Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Virbickaitei, kaltinamiesiems G. Ž., Ž. Č., jų gynėjams advokatams Albinui Miliauskui, Arvydui Gudui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą statybų srityje, gyvenantis Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį.

Ž. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) technologijos ir verslo mokyklos I kurso mokinys, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, gyvenantis Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Ž. ir Ž. Č. 2015 m. balandžio 6 d., apie 01.30 val. Lazdijų r. Kapčiamiesčio sen. Kapčiamiesčio mstl., prie Taikos g. 2 esančios smuklės, veikdami bendrininkų grupe, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad viešoje vietoje, matant aplinkiniams, dėl chuliganiškų paskatų G. Ž., priėjęs prie šalia stovinčio P. K. sudavė jam vieną smūgį kumščiu į galvos sritį, šiam parkritus ant žemės, įspyrė vieną kartą į krūtinės sritį, P. K. atsistojus, Ž. Č. sudavė jam vieną smūgį kumščiu į galvos sritį, o jam parkritus ant žemės, įspyrė vieną kartą gulinčiam P. K., taip jie sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes bendrais veiksmais nukentėjusiajam P. K. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies vokuose ir kairės akies viršutiniame voke, kraujosruvos dešinės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimų kaklo dešinėje pusėje ir dešinėje alkūnėje, dešinio viršutinio žandikaulio skruostikaulio komplekso lūžimo, lengvos formos trauminės galvos smegenų ligos su pakraujavimu po galvos smegenų kietuoju dangalu dešinėje kaktinėje – smilkininėje srityje, nes dėl dešinio viršutinio žandikaulio skruostikaulio komplekso lūžimo bei lengvos formos trauminės galvos smegenų ligos su pakraujavimu po galvos smegenų kietuoju dangalu dešinėje kaktinėje – smilkininėje srityje P. K. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis Ž. Č. anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 145), nebaustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 146), bendruomenė dėl jo elgesio nesiskundžia (t. 1, b. l. 152, t. 2, b. l. 31), jis mokosi ir dirba (t. 2, b. l. 29, 30). Teisiamojo posėdžio metu pateiktas kaltinamojo ir jo motinos L. Č. prašymai atiduoti jį pagal laidavimą (t. 2, b. l. 36, 37). Išklausyta posėdyje L. Č. nurodė, kad ji gyvena kartu su sūnumi, jam turi didelę įtaką, todėl gali įtakoti jo elgesį, jį keisti. Charakteristika patvirtina, kad L. Č. yra pareiginga, atsakinga, darbšti, turi pareigos ir atsakomybės jausmą dirbti kokybiškai (t. 2, b. l. 33, 34), dirba, augina dar du nepilnamečius vaikus (t. 2, b. l. 32, 35). Asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą ar įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus pateiktus duomenis apie laiduotoją, pripažintina, kad ji verta teismo pasitikėjimo, Ž. Č. teisiamas pirmą kartą už apysunkį ir nesunkų nusikaltimą, nėra padaręs administracinių teisės pažeidimų, todėl pripažintina, kad yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, atlygino padarytą žalą nukentėjusiajam, todėl nėra kliūčių jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnį ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą. Įvertinus visas aukščiau aptartas kaltinamojo asmenybę ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibudinančias aplinkybes, tai, kad anksčiau niekada nėra baustas ir teistas, nusikalstamos veikos padarytos spontaniškai, spręstina, kad pats procesas buvo pakankama priemonė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl papildomai šiems tikslams siekti baudžiamojo poveikio priemonės Ž. Č. netaikytinos.

G. Ž. neteistas (t. 1, b. l. 107), yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau bendruomenė dėl jo elgesio nusiskundimų neturi (t. 1, b. l. 123), anksčiau yra padaręs nusikalstamas veikas (t. 1, b. l. 108-112), padarė dvi nusikalstamas veikas, viena iš jų sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jam už visas veikas skirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė mažesnė nei jos vidurkis. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkus ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis). Šio teisinio reglamentavimo kontekste pažymėtina, kad G. Ž. anksčiau nėra teistas, dirba pagal verslo liudijimą, administracine tvarka baustas tik vieną kartą (t. 1, b. l. 116, 117), nuobauda kitokio pobūdžio – susijusi su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, gailisi padaręs nusikalstamas veikas, savo elgesį vertina kaip ydingą. Įvertinus visas šias kaltinamojo asmenybę bei jo padarytas nusikalstamas veikas apibudinančias aplinkybes, spręstina, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir tokia bausmė bus pakankama pasiekti bausmės tikslams – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis).

P. K. gydymui išleista 686,37 Eur (t. 1, b. l. 54, 55), kurie pagrįsti gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 1, b. l. 56), todėl ši suma pagal Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį priteistina iš kaltinamųjų solidariai, nes padaryta kaltais ir bendrais kaltinamųjų veiksmais, kaltinamieji ieškinį pripažįsta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).

P. K. prašo priteisti 100 Eur turtinę žalą padarytą dėl džinsų, marškinėlių ir apatinių marškinėlių sugadinimo. Turtinę žalą prašo priteisti tik iš kaltinamojo G. Ž., šio reikalavimo kaltinamojo Ž. Č. atžvilgiu atsisako. Kadangi nukentėjusiojo nurodomi drabužiai yra sugadinti, jis nereiškia prašymo juos jam grąžinti, jo reikalavimas pagrįstas, nes ši žala atsirado dėl abiejų kaltinamųjų neteisėtų veiksmų (CK 6.245 – 6.249 straipsniai). Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė) (CK 6.5 straipsnis). Nukentėjęs (kreditorius) savo prievolės dėl turtinės žalos padarymo kaltinamajam (skolininkui) Ž. Č. atsisakė (CK 6.23 straipsnis), todėl atsižvelgus į tai, kad bendraskolių dalys lygios, iš kaltinamojo (skolininko) G. Ž. priteistina turtinės žalos dalis, kurios nukentėjęs (kreditorius) neatsisakė – 50 Eur.

Sprendžiant neturtinės žalos klausimą ir jos dydį taikytina CK 6.250 straipsnio 2 dalis. Pagal jį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai dėl sužalojimo, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Byloje nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvada, liudytojų parodymais nustatyta, kad nukentėjusiam suduoti keturi smūgiai, sulaužytas skruostikaulis, padaryta trauminė galvos smegenų liga, dėl ko nukentėjęs patyrė fizinį skausmą įvykio metu ir po jo, buvo operuotas, operacijos metu įdėta metalinė plokštelė, buvo nedarbingas, todėl teisėja sprendžia, kad esant šioms aplinkybėms, nukentėjęs pagrįstai tvirtina, jog patyrė ir neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais ir fiziniu skausmu, todėl ji priteistina (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamieji pasikėsino į vieną iš svarbiausių įstatymo ginamų vertybių – asmens sveikatą, dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjęs patyrė fizinį skausmą ir nepatogumus (vykimai į gydymo įstaigas, ikiteisminio tyrimo instituciją, teismą), sveikata sutrikdyta tyčiniais kaltinamųjų veiksmais, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimas pasireiškė ne tik fiziniu skausmu, nukentėjusiajam atlikta operacija, kūne paliktas svetimkūnis, nukentėjęs buvo nedarbingas. Atsižvelgus į CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, į formuojamą praktiką šio pobūdžio bylose: Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis Nr. 2K-51/2010, 2010 m. spalio 5 d. nutartis Nr. 2K-447/2010, 2010 m. spalio 19 d. nutartis Nr. 2K-420/2010, 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 2K-605/2011, 2012 m. kovo 13 d. nutartis Nr. 2K-140/2012, 2014 m. vasario 25 d. nutartis Nr. 2K-68/2014, į tai, kaltinamieji jauni, darbingo amžiaus, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, siekiant pusiausvyros tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų, nukentėjusiojo ieškinys tenkintinas visiškai.

Neturtinė žala padaryta abiejų kaltinamųjų neteisėtais ir bendrais veiksmais (CK 6.245 – 6.249 straipsniai). Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė) (CK 6.5 straipsnis). Kreditorius, kuris atskirai ir besąlygiškai priima dalį prievolės įvykdymo iš vieno bendraskolio ir pakvitavime nurodo, kad gavo būtent tą dalį iš konkretaus skolininko, tuo pačiu atsisako solidariosios prievolės tik šio skolininko atžvilgiu (CK 6.6 straipsnio 8 dalis, 6.65 straipsnis). Nukentėjęs pakvitavime (t. 2, b. l. 39) solidariosios prievolės kaltinamojo (skolininko) Ž. Č. atžvilgiu atsisakė. Įvertinus tai, kad kaltinamųjų kaip solidariųjų bendraskolių dalys yra lygios, nukentėjusiajam (kreditoriui) atsisakius kaltinamojo (skolininko) Ž. Č. atžvilgiu jo dalies skolos, kaltinamajam (skolininkui) G. Ž. išlieka pareiga atlyginti neįvykdytą skolos dalį (CK 6.129 straipsnio 6 dalis). Šio teisinio reglamentavimo kontekste, pripažinus, kad nukentėjusiajam P. K. kaltinamųjų bendrais veiksmais padaryta 3 000 Eur dydžio neturtinė žala, nukentėjusiajam atsisakius solidariosios prievolės Ž. Č. atžvilgiu dėl to, kad dalį prievolės – 1 600 Eur jis įvykdė, iš kaltinamojo (skolininko) G. Ž. priteistina neįvykdyta prievolės dalis – 1 400 Eur. Kaltinamasis (bendraskolis) Ž. Č., pareigą atlyginti solidarųjį reikalavimą įvykdęs didesne nei jam tenkanti dalimi, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kaltinamojo (bendraskolio) G. Ž. to, ką jis įvykdė, atskaičius jam tenkančią dalį (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjęs prašo priteisti ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 100 Eur, kurios pagrįstos pinigų priėmimo kvitu (t. 2, b. l. 52) ir priteistinos iš kaltinamojo G. Ž., nes šios išlaidos atsirado jam neatlyginus turtinių nukentėjusiojo nuostolių, kurie pripažinti pagrįstais (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamiesiems G. Ž., Ž. Č. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kelnės, marškinėliai ir apatiniai marškinėliai sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais, teisėja

nusprendžia:

Ž. Č., padariusį nusikaltimus, nu­ma­tytus Lietu­vos Respubli­kos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo bau­džia­mosios at­sa­komybės pagal laidavimą be užstato vienerių metų terminui perduodant jį motinos L. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, Ž. Č. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

G. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje ir nubausti:

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimt) parų areštu.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apimant ir paskirti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, įpareigoti jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti iš Ž. Č. ir G. Ž. solidariai 686,37 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 37 centus) gydymo išlaidų Vilniaus teritorinei ligonių kasai (Ž. Liauksmino g. 6, LT-01101 Vilnius, įmonės kodas 188783796, pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą LT217300010002484333 ,,Swedbank“, AB).

Priteisti iš kaltinamojo G. Ž. nukentėjusiajam P. K. 1 450 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt eurų) nusikaltimu padarytai turtinei (50 Eur) ir neturtinei (1 400 Eur) žalai atlyginti bei 100 Eur (vieną šimtą eurų) proceso išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - kelnes, marškinėlius ir apatinius marškinėlius, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti Ž. Č., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.