- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-13
- Bylos Nr.
- 1-1228-716/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04317-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Civilinis ieškovas
- A. P.
- Kaltinamasis
- V. Š.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Kukaičiui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. P., viešame teismo posėdyje baudžiamojoje byloje, kurioje V. Š. a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kauno r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis 10 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, teistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Š. kaltinamas tuo, kad iššvaistė jam patikėtą svetimą turtą, t. y. kad jis pagal 2015 m. gruodžio 28 d. sudarytą transporto priemonės nuomos sutartį, kurią pasirašė A. P. ir V. Š., iš A. P. dvidešimt keturioms dienoms išsinuomojo 4 500 Eur vertės automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris V. Š. buvo patikėtas nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. sausio 20 d., tačiau V. Š. automobilio nuomotojui negrąžino, jį nenustatytomis aplinkybėmis perdavė nenustatytiems asmenims, taip iššvaistė A. P. priklausantį turtą.
V. Š. teisme parodė, kad draugai paprašė išnuomoti žmogui automobilį. Jis išnuomojo automobilį iš A. P.. Po pusės valandos padavė automobilį E., šis pervedė likusius pinigus. E. sugalvojo automobilio negrąžinti. A. P. jam skambino. Jis surado E. M.. A. P. pasikalbėjo su E., bandė perrašyti pas notarą vekselį, kurį jis buvo pasirašęs, bet kažkas tarp jų nesigavo, ir A. P. sugalvojo parašyti pareiškimą. Kiek jis kalbėjo su E. M., šis nieko neneigė.
Nukentėjusysis A. P. teisme parodė, kad sulaukė skambučio dėl automobilio nuomos. Susitarus pas jį atvyko V. Š.. Jie apžiūrėjo automobilį, sudarė sutartį, pasirašė vekselį 4 900 eurų sumai kaip draudimą. Jis davė automobilį, gavo 200 eurų dydžio užstatą. Po kiek laiko buvo padaryti pavedimai kito asmens pavarde, pavedimai buvo daromi už automobilio nuomą. Pinigai buvo pervesti du kartus. Po to skambučiai nutrūko. Po kurio laiko sulaukiau skambučio į laidinį telefoną. Skambinęs asmuo paklausė, ar jis parduoda „VW Passat“. Jis pasakė, kad automobilis išnuomotas. Žmogus pasakė, kad tarėsi dėl automobilio pirkimo. Žmogus pažadėjo susitikti. Jis iš karto kreipėsi į policiją, nes įtarė, kad kažkas negerai, jeigu mašina yra pardavinėjama. Policijos atstovai pamėgino skambinti nurodytais telefonais, tačiau niekas nebekėlė ragelio. Pareigūnai paskelbė automobilio paiešką, pasakė nieko nebedaryti. Jis vis tiek susirado V. Š., susitiko. Šis buvo nustebęs ir nurodė, kad kažkam perdavė mašiną. Prasidėjo kalbos apie E.. Tas E. jam pats skambino, prašė susitikimo. Susitikus E. sakė, kad automobilis buvo pas jį, o jis neva buvo Norvegijoje, vagystės metu norvegai jam užstatė automobilį ir jis pabėgo nuo tos mašinos. Vėliau dar gavo žinutę iš V. Š., kad „Passat“ą matė Pasvalyje, Panevėžyje, Pakruojyje.
Posėdžio metu teismui buvo pateikti SEB banko sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad E. M. (vieną kartą E. V.) 2015-12-30 pervedė 100 EUR, 2015-12-31 pervedė 50 EUR ir 2016-01-15 pervedė 150 EUR į E. P. sąskaitą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad E. M. yra realus asmuo, kuris galimai gyvena (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, tačiau kviečiamas į teismo posėdį šis asmuo neatvyko.
Teismas baudžiamąją bylą nagrinėdamas teisiamajame posėdyje neturi pagrindo netikėti kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymais, kad automobilis buvo perduotas ir šį savininkui turėjo grąžinti būtent E. M., kuris nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. To nepavyko padaryti ir teismui. Tokiu būdu šiuo metu yra pagrindas pripažinti, kad prokuroro surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl byla grąžinta prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.
Pagal baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 3 dalį, jeigu nagrinėjimo tyeisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas arba padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnis numato, kad kaltinamajame akte be kitų duomenų turi būti nurodyti įtariamojo duomenys, nusikalstamos veikos aprašymas, įtariamojo pozicija, jeigu šis nesutinka su įtarimu. Tai reiškia, kad kaltinamasis aktas teismui yra sprendimo krypties orientyras ir šio sprendimo ribų kriterijus, dėl ko kaltinamasis aktas turi atitikti faktiškai nustatytas bylos aplinkybes. Kai kaltinamajame akte nenurodytos ar neteisingai nurodytos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius, laikoma, kad jis neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų (kasacinės nutartys Nr. 2K-575/2011, 2K-387/2011, 2K-414/2010, 2K-413/2010 ir kt.). Formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad byla prokurorui gali būti perduodama esant trijų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme ir, trečia, kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2012, 2K-222/2013).
Šioje baudžiamojoje byloje faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad tyrimo metu neapklaustas ir teismo nerastas E. M. galimai dalyvavo darant nusikalstamą veiką, yra nusikalstamos veikos vykdytojas ar bent jau realus nusikalstamos veikos bendrininkas. Dėl šios priežasties kaltinamajame akte prokuroro nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybės, kad nusikalstamą veiką savarankiškai įvykdė V. Š. – neatitinka nustatytų faktų. Šiuo metu teismas neturėdamas galimybės netikėti kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymais turėtų V. Š. išteisinti, paliekant galimybę ieškovui turtinę žalą išsiieškoti civilinio proceso tvarka. Visgi teismas mano, kad tokios aplinkybės įpareigoja spręsti ir kito asmens, E. M., kuris šioje baudžiamojoje byloje neperduoti teismui, baudžiamosios atsakomybės klausimą, pastarojo veiksmus vertinant kartu su V. Š. veikos turiniu. Tai rodo, kad turi būti tiriamos ir nustatinėjamos aplinkybes ir faktai, dėl kurių baudžiamoji byla teismui neperduota. Sprendimo priėmimas šiuo metu vien tik V. Š. atžvilgiu būtų žalingas, neatitiktų baudžiamojo proceso principų. Tuo tarpu teismas neturi pagrindo E. M. pripažinti įtariamuoju. Šis asmuo galėtų būti teisme apklaustas tik liudytoju apie galimai savo padarytą nusikalstamą veiką, dėl ko jam negali būti skelbiama paieška, kuri taikoma tik įtariamiesiems ar kaltinamiesiems. Dar gi, teismui buvo pateikti duomenys, informacija žodžiu, kad E. M. vengia teisėsaugos pareigūnų, gali slapstytis, du kartus neatvyko į Kėdainių rajono apylinkės teismą, kur nagrinėjama jo baudžiamoj byla, oficialiai yra deklaravęs gyvenamąją vietą kaip Rokiškio r. savivaldybė (b. l. 82).
Kaip minėta, nusikalstamų veikų aprašymas kaltinamajame akte apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas (BPK 255 straipsnis). Išnagrinėjęs bylą teisiamajame posėdyje, nuosprendyje teismas pirmiausia turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų ir ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Šiuo gi atveju dėl trūkumų tiriant nusikalstamą veiką ir surašant kaltinamąjį aktą ne pagal visas jos faktines aplinkybes nėra galimybės priimti teismui teisingo sprendimo byloje. Teismas siekė ir norėjo šiuos trūkumus ištaisyti teisme, tačiau to padaryti nėra galimybės dėl galimo E. M. slapstymosi, dėl procesinių kliūčių ir galimybės teismui E. M. pripažinti įtariamuoju ir skelbti jo paiešką. Šios aplinkybės teismui sutrukdė bylą išnagrinėti teisiamajame posėdyje.
Dėl šių priežasčių teismas priverstas konstatuoti, kad kaltinamajame akte neteisingai aprašyta nusikalstama veika, kadangi ji aprašyta ne visa apimtimi, neatskleistas visų nusikaltimo padarymo subjektų skaičius, neįvertintas bendrininkavimo lygis ir pobūdis, dėl ko kaltinamasis aktas surašytas nesilaikant baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų. Tokie pažeidimai trukdo nagrinėti bylą, jų teismas negalėjo ištaisyti savarankiškai dėl aukščiau nurodytų priežasčių, todėl bylą perduoda prokurorui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 3 dalimi
nutaria:
baudžiamąją bylą, kurioje V. Š. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 str. 1 d., perduoti prokurorui.
Nustatyti dviejų mėnesių tyrimo terminą nuo bylos gavimo prokuratūroje dienos nurodytų trūkumų pašalinimui.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.