Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, kaltinamajai V. D., jos gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, nukentėjusio A. K. atstovui pagal įstatymą V. K., neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, įgijusi aukštesnįjį išsilavinimą, bedarbė, registruota Darbo biržoje, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kaune, neturinti teistumo, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. 2013-06-17 apie 13 val. Kaune, (duomenys neskelbtini)namo kieme, rankose laikydama kastuvą, grasino nužudyti nepilnametį A. K., gim. (duomenys neskelbtini), sakydama: „nužudysiu“, „palauksiu ir užbadysiu peiliu“, esant pakankamam pagrindui manyti, kad tokius savo grasinimus ji gali įvykdyti.

Kaltinamoji kalta neprisipažino ir parodė, kad konfliktas vyko tarp jos ir V. K., o ne jo sūnaus, kurio tuo metu nebuvo. Konfliktas prasidėjo daug anksčiau, nes kaltinamosios vyras Sigitas D. V. Kaminską išvarė iš kiemo dėl to, kad jis pradėjo jį užgaulioti kaimynų akivaizdoje. Kaltinamoji teigė neturėjusi jokio kastuvo, vaiko nemačiusi. Alkoholio tą dieną nevartojo, galėjo būti išgėrusi vaistų. V. K. ji garsiai paklausė, kas jis toks, kad jos šeimą nuolat šantažuoja ir kabinėjasi prie jos vyro. V. K. į tai nieko neatsakė. Nepilnamečio tuo metu kieme nebuvo, buvo tik V. K.. Kaltinamoji teigė galėjusi pasakyti, kad primuš V. K., bet neigė grasinusi užmušti. V. K. iniciatyva kaltinamosios vyras buvo nubaustas administracine tvarka. V. K. yra kvietęs policiją.

Nukentėjęs A. K., gim. (duomenys neskelbtini), apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad jis išėjo išmesti šiukšles į konteinerį. Jam einant, V. D. pagrasino, kad nužudys, jeigu ji eis dar kartą. Ji buvo atsirėmusi į kastuvą ir buvo neblaivi. Viską pasakė tėčiui. Grasindama kaimynė buvo atsirėmusi į kastuvą, svirduliavo, vos pastovėjo, jos judesiai buvo nekoordinuoti. Kai kaimynė ant jo rėkė, tarp jų buvo 5-10 m. atstumas. Ji jam nesutrukdė išmesti šiukšlių. Būdamas prie durų jis dar girdėjo, kaip kaimynė sakė „aš tavęs patykosiu ir subadysiu peiliu“. Pagalvojo, kad ji iš tiesų gali jį užmušti, nes buvo neblaivi. Jis anksčiau tokių žodžių nebuvo girdėjęs. Tėtis tuo metu sėdėjo namie prie kompiuterio, prie atviro lango ir galėjo girdėti kaimynės riksmą. Pašalinių žmonių nebuvo. Kaimynei jis nieko blogo nėra padaręs (b. l. 28-30).

Nukentėjusiojo A. K. atstovas pagal įstatymą V. K. parodė, kad konfliktas prasidėjo 2013-06-17 naktį apie 1 val. nakties. V. D. vyras pradėjo triukšmauti. Jie gėrė su kompanija ir kažkas iškvietė policiją, jie galvojo, kad jis ir pradėjo į langus mėtyti akmenis. Kaltinamoji ir nukentėjusio atstovas gyvena greta esančiuose namuose, kiemas perskirtas tvora. S. D., V. D. ir dar vienas sugėrovas keikėsi kodėl V. K. kviečia policiją. Atstovo žmona prašė nurimti, bet jie nenurimo, todėl iškvietė policiją. Sigitą išvežė iš nukentėjusio atstovo kiemo. Kaimynai nenurimo, apmėtė jo automobilį kiaušiniais. Apie 9 val. jis nuvyko į policiją parašė pareiškimą. Apie 11 val. prie tvoros buvo atėjusi kaltinamoji. Ji buvo girta, tai juokėsi, tai verkė, tai spjaudėsi, krito, stojosi, nueidavo, pareidavo. Apie 13 val. sūnus A. K. išnešė šiukšles. Virgilija jam sakė, jeigu tu dar kartą išeisi, tave užmušiu, patykosiu ir subadysiu peiliu. Visus žodžius atstovas girdėjo pats, nes buvo atidarytas langas. Matė atsirėmusią į kastuvą ir svirduliuojančią V. D.. Ji stovėjo savo kiemo pusėje. Grasinimas buvo rimtas, pavojus sūnui realus, nes visą praėjusią naktį vyko konfliktas tarp kaimynų, buvo į langus mėtomi akmenys, kiaušiniais apmėtytas automobilis. Sūnus buvo išsigandęs, akys išsiplėtusios, sakė, kad jaučiasi nejaukiai. Kitų asmenų įvykio metu nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Nors V. D. kalta neprisipažino, tačiau jos kaltė įrodyta nukentėjusios A. K. ir jo atstovo pagal įstatymą V. K. parodymais, kuriais nėra pagrindo netikėti, taip pat duomenimis, užfiksuotais nukentėjusio ir liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, pareiškime, iš kurių matyti, kad kaltinamoji grasino nepilnamečiam nukentėjusiam jį užmušti, patykoti ir subadyti peiliu, o A. K. buvo išsigandęs, nes grėsmę vertino, kaip realią. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjęs būtų buvęs įtakojamas tėvų ar kitų asmenų tam, kad apkalbėtų kaltinamąją ar duotų neteisingus parodymus. Tuo tarpu teismo ekspertizės akte yra konstatuota, kad kaltinamoji turi elgesio sutrikimų, tačiau supranta savo veiksmus ir gali už juos atsakyti. Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse ne kartą pažymėjo, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji nukentėjusiam grasino žodžiu, rankoje laikė kastuvą, nukentėjusio ir jo atstovo pagal įstatymą teigimu atrodė neblaivi. Nors nukentėjusio ir kaltinamosios sklypus skiria vielinė tvora, teismas, atsižvelgdamas į konfliktiškus santykius tarp nukentėjusio ir kaltinamosios šeimų, pripažįsta, kad nepilnametis nukentėjęs A. K., matydamas kaltinamąją su kastuvu rankose, turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas jį nužudyti gali būti įvykdytas. Esant tokioms aplinkybėms, V. D. veika kvalifikuotina pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė apie tai, kad kaltinamoji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, nes byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių nukentėjusio ir jo atstovo nuomonę apie kaltinamosios girtumą. Taip pat tikslintina nusikalstamos veikos vieta, nes kaltinamoji nusikalto būdama savo namo kieme, kurio adresas Tamulšios g. 3, Kaune.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

V. D. taikytina įstatymo sankcijoje numatyta bausmė, kurią skiriant atsižvelgtina į kaltinamosios asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį. Kaltinamoji yra neturi teistumo, padarė nesunkų nusikaltimą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl kaltinamajai skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas įstatyme numatytam bausmės vidurkiui. Siekiant apsaugoti nukentėjusio interesus kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas artintis prie nukentėjusio (Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d., 72¹ str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. D. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir nuteisti vieneriems mėnesiams laisvės apribojimo.

V. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę vienerių metų draudimą artintis prie nukentėjusio A. K.. Draudimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.