- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-07-30
- Bylos Nr.
- e1-1047-1230/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Pušinskė
- Kaltinamasis
- G. Č.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dalia Pušinskė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jolitos Inčienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje
G. Č., (duomenys neskelbtini), teistas 2020 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bausmė atlikta, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. G. Č. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent: jis 2024 m. birželio 21 d. apie 22.00 val. šeimos gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su sutuoktine R. Č. metu, ją stumdė ir, rankomis sugriebęs už kairės kojos, tyčia koją pirštais stipriai suspaudė bei staigiai pakėlė į viršų, dėl ko nukentėjusioji R. Č. nugriuvo, šiais smurtiniais veiksmais jis sukėlė savo šeimos nariui, t. y. sutuoktinei R. Č. fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairėje šlaunyje, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
2. G. Č., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, nurodė, kad šių metų birželio 21 d. apie 20.00 val. blaivus grįžo namo. Būdamas namuose, išgėrė du vieno litro talpos 5 laipsnių stiprumo butelius alaus. Vėliau po daugiau kaip valandos tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas. Konfliktas kilo dėl to, kad jis norėjo išeiti į lauką parūkyti, o žmonai atrodė, kad jis eina pas kažkokią meilužę. Konflikto metu R. Č. jam spyrė koja, tačiau jis koją pagavo ir ją pakėlė aukštyn. Jam pakėlus jos koją aukštyn, ji nugriuvo ant grindų. Pripažįsta, kad tuo metu galėjo savo žmonai sukelti fizinį skausmą. Specialiai prieš savo žmoną niekaip nesmurtavo. Sukonfliktavęs su žmona, išėjo į lauką ir atsigulė miegoti mašinoje. Naktį sušalęs mašinoje, grįžo namo. Atsikėlus ryte, R. Č. vėl pradėjo konfliktuoti ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie jį sulaikė. Dėl sukelto fizinio skausmo labai gailisi. Prieš savo žmoną ankščiau niekada nesmurtavo.
3. Papildomai apklaustas įtariamuoju G. Č. parodė, kad 2024 m. birželio 21 d. apie 22 val. savo gyvenamojoje vietoje – bute (duomenys neskelbtini), su žmona R. Č. susipyko. Buvo išgėręs šiek tiek alaus. Nenorėdamas plėtoti konflikto, jis nutarė išeiti iš buto į kiemą parūkyti. R. Č. nutarė, kad jis eina pas meilužę. Norėdama jį sustabdyti, bute koridoriuje žmona jį pasivijo. Jie abu koridoriuje susistumdė. To stumdymosi metu R. Č. spyrė koja į jį. Jam ji neįspyrė. Tiesiog spyrio metu jis pagavo jos kairę koją, sugriebdamas už šlaunies, galimai pirštais ir stipriai ją suspausdamas ir tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, koją staigiai pakėlė į viršų ir žmona nugriuvo ant grindų. Kas vyko toliau, nežino. Po to jis iš karto iš buto išėjo. Naktį jis miegojo automobilyje. Paryčiais grįžo į namus ir atsigulė į lovą. Ryte R. Č. jį prikėlė ir jie vėl susipyko. Tačiau jokio smurto tarp jų daugiau nebuvo. Dėl kilusio konflikto ji iškvietė policiją. Jis pripažįsta, kad savo smurtiniais veiksmais savo žmonai R. Č. sukėlė fizinį skausmą ir padarė kūno sužalojimą, nurodytą jam įteiktame pranešime apie įtarimą. Gailisi įvykdęs šį nusikaltimą. Žmonos atsiprašys.
4. 2024 m. liepos 17 d. akistatos tarp įtariamojo G. Č. ir nukentėjusiosios R. Č. metu, įtariamasis G. Č. parodė, kad tą vakarą jie susibarė. Jis išeidinėjo iš buto į lauką parūkyti. R. Č. nutarė, kad jis eina pas meilužę. Norėdama jį sustabdyti, bute koridoriuje jį pasivijo ir spyrė koja į jį. Jam neįspyrė. Tiesiog spyrio metu jis pagavo jos kairę koją, sugriebdamas už šlaunies, galimai pirštais ir stipriai ją suspausdamas, tuo sukeldamas R. Č. fizinį skausmą, koją pakėlė į viršų ir žmona nugriuvo ant grindų. Po to jis iš karto iš buto išėjo. Naktį jis miegojo automobilyje. Paryčiais grįžo į namus ir atsigulė į lovą. Ryte R. Č. jį prikėlė ir jie vėl susipyko. Tačiau jokio smurto tarp jų daugiau nebuvo. Nukentėjusioji R. Č. akistatos metu patvirtino įtariamojo G. Č. parodymus, duotus šios akistatos metu, pripažino, kad, kai vyras iš buto išeidinėjo, ji nenorėjo jo išleisti. Tuomet jie susistumdė ir ji į vyrą spyrė, bet tikrai į jį nepataikė. Jis tuomet jos kairę koją pagavo, ją stipriai suspaudė pirštais ir aukštyn ją staigiai pakėlė, dėl ko ji nugriuvo.
5. Kaltinamojo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:
5.1. Nukentėjusioji R. Č. parodė, kad 2024 m. birželio 21 d. buvo namuose, vyras G. Č. vakare buvo išėjęs pas kaimynus, kur vartojo alkoholį. Apie 22.00 val. jis grįžo būdamas neblaivus. Dukra paprašė patėvio G. Č., kad šis ją pavežtų pas gimines. G. Č. įsiuto, pradėjo kabinėtis prie dukros su klausimais, ko ten jai reikia, pradėjo stumdyti dukrą. Pamačius tai, ji užstojo savo dukrą. Tuomet G. Č. pradėjo stumdyti ją ir, stipriai pagriebęs už dešinės kojos šlaunies, ją pradėjo sukti, norėdamas išsukti koją, dėl ko ji griuvo ant grindų, taip jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Po šių veiksmų G. Č. paliko ją gulėti ant grindų, o pats išėjo. Ryte, t. y. 2024 m. birželio 22 d. apie 07.30 val., vėl jis tapo agresyvus, kabinėjosi, keikė ją necenzūriniais žodžiais, liepė susirinkti daiktus ir apleisti su vaikais namus. Neapsikentusi tokio sutuoktinio psichologinio bei fizinio smurto bei nederamo elgesio vaikų atžvilgiu, paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir išsikvietė policijos pagalbą. Atvykę policijos pareigūnai išsiaiškino įvykio aplinkybes bei sulaikė jos vyrą. Jai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Medikė ją apžiūrėjo ir nustatė kojos patempimą bei atsiradusią mėlynę ant dešinės kojos šlaunies.
5.2. 2024 m. birželio 22 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiškėja R. Č., pageidaujanti pareikšti apie įvykį, parodė, kad 2024 m. birželio 21 d. apie 22.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vyras G. Č. kilusio žodinio konflikto metu sugriebė savo rankomis jai už dešinės kojos šlaunies bei ja pradėjo sukti (užlaužė), ko pasėkoje ji nugriuvo ant grindų. Tokias veiksmais G. Č. sukėlė jai fizinį skausmą.
5.3. 2024 m. birželio 22 d. įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Bute pėdsakų ar daiktų, reikšmingų bylai, nerasta. Namas ir įvykio vieta nėra stebima vaizdo kameromis.
5.4. 2024 m. birželio 22 d. Policijos registruojamų įvykių registre (PRĮR) užfiksuota, kad 08.03 val. R. Č. pranešė, kad namuose agresyviai elgiasi neblaivus jos vyras, puola muštis.
5.5. 2024 m. liepos 16 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) fiksuoto skambučio garso įrašas ir Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai:
1. 2024 m. birželio 22 d. 08.03 val. BPC skambučio garso įraše užfiksuota, kad R. Č. kviečia policiją, nes vyras ją apstumdė.
2. Į iškvietimą atvykusio Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK vyriausiojo patrulio D. Vaitkūno kūno kameros vaizdo įraše užfiksuota, kad jis bendrauja su G. Č., esančiu buto virtuvėje. G. Č. paaiškina, kad jis gulėjo lovoje, žmona jam spyrė koja. Jis jos koją pagavo ir ji nugriuvo. Alkoholio matuokliu matuojamas G. Č. neblaivumas. Alkoholio matuoklio parodymai 0.00 prom. Patikrinus R. Č. neblaivumą, alkoholio matuoklio parodymai – 0,28 prom.
3. Tyrėjo E. Juzėno kūno kameros vaizdo įraše užfiksuota, kaip R. Č. paaiškina, kad jos vyras ją išvadino necenzūriniais žodžiais, jai įspyrė į koją ir koja jai skauda. Ji teigia, kad medikų jai nereikia. G. Č. paaiškina, kad su žmona kilo konfliktas, nes nenuvežė jos su vaikais į kaimą. Žmona pati prie jo „kabinėjasi“, vaikšto iš paskos ir spardosi. Jis nurodo, kad žmonos nemušė. Tiesiog, kai žmona jam spyrė, jis pagavo jos koją ir ši nugriuvo.
5.6. 2024 m. birželio 22 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad R. Č. skundžiasi kojos skausmu. Vakar apie 22 val. sumušė vyras – ranka suspaudė koją šlaunies srityje. Apžiūrint matoma hematoma kairės šlaunies vidiniame paviršiuje, čiuopiant jaučia skausmą. Preliminari diagnozė: šlaunies sumušimas.
5.7. 2024 m. liepos 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. Č. nustatyta poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, padaryta vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu (kurio identifikuoti nėra galimybės), galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2024 m. birželio 21 d.). Poodinė kraujosruva vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, jos padarymas ir buvimas sukėlė fizinį skausmą.
5.8. 2024 m. birželio 22 d. 08.33 val. G. Č. nustatyta 0,00 promilės, 08.37 val. R. Č. nustatyta 0,28 promilės, 09.38 val. – 0,00 promilės.
Motyvuojamoji dalis
6. Įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, teismas konstatuotina, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku G. Č. panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę, t. y. ją stumdė ir, rankomis sugriebęs už kairės kojos, tyčia koją pirštais stipriai suspaudė bei staigiai pakėlė į viršų, dėl ko nukentėjusioji nugriuvo, šiais smurtiniais veiksmais jis sukėlė sutuoktinei R. Č. fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairėje šlaunyje. G. Č. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas nežymiai sutrikdė savo šeimos nariui (sutuoktinei) sveikatą. Atlikdamas šiuos veiksmus jis suvokė, jog sutrikdys kito asmens sveikatą ir norėjo taip elgtis, todėl daroma išvada, jog jis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
7. Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą kaltinamajam skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, per visą laisvės apribojimo laikotarpį įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. Č. pareiškė, kad sutinka su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme, jos dydžiu.
8. Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad G. Č. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), veikos padarymo motyvus ir tikslus (kilus tarpusavio konfliktui panaudojo fizinį smurtą prieš sutuoktinę, t. y. šeimos narį), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), nusikaltimas nesukėlė sunkių padarinių, nukentėjusioji neturi pretenzijų kaltininkui, taip pat kaltininko asmenybę: teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančias nuobaudas, vedęs, nedirbantis.
9. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
10. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslai, bus pasiekti kaltinamajam skiriant prokurorės prašomą bausmę – laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, su įpareigojimais, jos trukmę parenkant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
11. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktais, 5 dalies 4 punktu kaltinamasis įpareigotinas neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat jam uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
12. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 72-2 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios išklausant visą šių programų kursą.
13. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į bausmės laiką įskaitytinas laikinajam sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. birželio 22 d. 11.10 val. iki 2024 m. birželio 23 d. 12.43 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
14. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie jo arčiau nei nustatytu atstumu, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.
15. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas. Bylinėjimosi proceso išlaidų byloje nėra.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, 139 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pripažinti G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. Č. skirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 72-2 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios išklausant visą šių programų kursą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. birželio 22 d. 11.10 val. iki 2024 m. birželio 23 d. 12.43 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie jo arčiau nei nustatytu atstumu – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme ir jos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Išaiškinti, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas.