- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-02
- Bylos Nr.
- 2-265-613/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- E. G., A. G.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Advokatai
- Kristina Pralgauskaitė
- Kategorijos
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant D. G., Sandrai Žiobakaitei, dalyvaujant ieškovo atstovams V. I., A. Š., atsakovams E. G., A. G. (A. G.), atsakovų atstovei advokatei Kristinai Pralgauskaitei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams A. G. (A. G.), E. G. dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų 36501,35 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-07-06 Danijoje dėl atsakovo A. G., vairavusio atsakovei E. G. priklausančią transporto priemonę BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kadangi eismo įvykis įvyko Danijoje, o jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone, kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, vadovaujantis Biurų tarybos Vidaus nuostatais Danijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei ieškovui, kaip transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, pateikė 54259,30 DKK ir 24456,00 DKK reikalavimus, iš viso 78715,30 DKK. Ieškovas už eismo įvykio metu padarytą žalą Danijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėjo 78685,30 DKK, t.y. 36501,36 Lt ir įgijo teisę regreso tvarka reikalauti išmokėtos sumos grąžinimo iš atsakingo už žalą asmens arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovė E. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovės žiniomis, ieškovas iš Danijos nacionalinio draudikų biuro buvo gavęs iš viso tris, o ne dvi pretenzijas, kaip nurodoma ieškinyje: 2011-10-26 – 11845 DKK, 2012-04-10 – 24426 DKK ir 2012-07-02 – 54259,30 DKK sumoms, iš kurių pirmąją atsakovas A. G. yra apmokėjęs. Atsakovei pretenziją ieškovas surašė tik 2013-06-19, nors paskutinę pretenziją iš Danijos nacionalinio draudikų biuro gavo 2012-07-02, todėl mano, jog laiku neinformuodamas atsakovės apie gautą pretenziją ieškovas pažeidė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 18 straipsnio 5 dalį, o taip pat nesilaikė ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį. Mano, jog šiuo atveju turėtų būti taikoma ieškinio senatis, nes reikalavimams, kylantiems iš draudimo teisinių santykių, taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas pirmąją pretenziją gavo 2011-10-26, o paskutinę – 2012-07-02, todėl ieškinio senaties terminas baigėsi 2013-07-02.
Atsakovas A. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog ieškovas iš Danijos nacionalinio draudikų biuro buvo gavęs iš viso tris, o ne dvi pretenzijas, kaip nurodoma ieškinyje: 2011-10-26 – 11845 DKK, 2012-04-10 – 24426 DKK ir 2012-07-02 – 54259,30 DKK sumoms, iš kurių pirmąją atsakovas yra apmokėjęs. Atsakovui pretenziją ieškovas suformavo tik 2012-09-10, nors paskutinę pretenziją iš Danijos nacionalinio draudikų biuro gavo 2012-07-02, todėl mano, jog laiku neinformuodamas atsakovo apie gautą pretenziją ieškovas pažeidė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 18 straipsnio 5 dalį, o taip pat nesilaikė ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį, nes nesudarė galimybių atsakovui dalyvauti pretenzijos nagrinėjime sprendžiant klausimą dėl jos pagrįstumo ir žalos dydžio.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad ieškovas Danijoje įvykusio eismo įvykio metu padarytos žalos neadministravo, nes tai buvo Danijos nacionalinio draudikų biuro kompetencija ir vadovavosi Danijos draudikų biuro pateiktais dokumentais. Išmokėtos draudimo išmokos dydžio pagrįstumo netikrino, nes tokios teisės ir pareigos ieškovas neturi. Jeigu atsakovė būtų apdraudusi savo transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, visi reikalavimai būtų nukreipti draudiko atžvilgiu.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovas A. G. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad žalą pagal ieškovo atsiųstą pretenziją yra sumokėjęs, tačiau vėliau pradėjo gauti papildomas pretenzijas dėl žalos atlyginimo. Apie pretenzijos nagrinėjimą ieškovas jam nepranešė.
Teismo posėdžio metu atsakovė E. G. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad atsakovei nėra suprantamas ieškovo reikalaujamos žalos dydis ir iš ko jis susidarė. Apie pretenzijos nagrinėjimą ieškovas jai nepranešė, o pretenziją dėl žalos atlyginimo atsakovė iš ieškovo gavo praėjus beveik 2 metams po eismo įvykio. Dokumentų, pagrindžiančių žalos dydį, ieškovas jai nepateikė.
Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad atsakovas A. G. žalą dėl eismo įvykio metu sugadinto motorolerio yra atlyginęs. Ieškovas pažeidė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 18 straipsnio 5 dalį, nes nepranešė atsakovams apie gautos pretenzijos nagrinėjimą, todėl atsakovai negalėjo susipažinti su dokumentais ir ginčyti žalos dydį. Atsakovams kyla abejonių dėl žalos dydžio, nes neaiškūs eismo įvykio metu padaryti sužalojimai, jų mastas, gydymosi laikotarpis, o ieškovas šių aplinkybių nesiaiškino. Mano, kad nepateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį, ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Mano, jog šiuo atveju turėtų būti taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kadangi ginčas kilęs iš draudimo teisinių santykių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovė E. G. yra transporto priemonės BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė. 2011-07-06 Danijoje įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo atsakovo A. G. vairuojamas automobilis BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas A. G.. Eismo įvykio metu Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atlikus eismo įvykio metu padarytos žalos administravimą, Danijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei ieškovui, kaip transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, pateikė 54259,30 DKK ir 24456,00 DKK reikalavimus, iš viso 78715,30 DKK sumai. Ieškovas už eismo įvykio metu padarytą žalą Danijos nacionaliniam draudikų biurui iš viso sumokėjo 78685,30 DKK, t.y. 36501,36 Lt.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (TPVCAPDĮ 4 str. 2 d.). TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau - Biuras) moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, kai kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal šį punktą Biuras moka išmoką taip pat ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tais atvejais, kais biuras moka išmoką dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos, išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatus, taip pat į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalis). Pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2011-07-06 Danijoje įvykusio eismo įvykio metu atsakovo A. G. vairuojamas automobilis, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei E. G., nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šių faktinių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu atsakovai iš esmės neginčijo. Nors teismo posėdžio metu atsakovė išreiškė abejones dėl atsakovo A. G. kaltės sukėlus eismo įvykį, tačiau teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, kurių pagrindu būtų galima abejoti atsakovo kalte dėl 2011-07-06 eismo įvykio, todėl teismas laiko įrodyta, kad dėl Danijoje įvykusio eismo įvykio kaltas atsakovas A. G.. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina ir tai, kad atlikus eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procedūrą, Danijos nacionalinis draudikų biuras per eismo įvykį nukentėjusiam asmeniui išmokėjo draudimo išmoką bei Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatų (Biurų tarybos Vidaus nuostatų) nustatyta tvarka pateikė ieškovui pretenziją dėl išmokėtų sumų grąžinimo, kurią ieškovas įvykdė Danijos nacionaliniam draudikų biurui išmokėdamas 78685,30 DKK, t.y. 36501,36 Lt.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovai savo atsikirtimus į ieškovo reikalavimus grindė tuo, jog ieškovas nevertino ir netikrino Danijos nacionalinio draudikų biuro išmokėtų sumų dydžio pagrįstumo, apie gautų pretenzijų nagrinėjimą atsakovams nepranešė ir nesudarė sąlygų dalyvauti jas nagrinėjant bei ginčyti žalos dydį. Teismas nesutinka su atsakovų ir jų atstovės išdėstytais argumentais ir pažymi, kad šiuo atveju 2011-07-06 eismo įvykio vietos valstybės, t.y. Danijos nacionalinis draudikų biuras eismo įvykio metu padarytą žalą administruoja visiškai savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę ir žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims. Eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų aiškinimu ir žalos administravimu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad Biuras neaiškina kitų valstybių nacionalinių teisės aktų bei savarankiškai nenustatinėja kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių kaltininkų ir kitų su eismo įvykiu ir padaryta žala susijusių aplinkybių, o vadovaujasi tik eismo įvykio valstybių nacionalinių draudikų biurų pateikta informacija. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šiuo atveju ieškovas eismo įvykio metu padarytos žalos neadministravo ir nebuvo atsakingas už Danijoje įvykusio eismo įvykio aplinkybių tyrimą, todėl neturėjo pareigos tikrinti Danijos nacionalinio draudikų biuro apskaičiuotų ir išmokėtų sumų dydžio ir jų pagrįstumo, o privalėjo vadovautis eismo įvykio vietos valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikta informacija ir duomenimis. Byloje esantys Danijos nacionalinio draudikų biuro pateikti dokumentai, taip pat ieškovo ir Danijos nacionalinio draudikų biuro susirašinėjimo medžiaga patvirtina eismo įvykio aplinkybes, žalos apskaičiavimo principus ir patirtos žalos dydį. Atsakovai jokių ieškovo pateiktus įrodymus paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl jais abejoti teismas neturi jokio pagrindo. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovams nebuvo užkirstas kelias dalyvauti žalos administravimo procedūroje ir eismo įvykio vietos valstybės teisės aktų nustatyta tvarka ginti savo teises kaip suinteresuotiems asmenims, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog atsakovai šia galimybe būtų pasinaudoję ir ginčiję Danijos nacionalinio draudikų biuro apskaičiuotas draudimo išmokas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad TPVCAPDĮ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-29 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-34-1, 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat aptartą teisinį reguliavimą bei vadovaujantis šiuo klausimu formuojama teismų praktika, teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 36501,35 Lt nuostolių atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). Todėl ieškovui iš atsakovų solidariai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).
Dėl ieškinio senaties
Atsakovė E. G. bei atsakovų atstovė nurodė, jog šiuo atveju ieškovo reikalavimams turėtų būti taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris yra pasibaigęs. CK 1.125 str. 7 d. nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad šalis sieja draudimo teisiniai santykiai, kadangi ieškovo reikalavimas yra susijęs su žalos atlyginimu regreso tvarka, t.y. ginčas kilęs iš deliktinių teisinių santykių, kuriam taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Nagrinėjamu atveju Biuras, išmokėjęs Danijos nacionalinio draudikų biuro reikalaujamą išmoką pagal TPVCAPDĮ 17 str. 5 d. ir 23 str. nuostatas, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovus. Regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri atsiranda asmeniui įvykdžius pagrindinę prievolę. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 str. 4 d.). Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovas Danijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamas sumas sumokėjo atitinkamai 2012-06-04 ir 2012-08-29 (b.l. 40-41), o ieškinys teismui pateiktas 2013-11-29, todėl konstatuotina, kad ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1095 Lt žyminis mokestis, 595,80 Lt už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą (b.l. 44-45, 176-177) ir 215,85 Lt kelionės išlaidų, iš viso 1906,65 Lt bylinėjimosi išlaidų. Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 1906,65 Lt ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 953,32 Lt iš kiekvieno atsakovo.
Kadangi ieškinys patenkintas, 2013-12-03 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, į.k. 125709291, solidariai iš atsakovų A. G. (A. G.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 36501,35 Lt (trisdešimt šešis tūkstančius penkis šimtus vieną Lt 35 ct) nuostolių atlyginimo ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos 36501,35 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-12-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, į.k. 125709291, iš atsakovo A. G. (A. G.), a.k. (duomenys neskelbtini) 953,32 Lt (devynis šimtus penkiasdešimt tris Lt 32 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, (į.k. 125709291), iš atsakovės E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 953,32 Lt (devynis šimtus penkiasdešimt tris Lt 32 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-03 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą