Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. N. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 1991-04-30 Švenčionių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 metams, 1991-05-22 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nuosprendis pakeistas, veika perkvalifikuota į LR BK 116 str. 1 d. ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

2. 1992-08-04 Švenčionių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 111 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 metams;

3. 1999-05-20 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 104 str., 232¹ str. 1 d. laisvės atėmimu 11 metų;

4. 1999-11-17 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal LR BK 214 str. 1 d., 214 str. 2 d., 42 str. laisvės atėmimu 11 metų 6 mėnesiams su 900 Lt bauda, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005-01-14 nutartimi paleistas lygtinai prieš 2 metus 5 mėnesius 28 d.;

5. 2005-11-15 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 64 str. laisvės atėmimu 3 metams, 2008-08-14 paleistas iš pataisos namų, atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. N. neteisėtai įgijo ir laikė svetimas elektronines mokėjimo priemones, o būtent:

jis 2009-01-30 apie 22.30 val. prie degalinės „Neste“, esančios (duomenys neskelbtini), radęs neteisėtai įgijo svetimas elektronines mokėjimo priemones - AB bankui „Hansabankas“ priklausančią ir R. P. vardu išduotą mokėjimo kortelę Visa Electron Nr. (duomenys neskelbtini), bei AB DnB Nord bankui priklausančią ir R. P. vardu išduotą mokėjimo kortelę Maestro Nr. (duomenys neskelbtini), ir laikė jas su savimi iki 2009-01-30 23.15 val.

Be to, A. N. neteisėtai inicijavo finansines operacijas svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, o būtent:

jis 2009-01-30 laikotarpyje nuo 22.35 val. iki 23.11 val. neteisėtai inicijavo finansines operacijas svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis - AB bankui „Hansabankas“ priklausančia ir R. P. vardu išduota mokėjimo kortele Visa Electron Nr. (duomenys neskelbtini), bei AB DnB Nord bankui priklausančia ir R. P. vardu išduota mokėjimo kortele Maestro Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas 22.35 val. kortelę Visa Elektron Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) plovykloje, esančioje (duomenys neskelbtini) kasininkei atsiskaityti už prekes 80 Lt sumai, tęsdamas savo veiką 23.10 val. pateikdamas kortelę Visa Elektron Nr. (duomenys neskelbtini) parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), kasininkei atsiskaityti už prekes 207,69 Lt sumai, 23.10 val. pateikdamas kortelę Maestro Nr. (duomenys neskelbtini) tos pačios parduotuvės kasininkei atsiskaityti už tas pačias prekes, ir 23.11 val. pateikdamas kortelę Visa Elektron Nr. (duomenys neskelbtini) tos pačios parduotuvės kasininkei atsiskaityti už tas pačias prekes.

Be to, A. N. pasikėsino apgaule savo naudai įgyti nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

Jis 2009-01-30 23.15 val. neteisėtai inicijuodamas finansines operacijas svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis - AB bankui „Hansabankas“ priklausančia ir R. P. vardu išduota mokėjimo kortele Visa Electron Nr. (duomenys neskelbtini), bei AB DnB Nord bankui priklausančia ir R. P. vardu išduota mokėjimo kortele Maestro Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas jas parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), kasininkei atsiskaityti už prekes, pasikėsino savo naudai įgyti nukentėjusiajam R. P. priklausančius 207,69 Lt, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Kaltinamasis A. N. dėl pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2009-01-30 apie 22.30 val. prie stotelės „Sparta“, Vilniaus mieste jis rado asmens tapatybės kortelę, išduotą R. P. vardu, DnB Nord banko kortelę, Hansabanko kortelę, Hansabanko sąskaitos kortelę. Asmens tapatybės kortelė ir bankų kortelės buvo sudėtos į polietileninį maišelį. Jis nusprendė, kad yra panašus į tą vyrą, kurio asmens tapatybės kortelę rado. Jis iš karto nuėjo į degalinę prie „Spartos“ stotelės, kur norėjo nusipirkti cigarečių ir telefono papildymą, tačiau ten pardavėjas, įdėjęs kortelę į aparatą, paklausė PIN kodo, kurio jis nežinojo ir pasakė, kad pamiršo. Tada pardavėjas grąžino jam kortelę ir jis nuėjo apsipirkti į parduotuvę „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini). Jis pasiėmė įvairių prekių - šokolado, mėsos, cigarečių, nuėjo prie kasos, sudėjo prekes ant prekystalio ir padavė pardavėjai Hansabanko kortelę. Pardavėja pasakė, kad yra kažkokie nesklandumai, paprašė palaukti, kortelės jam neatidavė. Tada jis padavė kitą kortelę - DnB Nord banko, nes pagalvojo, kad Hansabanko kortelėje nėra pinigų. Kasininkė perbraukė DnB Nord kortelę, ir vėl paprašė palaukti, nes neva kilo techniniai nesklandumai. Jis stovėjo prie kasos, pardavėja paskambino telefonu, atėjo apsaugos darbuotojai, kurie jį sulaikė ir iškvietė policijos pareigūnus. Dėl savo veiksmų jis nuoširdžiai gailisi, svetimomis kortelėmis norėjo pasinaudoti, nes tuo metu nedirbo, neturėjo lėšų pragyvenimui, be to, jis negalvojo, kad už tai gali būti griežtai baudžiama.

Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad A. N. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė degalinę „Neste“, (duomenys neskelbtini), kur prie šalia degalinės esančios plovyklos rado R. P. priklausančią asmens tapatybės kortelę bei dvi mokėjimo korteles. Po to jis parodė vietą, kur bandė atsiskaityti kortele, tačiau neatsiskaitė, nes nežinojo PIN kodo, o vėliau parodė parduotuvę „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini) ir kasą kurioje jis bandė atsiskaityti svetimomis rastomis mokėjimo kortelėmis (b.l. 54-59).

Baudžiamoji byla teismo posėdyje buvo nagrinėta LR BPK 273 str. nustatyta tvarka, todėl nukentėjusysis teismo posėdyje nebuvo apklausiamas.

Iš rašytinių įrodymų matyti, kad kaltinamojo kaltė be visiško prisipažinimo taip pat įrodyta nukentėjusiojo R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (b.l. 9-10), kitais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis R.P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009-01-30 pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini), atėjo du nepažįstami vaikinai, kurie teiravosi apie kaimyną Dž.. Išėjus vaikinams, jis pastebėjo, kad iš buto dingo jo vasarinė, džinsinė striukė. Vėliau jis striukę rado užmestą ant krūmų prie namo, adresu (duomenys neskelbtini). Striukėje, kol ji buvo bute, buvo jo asmens tapatybės kortelė, Hansabanko mokėjimo kortelė, DnB Nord banko mokėjimo kortelė. Kai jis rado striukę, minėtų kortelių joje jau nebebuvo. Banko korteles jis užblokavo ir į policiją nesikreipė (b.l. 9-10).

Iš UAB „Maxima Lt“ pareiškimo matyti, kad 2009-01-30 prekybos centre „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), apie 23.15 val. buvo sulaikytas A. N. , kuris kasoje Nr. 21, bandė atsiskaityti 207,69 Lt sumai svetimomis banko kortelėmis: „Hansabank“ kortele Visa Electron Nr. (duomenys neskelbtini) ir Dnb Nord banko kortele Maestro Nr. (duomenys neskelbtini), išduotomis R. P. vardu.

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos „Maxima“ parduotuvės apsaugos darbuotojų pateiktos R. P. vardu išduotos asmens tapatybės kortelė, banko „Hansabank“ Visa Elektron kortelė ir banko „DnB Nord“ Maestro kortelė (b.l. 12-18). Kortelės po apžiūros pagal pakvitavimą grąžintos nukentėjusiajam (b.l. 19).

Iš daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad buvo pateiktas parduotuvės „Maxima“ kvitas Nr. 618349 207,69 Lt sumai, kuris apžiūrėtas apžiūros protokolu. Apžiūros metu nustatyti, kad pagal šį kvitą buvo bandyta atsiskaityti kortelėmis, kurių paskutiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau kortelės neaptarnautos, nes buvo užblokuotos (b.l. 38, 39-41).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad nukentėjusiajam R. P. parodžius A. N. nuotrauką, nukentėjusysis neatpažino pastarojo, kaip asmens pagrobusio jo striukę su dokumentais ir banko kortelėmis (b.l. 23).

Iš DnB Nord banko rašto matyti, kad Maestro kortele Nr. (duomenys neskelbtini) buvo bandyta atsiskaityti 2009-01-30, 23.10 val. parduotuvėje „Maxima“ (b.l. 29).

Iš „Swedbank“ (buvusio „Hansabank“) banko rašto matyti, kad R. P. mokėjimo kortele Visa Electron Nr. (duomenys neskelbtini) buvo bandyta atsiskaityti 2009-01-30, 22.35 val. UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2009-01-30, 23.10 val. ir 23.11 val. parduotuvėje „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 34).

Tokiu būdu aptartais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis A. N. radęs neteisėtai įgijo svetimas elektronines mokėjimo priemones ir laikė jas su savimi, todėl jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 214 str. 1 d. Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausis teismas, formuodamas teismų praktiką baudžiamosiose bylose, kadangi paprastai mokėjimo instrumentas (pvz., banko mokėjimo kortelė) nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. mokėjimo instrumentą išdavusiai institucijai, kuri pagal mokėjimo instrumento naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę naudotis mokėjimo instrumentu, todėl kiekvienam trečiajam (kitam) asmeniui jis yra svetimas LR BK 214 straipsnio prasme. Įgijimu laikomi veiksmai, kuriuos atlikę asmenys gauna svetimą mokėjimo instrumentą - pirkimas, mainai, dovanos gavimas, radimas ir kt.

Taip pat byloje įrodyta, kad A. N. neteisėtai inicijavo finansines operacijas svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, pateikdamas kortelę UAB (duomenys neskelbtini) plovykloje, tęsdamas savo veiką, pateikdamas kortelę parduotuvės „Maxima“ kasininkei atsiskaityti už prekes, todėl jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 215 str. 1 d. LR BK 215 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra formali. Šiame straipsnyje nustatyta nusikalstama veika laikoma baigta, neteisėtai iniciavus finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone, nepriklausomai nuo to, ar finansinė operacija buvo įvykdyta.

Be to, byloje įrodyta, kad A. N. , neteisėtai inicijuodamas finansines operacijas svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, pateikdamas jas parduotuvės „Maxima“ kasininkei atsiskaityti už prekes, pasikėsino savo naudai įgyti nukentėjusiajam R. P. priklausančias pinigines lėšas, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes mokėjimo kortelės buvo užblokuotos ir jis buvo sulaikytas parduotuvės apsaugos darbuotojų, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 22 str.1d., 182 str. 3 d., kadangi pasikėsinto įgyti turto vertė yra didesnė nei 1 MGL, bet mažesnė nei 3 MGL.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas (b.l. 20).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., yra priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų, o nusikalstama veika, numatyta LR BK 182 str. 3 d., yra priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų. A. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamas veikas, ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau baustas administracine tvarka, teistas penkis kartus, nusikalstamas veikas padarė, praėjus vos penkiems mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš pataisos įstaigos, atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, vadovaujantis LR BK 61 str. nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, parinktinas nuo sankcijoje numatyto bausmės vidurkio.

Nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 214 str. 1 d. ir 22 str.1d., 182 str. 3 d., yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, todėl, vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d., 2 p., už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir apėmimo būdu subendrinta bausmė LR BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su bausme, paskirta pagal LR BK 215 str. 1 d.

LR BK 66 str. pagrindu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas. A. N. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista kardomoji priemonė – suėmimas, į kurią Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-06-15 nutartimi buvo pakeista kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, tačiau nebuvo nustatytas suėmimo terminas, kadangi gauti duomenys, jog kaltinamasis A. N. pagal 2009-06-19 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo teisėjos G. T. nutartį nuo 2009-06-19 suimtas penkiolikai parų.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pagal LR BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;pagal LR BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;pagal LR BK 22 str.1d., 182 str. 3 d. areštu 30 (trisdešimčiai) parų;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d., 2 p., bausmes, paskirtas pagal LR BK 214 str. 1 d. ir 22 str.1d., 182 str. 3 d., subendrinti tarpusavyje bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., apėmimo būdu subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal LR BK 215 str. 1 d., ir A. N. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2009-07-02.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2009-01-30 iki 2009-01-31 (vieną dieną).

A. N. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą kardomąją priemonę - suėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kardomąją priemonę ir vykdyti teismo nuosprendį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo (o suimtam nuteistajam – nuo jo nuorašo įteikimo dienos) gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.