Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo J. G. skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria patenkintas Kauno regiono pataisos inspekcijos Kauno miesto ir rajono pataisos inspekcijos (toliau - Pataisos inspekcijos) teikimas ir J. G. pasiųstas į pataisos įstaigą atlikti likusios 2 (dviejų) metų 2 (dviejų) mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010-05-12 nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau-LR BVK) 157 straipsniu, J. G. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikęs 2 (dviejų) metų 2 (dviejų) mėnesių 12 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jam skirtas įpareigojimas keturis kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje pagal gyvenamąją vietą bei draudimas išvykti ilgiau nei 7 paroms už gyvenamosios vietos ribų be leidimo.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011-05-17 nutartimi teikimą tenkino. Teismas nurodė, jog lygtinio paleidimo laikotarpiu gauta duomenų apie J. G. 2011-04-23 padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 183 str. 1 d., už kurį buvo skirta 100 Lt bauda. J. G. pažeidinėja teismo skirtą įpareigojimą ir nors nuo 2010 10 15 pradėjo dirbti pagal verslo liudijimą, tačiau liko skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, kategoriškai nesutinka sumokėti skolos, todėl jam neišduodamas naujas verslo liudijimas, taip pat darbo biržoje registracija dėl neatvykimo be pateisinamų priežasčių buvo nutraukta. Dėl šių priežasčių 2011-02-17 Kauno miesto ir rajono pataisos inspekcijos nutarimu buvo skirtas įspėjimas, o 2011-03-03 nutarimu skirtas papeikimas. Teismas padarė išvadą, kad J. G. piktybiškai pažeidinėja BVK 160 str. 1 d. 1 p. nustatytą pareigą įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje, pažeidė viešąją tvarką, nes 2011-04-23 apie 3 val., būdamas girtas (1,95 promilės) Kaune, prie Partizanų g. 7 namo, t. y. nakties metu viešoje vietoje kėlė triukšmą, trikdė viešąją rimtį. Teismas priėmė nutartį jį grąžinti į laisvės atėmimo vietą atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės dalies.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. G. skundas tenkinamas, teismo nutartis naikinama, pataisos inspekcijos teikimas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Taip pat, BVK 157 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos darbingas nuteistasis, kuris vengia dirbti arba sistemingai pažeidinėja ar itin piktybiškai pažeidžia darbo drausmę, taip pat pažeidinėja viešąją tvarką arba jam nustatytas pareigas, teismo nutartimi siunčiamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Taigi kaip matyti iš to, kas paminėta, visų pirma įstatymas akcentuoja tai, kad asmuo turi būti darbingas. Antra, iš įstatymo normos seka, kad nuteistasis gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo dalį esant vienai iš šių pagrindinių sąlygų:1) nuteistasis vengia dirbti; 2) nuteistasis sistemingai pažeidinėja arba itin piktybiškai pažeidžia darbo drausmę; 3) nuteistasis sistemingai arba itin piktybiškai pažeidinėja viešąją tvarką arba jam nustatytas pareigas. Tai reiškia, kad turi būti nustatyta, jog asmuo vengia dirbti, arba daro darbo drausmės pažeidimus, arba viešosios tvarkos pažeidimus, arba nustatytų pareigų pažeidimai – sistemingi ar itin piktybiški.

LR BVK 160 straipsnio, reglamentuojančio lygtinai paleistų iš pataisos įstaigų asmenų teises ir pareigas, 1 punktas nustato, jog lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos darbingi asmenys per penkiolika dienų nuo paleidimo turi pareigą įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir pranešti apie tai pataisos inspekcijai.

LR BVK 161 straipsnio 3 dalis nustato, jog jeigu darbingas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos asmuo vengia dirbti arba sistemingai ar piktybiškai pažeidinėja darbo drausmę, taip pat jeigu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos asmuo sistemingai pažeidinėja ar itin piktybiškai pažeidžia viešąją tvarką ar jam nustatytas pareigas, policija, siekdama užkirsti kelią vengimui vykdyti teismo nutartį, jį gali sulaikyti ne ilgiau kaip penkioms paroms. Pataisos inspekcija gali perduoti medžiagą teismui, kad būtų sprendžiama dėl tokio asmens pasiuntimo į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 107 patvirtinta lygtinai paleistų iš laisvės atėmimo vietų itin piktybiškų viešosios tvarkos ir nustatytų pareigų pažeidimų sąrašas. Jame nurodoma, kad itin piktybiškais viešosios tvarkos pažeidimais laikomi šie Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyti administraciniai teisės pažeidimai, padaryti po pataisos inspekcijos vadovo paskirtos poveikio priemonės: 1) nedidelis chuliganizmas; 2) paauglių padarytas chuliganizmas; 3) alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba girto pasirodymas viešosiose vietose; 4) alkoholinių gėrimų nupirkimas ar kitoks perdavimas nepilnamečiui vartoti, nepilnamečio nugirdymas; 5) naminės degtinės, brogos arba kitų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas; 6) nedenatūruoto etilo alkoholio, denatūruoto etilo alkoholio, techninio etilo alkoholio ir jų skiedinių (mišinių) gaminimas, laikymas, gabenimas, pardavimas ar kitoks realizavimas neturint leidimo; 7) namų gamybos alkoholinių gėrimų pardavimas ar kitoks realizavimas; 8) šaudymas iš šaunamojo ginklo, dujinio pistoleto (revolverio), pneumatinio šautuvo (pistoleto) ar arbaleto; 9) lindynių laikymas. Itin piktybiškais viešosios tvarkos pažeidimais taip pat laikomi kiti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyti administraciniai teisės pažeidimai, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką, padaryti po pataisos inspekcijos vadovo pakartotinai paskirtos poveikio priemonės.

Itin piktybiškais nustatytų pareigų pažeidimais laikomi šių teismo nustatytų lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos asmeniui pareigų pažeidimai, padaryti po pataisos inspekcijos vadovo paskirtos poveikio priemonės: 1) draudimo išeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu; 2) draudimo lankytis tam tikrose vietose, jei tai nesusiję su darbu; 3) draudimo išvykti ilgiau kaip septynioms paroms už gyvenamosios vietos rajono ribų be leidimo; 4) pareigos registruotis pataisos inspekcijoje nuo vieno iki keturių kartų per mėnesį; 5) pareigos gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad teikime nėra pateikta išvada, atitinkanti BVK 157 str. 6 d. ar BVK 161 straipsnio 3 dalį apie sistemingus ar itin piktybiškus viešosios tvarkos pažeidimus, arba sistemingus ar itin piktybiškus nustatytų pareigų pažeidimus, arba sistemingus ar itin piktybiškus darbingo asmens darbo drausmės pažeidimus, arba darbingo asmens vengimą dirbti. Pateiktas teiginys, kad nuteistasis vengia vykdyti lygtinio paleidimo sąlygas, nors BVK 157 str. 6 d. pabrėžiami ne bet kokie, o sistemingi ar itin piktybiški viešosios tvarkos pažeidimai, arba sistemingi ar itin piktybiški nustatytų pareigų pažeidimai, sistemingi ar itin piktybiški darbingo asmens darbo drausmės pažeidimai, darbingo asmens vengimas dirbti.

Teismas konstatavo, kad J. G. pažeidinėja teismo skirtą įpareigojimą. Tačiau tokių duomenų nepateikia nei PI, nei teismas nurodo nutartyje, nes teismo 2010-05-12 nutarimi jam skirtas įpareigojimas keturis kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje pagal gyvenamąją vietą bei draudimas išvykti ilgiau nei 7 paroms už gyvenamosios vietos ribų be leidimo. Nėra duomenų, kad šiuos įpareigojimus jis būtų pažeidęs.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartyje teismas darė išvadą, jog J. G. piktybiškai pažeidinėja BVK 160 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytą pareigą įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje, pažeidė viešąją tvarką, todėl jis grąžintinas į pataisos įstaigą atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės. Teismas nurodo, jog J. G. pažeidinėja teismo skirtą įpareigojimą ir nors nuo 2010-10-15 pradėjo dirbti pagal verslo liudijimą, tačiau liko skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, kategoriškai nesutinka sumokėti skolos, todėl jam neišduodamas naujas verslo liudijimas, taip pat darbo biržoje registracija dėl neatvykimo be pateisinamų priežasčių buvo nutraukta. Dėl šių priežasčių 2011-02-17 Kauno miesto ir rajono pataisos inspekcijos nutarimu buvo skirtas įspėjimas, o 2011- 03- 03 nutarimu skirtas papeikimas.

Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti panaikintas darbingam nuteistajam, esant vienai iš šių pagrindinių sąlygų: 1) nuteistasis vengia dirbti; 2) nuteistasis sistemingai pažeidinėja arba itin piktybiškai pažeidžia darbo drausmę; 3) nuteistasis sistemingai arba itin piktybiškai pažeidinėja viešąją tvarką arba jam nustatytas pareigas.

Teismo nutartyje nėra išvados apie sistemingumą ir itin piktybiškumą.

Teismo išvada apie vengimą dirbti nepagrįsta. Be to, teismo išvada, jog J. G. pažeidinėja teismo skirtą įpareigojimą, taip pat nepagrįsta ir net prieštaraujanti bylos duomenims.

Kolegija daro išvadą, kad dėl šių aplinkybių negalima laikyti teisėta ir pagrįsta teismo nutartį, todėl ji naikintina.

LR BPK 360 straipsnio 3 dalis numato, kad nuteistajam, kuris lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos panaikina ir nuteistąjį pasiunčia atlikti likusią bausmę nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas pataisos inspekcijos teikimu. Tai reiškia, kad teismas privalo priimti šiuos sprendimus: 1) panaikinti lygtinį paleidimą; 2) nuteistąjį pasiųsti atlikti likusią bausmę.

Šiuo atveju Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-17 nutartyje išspręstas tik vienas klausimas - nuteistasis pasiųstas atlikti likusią bausmę. Tačiau teismo nutartimi nebuvo panaikintas lygtinis paleidimas, todėl laikytina, kad liko galioti teismo 2010-05-12 nutartimi J. G. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2010-05-21 nutartimi, kuria J. G. buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, teismas skyrė įpareigojimą, t. y. periodiškai registruotis pataisos inspekcijoje bei draudimą išvykti ilgiau nei 7 paroms už gyvenamosios vietos ribų be leidimo. Susipažinus su J. G. asmens byla matyti, jog nei teismo skirto draudimo, nei įpareigojimo nuteistasis nepažeidė. Nėra jokių duomenų apie tai, kad būtų padarytas įpareigojimo ar draudimo pažeidimas, nėra duomenų, kad už tokį pažeidimą būtų skirta J. G. kokia nors nuobauda. To nenurodo ir pataisos inspekcija teikime. Priešingai, iš asmens bylos matyti, jog nuteistasis net kelis kartus keitė gyvenamąją vietą, dėl gyvenamosios vietos pakeitimo kreipdavosi į pataisos inspekciją, pataisos inspekcija sutikdavo, dėl to jokių J. G. pažeidimų nenustatyta (asmens byla b. l. 46, 47, 61, 62). Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog J. G. pažeidė teismo skirtą įpareigojimą.

Teismo nutartyje, kuria nuteistasis J. G. pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę, padaryta išvada, kad jis piktybiškai pažeidinėja pareigą įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nei LR BVK 157 straipsnio 6 dalis, nei LR BVK 161 straipsnio 3 dalis nenumato tokios aplinkybės, t. y. piktybiškos pareigos įsidarbinti nevykdymo ar pareigos užsiregistruoti darbo biržoje nevykdymo, kaip lygtinio paleidimo panaikinimo sąlygos. Kaip lygtinio paleidimo panaikinimo sąlygą įstatymas numato tik vengimą dirbti. Tačiau spręsdamas klausimą dėl vengimo dirbti, teismas privalėjo patikrinti ir įvertinti tą aplinkybę, kaip reikalaujama įstatyme, ar asmuo yra darbingas. Apie tai teismo nutartyje nepasisakyta, nors byloje yra duomenys apie tai, kad J. G. neįgalus, darbingumo lygis-55 procentai (asmens byla, b. l. 15). Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad šiuo metu Lietuvoje didelis bedarbystės lygis. Be to, J. G. dirbo pagal verslo liudijimą po jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Sprendžiant dėl pareigos įsidarbinti arba registruotis darbo biržoje, taip pat būtina įvertinti aplinkybių visumą. Iš bylos duomenų matyti, jog J. G. paleistas iš pataisos įstaigos, registravosi darbo biržoje, buvo registruotas daugiau kaip pusę metų, be to, jis įsidarbino pagal verslo liudijimą. Naujas verslo liudijimas nebuvo išduotas, nes J. G. buvo skolingas už praėjusį laikotarpį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Tačiau teismas šį pažeidimą vertino formaliai, nesiaiškino, ar nuteistasis turėjo realią galimybę susimokėti mokesčius už verslo liudijimą. Kaip matyti iš asmens bylos, nuteistasis yra neįgalus, jo galimybės dirbti ribotos, dirbo pagal verslo liudijimą- taisė avalynę, gyveno nakvynės namuose, netekto darbingumo lygio pensija jam neskirta, nes neturi minimalus būtino stažo. Šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad pagrįstas skundo argumentas, jog už verslo liudijimą nuteistasis negalėjo susimokėti dėl lėšų stokos.

Iš byloje ančių duomenų matyti, jog J. G. iš darbo biržos sąrašų išbrauktas, nes be pateisinamos priežasties neatvyko nustatytu laiku registruotis, registracija nebus atstatyta 6 mėnesius, jeigu jis nepateiks dokumentų, pateisinančių neatvykimą (asmens byla, b. l. 94). Savo paaiškinime nuteistasis buvo nurodęs, jog kreipėsi į darbo biržą dėl paaiškinimo, kodėl jo neregistruoja, ir laukia raštiško atsakymo. Už šį pažeidimą J. G. buvo skirta nuobauda-įspėjimas (asmens byla, b. l. 93). Praėjus mėnesiui po nuobaudos-įspėjimo skyrimo, J. G. nesiregistravo biržoje, nes nebuvo praėjęs 6 mėnesių laikotarpis, verslo liudijimo jam neišdavė, nes buvo skolingas Socialinio draudimo fondo biudžetui. Nuteistajam buvo skirta nuobauda-papeikimas už vengimą dirbti ir registruotis darbo biržoje, nesiaiškinus realių nuteistojo galimybių užsiregistruoti darbo biržoje ar dirbti. Šiuo atveju realiai J. G. buvo nubaustas antrą kartą už tai, kad laiku neatvyko registruotis į darbo biržą ir nepateikė neatvykimą pateisinančių priežasčių.

Kaip matyti iš J. G. asmens bylos duomenų visumos, teismo skirtų įpareigojimo ir draudimo nuteistasis nepažeidė nei karto, darbo biržoje buvo įsiregistravęs, buvo išsiėmęs verslo liudijimą, duomenų, jog nebūtų atvykęs nustatytu laiku registruotis, ar už tai jam būtų skirtos nuobaudos, nėra. Iki Pataisos inspekcijos kreipimosi su teikimu į teismą dėl lygtinio paleidimo panaikinimo, jokių teisės pažeidimų J. G. nebuvo padaręs. Realiai nuobaudos skirtos už tai, kad J. G. neatvyko laiku registruotis vieną kartą į darbo biržą ir negalėjo pateikti neatvykimą pateisinančių priežasčių. Naujo verslo liudijimo negalėjo išsiimti, nes neturėjo pakankamai lėšų susimokėti skolas už ankstesnį verslo liudijimo laikotarpį. Kad pinigų neturėjo pakankamai, patvirtina ir tos aplinkybės, jog J. G. gyveno nakvynės namuose, jokių pašalpų negavo. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos manymu, nepatvirtina, jog J. G. vengė dirbti ar piktybiškai vengė vykdyti pareigą įsidarbinti ar užsiregistruoti darbo biržoje. Apylinkės teismas aplinkybes dėl šios pareigos vertino tik formaliai, neatsižvelgė į J. G. elgesį per visą laikotarpį po paleidimo iš pataisos įstaigos, visiškai neatsižvelgė į tai, jog teismo skirto įpareigojimo ir draudimo J. G. nepažeidė, nakvynės namų darbuotojų atsiliepimai apie J. G. buvo teigiami. Be to, vienoje iš pažymų matyti, jog J. G. išreiškia beviltiškumą dėl susiklosčiusios padėties, t. y. dėl to, jog negali išsiimti verslo liudijimo ir negali užsiregistruoti darbo biržoje, (asmens byla b. l. 97). Šių aplinkybių visuma paneigia teismo išvadą dėl piktybiškumo ir patvirtina aplinkybę, jog nuteistasis galbūt stokoja socialinių įgūdžių ir jam reikalinga pagalba tinkamai adaptuotis ir integruotis į visuomenę. Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, jog teismas nepagrįstai nustatė, jog J. G. piktybiškai pažeidžia pareigą įsidarbinti ar registruotis darbo biržoje.

Kauno miesto apylinkės teismas kaip vieną iš J. G. grąžinimo į pataisos įstaigą pagrindų nurodė, jog jis pažeidė viešąją tvarką, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva klausimų dėl asmens lygtinio paleidimo panaikinimo nenagrinėja, nagrinėja tik pataisos inspekcijos teikimo pagrįstumą. Šiuo atveju Pataisos inspekcijos teikime aplinkybės ir pagrindo dėl viešosios tvarkos pažeidimo nenurodyta, todėl ta aplinkybė, kad J. G. baustas administracine tvarka už ATPK 183 straipsnyje numatytą pažeidimą, šiuo atveju negalėjo būti pagrindu grąžinti J. G. į pataisos įstaigą.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pritaikius LR BVK 157 straipsnio 6 dalį, asmuo izoliuojamas nuo visuomenės, jo laisvės apribojamos, asmuo patalpinamas į pataisos įstaigą, todėl minėta norma turi būti taikoma griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Lygtinis paleidimas panaikinamas ir asmuo pasiunčiamas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę tik tuomet, kai yra visos LR BVK 157 straipsnio 6 dalyje numatytos visos sąlygos. Kolegija konstatuoja, kad tokių sąlygų nėra ir jos iš surinktos medžiagos nenustatytos, todėl tenkinti teikimą nebuvo įstatyminio pagrindo. Taip pat, nėra pagrindo naikinti lygtinį paleidimą iš pataisos namų ir nuteistąjį siųsti atlikti laisvės atėmimo bausmę. Kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistojo atžvilgiu yra pagrindas taikyti BVK 157 straipsnio 6 dalį. Teismo nutartis nepagrįsta, todėl naikintina, nuteistojo skundas tenkinamas. Pataisos inspekcijos teikimas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

nutaria:

Nuteistojo J. G. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį. Kauno regiono pataisos inspekcijos Kauno miesto ir rajono pataisos inspekcijos teikimą atmesti.

Nutartis neskundžiama.