Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartis

2020-06-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-80-476/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-10
Bylos Nr.
II-80-476/2020
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00064-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Irena Narbutienė (pirm.)
Pareiškėjas
S. D.
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausias policijos komisariatas Raseinių raj.PK
Kategorijos
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-80-476/2020Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00064-2020-0Procesinio sprendimo kategorija: 21.8.6; 21.10.3.; 21.10.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. birželio 10 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,sekretoriaujant L. I.,dalyvaujant institucijos atstovui Simui Šegždavičiui,pareiškėjui S. D.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. D. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2020 m. vasario 25 d. nutarimo administracinėje byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. J. 2020 m. vasario 25 d. nutarimu už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą S. D. nubaustas 800 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesių laikotarpiui, taip pat skirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai – vienerius metus, už tai, kad 2020 m. vasario 13 d., 9.10 val., vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,51 promilės neblaivumo laipsnis.

Šalies argumentai

Skundu pareiškėjas S. D. prašė pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. J. 2020 m. vasario 25 d. nutarimą, kuriuo jam taikyta administracinio poveikio priemonė bei paskirta 800 Eur bauda ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, prašė netaikyti jam administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo bei sumažinti paskirtą baudą iki 600 Eur. Skunde S. D. nurodė, kad administracinį nusižengimą jis padarė daugiau dėl neatsargumo nei dėl tyčios. Jis sėsdamas už vairo nesijautė neblaivus, juolab alkoholį vartojo iš vakaro, o transporto priemonę vairavo ryte. Atsibudęs ryte geros savijautos manė, kad alkoholis jo organizme jau yra išsiskaidęs. Jeigu jis būtų buvęs įsitikinęs, kad yra neblaivus, transporto priemonės jis apskritai nebūtų vairavęs. Nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik dar labiau patvirtina aplinkybė, kad jo neblaivumo laipsnis prieš paklaidos pritaikymą buvo tik 0,51 prom. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad alkotesterio paklaida yra +/- 1,7 proc., taigi įvertinus ją, jo neblaivumo laipsnis yra artimas kone įmanomai mažiausiam, nuo kurio kyla administracinė atsakomybė, t. y. 0,50 prom. Šiuo aspektu pažymėtina, kad net 22 iš 30 Europos valstybių leistina alkoholio koncentracija kraujyje vairuojant transporto priemones yra 0,5 promilės. Be to, nors ir buvo praėjusi daugiau nei valanda po blaivumo patikrinimo, jis kreipėsi į medicinos įstaigą, kuri nustatė, kad kraujyje alkoholio nerasta ir jis yra blaivus. Tai tik patvirtina, kad alkoholį buvo vartojęs iš vakaro ir galėjo jaustis blaivus, todėl padarytas pažeidimas yra mažiau pavojingas, veikta neatsargia kaltės forma, o tai sudaro pagrindą skirti švelnesnę bausmę ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Taigi, net ir minimali įstatyme numatyta bauda ir minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, jam yra per griežta, teisingumo principo neatitinkanti bausmė. Institucija nagrinėjusi administracinę bylą, visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į jo padaryto pažeidimo aplinkybes, asmenybę, charakteristiką, šeiminę padėtį, nevertino fakto, kad teisė vairuoti jam būtina atliekant darbines funkcijas ir tenkinant šeimos poreikius. Jo vairavimo stažas yra daugiau nei 21 metai. Per visą turimą vairavimo stažą, jis nei karto nebuvo baustas už jokius administracinius nusižengimus. Tai patvirtina, kad šis pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemiškas. Taip pat, faktas, kad per ilgametį vairavimo stažą jis niekada nebuvo baustas už jokius Kelių eismo pažeidimus patvirtina, kad jis atsakingas, pavyzdingas vairuotojas, o šis pažeidimas yra atsitiktinis ir padarytas tik dėl to, kad vartojo alkoholį vakare, o ryte prieš pradėdamas vairuoti, jausdamasis blaivus, neįsitikino, kad yra visiškai blaivus. Suprantama, kad toks elgesys nėra atsakomybę šalinanti aplinkybė, tačiau mano, kad tokios nusižengimo padarymo aplinkybės, pažeidimo atsitiktinis pobūdis, yra svarbūs skiriant nuobaudą ir sudaro pagrindą skirti švelnesnę nuobaudą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Be to, jo asmenybė charakterizuojama išimtinai teigiamai, darbdavys jį apibūdina kaip pareigingą darbuotoją bei patvirtina, kad jam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina atliekant darbines funkcijas, neturėdamas teisės vairuoti, jis negalės atlikti savo darbinių pareigų. Pažymėtina, kad jis neturi jokių drausminių nuobaudų, darbe niekada nebuvo neblaivus. Be to, jis yra vedęs, augina du vaikus, vienas iš jų yra mažametis, mokosi pirmoje klasėje (Viktoro Petkaus pagrindinėje mokykloje 1 a. klasėje), jis turi nuvežti ir parsivežti mažametį vaiką iš mokyklos, taip užtikrinant vaiko saugumą, taip pat, esant poreikiui pasirūpinti ir vyresnio sūnaus gerove, esant poreikiui parvežti jį iš mokyklos, popamokinės veiklos, nes šeima gyvena užmiestyje. Praradus teisę vairuoti jis nebegalėtų dirbti ilgametėje darbovietėje ir prarastų darbą. Ko pasekoje, nukentėtų visa šeima, vaikai iš kurių vienas mažametis ir šeimos nariai.

Jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (padėjo jį išaiškinti). Be to, sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, todėl vadovaujantis ANK 35 str. 1 d. 1 ir 10 p., šiuo atveju egzistuoja dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Institucija priėmusi skundžiamą nutarimą, nepagrįstai nepripažino jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe fakto, jog jis sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo atveju nėra.

Jau pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo turi jam didelį poveikį. Jo metu kyla nerimas dėl aplinkybės, kad bus atimama specialioji teisė, taip pat dėl to, kaip be jos reikės išsiversti. Iki kol įsiteisės sprendimas administracinio nusižengimo byloje, jam jau yra sustabdyta teisė vairuoti, ko pasekoje jis patiria neigiamą poveikį bei stresą. Vietoje specialios teisės atėmimo jis prašo paskirti įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Kursuose jam bus išaiškintos nesaugaus vairavimo priežastys, aplinkybės ir galimos pasekmės, taip pat padėta suvokti, kaip to išvengti. Pažymėtina ir tai, kad jį baudžia ne tik administracinio poveikio priemonė, bet ir administracinė nuobauda. Baudos sumokėjimas sukelia neigiamus suvaržymus ne tik pačiam, bet ir visai jo šeimai - tenka atsisakyti tam tikrų kasdienių poreikių ir pan. Paminėtina ir tai, kad jis baudimą dėl padaryto administracinio nusižengimo jaučia ir tuo aspektu, kad jam teko patirti gėdos jausmą prieš darbdavį, šeimą, aplinkinius dėl šiai dienai ypač visuomenės smerkiamo pažeidimo padarymo, taip pat dėl to, kad jis nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato ne tik teisės, bet ir moralės normos. Šiuo metu galiojantys teisės aktai numato galimybę skirti ir poveikio priemonę - draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai ir paskyrus tik tokią poveikio priemonę jis mano, kad būtų pasiekti jo nubaudimo tikslai.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato atstovas Simas Šegždavičius prašė skundo netenkinti ir nurodė, kad nėra faktinio bei teisinio pagrindų taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 6 d. normą bei tenkinti S. D. skundo. Apeliantui nusižengimo padarymo metu buvo nustatytas 0,51 promilių girtumas, o tai rodo jo neatsakingą požiūrį į vairavimą.

Šalies argumentai

S. D. nurodė, kad jo padarytas nusižengimas daugiau dėl neatsargumo, nei dėl

tyčios. Apeliantas nurodė, kad nesijautė neblaivus, juolab alkoholį vartojo iš vakaro, o transporto

priemonę vairavo ryte, tačiau šios aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėrnis tam, kad būtų

pagrindas panaikinti ar sušvelninti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo

terminą. Darydamas pažeidimą - vairuodamas automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, jis turi

prisiimti atsakomybę už kilusias neigiamas pasekmes. Teismų praktikoje taip pat laikomasi

nuostatos, jog nusižengimą padariusio asmens gyvenime kilę kiti neigiami padariniai, susiję su

atitinkamomis sankcijomis - teisės vairuoti transporto priemones praradimu, nelaikytini aplinkybe,

dėl kurios reikėtų tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą. Pažymima, kad šiuo atveju įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinantį nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio nusižengimą asmeninį interesą išvengti neigiamų pasemių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš S. D. skundo matyti, jog ginčo dėl paties pažeidimo padarymo fakto nėra. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą. Skundu prašoma netaikyti administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei sumažinti paskirtą baudą iki 600 Eur. Būtent dėl paskirtos nuobaudos ir taikytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, pagrįstumo teismas ir pasisako.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2020 m. vasario 25 d. nutarimu S. D. paskirta nuobauda už padarytą nusižengimą.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalis). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

S. D. taikyta administracinė atsakomybė už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarytą nusižengimą. Už šį nusižengimą įstatymas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Kaip matyti, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja L. J. pažeidėjui skyrė minimalią nuobaudą, numatytą už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto nusižengimo padarymą. Pareiškėjas mano, kad jam paskirta nuobauda bei administracinio poveikio priemonė atsižvelgus į jo asmenybę, į tai, kad nusižengimą padarė dėl neatsargumo bei tai, kad padarytas pažeidimas nebuvo itin pavojingas, nes jis vairavo automobilį neįtardamas, kad yra neblaivus, kadangi alkoholį vartojo iš vakaro, leistiną normą viršijo nedaug (jam nustatytas 0,51 promilės neblaivumas), be to, nusižengimą padarė Girkalnio miestelyje, kur važiavimo greitis yra 50 km/h, jam yra per griežta, teisingumo principo neatitinkanti bausmė. Mano, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą skirti jam mažesnę baudą bei neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių nusižengimų bylose dėl ANK 34 str. 6 d. taikymo formuoja praktiką, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 str. 6 d. gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tačiau tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju byloje nustatyta nėra.

Teismo manymu, S. D.skunde nurodytos aplinkybės, kad paskirta administracinio poveikio priemonė iš esmės keičia ir apsunkina jo ir jo artimųjų gyvenimą, kadangi praradęs teisę vairuoti jis nebegalėtų dirbti ilgametėje darbovietėje ir prarastų darbą, dėl ko nukentėtų visa šeima, vaikai iš kurių vienas mažametis, negali suteikti jam privilegijų prieš kitus asmenis, sprendžiant dėl jų administracinės atsakomybės už vairavimą neblaiviems. Asmuo, prieš darydamas teisės pažeidimą, privalo elgtis atsakingai ir rūpestingai, apgalvoti daromo pažeidimo pasekmes ir prisiimti šių pasekmių kilimo riziką, žinodamas, kad teisė vairuoti jam būtinai yra reikalinga tiek šeimoje, tiek darbe, o asmens, padariusio grubų teisės pažeidimą, interesams negali būti teikiamas joks esminis prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013).

Išskirtine aplinkybe, teismas nelaiko ir S. D. nurodytų aplinkybių, kad jis automobilį vairavo neįtardamas, kad yra neblaivus, kadangi alkoholį vartojo iš vakaro, leistiną normą viršijo nedaug (jam nustatytas 0,51 promilės neblaivumas), o praėjus kiek daugiau nei valandai po nusižengimo padarymo ir pasirtikrinus kraują buvo nustatyta, kad jis yra blaivus. Teismas pažymi, kad asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusižengimą. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad sankcijose numatytos minimalios nuobaudos paskyrimas prieštarautų bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams. Taigi nei byloje nustatytos atskiros aplinkybės, nei šių aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo spręsti, kad paskirtoji nuobauda S. D. būtų neproporcingai griežta ir todėl neteisinga.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Teismas, įvertinęs visas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su S. D., jog jo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą skirti jam mažesnę baudą ir neskirti jam ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės. Svarstant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytos galimybės skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta atitinkamoje ANK straipsnio sankcijoje, ar iš viso jos neskirti, svarbi yra ir pažeidėjo asmenybė, kuri, pažymėtina, turi būti išskirtinai teigiama. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. D. administracine tvarka iki šio padaryto nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, baustas nebuvo, jis dirbantis, darbdavio charakterizuojamas išskirtinai teigiamai. Tokie duomenys leistų pažeidėją vertinti kaip teigiamą asmenybę, tačiau vien šios aplinkybės nepakanka taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, teismas, nustatydamas galimybę taikyti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta įstatymo, vertina ne pavienius įrodymus, o jų visumą.

Teismui pareiškėjas pateikė duomenis apie šeiminę padėtį, duomenis apie savo darbo vietą, charakteristiką. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo. Būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje taip pat išskirtine aplinkybe nelaikytinas. Teismas pabrėžia, jog dėsninga, kad paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidėjui neigiamų pasekmių. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Taip pat pažymėtina, kad S. D., prieš sėsdamas neblaivus prie vairo, turėjo pagalvoti apie galimas pasekmes. Tai, kad nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Atkreiptinas dėmesys, jog visos šios aplinkybės (pažeidėjo darbo pobūdis, nepilnamečių vaikų išlaikymas ir kt.) egzistavo iki nusižengimo padarymo ir jos nesukliudė padaryti nusižengimą

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. vasario 25 d. nutarimu už padarytą pažeidimą pareiškėjui paskyrė minimalų specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl dar labiau jį trumpinti ar apskritai neskirti administracinio poveikio priemonės, nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo mažinti ir teismo paskirtos baudos. Pagal formuojamą teismų praktiką vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Esant išdėstytiems motyvams, teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą bei aplinkybes, nemato pagrindo naikinti ar keisti nutarimu paskirtą nuobaudą. S. D. skunde nurodytos aplinkybės nėra ypač jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, todėl mažinti baudą ir neskirti S. D. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nėra jokio pagrindo, nes tokiu atveju nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo S. D. skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. J. 2020 m. vasario 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Irena Narbutienė