą (b. l. 22-24).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, užfiksuoti prie policijos tarnybinės uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis, prijungimui prie ikiteisminio tyrimo bylos pateikti LR VRM ITT paslaugų tarnybos. Vaizdo įraše užfiksuota E. T. atvykusiems į namus policijos pareigūnams aiškino, kad sugyventinis M. B. pradžioje lauke, o po kurio laiko verandoje ją sumušė. E. T. parodė sužalojimus veide, pakaušio srityje paaiškindama, kairės rankos dilbio srityje, paaiškindama, kad buvo įkasta, sužalotas dešinės rankos pirštas. Nurodė, kad M. B. ja mušė kojomis, rankomis, kumščiais, į veidą, išrovė plaukus iš pakaušio. Kartu su pareigūnais E. T. nuėjus iki verandos paaiškino, kad po smūgių M. B. dingo, o vėliau, jai būnat su mama namuose, verandoje jis atėjęs vėl ją mušė. Mama pranešė apie įvykį policijai (b. l. 25-27).

Asmens blaivumo testo duomenimis nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 13 d. 02:31 val. M. B. nustatytas 3,01 prom. neblaivumas. 2023 m. rugpjūčio 13 d. 00: 41 val., E. T. nustatytas 2, 14 prom. neblaivumas (b. l. 87-90).

M. B. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiosios, liudytojos parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama M. B. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti.

Kaltinamojo M. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis fiziškai smurtaudamas – tyčia, spyrė nukentėjusiajai E. T. į galvą, po to sudavė stovinčiai nukentėjusiajai kumščiu du smūgius į kairę veido pusę, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, apie 23.10 val., namuose, verandoje, adresu (duomenys neskelbtini), pargriovęs nukentėjusiąją E. T. ant grindų ir ją užsėdęs, kumščiu sudavė jai ne mažiau dešimt smūgių į galvą, veidą, tąsė už plaukų, kumščiu sudavė du smūgius į nugarą, įkando į dešinės rankos žastą ir abejų rankų dilbius, atsistojęs spyrė gulėjusiai ant grindų nukentėjusiajai du smūgius į kairį šoną bei du smūgius į nugarą ir taip padarė nukentėjusiajai E. T. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltės turinys: suvokė, kad smurtauja prieš savo sugyventinę ir to siekė.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis M. B. teistas, teistumas neišnykęs, jis vieną kartą jau buvo teistas (laisvės atėmimo bausme, atidedant bausmės vykdymą) už smurtą prieš tą patį asmenį savo sugyventinę, tačiau jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą, bauda nesumokėta, sudaryta mokestinė paskolos sutartis (b. l. 143-146). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) M. B. atžvilgiu bus pasiekti, paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, maksimalaus dydžio terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpintu įrodymu tyrimu, kaltinamasis kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikastų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis). Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Kaltinamasis M. B. įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra jo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės, jis dirba, su sugyventine augina 4 metų vaiką, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi, nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės atliktos. Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis jos atsiprašė, ji jam atleido, yra dirbantis, prisideda prie vaiko išlaikymo. Nukentėjusioji nori, kad kaltinamasis gydytųsi priklausomybės ligas. Kaltinamasis sutiko gydytis priklausomybės ligas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) kaltinamojo M. B. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl, M. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnio 2 dalis) 2 metų terminui. Skirtini įpareigojimai, padėsiantys šalinti kriminogeninius kaltinamojo elgesį determinuojančius veiksnius, didinantys užimtumą ir užtikrinantys kaltinamojo elgesio kontrolę.

Kaltinamasis padarė smurtinę veiką prieš savo šeimos narį, todėl vadovaujantis BK 72² straipsniu jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 mėnesių terminą šiam įpareigojimui įvykdyti.

M. B. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Nagrinėjamoje byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad byloje advokatas G. P. teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam, iš viso valstybės naudai prašoma priteisti 91,00 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Valstybinė teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos iš kaltinamojo, kadangi gynėjas skirtas įstatyme numatytu imperatyviu pagrindu (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nebuvo pareikštas.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimo bausme 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 vieneriems metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 5, 6, 8, 10 punktais, 6 dalimi, bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką:

- tęsti darbą, netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- per visą bausmės atidėjimo laikotarpį nevartoti alkoholinių ir psichotropinių medžiagų;

- per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis priklausomybę nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų;

Vadovaujantis BK 72² straipsniu M. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 mėnesių terminą šiam įpareigojimui įvykdyti.

M. B. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Iš M. B. nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).