Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., el. paštas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2024 m. vasario 5 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-1222-2024.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos 2024 m. vasario 5 d. nutarimu D. D. pripažintas kaltu už tai, kad jis 2024 m. sausio 4 d. 18:00 val., Dubysos – Mechanizacijos g. Klaipėdoje, vairuodamas automobilį, sankryžoje išvažiavo iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, ir į jį atsitrenkė. Kitas automobilis važiavo pagrindiniu keliu. Tokiais savo veiksmais, D. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 101, 154 punktus, kelio ženklo Nr. 203 reikalavimus. D. D. už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje paskyrė subendrintą nuobaudą - 75 Eur baudą.

Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos miesto rūmuose 2024 m. vasario 23 d. gautas pareiškėjo D. D. skundas dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)). Nurodo, kad kitas vairuotojas viršijo greitį, sukeldamas pareiškėjui pavojų, nes prieš pradedant jam judėti, praleido du automobilius. Prašo, kad būtų paskirta ekspertizę dėl oro pagalvių bloko. Prašant vaizdo įrašų, jų negavo nei pareiškėjas nei policija.

Institucija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Nurodo, kad ANK 417 straipsnio numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymą ar kitą KET pažeidimą. Pagal šio straipsnio 3 dalį administracinę atsakomybę užtraukia reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų <...>. Institucijos nutarimu D. D. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį buvo nubaustas už tai, kad, važiuodamas šalutiniu keliu nevykdė kelio ženklo Nr. 203 (Duoti kelią) reikalavimo, įvažiuodamas į sankryžą nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei ir su ja susidūrė, eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Pareiškėjas, neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad eismo įvykis kilo jam išvažiuojant iš šalutinio kelio į pagrindinį, o automobilio „Toyota Camry“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui N. A. važiuojant pagrindiniu keliu, tačiau skunde vis tik pareiškėjas nesutinka su išvada, kad jis kaltas dėl eismo įvykio. Pareiškėjo įsitikinimu, dėl eismo įvykio yra kaltas automobilio „Toyota Camry“ vairuotojas, kuris nepasirinko saugaus greičio ir atsitrenkė į pareiškėjo vairuojamą automobilį „Volkswagen Passat“. Pažymi, kad eismo įvykis įvyko Mechanizacijos ir Dubysos gatvių sankryžoje, automobilio „Toyota Camry“ vairuotojui N. A. važiuojant tiesiai Dubysos gatve, o D. D. automobiliu „Volkswagen Passat“ iš šalutinės Mechanizacijos gatvės, kurioje prieš sankryžą yra „Duoti kelią“ kelio ženklas, įvažiuojant į pagrindinį kelią (Dubysos gatvę). Šios faktinės aplinkybės nustatytos 2024-01-04 eismo įvykio vietos schemoje, policijos pareigūnų „Body“ kamera darytu vaizdo įrašu pavadinimu „PSS-20240104-182245UTC+0200“, tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio, eismo įvykių dalyvių paaiškinimais. Šių, aptartais įrodymais nustatytų aplinkybių, kaip minėta, neneigia ir pareiškėjas, tačiau nesutinka su išvada, kad dėl eismo įvykio yra kaltas jis, o ne automobilio „Toyota Camry“ vairuotojas N. A.. N. A. paaiškinime nurodė, kad važiavo tiesiai pagrindine Dubysos gatve, kai iš dešinės pusės nestabdydamas iš šalutinio kelio išvažiavo „Volkswagen Passat“ automobilis ir į jį atsitrenkė. Kelias buvo slidus nevalytas. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20240104-182245UTC+0200“ 00:53 s. užfiksuota kaip N. A. nurodo, kad jis (N. A.) išsuko iš netoli įvykio vietos ir nespėjus įsibėgėti iš šalutinio kelio greitai išvažiavo „Volkswagen Passat“ automobilis į kurį nestabdydamas atsitrenkė, nes net nespėjo nuspausti stabdžio pedalo. Pareiškėjas paaiškinime nurodė, kad išvažiuodamas iš šalutinio kelio praleido du automobilius, įsitikinęs, kad Toyota markės automobilis yra toli, pradėjo važiuoti tiesiai, bet jis dideliu greičiu priartėjo ir trenkėsi į jo (pareiškėjo) automobilio kairiąją pusę. Iš dalies pripažino savo kaltę. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20240104-182245UTC+0200“ 00:19 s. užfiksuota, kaip pareiškėjas nurodo, kad važiavo iš šalutinio kelio apie 20 km/h greičiu ir jį nutrenkė kitas automobilis. Duomenys vieni kitiems neprieštarauja, vieni kitus papildo ir, sujungus juos į vientisą loginę seką, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad šioje byloje vertinamas eismo įvykis įvyko būtent dėl pareiškėjo padarytų KET 101, 154 punktų bei kelio ženklo Nr. 203 (Duoti kelią) reikalavimų pažeidimo. Aukščiau aptartas teisinis reguliavimas numato būtent iš šalutinio į pagrindinį kelią išvažiuojančio vairuotojo pareigą praleisti (duoti kelią) pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms, tačiau šios pareigos pareiškėjas nevykdė. Pareiškėjas skunde prašo skirti autotechninę ekspertizę ir nuskaityti oro pagalvių bloką, tačiau pareiškėjas nenurodė argumentų, pagrindžiančių reikalingumą atlikti tokius veiksmus. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, atlikus eismo įvykio ekspertizę, jo manymu, būtų nustatytas automobilio „Toyota Camry“ greitis ir atsakyta į klausimą, ar N. A. važiavimo greitis turėjo įtakos eismo įvykiui kilti. Tačiau šios aplinkybės yra nustatytos kitais pirmiau aptartais įrodymais, kuriuos institucija, įvertinusi tiek kiekvieną atskirai, tiek visumoje, padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad byloje vertinamas eismo įvykis kilo dėl pareiškėjo padarytų KET pažeidimų, jam iš šalutinio kelio į pagrindinį įvažiuojant nepraleidus pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės. Pažymėjo, kad laikytis KET reikalavimų privalo ne tik šalutiniu, bet ir pagrindiniu keliu važiuojantys vairuotojai, tačiau byloje nebuvo nustatyta, kad šių reikalavimų automobilio „Toyota Camry“ vairuotojas N. A. nesilaikė, o pareiškėjo teiginiai dėl didelio automobilio „Toyota Camry“ greičio yra paremti tik jo (pareiškėjo) subjektyvia nuomone, kurios jokie objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina. Be to, net jei N. A. būtų viršijęs leistiną greitį, pareiškėjas vis tiek jam sudarė kliūtį ir dėl greičio viršijimo N. A. būtų sudėtingesnė techninė galimybė išvengti susidūrimo. N. A. važiavo pagrindiniu keliu ir, nors jis taip pat turėjo laikytis visų atsargumo priemonių, būti atidus, vis tik KET nenumato pareigos pagrindiniu keliu tiesiai važiuojančių transporto priemonių vairuotojams praleisti (duoti kelią) iš šalutinio į pagrindinį kelią išvažiuojančioms transporto priemonėms. KET aiškiai reglamentuojant iš šalutinio į pagrindinį kelią įvažiuojančios transporto priemonės vairuotojo pareigas, todėl N. A., pats būdamas vairuotojas ir važiuodamas pagrindine gatve, neturėjo objektyvaus pagrindo tikėtis, kad šalutiniame kelyje esančios transporto priemonės vairuotojas jo nepraleis, sudarys jam kliūtį ir dėl to įvyks eismo įvykis. Esant šioms aplinkybėms tikslaus automobilio „Toyota Camry“ važiavimo greičio nustatymas esminės reikšmės pareiškėjo veiksmų teisiniam vertinimui neturi ir jo atsakomybės nešalina. Nepriklausomai nuo to, koks buvo automobilio „Toyota Camry“ greitis, pareiškėjas, būdamas vairuotojas ir žinodamas KET reikalavimus, prieš išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, turėjo įsitikinti šio manevro saugumu, praleisti pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones ir tik tuomet įvažiuoti į pagrindinį kelią. Esant šioms aplinkybėms ekspertizės skyrimas siekiant nustatyti, koks buvo automobilio „Toyota Camry“ greitis, būtų perteklinis veiksmas, kurį atlikus gauti duomenys jokios esminės įtakos pareiškėjo veiksmų teisiniam vertinimui neturėtų, kadangi, kaip minėta, byloje yra surinkta pakankami objektyvių ir patikimų įrodymų, kad būtent dėl pareiškėjo padarytų KET pažeidimų, jam nesilaikant įvažiavimo iš šalutinio į pagrindinį kelią reikalavimų, įvyko šioje byloje vertinamas eismo įvykis. Tai, jog pareiškėjas savaip vertina eismo įvykį ir neigia savo kaltę, nėra pagrindas skirti ekspertizę.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad kitą dieną po eismo įvykio, atsikėlęs ir gerai viską apgalvojęs. Nurodo, jog dirba vairuotoju ir vairuoja kiekvieną dieną ir žino kaip vairuoti. Turi daugiau kategorijų už N. A.. Praleido dvi transporto priemones ir buvo įsitikinęs, kad spės pravažiuoti. Jis jau buvo antroje eismo juostoje, nors kelias buvo prastas, nevalytas ir eismo juostų nesimatė, slidus kelias, snigo. Pradėjus jam važiuoti, matė, kad automobilis pirmoje eismo juostoje, vėliau pastebėjo, kad automobilis jau atsitrenkė į jo automobilį. Matė, kad yra vaizdo kamera ir kreipėsi į tą įmonę, kad pateiktų vaizdo įrašą. Gavo atsakymą, jog vaizdo įrašą pateiks tik policijai pareikalavus. Kadangi vaizdo įrašo jau nebėra, kreipėsi į specialistus, kurie jam paaiškino, kad tik nuskaičius automobilio „Toyota Camry“ oro pagalvių bloką galės įrodyti ar automobilio „Toyota Camry“ vairuotojas stabdė ar kaip tik spaudė akseleratoriaus pedalą, ar pasuko vairą link jo automobilio. Prašo teismo įpareigoti N. A. leisti nuskaityti oro pagalių bloką. Nurodo, kad prašė policininkų išmatuoti eismo įvykio vietą, bet jie to nepadarė.

Nukentėjusysis N. A. teismo posėdžio metu nurodo, kad tą dieną važiavo iš darbo. Išsuko iš šalutinio kelio, oras buvo labai prastas, stipriai snigo, kelias buvo slidus. Judėjo pamažu, lietai, greitis galėjo būti apie 40 km per val. Atidžiai stebėjo kelią. Važiuodamas link Minijos g. pastebėjo, kad jam iš kairės, iš šalutinio kelio, atvažiuoja baltos spalvos automobilis, jis judėjo neypatingai dideliu greičiu. Privažiavus sankryžą, tiek jo automobiliui, tiek ir baltos spalvos automobiliui, suprato, kad baltos spalvos automobilis nestabdo ir toliau juda nestodamas. Suprato, kad net nespės paspausti stabdžio pedalo, tik prispaudė galvą prie sėdynės ir viskas įvyko. Po autoįvykio patyrė šoką, koją susižalojo ir liko be automobilio, patyrė ir ekonominius nuostolius. Automobilis buvo neremontuojamas ir parduotas į metalo laužą. Draudimo kompanija jį pardavė. Prašo atmesti D. D. prašymą dėl ekspertizės skyrimo.

Liudytojas M. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK. Gavo iškvietimą, sureagavo su kolega. Dubysos g. pabendravo su dalyviais. Sunku buvo suprasti, kas atsitiko, nes automobiliai buvo patraukti. Tačiau pabendravus, vienas iš dalyvių nurodė, kad yra kaltas, nes važiavo iš šalutinio kelio. Nors ir buvo kaltas, bet nenorėjo sutikti. Traktavo taip, kad pagrindiniu keliu važiuojantis viršijo leistiną greitį. Tą dieną buvo sniego ir kelias buvo apsnigtas ir pašalęs. Nukentėjusysis nurodė, kad važiavo pagrindiniu keliu, o kitas išvažiavo iš šalutinio kelio, ir net nespėjo sustabdyti. Pagal apgadinimus, kaltininko automobilio šoninės durelės tiek priekinės tiek galinės apgadintos. O nukentėjusiojo – visas priekis apgadintas. Patikrino dėl neblaivumo. Jo nuomone, kaltas, kuris iš šalutinio kelio išvažiavo.

Institucijos atstovas Vaidas Kurmis teismo posėdžio metu nurodė, kad netikslinga skirti ekspertizę, nes D. D. žinodamas, kad išvažiuodamas iš šalutinio kelio, suvokdamas, kad įvažiuoja į pagrindinį kelią, nesilaikė kelių eismo taisyklių, neįvertino kelio dangos. Akivaizdu, kad kitos priežastys absoliučiai neturėjo įtakos. Pačio greičio viršijimą paneigia automobilių sugadinimai. Jeigu A. būtų viršijęs greitį 20-30 km per val., nors tokių aplinkybių nebuvo nustatyta, tai vienareikšmiškai – butų didesni apgadinimai. Nustatyti apgadinimai būdingi nedideliam greičiui. Prašo atmesti prašymą. Prašo administracinėn atsakomybėn patraukto D. D. skundo netenkinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą.

Iš 2024 m. sausio 4 d. tarnybinio pranešimo dėl techninio eismo įvykio, nustatyta, kad 2024 m. sausio 4 d. apie 18:15 val. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojų dalies gautas pranešimas, kad Klaipėdoje, Dubysos g. ties namu Nr. 19, susidūrė pranešėjo automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, pasitiko Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas N. A. ir automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. D.. Toyota vairuotojas paaiškino, kad važiavo Dubysos g. pagrindiniu keliu ir iš šalutinio kelio, Mechanizacijos g, išvažiavo VW, į kurį nespėjęs sustoti atsitrenkė. VW vairuotojas paaiškino, kad su kalte kaip ir sutinka, tačiau yra įsitikinęs, kad Toyota vairuotojas viršijo greitį. D. D. atsisakė pildyti eismo įvykio deklaracijas. Padarytos įvykio vietos fotonuotraukos, nubraižyta eismo įvykio vietos schema, iš vairuotojų paimti paaiškinimai, išsiųsta pažyma draudimui, išsiųsti draudimai dalyvauti transporto priemonėms viešajame eisme. Toyota vairuotojas pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 28).

Iš 2024 m. sausio 4 d. D. D. paaiškinimo nustatyta, kad jam išvažiuojant iš šalutinio kelio, sustojo, praleido 2 automobilius. Įsitikino, jog Toyota automobilis yra toli, pradėjo važiuoti. Bet jis dideliu greičiu priartėjo ir trenkėsi į jo automobilio kairiąją pusę. Iš dalies pripažįsta savo kaltę, bet nori tyrimo dėl jo greičio ( mano, kad greitis buvo viršytas, nes priartėjo per greitai) (b. l. 29).

Iš 2024 m. sausio 4 d. N. A. paaiškinimo nustatyta, kad važiavo tiesiai Dubysos gatve, iš dešinės pusės nestabdomas iš šalutinio kelio išvažiavo Volkswagen Passat automobilis, atsitrenkė į kairę. Kelias buvo slidus, nevalytas ( b. l. 30).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

D. D. skundžiamu nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, už tai, kad 2024 m. sausio 4 d. 18:00 val. Klaipėdoje, Dubysos – Mechanizacijos g. vairuodamas automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sankryžoje išvažiavo iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio ir į jį atsitrenkė. Tokiais savo veiksmais D. D. pažeidė KET 101, 154, punktus, bei KET 1 priedo kelių ženklą Nr. 203.

ANK 417 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už: 1) reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, 2) įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, 3) apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, 4) draudimą vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymą.

ANK 417 straipsnio 7 dalis numato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

KET 101 punkte nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 154 punkte nurodyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. O kelio ženklas Nr. 2023 nustato, kad vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu, o esant papildomai lentelei Nr. 843 „Pagrindinio kelio kryptis“ – važiuojančioms pagrindiniu keliu.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos spręstina, kad Institucija, atlikdama tyrimą ir D. D. atžvilgiu priimdama jam nepalankų skundžiamą nutarimą, pareiškėjo D. D. kaltę iš esmės grindžia šiais rašytiniais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, nuotraukomis ir vaizdo įrašu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl techninio eismo įvykio, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiojo rašytiniais paaiškinimais, eismo įvykio vietos schema, kita rašytine bylos medžiaga.

Pareiškėjas tik iš dalies pripažįsta savo kaltę, padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytus nusižengimus, nurodydamas, kad praleido dvi transporto priemones ir buvo įsitikinęs, kad spės pravažiuoti, įvažiavus į sankryžą į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis, Toyota. Pareiškėjas nepripažįsta, kad išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio. Nurodo, kad pagrindiniu keliu važiojantis automobilis Toyota viršijo leistiną greitį.

Nutarime nurodyta, kad D. D. pažeidė kelio ženklą Nr. 203 „Duoti kelią“. Šis ženklas priskiriamas pirmumo kelio ženklams, nurodantiems vairuotojui važiavimo per nereguliuojamas sankryžas, važiuojamųjų dalių sankirtas arba siaurus kelio ruožus pirmenybę. Ženklas Nr. 203 reiškia, kad vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu.

Teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, pareiškėjo, nukentėjusiojo bei liudytojo duotus paaiškinimus, daro išvadą, kad D. D. padaryti KET 154, punkto bei KET 1 priedo kelių ženklo Nr. 203 pažeidimai buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga bei turėjo būtinąjį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais – apgadinti abu automobiliai. Dėl D. D. dėl neatsargumo padarytų minėtų KET reikalavimų pažeidimo ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, o kilę padariniai neatsitiktinai. Jeigu D. D., būtų įvertinęs oro sąlygas ir nebūtų pažeidęs KET nustatytų reikalavimų, jis būtų išvengęs susidūrimo su Toyota ir eismo įvykis su kilusiais padariniais, nebūtų įvykęs.

Pareiškėjas nurodė, kad ne jis, o kita eismo dalyvis, N. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir, galimai, viršijo greitį, taip nepraleisdamas D. D. vairuojamą automobilį. Taip pat nurodė, kad prieš tai praleido du automobilius, buvo įsitikinęs, kas spės pravažiuoti ir jam įvažiavus į sankryžą pastebėjo kad automobilis Toyota dideliu greičiu priartėjo ir trenkėsi į jo automobilį. Tačiau D. D. eismo įvykio metu neįvertino oro sąlygų, kaip nurodė nukentėjusysis N. A. ir liudytojas M. S. oras buvo labai prastas, stipriai snigo, kelias buvo slydus, o ir policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašuose užfiksuota, kad kelio danga padengta sniegu. Kiekvienu atveju vairuotojas privalo įvertinti ne tik keliu važiuojančio automobilio atstumą, bet ir oro sąlygas, eismo intensyvumą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad D. D. tinkamai neįvertino situacijos, tuo metu buvusių oro sąlygų, eismo intensyvumo, todėl ir nespėjo užbaigti manevro, t. y. tinkamai išvažiuoti iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią nesudarant kliūties pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialioje dalyje, sudėtis. Nagrinėjamu atveju byloje esantys, Institucijos surinkti bei teismo posėdyje ištirti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, kad D. D. padaryta veika atitinka administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, todėl keisti ar naikinti skundžiamo nutarimo nėra pagrindo. Skundžiamą nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti bylą ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Institucija, skirdama administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. Skundžiamu nutarimu jam paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 75 Eur bauda – individualizuota tinkamai, nėra aiškiai per griežta, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog naikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 5 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-1222-2024 pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 623 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. D. skundą atmesti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 5 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-1222-2024 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.