Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2A-149-1092/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-03-02
Bylos Nr.: e2A-149-1092/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-03571-2020-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aurimas Brazdeikis, Marius Dobrovolskis, Milda Skersienė
Atsakovas: B. Š.
Ieškovas: Ž. G.

Kategorijos

2.4.4.1Servitutas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2A-149-1092/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03571-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.2.4.11 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės B. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. G. ieškinį atsakovei B. Š. dėl servituto nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Ž. G. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti žemės sklypui, kurio projektinis Nr. 1, suprojektuojam žemės sklypo Klaipėdoje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektu, patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. AD1-2591, kelio servitutą (0,2790 ha) – teisę važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantysis daiktas, kodas 215), ir servitutą (0,2790 ha) – teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantysis daiktas, kodas 222). Ieškovė taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

1.1. Ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Klaipėdoje (buvęs (duomenys neskelbtini)), o atsakovei B. Š. (toliau – ir atsakovė) nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Klaipėdoje ((duomenys neskelbtini)). Atsakovės užsakymu jos žemės sklype buvo parengtas žemės sklypo Klaipėdoje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, patvirtintas Savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. AD1-2591. Pagal atsakovės projektą, iš atsakovės sklypo suplanuota dvylika sklypų. Žemės sklypui, kurio projektinis Nr. 1, pagrindinė naudojimo paskirtis nustatyta kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-2591 žemės sklypui Nr. 1 nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – elektros linijų apsaugos zonos, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos ir kt., o antru punktu pasiūlyta nustatyti servitutus: kelio servitutą (tarnaujantysis daiktas, kodas 215) ir servitutą – teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantysis daiktas, kodas 222). Atsakovės projekto aiškinamajame rašte numatyta, jog į naujai formuojamus žemės sklypus bus patenkama iš Klemiškės gatvės per atsakovei priklausantį suplanuotą susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos žemės sklypą (projektinis Nr. 1), todėl tam buvo suplanuoti servitutai. Atsakovės projekte suplanuoti kelio bei inžinerinių tinklų tiesimo servitutai suteikia teisę visiems asmenims per Pliupėnų gatvę ir žemės sklypą Nr. 1 pravažiuoti ir tiesti inžinerines komunikacijas, nes šie servitutai yra numatyti bendro naudojimo (tarnaujantys visuomenei).

1.2. Atsakovės sklypas Nr. 1 (0,2790 ha) buvo suprojektuotas taip, kad jis visas pateko į D2 kategorijos (12 m pločio raudonosios linijos) gatvei skirtą plotą (į gatvės raudonąsias linijas) ir jame (per visą plotą) buvo numatyti kelio ir tinklų tiesimo servitutai. Taigi atsakovės žemės sklypas Nr. 1 tapo Pliupėnų gatvės dalimi, tarnaujančia visiems asmenims. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu servitutai buvo tik pasiūlyti, bet nenustatyti, o atsakovė vengia atlikti suprojektuotų žemės sklypų kadastrinius matavimus ir tuos servitutus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl iki šiol kelio servitutas (sklypas Nr. 1) yra nesuformuotas, o servitutai nenustatyti.

1.3. Ieškovės iniciatyva jos sklype taip pat buvo pradėtas rengti žemės sklypo Klaipėdoje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas; šio projekto aiškinamojo rašto susisiekimo sprendiniuose nurodyta, kad į planuojamą teritoriją patenkama iš Klemiškės gatvės per Pliupėnų gatvę, o kartu ir per suplanuotą susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių, kuris suprojektuotas atsakovės projektu, t. y. per žemės sklypą Nr. 1. Ieškovės sklype planuojami gyvenamosios paskirties žemės sklypai ir į juos nėra kitos galimybės patekti kaip tik per nurodytas gatves. Savivaldybės administracija nederina ieškovės projekto, kol ieškovė negaus iš atsakovės kelio ir tinklų servitutų, t. y. kol ieškovės projekte nebus numatyta, kad ieškovės projektu suplanuoti sklypai bus viešpataujantys atsakovės projektu suplanuotame žemės sklype Nr. 1, o tam reikia su atsakove pasirašyti notarinę servitutų nustatymo sutartį, tačiau atsakovė išsisukinėja ir nesutinka nusistatyti servitutų.

1.4. Atsakovei buvo pasiūlyta 1 000 Eur kompensacija už servitutų nustatymą, tačiau geruoju susitarti nepavyko. Atsakovė atsisakymą sudaryti servitutų nustatymo sutartį grindžia tuo, kad kelias nors ir suplanuotas, tačiau neįregistruotas, o vietoje jo galbūt statys kitus objektus, t. y. atsisako be jokios priežasties, nes gerai žino, kad gatvės vietoje jokių kitų objektų negali būti. Ieškovė mano, jog atsakovė šiuo atveju neturi teisės pasirinkti, duoti ar neduoti servitutus, nes atsakovės projektu buvo suprojektuota gatvė žemės sklype Nr. 1 ir valstybinėje žemėje, o tuo tikslu suplanuoti servitutai numatyti kaip tarnaujantieji be jokių apribojimų, todėl skirti visiems asmenims naudotis šia gatve. Žemės sklypas Nr. 1, kuriame ieškovė siekia nusistatyti servitutus, patenka į žemiausio lygmens teritorijų planavimo dokumentu suplanuotą teritoriją, todėl privaloma juo vadovautis ir atlikti tuos veiksmus, kurie numatyti atsakovės projekte. Tuo labiau, kad Savivaldybės direktoriaus įsakymu šie servitutai siūlomi nustatyti, o atsakovė šio individualaus sprendimo, skirto jai, neskundė. Tai reiškia, kad atsakovė jau sutiko su prašomais nustatyti servitutais, todėl privalėjo sutikti juos nusistatyti ir netrukdyti kitų žemės sklypų savininkams jais naudotis, kaip numatyta projekte.

Atsiliepimas

2. Atsakovė B. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo prašė ieškinį atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

2.1. Ieškovės ir atsakovės žemės sklypai neturi bendros ribos, juos skiria valstybinės žemės ruožas, kuriam suteiktas kelio statusas. Šis kelias eina nuo Klemiškės gatvės ir tęsiasi iki ieškovės sklypo. Ieškovė žemės sklypu pagal jo paskirtį nesinaudoja, siekia pakeisti savo žemės sklypo paskirtį ir pradėti gyvenamųjų namų statybas, taip pat siekia savo verslo planus įgyvendinti atsakovės sąskaita, savo naudai nusistatyti kelio servitutą, nes negali pabaigti žemės sklypo projektavimo procedūrų. Ieškovė klaidina teismą, kad negali patekti į savo sklypą. Su ieškovės sklypu besiribojančių ir esančių ten pat Peleikių gatvės pusėje sklypų savininkai savo žemę naudoja pagal tikslinę paskirtį, t. y. vykdo žemės ūkio veiklą. Kadangi kaimyniniai sklypai yra naudojami, tai ir ieškovė naudotis savo sklypu gali netrukdomai. Nurodė, jog ieškovė nepatiria naudojimosi žemės sklypu pagal paskirtį trukdžių. Papildomas kelio servitutas objektyviai nereikalingas. Ieškovė savo ieškiniu nepagrindė kelio servituto būtinumo. Teigė, jog ieškovė prašo kelio servituto ne naudotis, o tam, kad padidintų savo žemės sklypo vertę, ir to siekia atsakovės sąskaita.

2.2. Šiuo metu yra realiai egzistuojanti Peleikių gatvė. Jau esančios gatvės pratęsimas yra daug lengvesnis ir patogesnis būdas turėti kelią iki ieškovės sklypo, nei visiškai nepagrįstas naudojimasis atsakovės turtu.

2.3. Ieškovė elgiasi nesąžiningai, nes reikalauja teismo nustatyti kelio servitutą per atsakovės sklypą neatlygintinai, o tai prieštarauja teisės normoms. Ieškovė nutyli, kad nuo Klemiškės gatvės iki ieškovės sklypo yra laisva valstybinė žemė, 5 m pločio, ir ji numatyta kaip kelias, todėl šiuo metu jau yra kelias ir ieškovė juo gali patekti į savo žemės ūkio paskirties sklypą per valstybinėje žemėje esantį sklypą. Ieškovė ne tik neįrodė servituto būtinumo, bet ir faktiškai turi realų kelią, kuriuo gali netrukdomai patekti į savo sklypą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. spalio 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino – nustatė žemės sklypui, kurio projektinis Nr. 1, suprojektuojam žemės sklypo Klaipėdoje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektu, patvirtintu Savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. AD1-2591, kelio servitutą (0,2790 ha) – teisę važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantysis daiktas, kodas 215), ir servitutą (0,2790 ha) – teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantysis daiktas, kodas 222). Teismas taip pat priteisė iš atsakovės 675 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

3.1. Teismas nustatė, kad atsakovei yra suteikta teisė įgyvendinti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projektą, kuris yra patvirtintas Savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 18 d. įsakymu. Iš byloje pateikto atsakovės žemės sklypo pertvarkymo projekto turinio matyti, jog atsakovė, iš savo sklypo formuodama 12 atskirų sklypų, vieną jų, kurio projektinis Nr. 1, numatė kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritoriją. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 18 d. įsakymu patvirtinus atsakovės sklypo pertvarkymo ir formavimo projektą numatytas siūlymas nustatyti servitutus (įsakymo 2 punktas). Aiškinamajame rašte nurodoma, jog patekimas į sklypus planuojamas iš Klemiškės gatvės per planuojamą susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos žemės sklypą (projektinis Nr. 1). Iš byloje pateiktų grafinių sprendinių matyti, jog susisiekimo koridorius planuojamas per visą atsakovei priklausančio sklypo ilgį. Atsakovės žemės sklypas dalis, kurioje planuojamas susisiekimo koridorius, ribojasi su valstybinės žemės ruožu.

3.2. Teismas taip pat nustatė, kad yra numatytas įrengti D2 kategorijos kelias, 12 m pločio, (Pliupėnų gatvė), taigi gatvę sudarytų atsakovei priklausančio sklypo ir valstybinės žemės sklypo ruožas. Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas paaiškino, jog patekimas į ieškovei priklausantį sklypą ir kitus gretimus sklypus vyko per valstybinės žemės ruožą (buvo kelias žemės ūkio technikai pravažiuoti). Šuo metu galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose (bendrajame plane) numatyta, jog toje teritorijos dalyje, kurioje yra šalims priklausantys sklypai, nėra galima žemės ūkio veikla. Taigi tikslinga spręsti klausimą dėl teritorijoje esančių žemės sklypų paskirties pakeitimo, naudojimo būdo nustatymo, pažymint, jog atsakovė šiuos veiksmus atliko (suderino žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projektą), o klausimas dėl ieškovės sklypo pertvarkymo ir formavimo siejamas su atsakovei patvirtintais žemėtvarkos sprendiniais.

3.3. Teismas konstatavo, jog atsakovės sklypo pertvarkymo ir formavimo projektu yra išspręstas susisiekimo klausimas, numatyti siūlymai nustatyti servitutus, planuojamas įrengti kelias. Taigi įvertinus byloje pateiktus duomenis, remiantis galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, teisiniu reglamentavimu bei kasacinio teismo praktika, šiuo atveju egzistuoja būtinybė ieškovės sklypui nustatyti servitutą. Aplinkybė, jog anksčiau ieškovei galbūt nekilo problemų patekti į jai priklausantį sklypą, įvertinus tai, kad byloje nėra pateikta duomenų apie tokio patekimo būdo įteisinimą, pati savaime nepaneigia galimybės spręsti klausimą dėl servituto nustatymo.

Žemesnės instancijos teismas

3.4. Iš byloje pateiktų duomenų (projektų, grafinių sprendinių, planų ir kt.) ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų teismas nustatė, jog ieškovė kito būdo patekti į jai priklausantį sklypą neturi. Be to, valią dėl jai priklausančio žemės sklypo dalies skyrimo susisiekimo komunikacijoms išreiškė ir pati atsakovė inicijuodama jai priklausančio sklypo pertvarkymo ir formavimo projektą, susisiekimo komunikacijų koridorių numatydama per visą jai priklausančios sklypo dalies ilgį.

3.5. Teismas konstatavo, jog byloje yra įrodytos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog servitutas yra objektyviai būtinas, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog įmanoma kitu būdu įgyvendinti ieškovei priklausančią nuosavybės teisę neapribojant kitų savininkų (šiuo atveju atsakovės) teisių ir interesų, o nenustačius servituto nebūtų galima normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

3.6. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl kompensacijos už nustatytą servitutą priteisimo, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė, derindama jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, įsipareigojo dalį jai priklausančio žemės sklypo skirti susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriui įrengti, numatė D2 kategorijos kelio (12 m) įrengimą, tam skirtas sklypas, kurio projektinis Nr. 1. Be to, pagal trečiojo asmens atstovo paaiškinimus derinant atsakovės projektą buvo tikimąsi, kad prie valstybinio sklypo ruožo bus prijungta atsakovės sklypo dalis tokiu būdu suformuojant gatvę, kuria galėtų naudotis tiek šalys, tiek gretimų sklypų savininkai. Duomenų apie planuojamų įrengti servitutų atlygintinumą byloje nėra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atsakovė B. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, taip pat priteisti iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 605 Eur už šio apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

Šalies argumentai

4.1. Ieškovė rengė savo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypą, padalijant į du ar daugiau žemės sklypų, pakeisti žemės sklypų naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybės administracija) 2022 m. kovo 25 d. raštu Nr. (31.1E)‑RS2-215 patvirtino, jog ieškovė nebegali savo žemės sklype planuoti gyvenamosios paskirties žemės sklypų, nes pagal Klaipėdos bendrąjį planą sklypas patenka į paslaugų zoną. Be to, Savivaldybės administracija pažymėjo, kad 2022 m. vasario 21 d. pasibaigė projekto rengimo ir reikalavimų galiojimo terminas. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas toliau nebegali būti rengiamas.

4.2. Ieškovė savo žemės sklypo pagal jo esamą paskirtį nenaudojo ir nenaudoja, o sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas nebeaktualus, todėl neaišku, kokias pažeistas ieškovės naudojimo teises teismas apgynė. Akivaizdu, kad ieškinys neturi realaus faktinio pagrindo.

4.3. Teismas nepagrįstai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą laikė teritorijų planavimo dokumentu, savo išvadą grindė neteisingu materialinių teisės normų aiškinimu ir taikymu, todėl padarė klaidingas išvadas dėl šio dokumento teisinės reikšmės ir pasekmių, klaidingai rėmėsi kasacinio teismo praktika. Projektas nėra kompleksinio planavimo dokumentas (bendrasis ar detalusis planas). Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 5 straipsnio 4 dalyje nepaminėtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, o pagal to paties straipsnio 5 dalį teismas nenurodė jokio kito įstatymo, kuris numatytų atvejį, jog, keičiant privataus žemės sklypo paskirtį ir dalijant sklypą į kelis atskirus sklypus, rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas laikytinas specialiuoju teritorijų planavimo dokumentu. Savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 25 d. rašte Nr. (31.1E)-RS2-215 taip pat pažymėta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai nėra teritorijų planavimo dokumentai, jiems netaikomas Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ministro 2022 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. D1–262.

4.4. Teismas, klaidingai įvertindamas atsakovės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto egzistavimo teisines pasekmes, t. y. laikydamas, jog jame numatytas servitutas yra būtinas, visiškai nevertino ieškovės reikalavimo atitikties minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principui – viešpataujančiojo daikto savininkui gali būti suteikiamos teisės naudotis tarnaujančiuoju daiktu tiek, kiek būtina objektyviai viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį.

4.5. Ieškovė nepateikė jokių argumentų, kad būtent tokio ar bet kokio kito konkretaus pločio kelias jai būtinas savo sklypui naudoti pagal paskirtį, nemotyvavo, kodėl jai neužtenka 5 metrų pločio kelio, esančio laisvoje valstybinėje žemėje, teismas to taip pat nevertino, klaidingai manydamas, kad projektas įrodo viską, ką reikia. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.119 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog minimalus pakankamas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, yra keturių metrų pločio.

4.6. Pagal teismų praktiką, pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovės daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (ieškovei). Tačiau teismas iš esmės ieškovę nuo tokios pareigos atleido suabsoliutindamas atsakovės žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projekto reikšmę. Netgi iš viešų duomenų matyti, kad prie ieškovės žemės sklypo yra paprasčiau patekti nei nustatant servitutą per visą atsakovės žemės sklypą. Byloje buvo pateikti duomenys, kad prie ieškovės sklypo nėra kliūčių privažiuoti ir Pilupėnų gatve, tam nebūtina nustatyti servituto ją praplatinant atsakovės žemės sklypo sąskaita iki 12 metrų, šalia esančių žemės sklypų savininkai be problemų privažiuoja prie savo sklypų, sunkumų keliolika metų nebuvo ir ieškovei.

Šalies argumentai

4.7. Ieškovei į savo sklypą taip pat galima patekti per Peleikių, Urbikių, Klausmylių gatves, nenustatinėjant servituto atsakovės sklypui. Teismas jokių alternatyvų netyrė, o atsakovės paaiškinimus ir pateiktus įrodymus sprendime ignoravo, lyg jų nebūtų, net nemotyvuodamas, kodėl juos atmeta. Tokio sprendimo negalima laikyti pagrįstu, kadangi įstatymas reikalauja, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodomas ne tik įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, bet ir argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus.

4.8. Nors ieškovė nepateikė servituto nustatymo schemos, o reikalavimą suformulavo pagal atsakovės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, teismas būtent taip suformuluotą reikalavimą tenkino. Tačiau joks 0,2790 ha ploto žemės sklypas Nr. 1 realiai neegzistuoja. Tai, kad iš atsakovės turimo sklypo suprojektuota atskirti atskirą sklypą keliui ir kt. komunikacijoms, nereiškia, kad tai yra ar bus padaryta.

4.9. Teismas, nenustatydamas jokios kompensacijos už tokio didelio ploto servitutą, pažeidė ir servituto atlygintinumo principą.

5. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė Ž. G. prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti iš atsakovės 500 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skindą parengimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

Atsiliepimas

5.1. Ieškovė sutinka su atsakove, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas nėra nei kompleksinis, nei specialusis teritorijų planavimo dokumentas TPĮ 5 straipsnio prasme, tačiau jis yra žemėtvarkos planavimo dokumentas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 37 straipsnio prasme. Iki 2014 m. galiojusi TPĮ redakcija tokius dokumentus įvardijo kaip žemės sklypų planus, prilyginamus detaliesiems planams, o po šio įstatymo redakcijos pakeitimo šie žemės sklypų planai buvo prilyginti žemės valdos projektams. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra supaprastinti teritorijų planavimo dokumentai, kurie patenka ir į TPĮ reguliavimo sritį.

5.2. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad jai jos pačios parengtas žemės valdos projektas nėra privalomas, o tuo labiau kad kiti asmenys ne tik neprivalo juo vadovautis, tačiau neturi teisės jo net įgyvendinti. Šiuos atsakovės teiginius paneigia ŽĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktai, pagal kuriuos žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo laikytis žemės sklypui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų; taip pat, savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

5.3. Atsakovė, rengdama savo žemės sklypo žemės valdos projektą, išskyrė savo žemės sklype žemės juostą, kurią atidalijo iš bendro sklypo ir suformavo kaip atskirą žemės sklypą Nr. 1, skirtą gatvei, ne savo noru, o todėl, kad to pareikalavo Klaipėdos miesto savivaldybė. Pažymėtina, kad šio žemės valdos projekto rengimo organizatorius buvo ne atsakovė, o Savivaldybės administracijos direktorius ir jis kontroliavo šio projekto rengimą taip, kad atsakovė šiuo projektu suprojektuotų bendro naudojimo D kategorijos gatvę (Pliupėnų), skirtą visuomenės poreikiui judėti šia gatve, nusitiesti šia gatve į savo žemės sklypus inžinerinius tinklus.

Atsiliepimas

5.4. Ieškovei rengiant savo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio organizatorius taip pat buvo Savivaldybės administracijos direktorius, Savivaldybė pareikalavo, kad būtų vadovaujamasi atsakovės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais ir savo projekte taip pat išskirti savo žemės dalį D kategorijos Pliupėnų gatvei, t. y. 12 metrų pločio žemės juostą tarp raudonųjų gatvės linijų, tam, kad visuomenė galėtų be kliūčių judėti šia gatve. Be to, projektavimo metu buvo pareikalauta parengti susisiekimo su planuojama teritorija organizavimo schemą, nurodant judėjimą taip, kaip suplanuota atsakovės parengtame projekte, t. y. per atsakovės suprojektuotą žemės sklypą Nr. 1, tačiau tam reikėjo, kad būtų įgyvendintas atsakovės projektas, bent jau ta dalis, kurioje buvo suprojektuoti servitutai, arba atsakovės pritarimo, kitaip Savivaldybė atsisako suderinti ieškovės projekto sprendinius.

5.5. Nagrinėjamoje byloje negali būti sprendžiamas klausimas, ar ieškovė turi galimybę į savo žemės sklypą patekti kitokiu būdu, nes šis klausimas buvo jau išspręstas tvirtinant atsakovės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris ir nustatė tos teritorijos susisiekimo organizavimo būdą ir tvarką. Ieškovė negali projektuoti Pliupėnų gatve transporto eismo kitaip, nei jis suprojektuotas atsakovės projektu, nes kitaip ieškovės projekto sprendinių nederina Klaipėdos miesto savivaldybė. Tai reiškia, kad ginčas tarp proceso šalių yra dėl teritorijos planavimo proceso, o ne dėl patekimo į ieškovės žemės sklypą.

5.6. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Klaipėdos m. savivaldybės taryba 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T2-191 pakeitė Klaipėdos miesto bendrąjį planą, kuriuo privaloma vadovautis projektuojant ir pertvarkant žemės sklypus Klaipėdos mieste, todėl ieškovės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas dėl gyvenamųjų namų statybos nebegali būti baigtas ar atnaujintas. Taigi ieškovė savo žemės sklype nebegali planuoti gyvenamųjų namų statybos ir tik todėl, kad dėl užsitęsusių teisminių ginčų ieškovė nespėjo pasitvirtinti suderinto jos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, ir dėl to yra atsakovės kaltė, nes atsisakė įgyvendinti ar leisti ieškovei įgyvendinti atsakovės parengto projekto sprendinius. Dėl šių aplinkybių ieškovė patyrė neplanuotų nuostolių, nes projektą reikės rengti iš naujo.

5.7. Ieškovė, pasikeitus bendrojo plano sprendiniams, savo žemės sklypo nebegali naudoti ir pagal esamą paskirtį, t. y. žemės ūkiui vystyti, nes bendrajame plane tokia galimybė panaikinta, o vadovaujantis TPĮ 4 straipsnio 5 dalimi, ieškovė privalo žemės sklypą naudoti taip, kaip numatyta žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendiniuose. Tai reiškia, kad ieškovė vis tiek privalės rengti arba žemės valdos projektą, arba detalųjį planą ir keisti savo žemės sklypo paskirtį į numatytą bendrajame plane ir vėl susidurs su ta pačia problema, kad ji turės projektuoti susisiekimą į savo žemės sklypą taip, kaip numatyta atsakovės projekte, jį įgyvendinant, ir vėl reikės atsakovės sutikimo ar teismo sprendimo nustatyti ginčo servitutus. Tai įrodo, kad ginčo esmė neišnyko, nes ieškovė negali rengti projekto iš naujo, kol nebus nustatyti ginčo servitutai.

5.8. Atsakovė teigė, kad ieškovė ir kiti asmenys nebegalės naudotis Pliupėnų gatve, nes jie turi galimybę per melioracijos kanalus ir trečiųjų asmenų žemės sklypus patekti į kitus bendro naudojimo kelius ir net nurodo keletą aplinkinėse teritorijose patvirtintų ir galiojančių detaliųjų planų, kuriais suplanuoti gyvenamųjų namų kvartalai. Atsakovė su apeliaciniu skundu nepateikia šių detaliųjų planų sprendinių, kuriais būtų suplanuoti keliai (gatvės) iki ieškovės žemės sklypo, nes tokių sprendinių nėra, o atsakovė tiesiog stengiasi suklaidinti teismą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl servituto nustatymo sąlygų

8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė atsakovės žemės sklypui, kurio projektinis Nr. 1, suprojektuojam žemės sklypo Klaipėdoje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektu, kelio servitutą (0,2790 ha) – teisę važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantysis daiktas, kodas 215), ir servitutą (0,2790 ha) – teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantysis daiktas, kodas 222). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės sklypo pertvarkymo ir formavimo projektu yra išspręstas susisiekimo klausimas, numatyti siūlymai nustatyti servitutus, planuojamas įrengti kelias, o ieškovė kito būdo patekti į jai priklausantį sklypą neturi. Atsakovė nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, be kita ko, argumentuodama, jog ieškovė savo žemės sklypo pagal jo esamą paskirtį nenaudojo ir nenaudoja, ieškovės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas nebeaktualus, o pirmosios instancijos teismas, klaidingai įvertindamas atsakovės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto egzistavimo teisines pasekmes, visiškai nevertino ieškovės reikalavimo atitikties minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principui – viešpataujančiojo daikto savininkui gali būti suteikiamos teisės naudotis tarnaujančiuoju daiktu tiek, kiek būtina objektyviai viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria tokiems atsakovės argumentams.

9. Servituto nustatymu per vieno asmens nuosavybės teisės naudotis nekilnojamuoju daiktu apribojimą užtikrinama, kad kitas asmuo turėtų galimybę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu ar kitokiu teisiniu pagrindu valdomu nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį. Dėl to taikant servituto instituto normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010).

10. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015; 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-701/2022). Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016, 13 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-916/2020, 38 p.).

11. Ginčui aktualioje teismų praktikoje kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad servitutas, kaip daiktinė teisė, tiek nustatomas, tiek dėl jo pabaigos sprendžiama pagal civilinės teisės normas. Teritorijų planavimo dokumentuose gali būti suprojektuojamas kelias servitutui nustatyti, tačiau servitutas nustatomas tik įstatymais, sandoriais ir teismo sprendimu, o įstatymo nurodytais atvejais – administraciniu aktu (CK 4.124 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-248/2019, 23 punktas). Kai teisme priimamas sprendimas dėl servituto nustatymo, yra įvertinami šalių interesai ir aplinkybės, kurios yra svarbios servituto dydžiui. Jos gali sutapti, bet gali ir nesutapti su ta aplinkybių visuma, kuri yra įvertinama ir yra svarbi tvirtinant teritorinio planavimo dokumentus su siūlymais dėl servituto nustatymo. Atitinkamai siūlymai dėl servituto nustatymo ir jo dydžio bei kitų sąlygų teritorinio planavimo dokumentuose nėra kokiu nors būdu privalomi šalims ar teismui, nors juose gali būti tam tikrų duomenų apie servituto būtinumą ar jo dydį.

12. Viena vertus, tai reiškia, kad teritorijų planavimo dokumentuose esantys faktiniai duomenys gali būti teikiami kaip vienas iš įrodymų, iš kurių teismas sprendžia dėl servituto būtinumo, dydžio ir kitų reikšmingų servituto nustatymui aplinkybių (CPK 177 straipsnis). Kita vertus, jie neturi didesnės įrodomosios ar prejudicinės galios (CPK 182, 197 straipsniai), todėl nustatant servitutą ir jo dydį teritorijų planavimo dokumentuose esantys faktiniai duomenys su siūlymais gali būti vertinami kaip vienas iš įrodymų (CPK 185 straipsnis). Jeigu jų ir kitų įrodymų pagrindu teismas padaro išvadą, kad teritorijų planavimo dokumentuose esantys siūlymai dėl servituto nustatymo ir jo dydžio yra pakankami, atitinka įstatymo reikalavimus ir šalių interesus tiek, kad patenkina viešpataujančiojo daikto poreikius ir pernelyg nesuvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teisių, tai teismas gali patvirtinti prašomą servitutą tokį, koks buvo siūlomas. Kitu atveju teismas gali nepatvirtinti siūlyme dėl servituto projektuoto servituto dydžio, jeigu minėtų reikalavimų toks siūlymas neatitiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021).

13. Teisėjų kolegijos manymu, anksčiau paminėtos teisės aiškinimo taisyklės taikytinos ir nagrinėjamame ginče, nes ieškovės reikalavimai kildinami iš Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto atsakovės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto. Nors šis projektas nėra teritorijų planavimo dokumentas, tačiau jis turi reikšmingų panašumų į jį, nes pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 2 punktą žemės savininkas ar kitas naudotojas privalo laikytis ne tik teritorijų planavimo dokumentuose, bet ir žemės valdos projektuose (žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra viena iš žemės valdos projekto rūšių; Žemės įstatymo 37 straipsnio 3 dalies 2 punktas) nustatytų reikalavimų.

14. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog atsakovės užsakymu jos žemės sklype buvo parengtas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, patvirtintas Savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. AD1-2591, pagal kurį žemės sklypui, kurio projektinis Nr. 1, pasiūlyta nustatyti servitutus: kelio servitutą (tarnaujantysis daiktas, kodas 215) ir servitutą – teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantysis daiktas, kodas 222). Tačiau, kaip jau minėta šio sprendimo 10–13 punktuose, tam, kad atsakovės žemės sklypui būtų nustatytas servitutas, būtina vadovautis civilinėmis teisės normomis, net jeigu servitutas ir buvo suplanuotas atsakovės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte, t. y. turi būti nustatytos abi servitutui būtinos sąlygos: 1) savininkų nesutarimas; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis ieškovės žemės sklypo naudoti pagal paskirtį. Nors šioje byloje gretimų žemės sklypų savininkų (ieškovės ir atsakovės) nesutarimas yra akivaizdus, tačiau byloje nesutariama dėl antros būtinosios sąlygos servitutui nustatyti – ar nenustačius servituto yra įmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti ieškovės žemės sklypą pagal paskirtį.

15. Ieškovės ieškinio pagrindą, o kartu ir pagrindinį argumentą dėl būtinybės nustatyti servitutą, sudarė ieškovės pradėtas rengti jos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio aiškinamojo rašto susisiekimo sprendiniuose buvo nurodyta, kad į planuojamą teritoriją patenkama iš Klemiškės gatvės per Pilupėnų gatvę, o kartu ir per suplanuotą susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių, kuris suprojektuotas atsakovės žemės sklypo Klaipėdoje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektu, t. y. per žemės sklypą Nr. 1. Vis dėlto ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą patvirtino, kad šio projekto nebegali įgyvendinti dėl Klaipėdos m. savivaldybės tarybos 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T2-191 pakeisto Klaipėdos miesto bendrojo plano ir praleisto termino minėtam projektui užbaigti. Šias aplinkybes pripažino ir Savivaldybės administracija 2022 m. kovo 25 d. raštu Nr. (31.1E) RS2-215. Vadinasi, šioje byloje nebeliko pagrindo nustatyti servitutą pagal ieškovės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamojo rašto sprendinius.

16. Teisėjų kolegija atkreipia šalių dėmesį į rungimosi civiliniame procese principą (CPK 12 straipsnis), kuris lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, būtent asmeniui, reikalaujančiam servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-94-248/2016, 14 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021, 57 punktas).

17. Šiuo atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad privažiavimas ieškovei prie jai priklausančio žemės sklypo yra būtinas, tačiau ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad jai iš tiesų yra būtinas net 12 m pločio (vertinant pagal numatytas gatvės raudonąsias linijas) servitutas (apimantis atsakovės sklypą Nr. 1 ir 5 m pločio valstybinės žemės ruožą), kokį ieškovė prašė teismo nustatyti pareikštu ieškiniu. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė tokio pločio servituto būtinumo neįrodė. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro dėl toliau nurodytų nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų.

18. Remiantis bylos duomenimis, ieškovė prie savo sklypo iš principo gali patekti valstybinės žemės ruožu su jame esančiu 5 m pločio keliu, kuris, teisėjų kolegijos įsitikinimu, yra pakankamas tam tikrai žemės ūkio technikai pravažiuoti, taip pat privažiuoti lengvuoju automobiliu arba prieiti prie ieškovei priklausančio žemės sklypo. Pažymėtina, kad toks 5 m pločio kelias yra netgi didesnis nei CK 4.119 straipsnio 2 dalyje nustatytas minimalus kelio servituto plotis (4 m) ir ieškovė neįrodė, kad tam, jog šiuo metu patekti prie sklypo ar juo naudotis, jai reikia didesnės apimties servituto, kuris apimtų ne tik minėtą valstybinės žemės ruožą, bet ir atsakovės sklypą Nr. 1. Pastebėtina, kad minėtas valstybinės žemės ruožas, kaip nurodė Savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdžio metu, buvo suformuotas būtent patekimui prie atitinkamų sklypų. Jei ieškovei faktiškai trukdoma naudotis minėtu keliu (valstybinės žemės ruožu), ji gali reikalauti nustatyti servitutą į jį (toks servitutas būtų mažesnės apimties nei servitutas atsakovės sklypui Nr. 1 (12 m (ieškovės nurodomas gatvės (pagal jos raudonąsias linijas) plotis, nustačius prašomą servitutą) – 5 m (egzistuojančio valstybinės žemės ruožo plotis) = 7 m) ar kitaip ginti savo teises (pvz., esant įstatyme nustatytiems pagrindams ir sąlygoms, reikalauti pašalinti kliūtis, trukdančias jai naudotis žemės sklypu).

19. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą teigia, kad pasibaigus šiai bylai ji turės iš naujo kreiptis į Savivaldybę dėl jos žemės sklypo projektavimo sąlygų, o Savivaldybės administracija vėl reikalaus tokio 12 m pločio kelio servituto, koks buvo suplanuotas atsakovės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekte. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovės argumentus kaip nepagrįstus.

20. Pagal CPK 263 straipsnio 1 dalį teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, jis negali būti grindžiamas prielaidomis ar hipotezėmis, kas gali arba negali įvykti ateityje, todėl teismas, spręsdamas dėl servituto nustatymo būtinybės, turi vertinti esamą faktinę situaciją, esamą poreikį naudotis (pasinaudoti) kito asmens daiktu. Vadinasi, nesant galimybės įgyvendinti ieškovės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto, konkretaus būtinumo esamuoju metu ieškovei nustatyti jos prašomo dydžio kelio servitutą atsakovės žemės sklype, kai egzistuoja 5 m pločio kelias valstybinės žemės ruože, kuriuo ieškovė gali privažiuoti savo žemės sklypą, nėra. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė neįrodė būtinumo nustatyti servitutą atsakovės žemės sklype. Todėl egzistuoja pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.

21. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia ieškovės dėmesį į tai, kad tuo atveju, jei ieškovei pakartotinai rengiant jos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Savivaldybės administracija reikalaus nusistatyti servitutą atsakovės žemės sklype, ieškovė turėtų įvertinti, ar Savivaldybės administracija pagrįstai kelia tokią sąlygą, nes nagrinėjamu atveju patekimas prie ieškovei priklausančio sklypo nuo Klemiškės gatvės iš esmės yra numatytas D2 kategorijos gatve (žr. atsakovės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. AD1-2591), kuri nuosavybės teise turėtų priklausyti savivaldybei (žr. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis) ir kuria, kaip viešąja infrastruktūra, turėtų galėti naudotis bet kuris asmuo (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 17 straipsnio 1 dalis).

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą taip pat nurodė, jog prašomi nustatyti servitutai yra skirti ne tik šios bylos šalims, bet ir gretimų, aplinkinių žemės sklypų savininkams ir naudotojams, t. y. skirti visuomenės poreikiams tenkinti. Vis dėlto ieškovei nėra suteikta teisė ginti viešąjį interesą – kad būtų tinkamai plėtojama savivaldybės infrastruktūra. Todėl tokie ieškovės argumentai atmestini kaip nepakankami, kad patvirtintų jos būtinumą į servituto nustatymą. Juolab kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad, teismui nustačius prašomą servitutą, ieškovė realiai (artimiausiu metu) ketintų plėtoti savivaldybės infrastruktūrą ir nutiesti 12 m pločio gatvę, einančią per atsakovės sklypą Nr. 1 ir minėtą 5 m pločio valstybinės žemės ruožą. Priešingai, ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad šią gatvę įrengti turėtų atsakovė savo lėšomis.

23. Kadangi į esminius bylos klausimus atsakyta, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, nes jie neturi esminės reikšmės bylos baigčiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

24. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys yra atmestas. Todėl jos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

25. Atsakovė šioje byloje patyrė 2 710,00 Eur išlaidas dėl atstovavimo teisme, kurį sudaro susipažinimas su bylos medžiaga, teisinės konsultacijos, atsiliepimo į ieškovės ieškinį parengimas, pasiruošimas teismo posėdžiui ir atstovavimas teismo posėdžiuose. Atsakovė pateikė šias bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2022 m. vasario 25 d. pinigų priėmimo kvitą ir 2022 m. rugpjūčio 8 d. bankinio pavedimo išrašą ir 2022 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą). Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl 2 710,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma atsakovės naudai priteistina iš ieškovės.

26. Atsakovė šioje byloje taip pat patyrė 139,15 Eur išlaidų antstolio faktinių aplinkybių konstatavimui ir 400 Eur išlaidų už turto vertinimo paslaugas. Atsakovė pateikė šias bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2022 m. rugsėjo 19 d. ir 2022 m. spalio 4 d. bankinio pavedimo išrašus, UAB „Lovertus“ 2022 m. spalio 3 d. sąskaitą faktūrą už atliktą turto vertinimą ir antstolio J. P. 2022 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą už atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą). Šios 539,15 Eur (139,15 Eur + 400 Eur) bylinėjimosi išlaidos taip pat laikytinos protingomis, pagrįstomis, susijusiomis su atsakovės gynimusi nuo pareikštų reikalavimų, todėl priteistinos atsakovei iš ieškovės. Atsakovei iš viso priteistina 3 249,15 Eur (2 710,00 Eur + 539,15 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

27. Atsakovė už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 105 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 605 Eur išlaidų advokato pagalbai už apeliacinio skundo parengimą. Atsakovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2022 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą, 2022 m. lapkričio 8 d. ir 2022 m. lapkričio 24 d. bankinio pavedimo išrašus). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas patenkintas, atsakovei iš ieškovės priteistina 710 Eur (605 Eur + 105 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės Ž. G. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Ž. G. atsakovei B. Š. 3 249,15 Eur (tris tūkstančius du šimtus keturiasdešimt devynis eurus 15 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės Ž. G. atsakovei B. Š. 710 Eur (septynis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Aurimas Brazdeikis Marius Dobrovolskis Milda Skersienė