Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui V. B., ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei A. G., atsakovo A. K. atstovui advokato padėjėjui Dajui Stoniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2007-10-16 apie 21 val. į Vilniaus m. VPK 2 PK buvo pristatytas atsakovas. Sulaikytasis buvo patalpintas į laikino sulaikymo patalpą. Apie 3 val. pareigūnui V. Č. rakinant kameros duris ir laikant jas prispaudus dešine koja, atsakovas kūnu trenkėsi į duris ir jomis sužalojo pareigūno dešinės kojos nykštį (b.l. 10-14, 24, 25, 26, 27, 145-150). Atlikus teismo medicinos ekspertizę (2009-06-04 ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)09(01)), V. Č. buvo nustatytas dešinės pėdos pirmo piršto sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu (b.l. 86-92). Pareigūnui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2007-10-19 iki 2007-11-15 (b.l. 52). Dėl V. Č. sužalojimo 2009-10-28 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. (b.l. 78-83). 2009-11-30 CMEK priėmė ekspertinį sprendimą, įformintą Specializuotos medicininės ekspertizės pažyma Nr. 4817, konstatuojantį, kad yra fizinio veiksnio, įvykusio 2007-10-16, ir pareigūno V. Č. sveikatos padarinių, pasireiškusių sveikatos sutrikdymu, ryšys; sveikatos sutrikdymas (TLK kodas S 90.1) priskiriamas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui (b.l. 16). 2010-04-07 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. ir atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo dėl V. Č. traumos 2009-11-19 išvadą Nr. 10-7-IS-415, įsakymu Nr. 10-TE-169 pripažino, kad viršila V. Č. 2007-10-16 patyrė traumą, eidamas tarnybines pareigas, ir nusprendė išmokėti jam 20 279,38 Lt (12 mėnesių darbo užmokesčio dydžio) kompensaciją (b.l. 7). V. Č. nurodyta suma išmokėta 2010-06-02 (b.l. 93). Kad nurodyta kompensacija V. Č. išmokėta pagrįstai, konstatuota 2012-10-19 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu (b.l. 145-150), turinčiu prejudicinę galią šioje byloje.

Ieškovas, reikalaudamas žalos atlyginimo regresu (CK 6.280 str.) privalo įrodyti atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas : neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249, 6.263 str.). Byloje nėra ginčo dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, žalos pareigūnui V. Č. fakto, priežastinio ryšio tarp jų. Šias atsakomybės sąlygas pripažįsta atsakovas, jas patvirtina ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, šios sąlygos nustatytos ir teismo nuosprendžiu (b.l. 78-83), turinčiu prejudicinę galią šioje byloje (CPK 182 str. 3 p.). Atsakovas byloje neginčijo ir savo kaltės dėl žalos padarymo prezumpcijos, todėl nustatyta ir ši atsakovo civilinės atsakomybės sąlyga (CK 6.248, 6.263 str.).

Byloje kilo ginčas dėl atlygintinos žalos dydžio.

Įstatyme numatyta, kad trečiasis asmuo, kuriam perėjo reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 str.). Ieškovui (Policijos departamentui), atlyginus atsakovo pareigūnui padarytą žalą (kompensacija, mokama pareigūnams dėl jų sužalojimo, pripažįstama žalos atlyginimu), perėjo nukentėjusiojo pareigūno teisė reikalauti jos atlyginimo iš atsakovo (CK 6.50 str. 1, 3 d., 6.101 str. 4 d. 4, 5 p., 6.112 str. 1 p., 6.114 str. 5 p., 6.280 str. 1 d., 6.290 str. 3 d.). Tačiau, kaip minėta, ieškovas neįgijo daugiau teisių nei jų turėjo pats nukentėjęs pareigūnas (CK 6.113 str.). Atsakovas nurodo, kad pareigūnui nebuvo padaryta tokio dydžio žala, kokia išmokėta kompensacija, kuri, atsižvelgiant į pareigūnui padaryto sužalojimo pobūdį, yra akivaizdžiai per didelė. Šie argumentai pagrįsti.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareigūnui buvo nustatytas kojos piršto sumušimas, dėl kurio pareigūnas buvo nedarbingas 28 dienas (b.l. 52, 86-92). Ieškovas nepateikė jokių kitų įrodymų apie kitas pareigūno sužalojimo pasekmes. Byloje nėra duomenų apie sužalojimo gydymo būdą, medikamentus, galimai darytas operacijas, taikytą reabilitaciją ar kt. Žalos dydis nėra preziumuojamas, jį privalo įrodyti ieškovas. Pareigūnui dėl nurodyto sužalojimo išmokėta 20 279,38 Lt kompensacija, kuri akivaizdžiai viršija teismų praktikoje nustatytą atlygintinos žalos dėl tokio pobūdžio sveikatos sužalojimų dydį. Bylos duomenys patvirtina, kad tokio dydžio kompensacija pareigūnui buvo išmokėta dėl to, jog sužalojimo metu galiojusiuose teisės aktuose buvo nustatyta speciali tokios žalos apskaičiavimo metodika – kompensacijos dydis nebuvo diferencijuojamas, o nustatomas fiksuota suma (12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio). Tačiau šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose ši metodika pakeista, ir kompensacijos dydis diferencijuojamas, atsižvelgiant į nedarbingumo trukmę (nuo 1 iki 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio). Šių aplinkybių visetas, teismo vertinimu, yra pagrindas mažinti iš atsakovo priteistinos žalos dydį.

Atsižvelgdamas į sužalojimo pobūdį, į jo pasekmes (pareigūno nedarbingumo laikotarpį), į šiuo metu galiojančių teisės aktų dėl kompensacijos dydžio, esant analogiškam sužalojimui, apskaičiavimo nuostatas (pagal sprendimo priėmimo metu galiojančius teisės aktus, esant tokio pobūdžio sužalojimui, pareigūnui būtų išmokėta 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija – 2009-04-02 LR vidaus reikalų ministro įsakymo Nr. 1V-125 4.2 p.), į aplinkybę, jog pareigūnas buvo sužalotas tyčia, nusikalstamais atsakovo veiksmais, į kt. reikšmingas aplinkybes (atsakovas serga centrinės nervų sistemos susirgimu, yra neįgalus, jam nustatytas 40% darbingumo lygis, jis turi pareigą išlaikyti mažametį vaiką (b.l. 103, 104, 166, 167)), remdamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad iš atsakovo priteistinas žalos atlyginimas regresu mažintinas 75 procentais, t.y. iki 5 069,84 Lt (CK 1.5 str. 4 d.). Tokią teisės normų dėl žalos atlyginimo regresu, valstybei išmokėjus kompensacijas nukentėjusiems pareigūnams, taikymo praktiką (dėl ieškovo pareigos įrodyti žalos dydį, atsakovo – jį paneigti) formuoja ir kasacinis teismas (2008-11-17 LAT nutartis byloje Nr. 3K-7-496/2008). Byloje nustatyta, kad žalą atsakovas padarė tyčia, todėl jo prašymas mažinti iš jo priteistinos žalos atlyginimą, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, nepagrįstas (CK 6.282 str. 3 d.).

Ieškinys iš esmės patenkintas, todėl iš atsakovo priteisiamos visos bylinėjimosi išlaidos (152 Lt žyminis mokestis, apskaičiuotas pagal patenkintą reikalavimo dalį; 28 Lt teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu), jo turėtos išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.). Atsakovas už priešieškinio, kuris teismo nebuvo priimtas, pateikimą sumokėjo 139 Lt žyminį mokestį. Mokestis grąžinamas (CPK 87 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 5 069,84 Lt Lt (penkių tūkstančių šešiasdešimt devynių litų 84 centų) žalos atlyginimą regresu ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, į.k. 188785847, naudai.

Priteisti iš atsakovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 180 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti atsakovui A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 2012-01-31 mokėjimo kvitu „Swedbank“, AB, sumokėtą 139 Lt (vieno šimto trisdešimt devynių litų) žyminį mokestį. Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.