Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Gaudutienė, sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

teismo posėdyje, išnagrinėjusi įtariamojo T. V. T., (duomenys neskelbtini), įtariamo padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 265 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 24 d. nutarties, kuria įtariamajam T. V. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, skaičiuojant nuo 2012 m. liepos 25 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. T. įtariamas tuo, kad, veikdamas kartu su V. N. B. ir R. L. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo narkotinės medžiagos – kanapių ir (jų dalių) sėklų, kurias atsinešė į pagalbines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur jas pasodino ir, pažeisdamas nustatytą tvarką, nuo 2011 liepos mėnesio iki 2012 m. sausio 25 d., 23.00 val., augino didelį kiekį - ne mažiau, kaip 700 stiebų narkotinės medžiagos ­– kanapių ir (jų dalių), kol tą pačią dieną, apie 22.50 val., nurodytose patalpose, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie 2012 m. sausio 25 d., 23.00 val., pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kratos metu rado ir paėmė nurodytą kiekį kanapių ir jų dalių.

Šiais savo veiksmais T. V. T. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 265 straipsnio 1 dalyje.

Be to, T. V. T. įtariamas tuo, kad, veikdamas kartu su V. N. B. ir R. L. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, dalį nuo 2011 m. liepos mėnesio išaugintų narkotinių medžiagų – kanapių (jų dalių), išplatino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o likusią išaugintą dalį, ne mažiau kaip 3 kg narkotinės medžiagos – kanapių ir (jų dalių), susmulkindamas ir išdžiovindamas, perdirbo ir laikė pagalbinėse patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iki 2012 m. sausio 25 d., 22.50 val., kai nurodytose patalpose, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie tą pačią dieną, 23.00 val., pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kratos metu rado ir paėmė nurodytą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.

Šiais savo veiksmais T. V. T. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

2012 m. sausio 25 d. T. V. T. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau–BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau suėmimo terminas įtariamajam T. V. T. buvo tęsiamas. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 24 d. nutartimi įtariamajam T. V. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, skaičiuojant nuo 2012 m. liepos 25 d.

Sprendimą pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą teismas motyvavo tuo, kad įtariamasis T. V. T. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.) bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 str. 1 d. 3 p.). Be to, Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties.

Skunde teigiama, kad Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam T. V. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tik formaliai nurodė, jog byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teismas neatskleidė šių duomenų turinio ir skundžiamoje nutartyje nenurodė, kaip kiekvienas iš jų atskirai bei jų visuma sudaro faktinį pagrindą išvadai, jog T. V. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Gynėja nurodo, kad teismas visapusiškai ir objektyviai neįvertino byloje esančių duomenų pakankamumo ir T. V. T. pareikšto įtarimo pagrįstumo. Skunde teigiama, kad kardomosios priemonės – suėmimo terminas T. V. T. pratęstas nepagrįstai, kadangi byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių, jog įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Gynėja teigia, kad jos ginamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumas negali būti laikomas pakankamu pagrindu išvadai, jog jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam suėmimo terminą ir konstatuodamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo skyrimo pagrindo buvimą, savo išvadų nemotyvavo jokiais objektyviais duomenimis ir nenurodė jokių realių faktų, kurie sudarytų objektyvų pagrindą prognozei, kad T. V. T. slėpdamasis (bėgdamas) trukdys proceso eigai. Apygardos teismas, spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, nesivadovavo BPK 121 straipsnio 4 dalies nuostatomis, įpareigojančiomis atsižvelgti į visas kardomosios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas tik formaliai pažymėjo, kad T. V. T. yra Vietnamo pilietis, turi leidimą gyventi Čekijoje, Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, yra nedirbantis. Tačiau Apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad iki sulaikymo T. V. T. turėjo legalų pragyvenimo šaltinį ir nuolatinę gyvenamąją vietą Čekijoje, t. y. glaudūs socialiniai ryšiai jį siejo su kita Europos Sąjungos valstybe nare, jam išduotas leidimas gyventi Čekijoje. Nurodytos aplinkybės rodo, kad T. V. T. turi pakankamai lėšų, jog galėtų įvykdyti Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų įpareigojimą neišvykti iš Lietuvos Respublikos ir viso ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu gyventi Lietuvoje, ir kad įtariamojo dalyvavimas baudžiamajame procese, be kitų teisinių priemonių, gali būti užtikrintas ir Europos arešto orderio pagalba. Gynėja taip pat teigia, kad teismas neatsižvelgė ir į įtariamojo T. V. T. asmenybę, t. y. kad jis anksčiau nėra teistas, neįvertino, kad jis nekalba jokia kita kalba, išskyrus vietnamiečių, kas dar labiau sumažina tikimybę, jog jis, nemokėdamas nei lietuvių, nei rusų, nei anglų, nei jokios kitos kalbos, galėtų pabėgti iš Lietuvos Respublikos ir pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Gynėjos nuomone, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, jog nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad įtariamasis T. V. T. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Be to, gynėja nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo skyrimo pagrindo buvimą. Gynėjos teigimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad T. V. T. turi polinkį daryti nusikalstamas veikas siekiant įgyti pragyvenimo lėšų, ankščiau jis nėra teistas, byloje nėra duomenų, kad lėšų pragyvenimui jis gavo iš nusikalstamų veikų. Teismo išvada, kad būdamas laisvėje jis darys naujus nusikaltimus, yra deklaratyvi, jos nepatvirtina baudžiamosios bylos medžiaga.

Skunde taip pat teigiama, jog Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, nesvarstė švelnesnių kardomųjų priemonių įtariamajam T. V. T. paskyrimo galimybės. Gynėja nurodo, kad kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas užkirstų T. V. T. , kuris yra trečiosios valstybės pilietis, turintis leidimą gyventi vienoje iš ES valstybėje narėje, galimybę išvykti iš Lietuvos teritorijos ir užtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

Be to, gynėja teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog baudžiamoji byla yra sudėtinga ir didelės apimties. Skunde nurodoma, kad įtarimai šioje byloje yra pareikšti tik penkiems asmenims, iš kurių trys gyvena Lietuvos Respublikoje, visi įtariamieji buvo arba yra suimti ir apklausti, įtarimai pareikšti tik dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo. Bylos sudėtingumo ir apimties nelemia nesuspėtų atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų skaičius ar negauti atsakymai iš atsakingų institucijų, o procesinių veiksmų planavimas negali įtakoti asmens laisvės suvaržymo bei pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės taikymą labai ilgą laiką.

Teismo posėdžio metu įtariamojo gynėja prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo T. V. T. gynėjos skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, jog įtariamasis T. V. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti kito įtariamojo B. V. N. apklausų protokoluose, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, kratos protokole su priedais, daiktų apžiūros protokole, specialisto išvadose bei kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Pažymėtina, jog spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą, teismas suimtojo kaltės klausimo nesprendžia ir įrodymų nevertina. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos juridinio įvertinimo klausimai.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas, tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Vilniaus apygardos teismas pagrįstai pratęsė įtariamajam T. V. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytais pagrindais.

Apie tikimybę, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) sprendžiama vertinant BPK 122 str. 2 d. išvardintų aplinkybių visumą. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p.).

Iš skundo nagrinėjimui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad T. V. T. yra įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 265 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, kurios pagal BK 11 straipsnio 4 dalies ir 6 dalies nuostatas yra priskiriamos apysunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Baudžiamasis įstatymas už įtariamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. T. V. T. yra Vietnamo pilietis, nevedęs, turi leidimą gyventi Čekijoje, kur yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, Lietuvoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, niekur nedirba, t. y. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, Lietuvoje nėra saistomas socialiniais ryšiais. Įvertinęs aukščiau minėtų aplinkybių visumą Vilniaus apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad įtariamasis, siekdamas išvengti jam gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Gynėjos skunde nurodomos aplinkybės, jog T. V. T. nėra anksčiau teistas, nekalba jokia kita kalba, išskyrus vietnamiečių, bei tai, kad jo dalyvavimas baudžiamajame procese, be kitų teisinių priemonių, gali būti užtikrintas ir Europos arešto orderio pagalba, nepaneigia aukščiau išdėstytų aplinkybių visumos bei 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindo buvimo.

BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 p.). T. V. T. pareikšti įtarimai padarius apysunkį nusikaltimą ir labai sunkų nusikaltimą, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Vilniaus apygardos teismas atsižvelgė ir į tai, kad jam inkriminuojamus nusikaltimus T. V. T. padarė veikdamas bendrininkų grupe, galimai padaryti nusikaltimai buvo iš anksto suplanuoti, jiems kruopščiai ruoštasi, surastos priemonės jiems įvykdyti. Įtariamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos susijusios su nelegalių pajamų gavimu, tai rodo, kad T. V. T. nusikaltimus galimai darė iš savanaudiškų paskatų – siekdamas praturtėti. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, Vilniaus apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo skyrimo pagrindo buvimą. Gynėjos skundo argumentai, kad tokios teismo išvados nepatvirtina baudžiamosios bylos medžiaga, yra nepagrįsti.

Remdamasis tuo kas išdėstyta, Lietuvos apeliacinis teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis šioje baudžiamosios bylos tyrimo stadijoje negali būti pasiekti.

BPK 122 straipsnyje nurodyti bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 str. 2 d.). Pagal teismų praktiką, ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir panašiai. Atsižvelgęs į tai, kad šioje byloje yra pareikšti įtarimai penkiems asmenims, keturi iš jų yra užsienio valstybių piliečiai, byloje atliekami daug laiko reikalaujantys tyrimai pagal užduotis specialistams, šiuo metu negautos 8 specialisto išvados, byloje reikalingi duomenys iš užsienio valstybių įstaigų, t. y. šiuo metu dar nėra gauti atsakymai pagal teisinės pagalbos prašymus iš Nyderlandų Karalystės ir Gruzijos teisėsaugos institucijų, o nesant šių duomenų nėra galimybės užbaigti ikiteisminį tyrimą, Vilniaus apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad byla sudėtinga ir didelės apimties. Per paskutinius du kardomosios priemonės – suėmimo taikymo mėnesius buvo atliekami specialistų tyrimai, buvo ieškomas ir surastas kitas įtariamasis, buvo atliekami su teisinės pagalbos prašymais susiję veiksmai bei kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Ikiteisminis tyrimas vyksta pakankamai intensyviai – atliktų veiksmų kiekis pateisina ikiteisminiam tyrimui sugaištą laiką. BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas įpareigoja siekiamą rezultatą lyginti su prievartos priemonės griežtumu. Kuo sunkesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisinamas. Įvertinus tai, kad baudžiamoji byla yra sudėtinga ir didelės apimties, T. V. T. įtariamas apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimų padarymu, o suėmimas jam yra taikomas nuo 2012 m. sausio 25 d., darytina išvada, kad šioje baudžiamosios bylos tyrimo stadijoje siekiamas rezultatas pateisina kardomosios priemonės griežtumą.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam T. V. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, baudžiamojo proceso įstatymo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimų bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų nepažeidė. Skundžiama nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta ją panaikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

įtariamojo T. V. T. gynėjos skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.