Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, pirmininkaujant Irenai Ivanovienei,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Elektrėnuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) teistas 2 kartus – 1) 2005-08-23 Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį (4 MGL) 500 Lt bauda; 2) 2010-03-02 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą 1 metams laisvės atėmimu; pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį 2 metams laisvės atėmimu; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsniu, bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo; 2010-06-16 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu Telšių rajono apylinkės teismo 2010-03-02 nuosprendis pakeistas ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2d. 6 p., 138 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. G. nužudė kitą žmogų, t.y. 2013 m. kovo 14 d., apie 16 val., Kelmės r., (duomenys neskelbtini), E. J. priklausančiame kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių paskatų, kilusio konflikto su nukentėjusiuoju Č. V. metu tyčia sudavė apie septyniolika smūgių rankomis ir kojomis į galvos, krūtinės ir kitas kūno vietas nukentėjusiajam Č. V., taip padarydamas jam poodines kraujosruvas kairėje krūtinės ląstos pusėje, poodines kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje, pereinant į speninę ataugą, abejose kaktos pusėse, kairės ausies kaušelyje, abiejų akių vokuose, abiejuose skruostuose, dešiniame žande, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kaktoje, kraujosruvas abejų akių odenose, kraujosruvą kairiojo smilkinio srityje, pereinant į smilkininį raumenį, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, dešinės krūtinės ląstos pusės I–VIII šonkaulių lūžius vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje, IV–VIII šonkaulių lūžius priekinės pažastinės linijos projekcijoje su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu, kairės krūtinės ląstos pusės I–VIII šonkaulių lūžius vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje, III–VI šonkaulių lūžius priekinės pažastinės linijos projekcijoje, krūtinkaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, dešiniojo plaučio apatinės skilties plyšimą, kepenų dešinės skilties plyšimą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to nuo dešiniojo plaučio apatinės skilties plyšimo, kepenų dešinės skilties plyšimų, kurie komplikavosi vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes, Č. V. įvykio vietoje mirė, taip jis nužudė nukentėjusįjį Č. V..

Be to, jis nesunkiai sutrikdė sveikatą, t. y. 2013 m. kovo 14 d., apie 16 val., Kelmės r., (duomenys neskelbtini), E. J. priklausančioje virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė apie septynis smūgius rankomis ir kojomis į galvos ir krūtinės sritį nukentėjusiajam V. J., taip padarydamas jam žaizdą kairiame momenyje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dešiniame žaste ir dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimą kairiame skruoste, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir kairės krūtinės ląstos pusės VI šonkaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip tyčia jis nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam V. J..

Kaltinamasis V. G. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2013 m. kovo 14 d., apie 9 val., mieste susitiko A. Ž. ir R. Š.. Su jais gėrė alų ir vyną. Vėliau alkoholinius gėrimus gėrė su Ž. P., E. S., R. D. ir jo draugu. Su R. D. draugu susiginčijo dėl asmeninių priežasčių, bet nesimušė. Išgėrus vyno butelį A. Ž. pasiūlė nueiti pas V. J.. Nuėję pas V. J. rado gulinčius Č. V. ir V. J.. A. Ž. įsipylė alaus ir atsisėdo ant lovos. Praeidamas pro Č. V. lovą, jis pakėlė pledą pažiūrėti, kas guli lovoje ir atsisėdo ant fotelio. Č. V. pradėjo kažką „burbuliuoti“. Jis besėdėdamas ant fotelio vieną kartą spyrė Č. V. į koją. Jis Č. V. pasakė, kad eitų namo. Šis kažką pradėjo „burbuliuoti“. Tuomet jis atsistojo ir priėjęs prie Č. V. sudavė jam du ar tris kartus. Į kurią vietą sudavė, nežino. A. Ž. sėdėdamas jam už nugaros jį stumtelėjo. V. J. pradėjo sakyti: „Kodėl jūs atėjote, gaidžiai“ ir jį (t. y. V. G.) pavadino „kaliemščiku“. Tada jis V. J. spyrė koja, kur pataikė, nežino. Priėjus prie V. J., jis du kartus sudavė dešine ranka į veido sritį. Beeidamas nuo V. J., paėmė Č. V. už pečių ir ištraukė iš lovos ant žemės. Tada A. Ž. atsistojo ir jį pastūmęs liepė eiti laukan. Beeidamas į lauką jis spyrė vieną kartą Č. V. į galvą ir išėjo. Už kelių minučių išėjo ir A. Ž.. Č. V. jis sudavė rankomis tris ar keturis kartus ir du kartus spyrė. Septyniolika smūgių jis negalėjo suduoti. V. J. sudavė apie tris smūgius į veido sritį ir spyrė. Mušė nukentėjusiuosius, nes jį pavadindami „gaidžiu“ ir „kaliemščiku“ įžeidė. Su ieškiniu sutinka iš dalies, bet ne su 150 000 Lt suma, nes Č. V. nežudė. Sutinka atlyginti pusę ieškinio sumos – 72.000 Lt. Sutinka su Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškiniu. Buvo išgėręs keturis litrus alaus ir tris butelius 0,7 talpos vyno. Jautėsi apsvaigęs. Į kurias kūno vietas sudavė Č. V., negali pasakyti, nes šis buvo užsiklojęs pledu. Č. V. negalėjo kliūti į pilvo sritį, nes jis gulėjo ant šono. Galėjo Č. V. suduoti į šono sritį. Negalėjo suduoti tokio smūgio, kad plyštų Č. V. vidaus organai. Tuos sužalojimus padarė ne jis. Su A. Ž. pas V. J. išbuvo apie penkias minutes. Ikiteisminio tyrimo metu sakė netiesą, nes jam buvo šokas.

Kaltinamasis V. G. parodymų patikrinimo vietoje metu atsisakė atlikti parodymų patikrinimą vietoje, motyvuodamas tuo, kad nenori pasidaryti gėdos „ant viso miestelio“ ir dėl to, kad netoli įvykio vietos dirba jo mama, kuri nenori, jog ji, jį pamačiusi, susigraudintų (1 t., 152–153 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis bei byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis E. V. parodė, kad Č. V. buvo jo tėvas. 2013-03-14 iš policijos sužinojo apie tėvo mirtį. Paskutinį kartą su tėvu matėsi prieš mėnesį laiko. Sesuo su tėvu bendraudavo telefonu ir grįžusi į Lietuvą pas jį nuvažiuodavo. Su tėvu jie sutarė gerai. Civilinio ieškinio byloje jis nereiškia. Tėvą laidojo jis ir jo sesuo.

Nukentėjusysis V. J. parodė, kad V. G. ir A. Ž. pažįsta iš matymo. Su jais nebendrauja, jiems nėra skolingas. 2013-03-14, apie 11 val., Užventyje susitiko Č. V., pravarde Č., kuriam pasiūlė kartu išgerti. Jis nuėjo į parduotuvę, kur nupirko tris plastikinius 8 stiprumo alaus butelius po 1 litrą talpos ir kartu su Č. V. parėjo į savo namus. Virtuvėje su Č. V. išgėrė alų. Po to jis išėjo į parduotuvę parnešti dar alaus, o Č. V. liko jo namuose. Jis eidamas sutiko A. Ž.. Pastarasis jo paklausė, ar jis turi alaus. Jis atsakė, kad turi ir galbūt jį pasikvietė. Nusipirkęs alaus jis parėjo į namus ir su Č. V. gėrė alų. Jis jau buvo girtas ir snaudė virtuvėje, o Č. V. gulėjo kambaryje, lovoje. Po pietų į namus atėjo V. G. ir A. Ž.. Ar jie buvo girti, jis nepastebėjo, nes pats jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Jis jiems pasiūlė išgerti alaus. V. G. jį stovintį prie stalo pastūmė, ir jis griūdamas galva trenkėsi į stalą. Dabar neprisimena tiksliai visų aplinkybių, ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus, nes geriau prisiminė. Jis prisimena, kad V. G. jam vieną kartą sudavė į veido sritį ir vieną kartą spyrė į šoną. Be V. G., jo ir Č. V. niekas nemušė ir iki to įvykio jie nebuvo sužaloti. Jis girdėjo, kad kambaryje, kur buvo Č. V., kaltinamasis ir A. Ž., kažkas kažką muša, tačiau pats to nematė, tik girdėjo suduodamų smūgių garsus.

Nukentėjusysis V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. G. jį gulintį spardė kojomis, mušė rankomis į veidą, rankas ir šonus. Jis gynėsi rankomis dengdamasis veidą. Jis girdėjo, kad A. Ž. V. G. sakė jo nemušti. Netrukus Č. V. kažką pasakė ir tuomet V. G. nuėjęs į kambarį, ten Č. V. pasakė: „Ko čia guli, dink namo“. Jis tuo metu buvo virtuvėje ir nematė, kas vyko kambaryje, tik girdėjo, kad apie tris kartus buvo suduodami smūgiai, pagal garsą – delnais į galvą. Kas smūgius sudavė ir kam, jis nematė. Č. V. nešaukė ir nieko nesakė. Kaip iš namų išėjo V. G. ir A. Ž., neprisimena. Č. V. daugiau jis nematė. Taip pat nematė, ar jis buvo sužalotas. Atsipeikėjo tik Kelmės ligoninėje. Įvykio metu jam buvo praskelta galva, lūžę kairės pusės šonkauliai, sumušta dešinė ranka, veidas. Sumušimu padaryta fizinė žala. Dėl kokios priežasties jį sumušė V. G., jis nežino. Anksčiau su V. G. jis konfliktų neturėjo. A. Ž. jo nemušė. Jų daugiau, be V. G., niekas nemušė (1 t., 57 b. l.).

Nukentėjusysis V. J. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, parodymas, kur ir kaip jis buvo V. G. sumuštas (1 t., 59–61 b. l.).

Liudytoja V. V. parodė, kad 2013-03-14, apie 16 val., atėjo pas D. V., gyv. Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini). Įėjusi į namą, koridoriuje išgirdo dejones, sklindančias iš V. J. buto, ir paklausė D. V., kas ten atsitiko. Ji su D. V. nuėjo į V. J. butą pasižiūrėti, kas ten atsitiko. Įėjusi į butą, pamatė, kambaryje ant nugaros gulintį Č. V., o šalia lovos sukniubęs V. J.. Jis nejudėjo. Matėsi, kad Č. V. buvo sužalotas, kruvina galva. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją

Liudytoja V. V. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, parodydama, kur ir kokiose padėtyse V. J. bute rado sužalotus V. J. ir Č. V. (1 t. 79–81 b. l.).

Liudytojas D. V. parodė, kad V. J. yra jo kaimynas. 2013-03-14 su V. V. užėjęs į V. J. butą jis pamatė ant grindų gulinčius Č. V. ir A. J.. Pastarojo veidas buvo kruvinas, todėl suprato, kad kažkas atsitiko. V. V. iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją.

Liudytojas J. M. parodė, kad V. J. yra jo kaimynas. 2013-03-14 būdamas savo namuose negirdėjo jokio triukšmo V. J. bute, pašalinių asmenų nepastebėjo. Apie 17 val. grįžęs iš darbo į namus kieme pamatė policijos automobilį ir sužinojo, kad kažkas įvyko V. J. bute. V. J. ir Č. V. nebuvo agresyvūs.

Liudytojas E. S. parodė, kad 2013-03-14, apie 12 val., susitiko V. G., A. Ž., R. Š.. Jie gėrė vyną ir jį taip pat pavaišino. Begeriant jiems paskambino Ž. P. ir pakvietė pas save į namus atsigerti alaus. Jie visi trys: jis, V. G. ir A. Ž. nuėjo pas Ž. P., išgėrė 3 litrus alaus. Su kaltinamuoju V. G. ir A. Ž. jis išsiskyrė apie 13–14 val. Apie tai, kad buvo nužudytas Č. V. ir sumuštas V. J., jis sužinojo iš žmonių kalbų. V. G. girtas būna agresyvus.

Liudytojas R. Š. parodė, kad 2013 m. kovo mėnesį, apie 9 val., jis ėjo į parduotuvę, esančią Užventyje. Prie parduotuvės susitiko A. Ž.. Netrukus atėjo ir V. G.. Jie su V. G. nusipirko du butelius vyno, apelsinų. Prie Ž. P. namelio jis, A. Ž. ir V. G. išgėrė du butelius 18 laipsnių stiprumo vyno. Pritrūkus išgerti, jis davė V. G. 20 Lt, kad nupirktų vyno ir cigarečių. V. G. nupirko du butelius vyno ir pakelį cigarečių. Dar išgėrus, V. G. paprašė duoti kelis litus, R. Š. jam davė 10 litų ir nuėjo, o V. G. liko su A. Ž.. Kaip buvo nužudytas Č. V. ir sumuštas V. J., jis nežino.

Liudytojas Ž. P. parodė, kad 2013-03-14, apie 11 val., grįžo iš Kelmės į namus. Jis, nusipirkęs butelį degtinės, pasikvietė į svečius E. S. ir V. G., su jais kartu savo namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau jo motina svečius išprašė lauk. Jis žinojo, kad girtas V. G. elgiasi agresyviai, nes prieš metus, būdamas girtas, jis yra išdaužęs jo vasarnamio langus, tuos langus vėliau sutvarkė.

Liudytojas R. D. parodė, kad 2013 m. kovo mėnesį, pietų metu, Užventyje prie šalia stoties esančios parduotuvės jis su G. D. gėrė vyną. Ten būnant pamatė einančius R. Š., V. G. ir A. Ž.. Pastarieji prisijungė prie jų. Begeriant kilo konfliktas, kurį pradėjo R. Š.. V. G. priekabiavo prie jo draugo. Jie pykosi tarpusavyje. V. G. buvo agresyviausiai nusiteikęs.

Liudytoja R. M. parodė, kad 2013-03-14, apie 14 val., ji ėjo į namus pro namą, kuriame gyvena V. J., ir tame bute girdėjo triukšmą, ginčus, tačiau vyrų balsų neatpažino. Apie 16 val. pamatė, kad į V. J. namo kiemą atvažiavo policijos automobilis ir greitoji medicinos pagalba. Apie tai, kad buvo nužudytas Č. V., ji sužinojo iš žmonių.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad 2013-03-14, apie 9 val., susiskambino su savo draugu V. G. ir susitarė susitikti. Susitikęs su V. G. ir dar keliais draugais – E. S. ir Ž. P. – girtavo visą dieną. Apie 15.30 val. kartu su V. G. nuėjo pas V. J., pravarde A.. Nuėjus pas V. J., pastarasis namuose buvo kartu su Č. V., pravarde Č.. Pastarieji gulėjo kambaryje skirtingose lovose. V. J. pavaišino juos alumi. Jis alaus įsipylė, bet išgerti nespėjo, nes prasidėjo konfliktas tarp V. G. ir Č. V.. pastarasis pasakė V. G.: „Ko žiūri, gaidy“. Tada kaltinamasis V. G. ranka sudavė Č. V. į šonkaulius keletą kartų. Jis atitraukė V. G. nuo Č. V. ir atsisėdo ant lovos šalia V. J.. V. G. vėl pripuolė prie nukentėjusiojo, ištempė jį iš lovos ir sudavė jam ranka, tačiau A. Ž. nematė, kur ir kiek kartų sudavė. Jis vėl atitraukė V. G. nuo mušamo Č. V.. Tuo metu V. J. pradėjo nerišliai kalbėti, nes buvo girtas. Tada V. G. priėjo V. J. ir koja spyrė jam į galvą du kartus. Jis vėl atitraukė V. G. nuo V. J., neleido jam jo mušti. Matė, kad nukentėjusiojo V. J. burna kruvina. Atitraukus V. G. nuo V. J., jis V. G. liepė eiti namo. Išeidamas V. G. spyrė dar vieną kartą į galvą gulinčiam ant grindų nukentėjusiajam Č. V.. Tada jis pro duris išstūmė V. G. iš buto. V. G. puolė mušti Č. V. tris kartus. Kiek sudavė smūgių Č. V., negali pasakyti. Galėjo būti 10–15 smūgių į šonus, ir po to išeinant dar spyrė gulinčiam Č. V.. Kai jie atėjo pas nukentėjusiuosius V. J. ir Č. V., nesimatė, kad šie būtų sužaloti. Konfliktas tęsėsi gal kokias penkias minutes. V. G. konfliktiškas, ūmaus būdo. Po 4–5 valandų atvažiavo policija, jis sužinojo, kad Č. V. nužudytas, o V. J. sužalotas.

Liudytojas A. Ž. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, parodydamas, kur ir kaip V. G. sumušė V. J. ir nužudė Č. V. (1 t., 121–125 b. l.).

Iš 2013-03-14 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu rasta ir paimta – cigarečių pakelis, supakuotas į voką Nr. 0085989, trys cigarečių nuorūkos, trys nuopjovos, degtukų dėžutė, via tai yra supakuota į voką Nr. 0085988, degtukas nuo grindų, plastikinis butelis alaus, supakuotas į voką Nr. 0108424. Visi įvykio vietoje rasti anksčiau paminėti daiktai pagal 2013-04-25 kvitą Nr. 003802 perduoti į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariatą (1 t., 15–26 b. l.).

Iš VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. M 148/13(04) matyti, kad Č. V. mirtis įvyko nuo dešinio plaučio apatinės skilties plyšimo, kepenų dešinės skilties plyšimų, kurie komplikavosi vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes. Č. V. mirtis įvyko prieš 4–6 paras iki jo kūno tyrimo pradžios – 2013 m. kovo 18 d. 17 val. Mirusiojo Č. V. kraujyje rasta 2,78 promilės etilo alkoholio. Tokia alkoholio koncentracija kraujyje atitinka sunkų girtumo laipsnį. Č. V. kūne rasti sužalojimai tiek imant jų visumą, tiek kiekvieną atskirai, kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Sužalojimai padaryti nemažiau kaip septyniolika trauminių poveikių (1 t., 35–37 b. l.).

Iš VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. pM 13/13-148/13(04) matyti, kad Č. V. sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Labiau tikėtina, kad dešinio plaučio apatinės skilties plyšimas, kepenų dešinės skilties plyšimai, šonkaulių lūžiai, krūtinkaulio lūžis, poodinė kraujosruva dešiniame skruoste padaryti suduodant smūgius kojomis. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti, tiek suduodant smūgius rankomis, tiek kojomis. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Mirtį sukėlę sužalojimai – dešinio plaučio apatinės skilties plyšimas, kepenų dešinės skilties plyšimai – padaryti nemažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešiniame dilbyje ir dešinėje plaštakoje galėjo atsirasti savigynos metu. Tai atitinka sužalojimų lokalizacija ir pobūdis. Sužalojimai padaryti keleto valandų laikotarpiu iki mirties. Neatmetama tikimybė, kad laiku suteikus kvalifikuotą medicininę pagalbą Č. V. būtų išgyvenęs (1 t. 40–41 b. l.).

VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 363/13(04) nurodyta, kad V. J. padaryti sužalojimai: kairės krūtinės ląstos pusės VI šonkaulio lūžis, žaizda kariame momenyje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešiniame žaste ir dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimas kairiame skruoste. V. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės krūtinės ląstos pusės VI šonkaulio lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2013-03-14. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais (1 t., 65 b. l.).

VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 61/13-363/13(04) nurodyta, kad labiau tikėtina, kad V. J. kairės krūtinės ląstos pusės VI šonkaulio lūžis galėjo būti padarytas suduodant smūgį koja. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti, tiek suduodant smūgius rankomis, tiek kojomis (1 t., 67 b. l.).

Iš 2013-04-26 specialisto H. D. apklausos protokolo matyti, kad V. J. kiekvienam sužalojimui padaryti reikėjo vieno trauminio poveikio. Kairės krūtinės ląstos pusės VI šonkaulio lūžis kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, o visi kiti sužalojimai, tiek imant jų visumą, tiek kiekvieną atskirai, kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 68 b. l.).

Iš 2013-03-22 apžiūros protokolo matyti, kad 2013-03-14 įvykio vietos apžiūros metu paimti cigarečių pakelis, trys cigarečių nuorūkos, trys nuopjovos, degtukų dėžutė, degtukas nuo grindų ir plastikinis butelis, 2013-03-14 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti kaltinamojo V. G. daiktai: bateliai su batraiščiais, kojinės, striukė, „maikutė“, sportines kelnės, trumpikės, megztinis ir džemperis su kapišonu bei 2013-03-14 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas nukentėjusiojo V. J. megztinis su užtrauktuku apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai. Pagal 2013-05-16 prašymą ir pakvitavimą kaltinamojo V. G. kojinės, striukė, „maikutė“, sportines kelnės, trumpikės, megztinis ir džemperis su kapišonu perduoti saugoti V. G. iki teismo. Pagal 2013-05-24 pakvitavimas atiduotas saugoti nukentėjusiajam V. J. iki teismo. Pagal 2013-04-16 kvitą Nr. 003796 kaltinamojo V. G. batai pridėti prie bylos ir atiduoti saugoti į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato saugyklą (1 t., 128–132, 133–134, 135, 136 b. l.).

Iš 2013-04-23 Kelmės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus rašto Nr. SS-95 matyti, kad 2013 m. kovo 13 d. socialinės pašalpos Kelmės rajono gyventojams buvo pervedamos į gavėjų sąskaitas kredito įstaigose (bankuose) (1 t., 138 b. l.).

Iš 2013-03-14 VŠĮ Kelmės rajono PSPC greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelių kopijų Nr. 1344011997-1-1 ir Nr. 1344011997-1-2 matyti, kad 2013 m. kovo 14 d. 16.22 val. (duomenys neskelbtini), buvo konstatuota Č. V. biologinė mirtis ir rastas sumuštas ir išgėręs V. J. (1 t., 140–141 b. l.).

Iš 2013-03-14 asmens blaivumo testo Nr. 0265 matyti, kad V. G. 2013 m. kovo 14 d. 18:47:50 val. nustatytas 1,52 promilės girtumo laipsnis (1 t., 154 b. l.).

Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso E. J. (1 t., 28–31 b. l.).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamųjų veikų juridinė kvalifikacija

Dėl Č. V. nužudymo

Nors kaltinamasis V. G. teisiamojo posėdžio metu iš dalies pripažindamas savo kaltę parodė, kad Č. V. jis spyrė du kartu į galvą ir ranka sudavė apie 3–4 kartus, ir neigia nužudęs nukentėjusįjį, tokius kaltinamojo parodymus paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai: nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, paties kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvados.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. G. parodė, kad begeriant, jis susiginčijo su „Č.“, t. y. Č. V., bet nepamena, dėl ko. Tada jis dešine koja vieną kartą spyrė Č. V. į galvą. Nuo smūgio nukentėjęs nukrito ant batų dėžės. Tuomet jis priėjo prie Č. V. ir dešine koja spyrė jam į šonus, tačiau nežino, kiek kartų spyrė. Ar spyrė į galvą, kai jis gulėjo nukritęs ant grindų, nepamena. Kaip viskas vyko toliau, jis nieko nepamena. Nepamena, ar mušė kitus žmones (1 t., 147, 148 b. l.). Vėlesniuose savo parodymuose kaltinamasis V. G. smūgių skaičių jau konkretizavo nurodydamas, kad jis Č. V. ir V. J. sudavė po du kartus, o teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis jau nurodė, kad Č. V. sudavė 3-4 kartus ir spyrė į galvą. Tokius kaltinamojo parodymus, kad jis Č. V. sudavė mažesnį smūgių skaičių, kolegija vertina kaip jo pasirinktą gynybos poziciją, nes prieštarauja byloje surinktiems ir teisiamojo posėdžio metu ištirtiems įrodymams.

Nukentėjusysis V. J. parodė, kad jį ir Č. V. mušė tik kaltinamasis V. G., nes niekas kitas, be jo, jų daugiau nemušė, ir jie iki įvykio nebuvo sužaloti. Liudytojas A. Ž. parodė, kad jis matė kaip kaltinamasis V. G. mušė rankomis ir spardė Č. V.. Šis liudytojas taip pat parodė, kad nukentėjusiajam Č. V. kaltinamasis sudavė apie 10–15 smūgių į šonus, o išeinant iš buto dar įspyrė jam gulinčiam. Iki įvykio Č. V. sužalotas nebuvo.

Liudytojai V. V. ir D. V. parodė, kad apie 2013-03-14 apie 16 val. atėję į nukentėjusiojo V. J. butą rado sužalotus Č. V. ir V. J..

Iš specialisto išvadų bei eksperto apklausos matyti, kad nukentėjusiajam Č. V. buvo suduota apie septyniolika smūgių rankomis ir kojomis į galvos, krūtinės ir kitas kūno vietas. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai (1 t., 35–37, 40–41 b. l., 2 t., 130–131 b. l.).

Remiantis byloje esančiomis specialistų išvadomis nustatyta, kad nukentėjusiojo Č. V. mirtis įvyko nuo dešinio plaučio apatinės skilties plyšimo, kepenų dešinės skilties plyšimų, kurie komplikavosi vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes. Sužalojimai padaryti nemažiau kaip dviem trauminiais poveikiais.

Įvertinusi visas faktines bylos aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu, nesant jokių prielaidų, jog Č. V. galėjo mirtinai sužaloti kitas asmuo ar jis galėjo būti sužalotas kitu metu, galima daryti neabejotiną išvadą, kad Č. V. mirtinai sužalojo, suduodamas rankomis ir spardydamas, būtent kaltinamasis V. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, nes tai yra vienintelė objektyviai įmanoma galimybė. Taigi tarp kaltinamojo veikos ir Č. V. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys ir kaltinamasis yra atsakingas už Č. V. gyvybės atėmimą.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis V. G. būtų siekęs Č. V. mirties, tačiau sąmoningai mušdamas rankomis ir spardydamas į įvairias kūno vietas, turėdamas pakankamą gyvenimišką patirtį (29 m.), neabejotinai suprato keliantis pavojų ne tik nukentėjusiojo sveikatai, bet ir gyvybei, numatė gyvybės atėmimo galimybę ir, nors to ir nenorėjo, sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti. Tai leidžia spręsti, kad kaltinamasis nužudė Č. V. veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 3 p. ).

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad smurtas prieš nukentėjusįjį Č. V. truko trumpą laiką, mušimas nebuvo intensyvus, be to, nukentėjusiojo kraujyje rasta 2,78 promilės etilo alkoholio, todėl jo skausmo pojūčiai buvo prislopinti.

Įvertinusi šių aplinkybių visetą, kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiojo gyvybės atėmimo būdas nebuvo itin žiaurus, nes ne visi sužalojimai buvo sunkūs ir pavojingi gyvybei, o mirtį sukėlę sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais.

Todėl kolegija laiko, kaltinamojo V. G. nusikalstama veika dėl Č. V. nužudymo kvalifikuotina pagal LR baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1dalį.

Dėl V. J. sužalojimo

Įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, kolegija daro išvadą, kad kaltinamasis V. G. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą – nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam V. J..

Kaltinamasis V. G. teisiamojo posėdžio metu iš dalies pripažindamas savo kaltę parodė, kad V. J. jis sudavė tik du kartus. Tokius kaltinamojo parodymus paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai bei nukentėjusiojo V. J., liudytojo A. Ž. parodymai.

Nukentėjusysis V. J. parodė, kad jį ir Č. V. mušė tik kaltinamasis V. G., nes niekas kitas, be jo, jo daugiau nemušė. Savo parodymus nukentėjęs patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., 59–61 b. l.).

Liudytojas A. Ž. parodė, kad jis matė, kaip V. G. spyrė du kartus į galvos sritį nukentėjusiajam V. J., o iki įvykio V. J. sužalotas nebuvo.

Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam V. J. buvo suduoti apie septyni smūgiai rankomis ir kojomis į galvos, krūtinės ir kitas kūno vietas (1 t., 65, 67 b. l.). Kadangi tiek nukentėjusysis V. J., tiek liudytojas A. Ž. nurodė, kad nukentėjusįjį mušė tik kaltinamasis V. G., kolegija sprendžia, kad kaltinamasis V. G. nukentėjusiajam V. J. sudavė kaltinime nurodytą smūgių skaičių.

V. J. ir V. G. buvo iš matymo pažįstami. Kaltinamasis V. G. paaiškino, kad tarp jo ir V. J. konfliktas kilo dėl asmeninių priežasčių, kai pastarasis jį įžeidė pavadindamas „gaidžiu“. Kadangi nukentėjusysis V. J. jį įžeidė, jis nukentėjusiajam sudavė du kartus.

Pats nukentėjęs V. J. dėl girtumo visų aplinkybių neprisimena.

Kolegija įvertinusi visus byloje ištirtus įrodymus daro išvadą, kad konfliktas kilo dėl asmeninių paskatų, gyvenamojoje patalpoje, tarp pažįstamų ir girtų asmenų, todėl kaltinamojo V. G. veika kvalifikuotina pagal BK 138 str. 1 d.

Bausmės skyrimas

V. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio l dalies 9 punkte).

Kaltinamojo apsvaigimą nuo alkoholio patvirtina paties kaltinamojo parodymai, kad iki įvykio jis girtavo.

Skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam V. G. teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Kaltinamasis V. G. padarė vieną labai sunkų ir vieną nesunkų tyčinius nusikaltimus, teistas 2 kartus, teistumas neišnykęs (1 t., 169–198 b. l.), administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., 209–210 b. l.), VŠĮ Kelmės rajono Psichikos sveikatos centro psichiatrijos ir narkologijos įskaitoje neįrašytas (1 t., 200, 201 b. l.), Kelmės rajono savivaldybės administracijos Užvenčio seniūnijos charakterizuojamas patenkinamai (1 t., 203 b. l.). Taip pat atsižvelgiama ir į pačių nukentėjusiųjų provokuojantį elgesį.

Atsižvelgęs į anksčiau išdėstytų aplinkybių, darančių įtaką kaltinamojo V. G. padaryto labai sunkaus ir nesunkaus nusikaltimų pavojingumui, buvimą, jo asmenybę apibūdinančius duomenis bei įvertinęs Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. sankcijos griežtumą, teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam V. G. pagal BK 129 str. 1 d. ir 138 str. 1d. terminuotą laisvės atėmimo bausmę, didesnę šių straipsnių sankcijoje numatytų bausmių vidurkis.

Kadangi kaltinamasis V. G., jau būdamas teistas už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą ir teistumui neišnykus, vėl padarė vieną tyčinį labai sunkų nusikaltimą, jis pripažintinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.).

Nukentėjusioji E.V. pareiškė civilinį ieškinį 150000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 2865 Lt laidojimo išlaidoms padengti (1 t., 51–55 b. l.).

Laidojimo išlaidoms atlyginti nukentėjusioji ir civilinė ieškovė pagrindė dokumentais 2185,46 Lt, nurodydama, kad kitus turtinę žalą patvirtinančius dokumentus pateiks vėliau, tačiau teismui jokių dokumentų ji nebepateikė, todėl kolegija tenkina tik tą nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės ieškinio dalį, kiek jis pagrįstas dokumentais, t. y. 2647, 86 Lt sumos. Kita jos civilinio ieškinio dėl laidojimo išlaidų dalis atmestina. Taip pat iš kaltinamojo V. G. priteistinos 500 Lt išlaidos už advokato atstovavimą.

Neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija bei socialinio teisingumo atkūrimas. Tikslus neturtinės žalos atlyginimas pinigais yra neįmanomas, todėl teismas, priimdamas sprendimą tokią žalą atlyginti, siekia sudaryti materialias prielaidas kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai niekas negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, kaltinamojo kaltę, jo turtinę padėtį, nukentėjusios patirtas dvasines kančias.

Vertindamas padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji neteko tėvo, su kuriuo ji bendravo. Dėl jo mirties nukentėjusioji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą.

Įvertinęs visas šias aplinkybes, šiuo klausimu susiformavusią teismų praktiką bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad minėta nukentėjusios ir civilinės ieškovės E. V. prašoma priteisti suma yra aiškiai per didelė, todėl mažintina ir priteistina 75.000 Lt.

Teismas nustatė, kad tarp kaltinamojo V. G. nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos (turtinės, neturtinės) yra priežastinis ryšys, todėl neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai priteistinas iš kaltinamojo V. G..

Šiaulių teritorinės ligonių kasa pareiškė 153,71 Lt civilinį ieškinį už V. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas VŠĮ Kelmės ligoninėje (1 t., 72–76 b. l.).

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkinamas visiškai.

Lietuvos Respublikos BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Taigi civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Kaltinamajam tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusįjį V. J., pastarasis dėl sužalojimų buvo gydomas VŠĮ Kelmės ligoninėje, jai teritorinė ligonių kasa už suteiktas V. J. asmens sveikatos priežiūros paslaugas sumokėjo 153,71 Lt (1 t., 72–76 b. l.). Minėtos išlaidos civiliniam ieškovui atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, todėl kaltinamasis V. G., neteisėta veika padaręs žalą žmogaus sveikatai, privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaigos dėl to turėtas išlaidas.

2013-03-14 įvykio vietos apžiūros metu paimtus daiktinius įrodymus: cigarečių pakelį, tris cigarečių nuorūkas, tris nuopjovas, degtukų dėžutę, degtuką ir plastikinį butelį, kaip beverčius daiktus sunaikinti. 2013-03-14 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktus kaltinamojo V. G. daiktus: batelius su batraiščiais, kojines, striukę, marškinėlius, sportines kelnes, trumpikes, megztinį ir džemperį su kapišonu palikti V. G.. Nukentėjusiojo V. J. megztinį su užtrauktuku palikti nukentėjusiajam V. J.. 2 CD plokšteles palikti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301–305, 307 str. str., teismas

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1d. ir BK 138 str. 1 d. ir nuteisti:

pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų.

pagal BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 5 d. bausmes subendrinti visiško apėmimo būdu ir galutinę bausmę V. G. paskirti laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką V. G. įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2013-03-14 iki 2014 – 01 – 27.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Kardomąją priemonę V. G. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

Priteisti iš V. G. civilinei ieškovei E. V. 75.000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 2647, 86 Lt turtinei žalai atlyginti ir 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Kitą civilinio ieškinio dalį dėl laidojimo išlaidų atmesti. Priteisti iš V. G. 153,71 Lt Valstybinei teritorinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiajam V. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Daiktinius įrodymus: cigarečių pakelį, tris cigarečių nuorūkas, tris nuopjovas, degtukų dėžutę, degtuką ir plastikinį butelį sunaikinti. V. G. daiktus: batelius su batraiščiais, kojines, striukę, marškinėlius, sportines kelnes, trumpikes, megztinį, džemperį su kapišonu palikti V. G.. Nukentėjusiojo V. J. tamsiai mėlynos spalvos megztinį su užtrauktuku palikti nukentėjusiajam. Dvi CD plokšteles palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per

šį teismą.