- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-30
- Bylos Nr.
- e2-1787-779/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-3970-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- Ergo Insurance SE, Lietuvoje
- Kategorijos
- 3.2.6.4Preliminarus sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per Lietuvos filialą ieškinį atsakovui V. B. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 1186,58 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka; priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovas su R. D. sudarė draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas draudėjos turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas draudimo sutarties pagrindu atlygino draudėjui 1186,58 Eur žalą, kurią draudėjas patyrė 2017-04-02 dėl įvykusio vandens pratekėjimo iš atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo aplietas draudėjos butas. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (regreso tvarka) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Butas, kuriame gyvena atsakovas, yra virš draudėjos buto. Ieškovas, įgyvendindamas savo regreso teisę, 1.186,58 Eur reikalauja iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo draustas turto draudimo, kuriam taikomi ERGO Insurance SE Lietuvos filialas Gyventojų turto draudimo taisyklės Nr. 056. Šių taisyklių 2.6.2 punkte numatyta, kad atsitikus įvykiui draudėjas privalo pranešti apie įvykį atitinkamoms institucijoms: apie vandens ir gamtos jėgų patirtus nuostolius - avarinei tarnybai, daugiabučio namo administratoriui ar bendrijai. Ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kad draudėjas (R. D.) pranešė avarinei tarnybai apie buto užliejimą. Butas nebuvo apžiūrėtas avarinės tarnybos ar daugiabučio namo administratoriaus darbuotojais. Be to, iš pateiktų į bylą dokumentų nėra aišku, per kur pateko vanduo – ar iš aukščiau esančių ar kaimyninių patalpų, ar iš kitur, todėl visiškai neaišku, kuo remiantis ieškovas padarė išvadą, jog būtent iš atsakovo buto vanduo pateko į R. D. gyvenamąsias patalpas. Nurodė, kad tinkamai nenustačius įvykio priežasties ir šaltinio negalima atmesti, jog vandens prasiskverbimo priežastis galėtų būti bendrųjų inžinierinių tinklų gedimas. Ieškovo į bylą pateiktuose dokumentuose konstatuojamos tik atsiradusios įvykio pasekmės, tačiau šie dokumentai niekaip neįrodo priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir atsakovo veiksmų. Nurodė, jog taip pat nesutinka su ieškinio dydžiu. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas atlygino draudėjui ne realiai patirtas išlaidas už vandeniu aplietų patalpų remontą, o išlaidas už būsimą remontą. Lokalinėje sąmatoje remontuotinų lubų, sienų, grindų plotas neatitinka defektiniame akte vandeniu aplietų konstrukcijų ploto. Iš lokalinės sąmatos matyti, kad buvo skaičiuojamas buto Nr. 207 visų patalpų ir viso ploto lubų, grindų remontas, nors defektiniame akte apgadintų lubų, sienų, grindų plotas yra ženkliai mažesnis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2016-10-10 draudimo sutarties Nr. 300-0219617 pagrindu atlygino draudėjai R. D. 1186,58 Eur žalą, kurią pastaroji patyrė 2017-04-02 dėl įvykusio vandens pratekėjimo į butą (duomenys neskelbtini). Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), esantis virš draudėjos buto.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1015 str. 1 d. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 str. 2 d. numato, jog reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.).
Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad draudikas privalo ištirti aplinkybes, dėdamas reikiamas pastangas, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, tai yra, įstatymu nustatyta draudiko pareiga būti aktyviu administruojant draudžiamąjį įvykį.
Ieškovas remiasi CK 6.263 straipsniu, kuriame nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas nurodo, kad atsakovas savo netinkamu statinio, kitokios konstrukcijos valdymu nesugebėjo užtikrinti, kad į žemiau esantį butą nepatektų vanduo.
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017-04-02 jo butą taip pat užpylė iš aukščiau esančio buto, o nuėjus pas kaimynus aiškintis, paaiškėjo, kad ir trečiame aukšte butas užpiltas iš aukščiau. Atsakovas nurodė, kadangi vandens tekėjimas greitai baigėsi ir jis surinko tik du kibirus vandens iš buto koridoriaus, todėl niekas į avarinę tarybą nesikreipė. Atsakovas taip pat nurodė, kad tokie užpylimai yra dažni (duomenys neskelbtini) 20 name.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims ((Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 straipsnis)). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ieškovas privalo įrodyti tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2016-12-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016).
Ieškovas aplinkybę, jog butas Nr. 207 buvo užlietas iš aukščiau esančio buto Nr. 210, įrodinėjo draudėjos žodiniu paaiškinimu draudikui bei draudiko surašytu defektiniu aktu, kuriame fiksuoti tik turto sugadinimai. Ieškovo nurodyti įrodymai nepatvirtina, jog butas Nr. 207 buvo užlietas iš buto Nr. 210, juolab, kad atsakovas paaiškino, jog užlietas buvo ir jo paties bei dar aukščiau esantis butas. Taigi, ieškovas teismui nepateikė įrodymų, kur buvo tikslus užpylimo šaltinis, kokiu pagrindu ieškovas nustatė, kad dėl užpylimo kaltas atsakovas. Priešingai, iš pateiktų į bylą dokumentų nėra aišku, per kur konkrečiai pateko vanduo į butą Nr. 207. Ieškovas nepateikė jokio konkretaus įrodymo, patvirtinančio, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai, nepateikė įrodymų, fiksuojančių avarijos faktą, nepateikė jokių pažymų ar paaiškinimų iš galimai avariją likvidavusių tarnybų ar asmenų, kompetetingų nustatyti užpylimo židinį. Kadangi teismas nenustatė jokių neteisėtų atsakovo veiksmų, taip pat priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, ieškinys negali būti tenkinamas. Dėl šios priežasties teismas nevertina ir nuostolių dydžio pagrįstumo.
Teismas sprendžia, kad kiti šalių argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Ieškinį atmetus, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais,
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.