- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- 2YT-24134-1084/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01161-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Jasinskaitė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Aleksandras Kuznecovas
nedalyvaujant suinteresuotų asmenų – valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad S. J., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo vyro A. V. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, ir kad J. J., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo motinos S. J., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (b. l. 2–3).
Pareiškėjas teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas A. V. J., (duomenys neskelbtini) mirė jo motina S. J., o (duomenys neskelbtini) mirė jo vienintelė sesuo J. J. Visi jie gyveno ir mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra vienintelis jų paveldėtojas, kitų įpėdinių nėra. Pareiškėjas priėmė sesers J. J. palikimą, bet paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, nes ji savo vardu jokio turto neturėjo. Dėl tėvo ir motinos palikimo į notarą niekas nesikreipė ir paveldėjimo bylos užvestos nebuvo. Pareiškėjo tėvas A. V. J. pasistatė gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau minėti pastatai tėvo vardu registruoti tik seniūnijos ūkinėje knygoje. A. V. J. buvo sumokėjęs valstybei už 0,34 ha namų valdos žemės sklypą, bet valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Kauno apskrities viršininko 2000 m. balandžio 13 d. ir 2002 m. gegužės 14 d. sprendimais A. V. J. buvo atkurta nuosavybės teisė į 3,23 ha ir 1,20 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose. Iki tėvo mirties abu pareiškėjo tėvai valdė, naudojo, rūpinosi pastatais ir žemės sklypu, o po tėvo mirties pareiškėjo motina iki savo mirties valdė, rūpinosi visu ūkiu (pastatais ir žeme), mokėjo mokesčius. Pareiškėjo motina paėmė sau visus tėvo asmeninius daiktus, nuotraukas, tokiu būdu ji priėmė savo vyro (pareiškėjo tėvo) palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti. Pareiškėjo motinai Kauno apskrities viršininko sprendimu 2005 m. kovo 21 d. buvo atkurta nuosavybės teisė į 4,67 ha žemės sklypą, padalintą į 2,67 ha ir 2,00 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose. Po S. J. mirties namuose liko gyventi pareiškėjo sesuo J. J. Ji valdė, naudojosi, rūpinosi ūkiu, visais pastatais, valdė visus žemės sklypus, pasiėmė sau motinos asmeninius daiktus, mokėjo visus mokesčius, t. y. priėmė savo motinos palikimą faktiškai jį pradėdama valdyti. Pareiškėjo sesuo turtą valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas nurodė, jog juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini tam, kad jis galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą turtą, atliktų pastatų teisinę registraciją ir baigtų valstybinės žemės pirkimo procedūrą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad valstybės įmonės Registrų centro centrinio duomenų banko duomenimis, A. V. J. nuosavybės teisė 2000 m. balandžio 13 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu buvo atkurta į 3,2300 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu – į 1,2200 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad neįregistruotos daiktinės teisės į pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2005 m. kovo 21 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu S. J. atkurtos, bet neįregistruotos daiktinės teisės į tris žemės sklypus, t. y. 1,7200 ha ploto, 0,2800 ha ploto ir 2,6700 ha ploto, esančius (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo nurodė, kad jam nėra žinomi jokie kiti faktai, susiję su A. V. J. ir S. J. palikimo priėmimu pradėjus jį faktiškai valdyti, Nacionalinė žemės tarnyba nėra kreipusis dėl turto paveldėjimo valstybės vardu, taip pat nėra duomenų, kad minėti žemės sklypai neprižiūrimi (b. l. 38–41).
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo V. J. atstovas pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad pareiškėjo tėvai gyveno (duomenys neskelbtini). Skyrus žemės sklypą, jie savo lėšomis pasistatė gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, tačiau šio nekilnojamojo turto registracija iki šiol neatlikta. Minėtuose namuose pareiškėjo tėvai ir sesuo gyveno iki pat savo mirties. Tėvai turtą valdė ir juo naudojosi bendru sutikimu, o mirus sutuoktiniui turtu rūpinosi bei jį prižiūrėjo pareiškėjo motina S. J.. Po sutuoktinio mirties S. J. prižiūrėjo turtą, naudojosi žemės sklypu, kitais žemės sklypais leido naudotis tretiesiems asmenims. Mirus S. J., jai priklausiusiu turtu rūpinosi pareiškėjo sesuo J. J.. Ji liko gyventi tėvų statytuose namuose, prižiūrėjo juos, mokėjo mokesčius, rūpinosi tėvams priklausiusiais žemės sklypais, po motinos mirties pasiėmė sau jos asmeninius daiktus.
Liudytoja D. J. parodė, kad ji yra pareiškėjo V. J. sutuoktinė. Nurodė, jog jai yra žinoma, kad sutuoktinio tėvai iš savo lėšų statėsi namą, kuriame visą laiką iki pat mirties gyveno. Mirus sutuoktinio tėvui A. V. J., tuose namuose liko gyventi S. J. ir J. J. Po pareiškėjo tėvo mirties visu turtu rūpinosi ir jį prižiūrėjo S. J., kurią visi laikė likusio turto savininke. Po pareiškėjo tėvo mirties liko gyvenamasis namas ir ūkio statiniai, žemės sklypai, santaupos. S. J. po sutuoktinio mirties toliau naudojosi turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, disponavo juo. Mirus sutuoktinio motinai S. J., visu likusiu turtu rūpinosi pareiškėjo sesuo J. J., kuri gyveno tėvams priklausiusiuose namuose, prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, aplinką, pjovė žolę, mokėjo mokesčius, sprendė dėl žemės sklypų naudojimo. Liudytoja nurodė, kad iš pradžių įpėdinės pačios naudojosi žeme, o vėliau leido ja naudotis kitiems asmenims. Mirus pareiškėjo motinai, likusio turto savininke laikė seserį J. J.. Liudytoja nurodė, kad nei S. J., nei J. J. nebuvo išvykusios gyventi kitur, likusiu turtu rūpindavosi iš karto po palikėjo mirties.
Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų nagrinėti bylą suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant ar atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, atsiliepime į ieškinį prašė civilinę bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėjas V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), ir S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus (b. l. 6–8, 10). S. J. ir A. V. J. buvo sutuoktiniai, jų santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos biure (b. l. 12). A. V. J. ir S. J. turėjo dukrą – J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 9, 11). Nors byloje esančiais Gyventojų registro duomenimis A. V. J. ir S. J. turėjo vienintelį vaiką – pareiškėją V. J., tačiau byloje pateiktas J. J. gimimo liudijimas patvirtina, jog ji buvo A. V. J. ir S. J. dukra (b. l. 11, 21, 31–33). Mirus A. V. J. ir S. J., paveldėjimo bylos nebuvo užvestos, Testamentų registre nėra duomenų apie A. V. J. ir S. J. palikimo priėmimo faktus (b. l. 19–20, 23–25, 29–30). Palikimą po J. J. mirties priėmė brolis V. J. (b. l. 22).
Iš Kauno apskrities viršininko 2005 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog palikėjai S. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,67 ha ir 2,00 ha dydžio žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose (b. l. 13). Taip pat iš pateiktų Kauno apskrities viršininko 2000 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2002 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad palikėjui A. V. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,23 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 1,20 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 14–15). 2009 m. spalio 21 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Rumšiškių seniūnijos pažyma dėl A. V. J. pastatų priklausomybės Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Rumšiškių seniūnijos 1998–2002 m. ūkinėje knygoje A. V. J. vardu asmeninės nuosavybės teise užregistruotas gyvenamasis namas su veranda, priestatu ir rūsiu, esantys (duomenys neskelbtini). Nurodyta, jog A. V. J. šį pastatą statėsi savo lėšomis (b. l. 16). Remiantis 2009 m. balandžio 9 d. Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. V. J. už 0,34 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1992 m. rugpjūčio 19 d. buvo įmokėjęs 14,85 Lt ir 1992 m. rugsėjo 14 d. buvo įmokėjęs 38,25 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis, tačiau valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta (b. l. 17). 2015 m. vasario 13 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Rumšiškių seniūnijos pažymoje dėl turto valdymo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog po A. V. J., gyvenusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), liko gyventi ir visą turtą tvarkė sutuoktinė S. J., o po jos mirties (duomenys neskelbtini), – liko gyventi ir visą ūkį tvarkė jų dukra J. J. iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo tėvų ir sesers gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (b. l. 22, 31–32).
Pareiškėjas V. J. prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad S. J., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo vyro A. V. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, ir kad J. J., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo motinos S. J., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjo atstovo paaiškinimai ir liudytojos parodymai patvirtina, kad S. J., būdama A. V. J. sutuoktinė, iš karto po savo vyro mirties priėmė mirusiojo palikimą pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad S. J. po savo vyro mirties toliau gyvendama šeimos namuose rūpinosi palikėjo turtu – žemės sklypais ir pastatais, asmeniniais daiktais. S. J. ėmėsi priemonių užtikrinti nekilnojamojo turto priežiūrą ir saugumą, mokėjo visus mokesčius, sprendė dėl jo naudojimo, t. y. su turtu elgėsi kaip tikroji turto savininkė. S. J. taip pat rūpinosi ir kitais A. V. J. priklausiusiais asmeniniais daiktais. S. J. minėtu turtu rūpinosi iš karto po A. V. J. mirties, visus šiuos veiksmus, rodančius jos aiškiai išreikštą valią priimti palikimą, ji atliko per įstatyme numatytą terminą. S. J. aiškiai išreiškė savo valią priimti palikimą po sutuoktinio A. V. J. mirties, su jam priklausiusiu turtu elgėsi kaip šio turto tikroji savininkė. Mirusiojo A. V. J. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais S. J. išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą.
Taip pat byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjo paaiškinimai patvirtina, kad J. J., būdama S. J. pirmos eilės įpėdinė, iš karto po savo motinos mirties priėmė mirusiosios palikimą pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad J. J. po savo motinos mirties rūpinosi jos turtu – asmeniniais daiktais, kitu turimu turtu, įskaitant ir nekilnojamąjį turtą. J. J. rūpinosi S. J. priklausiusiais asmeniniais daiktais – saugojo juos, jais rūpinosi bei naudojosi jais savo nuožiūra, taip pat prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, juo naudojosi, rūpinosi, mokėjo mokesčius, sprendė dėl turto panaudojimo, t. y. su turtu elgėsi kaip turto savininkė. J. J. minėtu turtu rūpinosi iš karto po S. J. mirties, visus šiuos veiksmus, rodančius jos aiškiai išreikštą valią priimti palikimą, ji atliko per įstatyme numatytą terminą. J. J. aiškiai išreiškė savo valią priimti palikimą po motinos S. J. mirties, su jai priklausiusiu turtu elgėsi kaip šio turto tikroji savininkė. Mirusiosios S. J. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais J. J. išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą.
Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų pagrįstumo. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neprieštarauja juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymui. Byloje nėra duomenų, kad po A. V. J. ir S. J. mirties jų palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo atstovo paaiškinimus, liudytojos parodymus, pareiškime nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad byloje įrodyti prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, t. y. kad S. J., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo vyro A. V. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama valdyti palikimą sudarantį turtą, ir kad J. J., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo motinos S. J., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama valdyti jį sudarantį turtą.
Pareiškėjas kita tvarka negali gauti prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus patvirtinančių dokumentų, prašomai nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjui, yra įrodyti, todėl pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 3,58 Eur ir jos valstybei priteistinos iš pareiškėjo (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo V. J. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė po savo vyro A. V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė po savo motinos S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Šie juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimus.
Priteisti valstybei iš V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,58 Eur (trijų eurų 58 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.