- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-09
- Bylos Nr.
- 1A-246-332-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Klavdija Kruminienė, Vaclovas Iždonas
- Nuteistasis
- T. M.
- Nukentėjusysis
- J. K., M. T., L. T.
Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-246-332/2009
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. rugsėjo 9 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2009-05-04 nuosprendžio, kuriuo R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. laisvės atėmimu 7 metams 6 mėnesiams bausmę atliekant atviroje kolonijoje, uždrausta vairuoti transporto priemones 3 metus.
N. R. K. naudai iš nuteistojo T. M. priteista 14 136,80 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios J. K. naudai iš nuteistojo T. M. priteista 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
N. V. N. naudai iš nuteistojo T. M. priteista 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Iš nuteistojo T. M. nukentėjusiajam M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) priteista 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir po 150 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2005-01-06 iki 2017-07-09.
Iš nuteistojo T. M. nukentėjusiajam L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) priteista 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir po 150 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2005-01-06 iki 2017-07-09.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. M. nuteistas už tai, kad 2005-01-06 apie 19:25 val. Joniškio rajone, kelio Joniškis – Naujoji Akmenė (duomenys neskelbtini) kilometre, būdamas kelių eismo dalyviu, apsvaigęs nuo alkoholio, esant 4,24 promilių girtumui, vairavo asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 68 p. reikalavimus, važiuodamas apie 120 km/h greičiu, viršijo leistiną greitį, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 172 p. reikalavimus, ir užsnūdęs užvažiavo ant ta pačia kryptimi važiavusių dviratininkų L. T., padarydamas jam kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžius, galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, bei M. K., padarydamas jam kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžius, galvos smegenų sumušimą, abiejų plaučių plyšimą, buvus kraujavimui į abi pleuros ertmes, ko pasekoje nuo patirtų sužalojimų abu nukentėjusieji L. T. ir M. K. žuvo. Šie T. M. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis T. M. prašo pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2009-05-04 nuosprendį – paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį J. K. ir R. K. iki 10 000 Lt, panaikinti V. N. priteistą 10 000 Lt dydžio neturtinę žalą, M. T. ir L. T. priteistas periodines išmokas po 150 Lt kas mėnesį nuo 2005-01-06 iki jų pilnametystės. Mano, kad teismas, skirdamas bausmę, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos BK 54 str., 55 str. nuostatas. Jis nusikalstamos veikos nenorėjo ir nesiekė padaryti, nenorėjo ir nesiekė pasekmių, nei motyvo, nei tikslo padaryti šią nusikalstamą veiką nebuvo. Teismas be pagrindo neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos BK 55 str., kuris numato, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Teismas nurodęs, jog jis charakterizuojamas teigiamai, o vėliau nurodydamas, kad jis nelinkęs pasitaisyti, padarė prieštaringas išvadas. Nurodo, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, jis nuo pat pradžių pripažino savo kaltę, o teisminio nagrinėjimo metu nepakeitė parodymų, tik paaiškino, kad aplinkybių neprisimena dėl savo būklės. Per laikotarpį nuo eismo įvykio iki nuosprendžio paskelbimo jis yra charakterizuojamas teigiamai – visą laiką dirbo, per tą laiką nebuvo baustas administracine tvarka, nebuvo patrauktas už jokias kitas veikas baudžiamojon atsakomybėn, kas, anot apelianto, akivaizdžiai rodo, jog jis, skirtingai nei nurodė teismas, įvertino savo neteisėtus veiksmus ir padarė iš to išvadas – pasitaisė, siekė ir siekia persiauklėti. Administracine tvarka už KET pažeidimą jis buvo baustas 2003-07-05, t.y. iki įvykio, ir įvykio metu administracinė nuobauda jau negaliojo. Mano, kad yra visi pagrindai skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, kadangi tokios bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pažymi, kad dirbdamas jis galės tinkamai įvykdyti teismo sprendimą ir atlyginti iš jo nukentėjusiosioms priteistą neturtinę žalą. Teismas nepagrįstai priteisė iš jo išlaikymą L. T. ir M. T. po 150 Lt kas mėnesį nuo 2005-01-06 iki jų pilnametystės. Teismas neteisingai interpretavo nukentėjusiosios V. N. parodymus, jog jos sugyventinis L. T., būdamas gyvas, išlaikė savo vaikus M. T., gim. 1999-03-13, ir L. T., gim. 2001-07-09, teikdamas jiems 300 Lt savo uždirbtų pajamų, t.y. po 150 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį, ir dėl to iš jo vaikams M. ir L. T. priteisė po 150 Lt kas mėnesį, mokėtinų periodinėmis išmokomis nuo 2005-01-06 iki vaikų pilnametystės. V. N. teisme parodė, jog jos sugyventinis L. T. neturėjo nuolatinio darbo, per mėnesį uždirbdavo 200-300 Lt, be to, dar gaudavo pašalpas už vaikus ir iš šių pajamų gyveno. Atsižvelgiant į tai, jog iš L. T. gaunamų pajamų – 200-300 Lt, kurios nebuvo oficialios ir nėra byloje pagrįstos rašytiniai įrodymais, pragyventi turėjo 4 asmenys, t.y. jis pats, sugyventinė ir du mažamečiai vaikai, todėl akivaizdu, kad L. T. visų gautų pajamų skirti tik vaikams negalėjo, kadangi turėjo patenkinti ir bent minimalius savo poreikius. Dėl to kiekvienam iš vaikų galėjo būti skiriama po 50-70 Lt per mėnesį. Pažymi, kad V. N. buvo nurodžiusi, jog ji už kiekvieną vaiką gauna po 200 Lt maitintojo netekimo pašalpą, kuri akivaizdžiai yra kelis kartus didesnė nei L. T. turėtos nedeklaruotos pajamos. Tokiu būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.284 str. 2 d. nuostatomis, nėra pagrindo atlyginti žalą, netekus maitintojo, kadangi visos L. T. gautos nedeklaruotos pajamos per mėnesį buvo tokio dydžio, kaip šiuo metu vienam vaikui skiriama maitintojo netekimo pašalpa. Be to, kad minėta žala, jeigu priteistina, tai turi būti priteista ne iš jo, o iš AB "Lietuvos draudimas". Jis 2005-04-20 sudarė standartinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, o nuo 2004-05-01 draudimo sutarties draudimo suma dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje įvykusio vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų neturtinės žalos) bei 100 000 eurų dėl žalos turtui („Standartinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygos", patvirtintos Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004-04-23 nutarimu Nr. N-47). Kadangi teismo priteista žala dėl maitintojo netekimo neviršija draudimo sumos, todėl, jeigu ši suma priteistina, ją turi atlyginti draudikas – AB „Lietuvos draudimas" pagal standartinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (liudijimas LT/AEA 1831914). Mano, kad teismas priteisė per didelį neturtinės žalos atlyginimą R. K. ir J. K.. Nukentėjusioji R. K. nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių tai, kad jai dėl sūnaus mirties pašlijo sveikata. Nukentėjusioji J. K., kuri su sūnumi kartu negyveno, nurodydama, kad po sūnaus žūties tapo ligoniu, taip pat nepateikė jokių tai pagrindžiančių rašytinių įrodymų, todėl jai priteistinos neturtinės žalos dydis neturėtų būti didesnis nei 10 000 Lt. Apeliantas taip pat nesutinka su neturtinės žalos priteisimu V. N.. Nurodo, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos ir pačios V. N. paaiškinimų, žuvusysis L. T. buvo jos sugyventinis, su kuriuo ji augino du mažamečius vaikus, tačiau jų santuoka nebuvo įteisinta. Nurodo, kad nepraėjus nė metams po L. T. mirties, V. N. užmezgė santykius su kitu vyru, sukūrė šeimą, t.y. sudarė santuoką, taigi, faktiškai negedėjo, kas, anot apelianto, leidžia daryti išvadą, kad V. N. santykiai su L. T. nebuvo geri, todėl mano, kad neturtinė žala V. N. iš viso neturi būti priteista arba bent jau sumažintina iki 5000 Lt.
Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusiųjų J. K. ir R. K. atstovas advokatas Z. B. prašo nuteistojo T. M. apeliacinį skundą atmesti, Joniškio rajono apylinkės teismo 2009-05-04 nuosprendį palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2005-01-06 įvykusio eismo įvykio, dėl kurio kilimo nuteistas T. M., pasekmės labai sunkios, nes žuvo nukentėjusiųjų J. K. ir R. K. sūnūs L. T. bei M. K.. Nukentėjusiosios iki šiol yra sukrėstos dėl minėto įvykio bei dėl to kalto asmens – T. M. požiūrio į tai. Įvykio pasekmės negrįžtamai pažeidė jų dvasinę pusiausvyrą, patirti išgyvenimai bei patirtas dvasinis ir fizinis skausmas neigiamai paveikė jų sveikatą, išgyvenimai iki šiol jaučiami, nukentėjusiosios iki šiol nėra psichologiškai atsigavusios nuo patirto sukrėtimo, kenčia dvasinius skausmus. Nuteistasis T. M. ilgą laiką vilkino bylos procesą, nesijautė kaltas dėl įvykusio eismo įvykio, neatsiprašė ir nesiekė atlyginti padarytų turtinės bei neturtinės žalų. Nukentėjusiosios mano, jog joms priteistos neturtinės žalos sumos negali atlyginti patirtų netekčių, priteistos neturtinės žalos sumos yra mažesnės nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika analogiškose bylose, priteistos sumos atitinka protingumo, teisingumo bei sąžinigumo kriterijus, todėl mano, kad mažinti priteistas nukentėjusioms neturtinės žalos sumas nėra teisinio pagrindo.
Teismo posėdyje nuteistasis T. M. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė ir nukentėjusioji J. K. prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. M. apeliacinis skundas atmestinas.
Paskirdamas nuteistajam T. M. bausmę, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Skiriant bausmę, atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus – padarytas neatsargus nusikaltimas, kilusias sunkias, nepataisomas pasekmes, nuteistojo asmenybę – nusikalto pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai, nukentėjusiesiems padarytos žalos neatlygino, jų neatsiprašė. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad apylinkės teismo T. M. paskirta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, pagrįsta ir nėra aiškiai per griežta.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 55 str., teismas su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes paprastai skiria asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Kolegija pažymi, kad minėta teisės norma numato galimybę, o ne pareigą teismui taikyti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Šiuo atveju, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – iki 2005-01-06 autoįvykio sukėlimo T. M. jau buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, iš to išvadų nepadarė, pakartotinai vairavo automobilį girtas ir sukėlė sunkias pasekmes, nukentėjusiųjų neatsiprašė, neatlygino jiems bent dalies padarytos žalos, todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė T. M. realią laisvės atėmimo bausmę. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nuteistojo apeliacinio skundo argumentas dėl minėto straipsnio netaikymo atmestinas kaip nepagrįstas.
CK 6.284 str. 1d. nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai). Nukentėjusiosios V. N. parodymais nustatyta, kad žuvusysis L. T., būdamas gyvas, kas mėnesį uždirbdavo ir savo nepilnamečių vaikų – L. ir M. T. – išlaikymui skirdavo 300 Lt, t.y. po 150 Lt kiekvienam, be to, šeima dar gaudavo pašalpas už vaikus ir iš šių pajamų gyveno. Abejoti nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo, todėl, esant išdėstytoms aplinkybėms, apelianto teiginiai, kad L. T. visų savo gautų pajamų (300 Lt) skirti tik vaikams negalėjo, laikytini deklaratyviais teiginiais, nepagrįstais jokiais kitais bylos duomenimis, ir negali būti pagrindu mažinti jam pirmosios instancijos teismo priteistas mokėti nepilnamečiams L. ir M. T. periodines išmokas po 150 Lt per mėnesį iki jų pilnametystės.
Nukentėjusiųjų R. K., J. K. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, nustatyta, kad nukentėjusiosios dėl T. M. sukelto 2005-01-06 eismo įvykio, nukentėjusiosios patyrė labai sunkias pasekmes – žuvo nukentėjusiųjų J. K. ir R. K. sūnūs L. T. bei M. K., nukentėjusiosios iki šiol yra sukrėstos dėl minėto įvykio bei dėl nuteistojo T. M. požiūrio į tai, patyrė didžiulį fizinį ir dvasinį skausmą, emocinį stresą, kas turėjo neigiamo įtakos jų sveikatai, sunkiai psichologiškai atsigauna po patirto sukrėtimo, nuteistasis jų neatsiprašė, nesiekė atlyginti padarytų turtinės bei neturtinės žalų (t. 2, l. 200-204). Išvardintos aplinkybės atitinka R. K., J. K. patirtą neturtinę žalą Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio turinio prasme. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, apylinkės teismas, įvertindamas neturtinę žalą ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė ne tik į žalos padarinius, bet tai pat ir kitas bylos aplinkybes, nuteistojo turtinę padėtį ir pagrįstai, pilnai tenkindamas nukentėjusiosios R. K. civilinį ieškinį, jos patirtą neturtinę žalą įvertino14 136,80 Lt, nukentėjusiosios J. K. patirtą neturtinę žalą įvertino 15 000 Lt. Kolegija laiko, kad šios sumos yra adekvačios nukentėjusiųjų patirtai neturtinei žalai, atitinka protingumo, teisingumo bei sąžinigumo kriterijus, todėl jų mažinti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo Šiaulių apygardos teismo 2009-08-27 posėdyje metu teismui buvo pateikti duomenys apie tai, kad T. M. nuo 2009-03-12 yra registruotas Darbo biržoje, neturi darbo, tačiau kolegija šios aplinkybės nelaiko pagrindu priteistoms neturtinėms žaloms mažinti.
Žuvusiojo L. T. sugyventinės – nukentėjusiosios V. N. 2008-12-02 teisiamajame posėdyje duotais parodymais nustatyta, kad ji ir jos nepilnamečiai vaikai L. ir M. T. dėl T. M. sukelto 2005-01-06 eismo įvykio neteko šeimos maitintojo – sugyventinio ir vaikų tėvo, iki šiol yra sukrėsti dėl minėto įvykio bei dėl nuteistojo T. M. požiūrio į tai, patyrė didžiulį fizinį ir dvasinį skausmą, emocinį sukrėtimą, patirti išgyvenimai neigiamai paveikė nukentėjusiosios V. N. sveikatą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, taip įvertinusi tai, kad V. N. su L. T. kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, augino savo vaikus, kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai V. N. iš nuteistojo T. M. priteista 10 000 Lt neturtinė žala yra pagrįsta, jos mažinti nėra pagrindo.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.254 str. 1 d., įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama, sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Vadovaujantis Standartinėmis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004-04-23 nutarimu Nr. N-47, draudimo sutarties draudimo suma dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje įvykusio vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų neturtinės žalos) bei 100 000 eurų dėl žalos turtui. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiųjų patirtai turtinei žalai atlyginti užteko draudiminių išmokų, todėl jos civilinių ieškinių dėl turtinės žalos T. M. atžvilgiu atsisakė. Tuo tarpu nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą draudimas pagal Standartines transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygas padengė tik 500 eurų suma (t. 2, 182-185), todėl likusią neatlygintą neturtinės žalos dalį, viršijančią draudiminę išmoką, priklauso atlyginti tiesioginiam įvykio kaltininkui – atsakingam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
N. T. M. apeliacinį skundą atmesti.