Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-03-05 · Civilinė byla Nr. 2-352-943/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-03-05Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-11-18Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-05
Bylos Nr.
2-352-943/2015
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00708-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidija Tamošiūnienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Impulse Inside“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Cerera foods“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-352-943/2015Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00708-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 110.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 5 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Impulse Inside“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Cerera foods“, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-1709-265/2014 dėl sutarčių nutraukimo ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti tarp ieškovo ir atsakovo 2011 m. liepos 27 d. sudarytas pirkimo – pardavimo sutartis Nr. IMIN-1101 ir Nr. IMIN-1102; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 329 241 Lt (95 354,78 Eur).

Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo pinigines lėšas, o jų nesant ar esant nepakankamai - kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus bei turtines teises ieškinio sumai. Ieškovo nuomone, byloje kilęs didelės vertės turtinis ginčas, o atsakovas vengia bendradarbiauti ir nekreipia dėmesio į ieškovo raginimus atsiskaityti, kas leidžia manyti, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas gali slėpti turtą ar kitais būdais vengti realaus pinigų grąžinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui UAB „Impulse Inside“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant, ar esant nepakankamai, leido areštuoti pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio sumos, uždraudžiant turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, ieškinio suma didelė, todėl yra pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Impulse Inside“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė neįvertinęs, jog ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Atsakovas nurodo, jog tinkamai įgyvendino sutartimi nustatytus įsipareigojimus ir perdavė tinkamos kokybės programinę įrangos licenciją, o ieškovas įsigyjamas prekes ir paslaugas patikrino, pretenzijų dėl jų nereiškė.

2. Atsakovo turtinė padėtis yra gera ir panaikina grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui. Skunde pažymėta, kad didžiąją dalį atsakovo turto sudaro piniginės lėšos, kurias areštavus sutriks įmonės veikla.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas UAB „Cerera foods“ prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovo reiškiamas ieškinys pagrįstas šalis siejusiomis sutartimis, šalių tarpusavio susirašinėjimais, iš kurių akivaizdžios kilusio konflikto priežastys, todėl nėra pagrindo teigti, jog nesutarimo tarp šalių dėl sutartinių santykių neįvykdymo, kuo ir grindžiami ieškinio reikalavimai, nebuvo.

2. Atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai nepaneigia grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, priešingai, pats atsakovas patvirtino, jog neturi pakankamai kilnojamojo ir nekilnojamojo turto prievolėms vykdyti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.

Apelianto manymu šiuo atveju teismas neįvertino ieškinio tikėtino pagrįstumo, taikė ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimo priemones neįvertinęs atsakovo turtinės padėties, kas sąlygojo atsakovo teisių pažeidimą ir nepagrįstos teismo nutarties priėmimą.

Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį yra dalyvaujančio byloje asmens prašymas. Šiuo atveju ieškovas tokį prašymą pateikė, motyvavo galima grėsme teismo sprendimo neįvykdymui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo svarstė. Be prašymo taikyti ieškinio įvykdymo užtikrinimo priemones, šalis teikianti šį prašymą turi tikėtinai pagrįsti ieškinio reikalavimus, o teismas, nagrinėjantis klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įsitikinti ieškovo reikalavimo pagrįstumu. Ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, todėl ir apelianto skundu įrodinėjamos aplinkybės, jog atsakovas ne tik įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, perdavė juos ieškovui, kuris juos sėkmingai vykdo, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo klausimą, nevertinamos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano, kad civilinę bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovo pareikštus reikalavimus, ieškinio pagrindą, bei kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus, pagrindžiančius tikėtiną prašomos priteisti sumos pagrįstumą, pagrįstai sprendė, jog bylą išnagrinėjus iš esmės ieškovo ieškinys galėtų būti tenkinamas, t. y. ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, todėl apelianto teiginiai dėl to, jog ieškovas neįrodė, o teismas nevertino ieškinio pagrįstumo, atmestini.

Antra sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui - reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė įvertinęs, jog ieškinio suma 329 241 Lt (95 354,78 Eur) gali kelti grėsmę teismo sprendimo vykdymui. Atsakovas nesutinka, kad didelė reikalavimų suma savaime sąlygoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be to teigia, kad jo turtinė padėtis yra gera ir eliminuoja grėsmę būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo neįvykdymui.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012; 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-210/2013). Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovu, kad didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti, kadangi kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamomis pajamomis, taip pat atsakovų įsipareigojimais, yra didelė.

Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Ieškovas, teikdamas teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pagrįsti galimo, ieškovui palankaus, teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamu atveju ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, o teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones įvertinęs, jog ieškinio reikalavimų suma kelia grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui. Atsakovui siekiant įrodyti, kad ieškovo pareikštas reikalavimas nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti, kad jo finansinė padėtis yra gera ir pašalina teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Apeliantas, siekdamas pagrįsti savo teiginius dėl geros turtinės padėties, pateikė teismui 2013 metų finansinę ataskaitą, bei internetinės svetainės Credit Info informaciją apie atsakovo veiklą. Šie duomenys, apeliacinio teismo vertinimu, neatspindi realios įmonės finansinės padėties. Tam, kad teismas galėtų pripažinti apelianto teiginius pagrįstais, teismui turėtų būti pateikta įrodymų, pagrindžiančių įmonės finansinę padėtį, visuma, t. y. duomenys apie įmonės vardu registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jam taikomus disponavimo apribojimus, įmonei suteiktus kreditus ir jų mokėjimo tvarką, duomenys apie įmonės vardu bankuose ir kitose finansų įstaigose esančias lėšas, įsiskolinimą valstybės biudžetui. Šiuo atveju minėti duomenys teismui nepateikti, todėl, siekdamas įvertinti tikrąją atsakovo finansinę padėtį bei tinkamai išspręsti byloje kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas remiasi viešuosiuose registruose esančia informacija (CPK 179 str. 3 d. )

Nors iš atsakovo pateikto 2013 metų balanso matyti, jog įmonės turimo turto vertė dengia esamus įsipareigojimus (įmonės turtas siekia 433 482 Lt, o mokėtinos sumos – 85 700 Lt), tačiau šie duomenys nėra aktualūs ir neatspindi šiuo metu esamos įmonės finansinės padėties. Be to, svarbu įvertinti ir tai, jog iš esmės visas įmonės turtas (393 835 Lt) yra trumpalaikis turtas, t. y. atsargos, išankstiniai apmokėjimai, nebaigtos vykdyti sutartys, kurio sudėtis ir masė gali kisti priklausomai nuo bendros padėties rinkoje, atsakovo užsakovų mokumo ir pan., todėl neturint detalesnių duomenų apie šiuo metu esamą atsakovo finansinę būklę, turto sudėtį ir jo realumą, negalima pritarti atsakovui, jog tik pateiktose finansinėse ataskaitose atspindėta įmonės finansinė padėtis 2013 metais panaikina grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui. Teismui patikrinus VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre esančią informaciją apie atsakovą paaiškėjo, kad atsakovo įmonė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, įmonė turi 136,69 Eur skolą fondui. Šios aplinkybės, nesant kitų atsakovo pateiktų įrodymų, leidžia abejoti atsakovo skundo teiginių, jog įmonės padėtis yra gera ir eliminuoja grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui, pagrįstumu.

Atskiruoju skundu taip pat teigiama, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės trukdo įmonės veiklos vykdymui ir gali lemti nuostolių atsiradimą. Lietuvos apeliacinis tesimas nemano, jog tik šie deklaratyvūs atsakovo teiginiai sudaro pagrindą naikinti laikinąsias apsaugos priemones. Visų pirma pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis iš esmės visuomet susijęs su asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymu (CPK 145 str. 1 d.). Tačiau atsakovui manant, jog jo turtui taikomos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo principą, kuris sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus, ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto, jis turi teisę prašyti užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog remiantis atsakovo pateiktos finansinės ataskaitos duomenimis bei paties atsakovo pareiškimais nustatyta, kad iš esmės įmonės turtą sudarė finansinis turtas, todėl jei atsakovo teiginiai apie jo finansinės padėties stabilumą yra pagrįsti, atsakovas, siekdamas panaikinti skundžiama nutartimi jam taikomas laikinąsias apsaugos priemones, turi galimybę vadovaujantis CPK 148 straipsnio 2 ir 3 dalimis sumokėti į teismo sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą arba pateikti laidavimą, tačiau minėtų veiksmų nesiėmė ir visumos įrodymų, pagrindžiančių įmonės finansinę padėtį, nepateikė. Išdėstytos aplinkybės, apeliacinio teismo vertinimu, nepašalina grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, kaip pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl atskirojo skundo argumentai atmestini kaip neįrodyti, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį.

Teisėja Egidija Tamošiūnienė