Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: R.Aikevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-414-48/2008

1.2.14.3.1.; 2.4.6.

2008 m. liepos mėn. 3 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romo Aikevičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistųjų gynėjams advokatams Algimantui Deguliui ir Ingridai Maldeikienei, nuteistajam E. S., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. Š. ir E. S. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008-05-10 nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180str.1d. laisvės atėmimo bausme 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64str.3d., paskirtoji bausmė iš dalies pridėta prie 2007-04-26 Kauno miesto apylinkės teismo paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose; E. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180str.1d. laisvės atėmimo bausme 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Taip pat šiuo nuosprendžiu priteista solidariai iš A. Š. ir E. S., o jiems neišgalint padengti ieškinio subsidiariai iš Kauno apskrities vaikų socializacijos centro civilinei ieškovei V. T. 600 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. ir E. S. nuteisti už tai, kad 2008-01-10, apie 18 val., veikdami bendrininkų grupėje, Kaune, (duomenys neskelbtini), užpuolė mažametį G. T., sudarydami baugią situaciją, E. S. laikant nukentėjusįjį už rankos, iš jo pagrobė svetimą turtą, priklausantį V. T., mobiliojo ryšio telefonus „Nokia 7260 blac“ – 250 Lt vertės ir „S. E. K320“ – 300 Lt vertės bei kepurę 50Lt vertės, t.y. tokiais savo veiksmais įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180str.1d.

Teismo posėdyje nuteistasis E. S. bei nuteistųjų gynėjai prašo nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras prašo nuteistųjų A. Š. ir E. S. apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. Š. ir E. S. apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo A. Š. apeliacinio skundo

Nors nuteistasis teigia, kad jis neatliko jokių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu užvaldant svetimą turtą, o tik stovėjo per atstumą nuo nukentėjusiojo ir E. S., todėl jo veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, numatytų BK 180str.1d., tačiau įvertinus tiek ikiteisminio tyrimo medžiagą, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis, gali daryti išvadą, kad nors A. Š. ir neatliko jokių aktyvių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu (tai patvirtino tiek pats nukentėjusysis, tiek E. S.), tačiau atliko veiksmus, kurie pasireiškė psichologine prievarta nukentėjusiajam. Įvertinus bylos aplinkybes, akivaizdu, kad A. Š. ėjo kartu su kitu nuteistuoju E. S. apiplėšti nukentėjusįjį, t.y. turėjo vieningą nusikalstamą sumanymą, stovėjo šalia (per kelis žingsnius nuo nukentėjusiojo nusikalstamos veikos padarymo metu), todėl jis net ir stovėdamas šalia pilnai suprato draugo tikslą užvaldyti svetimą turtą, o E. S. atliekant nusikalstamus veiksmus, pritarė jiems, nes buvimas šalia tuo metu, kai kitas asmuo grobia turtą, nukentėjusiojo suprantamas kaip dar kito bendrininko buvimas, sukuriant situaciją, kuri baugino, kėlė nerimo, nesaugumo jausmus nukentėjusiajam.

A. Š. skundo motyvai, kad jis neturėjo jokios naudos iš E. S. pagrobtų telefonų, taip pat yra nepagrįsti, kadangi ikiteisminio tyrimo metu A. Š. nurodė, kad telefonus kitą dieną karktu su E. S. pardavė abu už 100, tai savo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais patvirtino ir E. S., tuo tarpu teisminio bylos nagrinėjimo metu A. Š. jau nurodė, kad jokios naudos iš V. T. pagrobtų telefonų neturėjo. Toks A. Š. parodymų nenuoseklumas vertintinas kaip jo bandymas pakeisti nusikalstamos veikos aplinkybes ir sušvelninti savo kaip nuteistojo padėtį siekiant išvengti atsakomybės. Remiantis tuo, nuteistojo skundo motyvai dėl negautos naudos už parduotus nusikalstamu būdu įgytus telefonus yra atmestini kaip nepagrįsti.

Įvertinus visas aukščiau pateiktas aplinkybes ir faktus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nurodė, jog A. Š. savo bendrais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis, todėl jo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 180str.1d, požymių.

Remiantis tuo, darytina išvada, kad A. Š. teiginiai, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl baudžiamoji byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Dėl nuteistojo E. S. apeliacinio skundo

Pirmosios instancijos teismas 2008-05-10 nuosprendyje spręsdamas E. S. kaltės klausimą nurodė, kad yra viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybę – nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta bendrininkų grupėje. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančio Baudžiamojo kodekso (patvirtinto 2000-09-26 įstatymu Nr. VIII-1968, įsigaliojusio nuo 2003-05-01) 59str.1d. nuostatas, nepilnametystė nėra nurodyta kaip kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė. BK 59str.2d. nurodyta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas BK 59str.1d. nurodytas aplinkybes, tačiau taip pat pažymėtina, kad tokį savo sprendimą teismas turi motyvuoti. Kadangi pirmosios instancijos teismas tokio savo sprendimo nemotyvavo, neaišku, kuo remiantis ši aplinkybė buvo pripažinta atsakomybę lengvinančia, o bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teisėjų kolegija neįžvelgia aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima laikyti E. S. nepilnametystę kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Remiantis tuo, darytina išvada, kad teismas nepagrįstai pripažino E. S. nepilnametystę atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo nuosprendžiu nuteistam A. Š. teismas taip pat pripažino nepilnametystę kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kuri dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių taip pat teismo pripažinta nepagrįstai. Šios pirmosios instancijos teismo nepagrįstai pripažintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimas, turėjo didelės įtakos nustatant paskirtos bausmės rūšies dydį E. S. ir A. Š., t.y. šios aplinkybės pripažinimas palengvino nuteistųjų teisinę padėtį ir buvo paskirta švelnesnė bausmė, tačiau nesant nei prokuroro, nei nukentėjusiojo skundo, griežtinti bausmę teisėjų kolegija negali, todėl ši teismo klaida tik pažymėtina.

Teismas pagrįstai nepripažino E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą dėl nusikalstamos veikos padarymo ir gailėjimąsi dėl to. Pažymėtina, kad BK 59str.1d.2p. nurodytą, kad kaltininko prisipažinimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdų gailėjimąsi teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tik tada, kai yra abu šie požymiai prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad apklaustas įtariamuoju E. S. prisipažino dalinai ir nurodė, kad nekraustė nukentėjusiojo kišenių, taip prieštaraudamas nukentėjusiojo nuosekliems ir išsamiems parodymams, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Be to, net ir A. Š. apklausos metu nurodęs, kad E. S. nukentėjusiajam kišenių nekraustė, akistatos su nukentėjusiuoju metu jau negalėjo patvirtinti to fakto, nes teigė nematęs to momento. Teisminio bylos nagrinėjimo metu E. S. taip pat neigė kraustęs nukentėjusiajam kišenes, tuo parodydamas savo nenorą pilnai pripažinti kaltę ir atskleisti visas bylos aplinkybes. Remiantis tuo, galima daryti išvadą, kad nuteistojo E. S. prisipažinimas nebuvo nuoširdus, iš ko galima teigti, kad jis nuoširdžiai nesigaili dėl padarytos nusikalstamos veikos, o tik bando sušvelninti savo kaip nuteistojo padėti paviršutinišku prisipažinimu. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino nuteistojo prisipažinimo ir gailėjimosi dėl padarytos nuskalstamos veikos kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Todėl galima teigti, kad E. S. skundo motyvai, jog jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi dėl to, nes tiek ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme jis laisva valia pripažino savo kaltę ir savo nuosekliais parodymais padėjo išaiškinti jo padarytą nusikaltimą, kritiškai vertino savo elgesį, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Nors apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikimą bendrininkų grupėje, kadangi nusikaltimą apeliantas padarė vienas, o A. Š. tik stovėjo per atstumą nuo jo ir jokių aktyvių veiksmų neatliko, tačiau tai, jog E. S. veikė vienas ir A. Š. stovėjimas per atstumą neturėjo įtakos nuskalstamos veikos padarymui, paneigta svarstant klausimą dėl A. Š. kaltės, todėl galima daryti išvadą, kad teismas pagrįstai nustatė, jog E. S. ir A. Š. veikė kartu ir abiejų bendrais veiksmais įvykdė nusikalstamą veiką, numatyta BK 180str.1d., todėl veikimas bendrininkų grupėje pagrįstai pripažintas E. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60str.1d.1p.).

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes, pagrįstai parinko E. S. bausmės rūšį - terminuotą laisvės atėmimą ir nepažeidė BK 91str.3d. nuostatų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. S. praeityje teistas tris kartus, pastarąsias nusikalstamas veikas padarė per trumpą laiko tarpą, o nusikaltimą, už kurį yra nuteistas, įvykdė praėjus vos 4 mėnesiams po to kai išėjo iš laisvės atėmimo vietos atlikęs bausmę už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą, nusikaltimas, kurį padarė apeliantas pagal savo pavojingumo laipsnį yra priskiriamas prie tyčinių apysunkių nusikaltimų. Pažymėtina ir tai, kad šią nusikalstamą veiką nuteistasis padarė teistumui neišnykus. Visos šios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tik terminuoto laivės atėmimo bausmė gali pakeisti E. S. nusikalstamus polinkius ir tik tuomet bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 54str. bei užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Todėl akivaizdu, kad E. S. skundo teiginiai, jog ši veika nėra padaryta per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį bei atsižvelgiant į jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, motyvus, tikslus, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bausmės tikslai, numatyti BK 41str., bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pakeisti 2008-05-10 nuosprendį dalyje dėl E. S. kaltės ir švelninti bausmę, taikant BK 91str., 92str. nuostatas, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistųjų A. Š. ir E. S. apeliacinius skundus atmesti.