- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- II-76-598/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00029-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Pažeidėjas
- V. V.
- Advokatai
- Vytautas Bučius
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK) 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 66-ANR_N-5063-2018 administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK 2018 m. gruodžio 19 d. priėmė nutarimą Nr. 66-ANR_N-5063-2018 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo V. V. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrė 300 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą vieneriems metams. V. V. nubausta už tai, kad 2018 m. lapkričio 19 d. 23.35 val., Kėdainiuose, vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 0,81 prom. girtumas, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą.
Šalies argumentai
V. V. nesutikdama su minėtu nutarimu pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimą. 2018 m. lapkričio 19 d. 23.43 val. ją sustabdžius policijos pareigūnams ir patikrinus alkotesteriu jai buvo nustatytas 0,81 prom. girtumas. Policijos pareigūnams ji paaiškino, kad buvo išgėrusi tris taures vyno, o paskutiniąją taurę vyno išgėrė likus 10-15 min. iki vairavimo. Policininkai tai sužinoję nepasiūlė jai antrą kartą pasitikrinti alkotesteriu. Nesutikdama su alkotesterio rodmenimis ji kreipėsi į VšĮ Kėdainių ligoninę, kur iš jos 2018 m. lapkričio 20 d. 00 val. 30 min. buvo paimtas kraujo mėginys, t y. praėjus 47 min. po atlikto patikrinimo alkotesteriu. Specialisto išvada buvo nustatyta, kad jos kraujyje nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija kraujyje – 0,16 prom. Nustačius šias aplinkybes byloje nebuvo šalinami prieštaravimai, nepaskirta ekspertizė (b. l. 2-4).
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime prašo netenkinti pareiškėjos V. V. skundo ir palikti minėtą institucijos nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad pareiškėjai kraujo mėginys gydymo įstaigoje buvo paimtas praėjus 55 min. minutėms po patikrinimo alkotesteriu, o yra žinoma, kad asmens organizmas per 1 val. eliminuoja nuo 0,10 prom. iki 0,40 prom. etilo alkoholio, taigi skaičiuojant matematiškai iš pareiškėjos kraujo galėjo būti pašalinta nuo 0,091 prom. iki 0,36 prom. alkoholio. Tai rodo, kad ji transporto priemonės vairavimo metu buvo neblaivi, be to, pripažino, kad 10-15 min. iki vairavimo vartojo alkoholį. V. V. yra daug kartų bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 11-12).
Teismo posėdžio metu V. V. palaikė skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais.
Administracinėn atsakomybėn traukiamos V. V. atstovas advokatas teismo posėdžio metu prašė tenkinti skundą ir panaikinti institucijos nutarimą. Mano, kad įvertinus administracinio nusižengimo byloje gautą eksperto išvadą nėra pagrindo traukti V. V. administracinėn atsakomybėn.
Institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Nurodytu laiku į teismą institucijos atstovas neatvyko, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. V. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą buvo skirta 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių (administracinio nusižengimo b. l. 10-11).
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojui neblaiviam, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės). Taigi šio numatyto nusižengimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014, 2AT39-2014).
Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo duomenų matyti, kad 2018 m. lapkričio 19 d. 23.35 val. V. V. buvo nustatytas 0,81 prom. girtumas (administracinio nusižengimo b. l. 4-7). Nesutikdama su alkotesterio rezultatais, administracinėn atsakomybėn traukiama V. V. kreipėsi į gydymo įstaigą ir kraujo mėginys iš jos buvo paimtas praėjus 55 min. po patikrinimo alkotesteriu. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A-11507/2018(01) matyti, kad V. V. 2018 m. lapkričio 20 d. 00.30 val. paimtame kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,16 prom. etilo alkoholio (administracinio nusižengimo b. l. 9).
2019 m. vasario 13 d. nutartimi šiems prieštaravimams pašalinti buvo paskirta ekspertizė, ekspertams pavesta atsakyti į du klausimus (b. l. 18-19). 2019 m. vasario 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. EG 9/2019 (02) nurodyta, kad patikimu dydžiu šiuo atveju laikant toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje nurodytą 0,16 prom. etilo alkoholio koncentraciją, 2018 m. lapkričio 19 d. 23.35 val. etilo alkoholio koncentracija V. V. kraujyje buvo tarp 0,30 prom. ir 0,47 prom., todėl alkotesterio parodymai (0,81 prom.) laikytini neteisingais. Teoriškai nustatytas etilo alkoholio koncentracijos intervalas V. V. kraujyje neleidžia daryti kategoriško išvados ar V. V. 2018 m. lapkričio 19 d. 23.35 val. vairuodama automobilį buvo blaivi ar neblaivi. Konkrečios etilo alkoholio koncentracijos kraujyje nustatyti konkrečiu laiku negalima, nes alkoholio eliminacijos greitis nėra pastovus ir yra įtakojamas eilės praktikoje patikimai neprognozuojamų faktorių (b. l. 24-27).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pirminis girtumo patikrinimo rezultatas alkotesteriu kelia pagrįstų abejonių ir rodo, kad pirminio patikrinimo rezultatai nepatikimi ir negali būti laikomi įrodymu nustatant administracinio nusižengimo sudėties požymį. Remiantis vien alkotesterio duomenimis, tvirtinti, kad V. V. vairavo neblaivi (0,81 prom.) ir taip padarė administracinį nusižengimą, negalima. Tokią išvadą patvirtina specialisto išvada ir ekspertizės aktas.
Taigi, teismo nuomone, akivaizdu, jog šioje byloje padaryti kategorišką išvadą, jog V. V. vairavimo metu ir ją sustabdžius buvo apsvaigusi nuo alkoholio, kai nustatomas lengvas girtumo laipsnis, negalima. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą būdamas neblaivus, turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Nagrinėjamoje byloje teismas negali daryti vienareikšmiškos išvados, kad V. V. veiksmuose yra ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima numanyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina ir tai, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai, tačiau šioje byloje institucija nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, jog V. V. automobilį vairavo būdama neblaivi.
Vertinant byloje esančius faktinius duomenis, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta neginčijamų įrodymų, jog V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, todėl administracinio nusižengimo byla V. V. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639- 642 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjos V. V. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 66-ANR_N-5063-2018 administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną V. V. atžvilgiu nutraukti.
Nutartis įsiteisės per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo paskelbimo, jeigu nebus apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.