- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-20
- Bylos Nr.
- AN2-29-574/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00335-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. G.
- Institucija
- Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. (V. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimo, kuria V. G. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje ir 506 straipsnio 4¹ dalyje, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. G. nubaustas už tai, kad jis 2020 m. gegužės 27 d. apie 21.50 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,72 promilės girtumas, bei nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų sustoti. Surašant protokolą, jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, 506 straipsnio 4¹ dalį.
Šalies argumentai
2. Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. G. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje dėl administracinio nusižengimo numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti, nutarimą dalyje dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 ¹ dalyje palikti nepakeistą.
2.1. Nurodo, jog teismas neteisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes ir šališkai padarė nepagrįstą išvadą, kad alkotesteriu Alcotest 6810 jis buvo patikrintas praėjus ne mažiau 15 minučių nuo alkoholio vartojimo. Nustatytas 0,74 proc. girtumas be paklaidos nežymiai viršija nedraudžiamą vairavimui normą, todėl reglamentuotas 15 min. termino pažeidimas turi lemiamą reikšmę priimant teismo sprendimą. Teismo padaryta išvada prieštarauja neginčijamais rašytiniais įrodymais ir vaizdo priemonėmis nustatytoms aplinkybėms, kadangi pažeidimo laikas, pradėtas fiksuoti policijos automobilio vaizdo kamera - 21 val. 43 min. 50 sek., o laikas, užfiksuotas alkotesterio kvite - 21 val. 55 min., nors administracinio nusižengimo protokole grafoje „laikas “ užfiksuotas nusižengimo laikas - „21 val. 50 min.“.
2.2. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad administracinio nusižengimo protokole yra specialiai skirta grafa, kurios pavadinimas toks - Administracinio nusižengimo padarymo vieta (adresas ir/ar koordinatės), data, laikas". Šioje grafoje policijos pareigūnė I. K. įrašė „....2020 m. gegužės mėn. 27 d. 21 val. 50 min. “ Jau kitoje grafoje, kurios pavadinimas „Nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ pareigūnė I. K. įrašė „2020-05-27 apie 21.50 val.“ Vilniaus regiono apylinkės teismas atskaitos tašku pasirinko antroje grafoje neprivalomą laiko įrašą ir vadovavosi pareigūnės žodiniais pasiaiškinimais apie neva įsivėlusią klaidą, taigi teismas įrašą aiškino lingvistiniais metodais ir pasirėmė vėlesniais pareigūnės parodymais. Teismo nutarime nurodoma „Policijos pareigūnė apklausiama liudytoja nurodė, jog laiką rašydama galėjo suklysti protokole. Tačiau šiuo aspektu svarbu pažymėti, jog protokole nurodomas laikas yra „apie". Iš tikrųjų protokolo grafoje „data, laikas“ jokio žodelio „apie“ nėra. Kodėl teismas pasirinko ir vadovavosi laiko įrašu grafos „Nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės“, o ne iš grafos Administracinio nusižengimo padarymo vieta (adresas ir/ar koordinatės), data, laikas,, priimtame nutarime nepaaiškinta, bet tai yra akivaizdus teismo šališkumo požymis traktuojant neaiškumus ir abejones sprendimą priėmusios institucijos, o ne atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
2.3. Alkotesterio Alcotest 6810 naudojimo instrukcijoje nustatyta, kad ką tik išgėrusio asmens testavimą galima pradėti tik palaukus bent 15 minučių. Nesilaikant šio nurodymo, burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti alkotesterio rodmenis. Policijos pareigūnai atlikę jo blaivumo patikrinimą, nesilaikė šio reikalavimo, pažeidė instrukcijoje nustatytą tvarką, nors įvykio vietoje jiems minėjo, kad „ką tik išgėriau butelį alaus. Nesuprantu, ką jūs darote. Gal prieš 10 ar 15 minučių“. Tapačias aplinkybes jis nurodė ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Nurodo, jog atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes buvo gauti netikslūs nesilaikant instrukcijos, duomenys. Atsižvelgiant į tai negalėjo būti nustatytas neblaivumas ir surašomas protokolas, o, nustačius, kad protokolas surašytas duomenų, gautų pažeidus Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr.5-V-581 patvirtintą „Asmens neblaivumo ir apsvaigimo nustatymo aprašą“, pagrindu, protokolas turi būti pripažintas negaliojančiu. Tai įvyko dėl policijos pareigūnų klaidų ir kompetencijos trūkumo.
2.4. Pažymi, kad nesutikdamas su alkotesterio parodymais, prašė pareigūnų leisti pakartotinai pūsti į alkotesterį, nors tuo metu nežinojo apie reikalavimą išlaukti bent 15 min. nuo alkoholio vartojimo momento iki blaivumo patikrinimo. Pareigūnai taip pat „pamiršo“ šį reikalavimą ir atsisakė pakartotinio patikrinimo kaip neprivalomo, nors atlikus pakartotinį patikrinimą, nebūtų pagrindo ginčui šioje byloje. Pagal vaizdo įraše ir administracinio nusižengimo protokole užfiksuotą laiką blaivumas buvo patikrintas alkotesteriu, praėjus 11 min. 10 sek. po alkoholio vartojimo, t. y. nepraėjus minimaliam privalomam 15 minučių laikotarpiui. Nurodytas bent 15 min. laiko tarpas yra būtinas, kad neblaivumo tikrinimo rezultatai būtų teisėti, gauti nepažeidžiant teisės normų. Alkotesteriu atspausdinto kvito duomenys - 0,74 proc. alkoholio be paklaidos, iš tikrųjų parodė ne alkoholio kiekį organizme, bet garų koncentraciją burnos ertmėje. Atsižvelgiant į tai, byloje nesurinkta patikimų įrodymų, apie alkoholio koncentraciją organizme.
2.5. Tai, kad alaus butelį baigė gerti tik pamatęs policijos tarnybinį automobilį, patvirtina pareigūnų personalinio registratoriaus vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuota, kad ant automobilio keleivio sėdynės yra tuščias butelis alaus. Teisme paaiškino, kad tuo metu, kai pamatė policijos automobilį kartu su J. U. baigė gerti alų. Kai J. išlipo iš mašinos, padėjo tuščią butelį ant atsilaisvinusios keleivio sėdynės. Tai, kad vartojo alų iki pat pamatant policijos pareigūnų automobilį, teisme taip pat patvirtino minėtas liudytojas J. U., kuris kartu sėdėjo automobilyje, tačiau jo parodymus teismas vertino kritiškai, nors protokolą surašiusios institucijos atstovų prieštaringus parodymus vienareikšmiškai priėmė, kaip teisingus.
2.6. Policijos pareigūnų nekompetenciją patvirtina ne tik administracinių nusižengimų protokolo įrašų netikslumai ir prieštaravimai, bet ir prieštaravimai pareigūnų parodymuose. Laikas fiksuotas policijos vaizdo kamera - 21.44 val. ir laikas fiksuotas alkotesteriu 21.55 val. visiškai neatitinka abiejų pareigūnų parodymų apie tai, jog jie nuo 21.44 val. vijosi ir bandė sulaikyti jį ne mažiau 30 minučių. Pareigūnai teisme teigė, kad nuo to laiko, kai jie pradėjo jį vytis iki kol atsivedė pažeidėją prie policijos automobilio praėjo apie 30 min. Tokiu atveju administracinio nusižengimo protokole turėjo būti įrašytas laikas 22.15 val. Ir šiame epizode pirmos instancijos teismas iškilusius prieštaravimus ir neaiškumus vertino institucijos naudai. Esant prieštaravimų tokie pareigūnų parodymai turėjo būti patikrinti, pavyzdžiui gaunant vaizdo įrašus iš jų personalinių registratorių, tačiau jie paaiškino, jog neturėjo laiko įsijungti personalinių registratorių, nes buvo užimti sulaikymu. Keistai atrodo paaiškinimai, kad nė vienas iš dviejų pareigūnų nesugebėjo įsijungti personalinių registratorių, nors jie turi pareigą įsijungti registratorius, „kai asmenys vengia vykdyti pareigūno teisėtą nurodymą ar reikalavimą, ar reikia jį sulaikyti“. Po sulaikymo registratoriai pradėjo veikti jų daryti vaizdo įrašai, buvo pateikti teismui, nors ir šis vaizdo įrašas pateiktas tik po pakartotinio pirmos instancijos teismo prašymo. Tačiau įrašas pateiktas nepilna apimtimi, o pasirinktinai, selektyviai.
2.7. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino 2020 m. rugpjūčio 20 d. vykusio teismo posėdžio metu pareigūnės I. K. duotų paaiškinimų apie tai, kad įvykio vietoje, prieš tikrinant alkotesteriu pasakė, kad vartojo alų. Nagrinėjamu atveju pareigūnai turėjo galimybę įsitikinti ir pasitikrinti, ar praėjo reikiamas laikas pradėti blaivumo patikrinimą alkotesteriu. Taip pat pareigūnė I. K. bandė įtikinti teismą, kad netyčia suklydo protokole įrašydama neteisingą padaryto pažeidimo laiką.
2.8. Teismo posėdžio metu į gynėjo klausimą, pareigūnė I. K. paaiškino, kad įjungti personalinį registratorių užtrunka kelios sekundės: „vieną kartą palaikai mygtuką, po to dar du kartus nuspaudi ir užsidega raudona lemputė.”. Taip pat, kad ji „neatsimena, ar buvo taisytas protokolas ar ne“. Pareigūnė I. K. patvirtino ir tai, jog matė, kaip išlipęs iš automobilio ėjo kitas žmogus (J. U.). Šiame epizode pirmos instancijos teismas kilusias abejones ir neaiškumus dėl aplaidumo pildant administracinio nusižengimo protokolą bei fiksuojant sulaikymo momentą šališkai ir neobjektyviai traktavo protokolą surašiusios institucijos, o ne administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
2.9. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad policijos patrulių V. A. ir I. K. darbo policijos patrulių rinktinėje stažas atitinkamai yra 1,5 metų ir 3 metai. Sąlyginai trumpas darbo stažas ir patirties stoka galėjo sąlygoti pareigūnų klaidas įforminant administracinį nusižengimą, surašant protokolą, fiksuojant nusižengimo laiką, neįjungiant personalinių registratorių, prieš sulaikomąjį panaudojant perteklinę jėgą, o svarbiausia alkotesterio Alcotest 6810 naudojimo instrukcijos pažeidimą, tikrinant alkotesteriu, nepraėjus bent 15 min. po to, kai buvo vartotas alkoholis.
2.10. Pažymi, jog jo paties parodymai nuo pat nusižengimo padarymo dienos iki tyrimo pabaigos buvo nuoseklūs ir nesikeitė, tyrimo ir teismo proceso nevilkino. Atkreipia dėmesį, kad protokolą surašiusios institucijos atstovai teismo kviečiami atvykti į teismo posėdžius, nedalyvavo keliuose iš eilės teismo posėdžiuose, dėl ko teismo nagrinėjimas buvo vilkinamas, o vilkinimo dalyviams nebuvo taikomos LR administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 1 dalyje numatytos poveikio priemonės.
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Apeliaciniu skundu V. G. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą tik dalyje dėl jo pripažinimo kaltu padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, kitoje dalyje apeliantas teismo nutarimo neskundžia.
5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą ir skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikydamasis taisyklių atliko tinkamą bei pagrįstą įrodymų vertinimą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, naikinti jį dėl skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.
6. Iš apeliacinio skundo matyti, jog apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo atliktą byloję surinktų įrodymų vertinimą, ir teigia, jog jo pateikti argumentai leidžia pagrįstai manyti, jog jo neblaivumas buvo nustatytas pažeidžiant šios procedūros atlikimo reikalavimus. Apeliantas pripažįsta, jog iki jį sulaikant policijos pareigūnams jis vartojo alkoholį, išgėrė vieną butelį alaus, tačiau jo neblaivumas patikrintas nepraėjus 15 minučių nuo to laiko kai jis vartojo alkoholį, todėl buvo gauti netikslūs duomenys, mano, jog neblaivumą patikrinus tinkamu laiku, nustatytas apsvaigimo kiekis neviršytų nedraudžiamos vairavimui normos. Teismas įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą su tokiais apelianto argumentais sutikti neturi pagrindo.
7. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pats apeliantas nurodė, jog „atvažiavo prie uošvienės namų ir pradėjo apie 21:35 val. vartoti alkoholį“, nors vėliau jis savo parodymus keitė, teigdamas, jog nuo alkoholio vartojimo iki pūtimo į alkotesterį buvo praėję tik 5 min., tačiau būtent pirminius apelianto parodymus patvirtina kita byloje surinkta medžiaga. Pareigūnų pateiktame vaizdo įraše užfiksuota, jog 21:43 val. prie kelio privažiavęs automobilis pradėjo trauktis atgal. Pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose taip pat nurodoma, jog jie pastebėjo važiuojantį automobilį Opel, kurio vairuotojas pamatęs skiriamaisiais ženklais pažymėtą policijos tarnybinį automobilį pradėjo važiuoti atbuline eiga, o jiems artėjant prie automobilio Opel vairuotojas išlipo iš automobilio vairuotojo vietos ir pradėjo bėgti (t. 1., b. l. 3-4). Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog apeliantas pats nurodo, jog su J. U. automobilyje išgėrė po butelį alaus, po to jis iš automobilio išlipo, o jis pats pradėjo važiuoti. Apelianto teigimu, jo tikrinimas alkoholio matuokliu atliktas praėjus 11 min. 10 sek. po alkoholio vartojimo, tačiau iš nurodyto akivaizdu, jog nuo to laiko, kai jis baigė vartoti alkoholį, užvedė automobilį ir pradėjo judėti, taip pat praėjo tam tikras laiko tarpas, o tai leidžia pagrįstai manyti, jog apelianto neblaivumas buvo patikrintas jau praėjus 15 minučių po to kai jis baigė vartoti alkoholį. Be kita ko, iš pateiktų vaizdo įrašų, bei tą patvirtina pats apeliantas, jis sulaikytas ir klausiamas policijos pareigūnų nurodė, jog alkoholį vartojo prieš 10 ar 15 minučių, todėl akivaizdu, jog asmenį sulaikę pareigūnai neturėjo pagrindo laukti papildomų 15 minučių nuo asmens sulaikymo, tam, jog galėtų patikrinti jo blaivumą, kadangi buvo aišku, jog alkoholis nebuvo vartotas „ką tik“ kaip nurodo apeliantas, bet praėjus nors ir neilgam, tačiau tinkamam asmens blaivumui nustatyti, laikui. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog sulaikius V. G., jis atrodė akivaizdžiai neblaivus iš asmens burnos sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli (t. 1., b. l. 3-4). Taigi nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, jog apeliantas buvo neblaivus ir būdamas tokios būsenos negalėjo vairuoti transporto priemonės.
8. Tai, kad vartojo alų iki pat pamatant policijos pareigūnų automobilį apelianto teigimu patvirtina, teisme apklausto liudytojo J. U., kuris kartu sėdėjo automobilyje ir vartojo alkoholį, parodymai, tačiau apelianto teigimu šiuos parodymus teismas vertino kritiškai. Visgi apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu teismo vertinimu. Iš bylos medžiagos matyti, jog apklausiamas teismo posėdžio metu liudytojas nurodė, jog „atvyko policija ir aš išlipau iš automobilio. Kol policija atvyko, spėjom išgerti alaus.“, taigi liudytojo parodymai patvirtina, jog alų apeliantas ir liudytojas išgėrė iki pamatant policijos pareigūnus. Be to iš byloje esančio vaizdo įrašo aiškiai matyti, jog iki apelianto automobiliui pradedant judėti atbuline eiga, jis jau buvo pradėjęs važiuoti ir buvo priartėjęs prie sankryžos, kas taip pat patvirtina, jog apeliantas automobilį pradėjo vairuoti ankščiau, nei jį pamatė pareigūnai. Taigi, nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina faktą, jog nuo to laiko kai apeliantas baigė vartoti alkoholį iki jo neblaivumo patikrinimo praėjo tinkamas laiko tarpas, jo neblaivumui alkotesteriu nustatyti.
9. Apelianto teigimu pareigūnai taip pat neįvykdė jo reikalavimo išmatuoti jo neblaivumą pakartotinai, tačiau kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo pakarotinai asmens girtumas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punktu, nustatinėjamas tik asmeniui nustačius 1.51 promilės girtumą. Taigi šiuo atveju pareigūnai savo pareigas vykdė tinkamai.
10. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pareigūnai dėl darbo patirties stokos ir nekompetencijos netinkamai atliko tiek sulaikymo tiek neblaivumo patikrinimo procedūras, dėl ko jo neblaivumas buvo nustatytas klaidingai, todėl remiantis šiais duomenimis jo kaltė padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nustatyta nepagrįstai. Nurodo, jog pareigūnai jį sulaikant neįsijungė personalinių vaizdo registratorių, be to jų paaiškinimai, jog jo sulaikymas truko apie 30 minučių neatitinka kitų byloje nustatytų aplinkybių.
11. Nagrinėjamu atveju sutiktina, jog iš pareigūno automobilio registratoriaus vaizdo įrašo, matyti, jog apelianto automobilis buvo pastebės 21.43 val., o alkotesterio duomenimis asmens neblaivumas patikrintas 21.55 val. todėl akivaizdu, jog nuo to laiko kai pareigūnai pastebėjo apeliantą iki jo sulaikymo praėjo mažiau nei 30 minučių. Taigi, pareigūnai netiksliai nurodė asmens sulaikymo laiką, tačiau asmens sulaikymo ir jo girtumo tikrinimo aplinkybes pareigūnai nurodė tiksliai, parodymai dėl šių aplinkybių nesikeitė viso proceso metu, buvo nuoseklūs, todėl vien apelianto nurodomos aplinkybės nėra pagrindas pripažinti, jog pareigūnai sąmoningai nurodytų kitokias ar melagingas aplinkybes. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis asmens sulaikymo ir jo neblaivumo nustatymo aplinkybes, pareigūnai priešingai nei nurodo apeliantas klausė jo prieš kiek laiko jis vartojo alkoholį, teismui nekyla abejonių dėl pareigūnų kompetencijos ir jų nustatytų aplinkybių teisingumo. Be kita ko, pareigūnų nurodytų aplinkybių nepaneigia jokie apelianto dėstomi argumentai bei nurodomos aplinkybės, be to paties apelianto parodymai nuo pat jo sulaikymo keitėsi ir buvo skirtingi.
12. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas atlikdamas įrodymų tyrimą ir vertindamas tiek jo tiek liudytojų (pareigūnų ir kitų) parodymus buvo šališkas, dėl to netinkamai pripažino jį kaltu padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Nurodo, jog teismo teigimu protokole nurodomas administracinio nusižengimo laikas yra „apie", nors protokolo grafoje „data, laikas“ jokio žodelio „apie“ nėra, taigi nesupranta kodėl teismas vadovavosi įrašu grafos „Nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės“, o ne iš grafos Administracinio nusižengimo padarymo vieta (adresas ir/ar koordinatės), data, laikas, mano, jog tai yra akivaizdus teismo šališkumo požymis.
13. Visgi, atsižvelgiant į skundžiamą nutarimą, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino atsižvelgdamas į jų visumą, susietai vertinant tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį teisinančius tiek kaltinančius duomenis, todėl vien tik apelianto nurodyti argumentai nekelia abejonių dėl teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumo ar nešališkumo. Be kita ko, akivaizdu, jog šiuo atveju abejose protokolo skiltyse nurodomas laikas yra vienodas, tačiau šis laikas nagrinėjamu atveju nėra vienintelis rodiklis vertinant nusikalstamos veikos aplinkybes. Byloje nustatyta, jog apelianto automobilis buvo pastebėtas 21.43 val. po ko jis savo veiksmais padarė ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje nustatytą nusižengimą, o 21.55 val. nustačius girtumą, nustatyta, jog jis automobilį vairavo būdamas neblaivus, visas aplinkybes taip pat patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai. Taigi, akivaizdu, jog administracinio nusižengimo laiko šiuo atveju įvardinti tiksliai neįmanoma, todėl tai, jog teismui, taip pat ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šiuos apelianto argumentus vertinant kitaip nei norėtų apeliantas, nurodytų aplinkybių kontekste nėra pagrindas laikyti skundžiamą nutarimą netinkamu ar neteisingu. Atsižvelgiant į visa tai, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad jokių konkrečių apylinkės teismo šališkumo požymių nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ar neobjektyvus.
14. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. neblaivumas nagrinėjamu atveju buvo nustatytas tinkamai, nepažeidžiant nustatytų taisyklių reikalavimų, o pirmosios instancijos teismas atliko teisingą ir tinkamą įrodymų viseto vertinimą ir priėmė teisėtą nutarimą, todėl naikinti jį, dalyje dėl V. G. pripažinimo kaltu padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. (V. G.) apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.