- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2025-01-09
- Bylos Nr.
- eAN2-12-954/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00053-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Giedraitis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės V. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nutarties T. Ž. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) tyrėja V. Š.-G. 2024 m. rugsėjo 16 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 56-ANR_P-1645-2024 su administraciniu nurodymu T. Ž. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 2 dalį, pasiūlant iki 2024 m. spalio 16 d. sumokėti 6 Eur baudą, už tai, kad jis 2024 m. gegužės 2 d. 17.20 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, nustatytą 90 km/val. greitį viršijo 13 km/val., važiavo 103 km/val. greičiu. Tokiais savo veiksmais T. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 127 punktą.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su priimtu procesiniu sprendimu, pranešėjas (toliau – ir pareiškėjas) A. A. pateikė skundą apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Institucijos sprendimą administracinio nusižengimo bylos teisenoje ROIK: 24240781898 ir įpareigoti Instituciją išsamiai ištirti įvykį, įvertinti vairuotojo veiksmus eismo saugumo požiūriu bei taikyti administracinę atsakomybę automobilio „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojui pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – ir apylinkės teismas) 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi panaikintas Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio r. PK tyrėjos V. Š.-G. 2024 m. rugsėjo 16 d. procesinis sprendimas (administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 56-ANR_P-1645-2024, priimtas T. Ž. atžvilgiu) ir byla grąžinta Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio r. PK, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Teismas konstatavo, kad jog skundžiamą procesinį sprendimą priėmusi pareigūnė jokiu procesiniu sprendimu nepasisakė dėl pradėto tirti administracinio nusižengimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį baigties, todėl skundas tenkintas.
3. Skundu apygardos teismui Institucijos atstovė prašo Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį Nr. 11-205-503/2024 panaikinti ir palikti galioti Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio r. PK protokolą su administraciniu nurodymu.
3.1. Skunde nurodoma, jog šioje administracinio nusižengimo byloje A. A. nepripažintas nukentėjusiuoju, dėl ANK 416 straipsnyje numatyto nusižengimo jam jokia žala padaryta negalėjo būti, todėl jis neturėjo teisės paduoti skundą.
3.2. Taip pat nurodoma, kad vadovaujantis ANK 610 straipsnio 4 dalimi, administracinis nurodymas yra neskundžiamas. Asmeniui per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą sumokėjus administraciniame nurodyme nustatytą baudą, laikoma, kad administracinis nurodymas įvykdytas (straipsnio 5 dalis). 2024 m. rugsėjo 16 d. administraciniu nurodymu siūloma bauda buvo sumokėta, todėl administracinio nusižengimo teisena pasibaigė. Institucijos nuomone, apylinkės teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį bei visiškai nukrypo nuo ANK taikymo normų. Be to, apylinkės teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo panaikinti administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu pirma neišsprendus administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo klausimo (ANK 658 straipsnis).
3.3. Institucijos atstovės nuomone, apylinkės teismas visiškai nieko nepasisakė dėl veikos kvalifikavimo, be jokių motyvų grąžino administracinio nusižengimo bylą tyrimui atlikti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, tačiau tam nėra jokio teisinio pagrindo. A. A. nurodė, jog jam buvo sukeltas pavojus, materialios pasekmės nebuvo sukeltos, bet galėjo realiai kilti. Taip pat nurodė, kad keitėsi jo važiavimo kryptis, pasuko į kelkraštį ir netrukus sustojo atgauti pusiausvyrą, tačiau šis skundo argumentas paneigtas paties pareiškėjo pateiktu vaizdo įrašu. Be to, pareiškėjas save įvardija kaip patyrusį dviratininką, kas dar labiau kelia abejones dėl šios versijos.
3.4. Skunde teigiama, kad A. A. argumentai ir pateikti paskaičiavimai dėl kelio pločio, transporto priemonės ir jo paties su dviračiu užimamo kelio yra niekuo nepagrįsti. Automobilių kelių skersinių profilių parametrai yra nurodyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-01-09 įsakyme Nr. D1-11/3-3 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2022-09-29) dėl kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ patvirtinimo V skyriaus IX skirsnyje, 7 lentelėje – eismo juostos plotis 3,50. Šie duomenys paneigia A. A. paskaičiavimus.
3.5. Institucijos nuomone, administracinio nusižengimo byla buvo tinkamai kvalifikuota pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį. Šio nusižengimo padarymas byloje įrodytas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertize ir kitais byloje surinktais įrodymais ir nėra jokio teisinio pagrindo administracinio nusižengimo bylą perkvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į Institucijos atstovės apeliacinį skundą A. A. prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti 2024 m. lapkričio 11 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartį pilna apimtimi.
4.1. Atsiliepime nurodo, kad Institucijai eilę kartų nurodė, jog dėl įvykio patyrė neturtinę žalą – stresą, išgąstį dėl vairuotojo atlikto nesaugaus lenkimo. Institucija priėmė sprendimą jo nukentėjusiuoju nepripažinti, tačiau toks sprendimas nebuvo įformintas konkrečiu dokumentu, taip nesudaryta galimybė jį skųsti teismui. Nežiūrint to, ANK 579 straipsnio 4 dalies nuostatos jam numato teisę skųsti teismui Institucijos priimtus sprendimus.
4.2. Taip pat pastebi, kad administracinis nurodymas buvo priimtas dėl nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 2 dalyje, o administracinė byla pradėta ir vykdoma, ir pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, dėl kurio nėra priimtas joks procesinis sprendimas. Jo esminis reikalavimas buvo, kad Institucija apskritai tirtų įvykį pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
4.3. Nurodoma, kad Institucijai nebuvo siūloma vadovautis tik nukentėjusiojo paaiškinimais, priešingai, buvo nuolat prašoma ištirti pažeidimą visapusiškai ir objektyviai, kaip to reikalauja ANK 567 straipsnis. Akivaizdu, kad Institucija turi išankstines negatyvias nuostatas nukentėjusiojo atžvilgiu, sureikšmindama lakonišką pažeidėjo teiginį, kad buvo lenkiama saugiai. Institucijai taip pat itin neobjektyviai vertino jo pateiktą vaizdo įrašą. Įrašas trunka 6 sekundes, matomas automobilio artėjimas ir lenkimo momentas, jis baigiasi iš karto, kai tik pralenkiamas dviratis. Įvertinus tai, kad didžiausias automobilio poveikis lenkiamam objektui yra lenkimo metu bei po jo, objektyviai žmogus, kol jį automobilis lenkia dideliu greičiu, net neturi galimybės kažkaip sureaguoti.
4.4. Pareiškėjas sutinka, kad jo skaičiavimai neturi jokios įrodomosios galios, tačiau nukentėjusysis neprivalo atlikti tyrimo, įvykį objektyviai privalo ištirti Institucija. Institucija neturėtų vertinti atstumus subjektyviais terminais („gerokai“), tam turėtų pasitelkti visuotinai vartojamus matavimo vienetus. Taip pat sutinka, kad jo gebėjimas valdyti dviratį galimai yra geresnis, tačiau turi būti vertinami ne jo gebėjimai, o su KET nesuderinami pažeidėjo veiksmai. Pažymi, kad po bylos nagrinėjimo teisme buvo nuvykęs ir išmatavęs kelio Vilkaviškis - Gražiškiai plotį ir tiksliai žino, kad vienos juostos plotis yra ne 3,5 m.
4.5. Atsiliepime pabrėžiama, kad vienintelis įrodymų šaltinis yra jo pateiktas vaizdo įrašas, Institucija daugiau įrodymų nesurinko, jokių tyrimo veiksmų neatliko. Remiantis šiuo vaizdo įrašu pareiškėjas teigia, kad vairuotojas ne tik viršijo greitį, bet lenkė nesaugiu atstumu, sukeldamas A. A. realų pavojų bei kirto ištisinę kelio juostą. Iš eilės buvo padaryti keli KET pažeidimai, kas yra svarbu veiksmus kvalifikuojant pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Nėra jokio reikalo bylą perkvalifikuoti, nes ji nuo pat pradžių atliekama pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
4.6. Nurodoma, kad nenuosekli Institucijos pozicija dėl pažeidimo kvalifikavimo: 2024 m. gegužės 6 d. raštu praneša apie atliekamą tyrimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį; 2024 m. gegužės 21 d. nutarimu nutraukia tyrimą, nes nėra požymių pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį ir 420 straipsnio 1 dalį; 2024 m. birželio 30 d. nutarimu naikinamas nutarimas nutraukti ir toliau tęsiamas tyrimas pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, 420 straipsnio 1 dalį (tarnybinis pranešimas, užduotis atlikti objektų tyrimą); 2024 m. rugsėjo 16 d. protokolu taikoma atsakomybė tik pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį.
4.7. Pažymi, kad Institucija akivaizdžiai vengia vykdyti ANK 567 straipsnyje numatytą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes, vengia net elementarių proceso veiksmų, kaip pažeidėjo apklausa bei papildomų (rekomenduotinų) tyrimo veiksmų atlikimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Institucijos apeliaciniu skundu prašoma panaikinti apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos priimtą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu argumentuojant tuo, kad skundą pateikė tokios procesinės teisės neturintis asmuo bei tuo, kad skundas nėra pagrįstas.
6. ANK 590 straipsnio, reglamentuojančio pagrindus pradėti administracinių nusižengimų teiseną, 1 dalyje, inter alia (be kita ko), nurodyta, kad pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Pagal šio straipsnio 2 dalį administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, <...>.
7. Pagal ANK 619 straipsnio 1 dalį, ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima vieną iš šių nutarimų: 1) skirti administracinę nuobaudą; 2) nutraukti administracinio nusižengimo teiseną; 3) motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, ar teismui. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną gali būti priimamas, kai yra bent viena iš šio kodekso 565¹ straipsnyje ir 592 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių.
8. Vadovaujantis ANK 608 straipsnio 6 dalimi, atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, kai nustatoma šio kodekso 565¹ straipsnyje numatyta aplinkybė, institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą, priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Vadovaujantis ANK 621 straipsniu, šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. A. 2024 m. gegužės 6 d. per e-policijos portalą informavo policijos įstaigą apie įvykį kelyje, kuris sukėlė pavojų jo saugumui, nurodydamas, kad jam važiuojant kelyje dviračiu automobilis lenkimo metu važiavo 112 km/val. greičiu (radaro duomenimis) ir nepagrįstai arti pranešėjo, dėl ko kilo reali grėsmė jo sveikatai ar gyvybei. Kartu pateikė prietaiso Garmin vaizdo įrašą. Pagal šį A. A. pranešimą buvo pradėtas tyrimas pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį ir ANK 420 straipsnio 1 dalį, tačiau 2024 m. gegužės 21 d. Institucijos nutarimu Nr. 56-ANR_N-l 17-2024 nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos pritrūkus įrodymų. Pareiškėjas nesutiko su priimtu nutarimu ir jį apskundė. Išnagrinėjus gautą skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 20 d. nutarimu iš dalies sutikus su A. A. skundu, panaikintas Institucijos nutarimas ir byla grąžinta Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Nutarime konstatuota, kad tik atlikus papildomus tyrimo veiksmus galima spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės (ne)taikymo. Papildomų tyrimo veiksmų atlikimo metu administracinio nusižengimo byloje buvo gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. rugsėjo 10 d. ekspertizės aktas Nr. 11-1718 (24), kuriame pateikta išvada, jog lenkiančio automobilio „Citroen“ vidutinis judėjimo greitis 15,1 m atkarpoje buvo apytiksliai 103-111 km/val. 2024 m. rugsėjo 16 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, pasiūlant automobilį vairavusiam ir pareiškėją lenkusiam T. Ž. iki 2024 m. spalio 16 d. sumokėti 6 eurų baudą. A. A. raštu informuotas apie automobilį „Citroen“ vairavusio asmens nubaudimą pagal Administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 2 dalį. Pasiūlyta sumokėti bauda sumokėta per nurodytą terminą.
10. Apygardos teismo vertinimu, sistemiškai aiškinant pirmiau paminėtą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad sprendimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos turi būti įformintas procesiniu sprendimu – nutarimu. Toks aiškinimas atitinka teisingumo ir protingumo principus ir garantuoja asmeniui galimybę toliau ginti savo galimai pažeistas teises. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju Institucija, pradėjusi administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį ir 420 straipsnio 1 dalį, atlikusi papildomus tyrimo veiksmus (dalį jų), surašė automobilio vairuotojo atžvilgiu administracinį protokolą su administraciniu nurodymu, kuriuo T. Ž. pripažintas padaręs ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Tačiau, kaip pagrįstai akcentuota ir skundžiamoje nutartyje, skundžiamą procesinį sprendimą priėmusi pareigūnė jokiu procesiniu sprendimu nepasisakė dėl pradėto tirti administracinio nusižengimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, t. y. nepriėmė nei nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną šioje dalyje, nei kito pagal ANK 619 straipsnį atitinkamo procesinio sprendimo (nutarimo), nei nurodė tokio sprendimo motyvus. Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalį pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti galutinį procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ši pareiga nebuvo tinkamai įvykdyta, byla pagrįstai skundžiama nutartimi buvo grąžinta Institucijai ANK reikalavimus atitinkančio procesinio sprendimo priėmimui, įvertinant visas pareiškime nurodytas aplinkybes, pašalinant kilusias abejones ir priimant motyvuotą procesinį sprendimą. Kadangi dėl anksčiau nurodytų motyvų byla grąžinama Institucijai, apeliacinio skundo argumentai, susiję su A. A. argumentų (ne)pagrįstumu ir įvykio vertinimu, plačiau nenagrinėjami.
11. Skunde pagrįstai nurodoma, kad administracinio nusižengimo protokolas nėra skundžiamas procesinis dokumentas, vis tik nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškimas apie galimai padarytus administracinius nusižengimus nebuvo tinkamai išnagrinėtas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pirmosios instancijos priimtas procesinis sprendimas yra teisiškai pagrįstas ir teisingas, siekiant tinkamo pareiškime nurodytų aplinkybių ištyrimo ir galimai pažeistų pareiškėjo teisių gynimo.
12. Pagal ANK 578 straipsnio 1 dalies nuostatas nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, <...>. Šiuo konkrečiu atveju nagrinėjamoje byloje pareiškėjui A. A. nebuvo suteiktas joks, taip pat ir nukentėjusiojo, procesinis statusas. Vis tik apygardos teismas vertina, kad ANK 621 straipsnio nuostatos nereikia suprasti taip, jog pareiškėjas privalo būti procesiškai pripažintas nukentėjusiuoju, kad galėtų skųsti ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus ANK 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus. Aptariamu atveju pakanka, kad pareiškėjas Institucijai aiškiai buvo nurodęs, jog dėl automobilio vairuotojo nesaugiai atlikto lenkimo jis patyrė neturtinę žalą – stresą bei išgąstį. Atsižvelgtina ir į tai, kad A. A. pareiškimas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, todėl nesutiktina su Institucijos formaliu vertinimu, jog šioje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjui jokia žala negalėjo būti padaryta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės V. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.