- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-12
- Bylos Nr.
- P-438-103-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Gintaras Kryževičius
- Nukentėjusysis
- V.Š.
- Kategorijos
- 66.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo V.Š. prašymą atnaujinti procesą V.P. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N9-1733/2005.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus rajono apylinkės teismas pakartotiniu 2005 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu nutraukė V.P. administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje ji buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 174 straipsnyje numatyto pažeidimo (nedidelis chuliganizmas) padarymą, nutraukta. Teismas pripažino, kad V.P., kaip patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens, veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija - Vilniaus rajono policijos komisariatas, - nukentėjusieji R.K., R.M. pateikė apeliacinius skundus, kuriuose buvo prašoma panaikinti nurodytą Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimą ir bylą grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Nukentėjusieji V.Š. ir K.P. pateikė apeliacinius skundus, kuriuose buvo prašoma panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują sprendimą – nubausti Vandą Perednienę už nedidelį chuliganizmą bei patraukti administracinėn atsakomybėn už ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą ir paskirti nuobaudas.
Apeliantai nurodė, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstas išvadas pagal byloje surinktus duomenis. Apeliaciniuose skunduose taip buvo keliami klausimai, susiję su teismo priimtojo dokumento teisėtumu.
Vilniaus rajono policijos komisariatas, V.Š. ir K.P. taip pat pateikė atsiliepimus į apeliacinius skundus. Visi nurodė, kad apylinkės teismas priėmė nepagrįstą nutarimą, o V.Š. ir K.P. tvirtino, kad priimtas ir neteisėtas dokumentas.
II.
Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2005 m. lapkričio 25 d. nutartimi Vandos Perednienės administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N9-1733/2005 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą paliko nepakeistą, o Vilniaus rajono policijos komisariato, nukentėjusiųjų R.K., R.M., V.Š. ir K.P. apeliacinių skundų netenkino.
Teismas konstatavo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas, įvertinęs Vandos Perednienės, nukentėjusiųjų, liudytojo Z.Š. parodymus apie įvykio aplinkybes, pripažino, jog jai, V.P., administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nepagrįstai, nes nėra objektyvių įrodymų, jog ji, prieidama prie pavėsinės ir pasakydama pastabą dėl rišamų medžio šakų, turėjo chuliganiškų motyvų, siekė pavėsinėje ir netoliese buvusiems asmenims mesti iššūkį žeminančia forma. Kitaip tariant, pripažinta, kad V.Perednienės veikoje nėra jai inkriminuoto pažeidimo sudėties.
Teismas pažymėjo, kad apeliaciniuose skunduose pateiktieji teiginiai iš esmės susiję su surinktųjų įrodymų vertinimu, kuris yra apylinkės teismo prerogatyva. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nutarime pateiktieji argumentai patvirtina, kad šis principas nebuvo pažeistas. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad teisėje yra įtvirtintas principas, ir tai pažymėta teismo nutarime, jog visi neaiškumai traktuojami apkaltintojo naudai, šiuo atveju, patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Teismo nuomone, nors apeliantai nesutinka su apylinkės teismo nutarime padarytuoju surinktųjų įrodymų vertinimu, tačiau apeliaciniuose skunduose nėra nereikalaujančių vertinimo duomenų, kurie paneigtų teismo padarytosios išvados pagrįstumą. Teismas pabrėžė, jog apeliantai pateikia konflikto pradžią ir po to išsirutuliojusios situacijos vertinimą iš savų pozicijų ir vadovaujasi jiems priimtinais incidento dalyvių pasakojimais, kurie yra pakankamai skirtingi.
Teismo manymu, vien incidento vieta, kurią Vilniaus rajono apylinkės teismas įvardino kaip vieša, negali nulemti pripažinimą, kad apkaltintojo asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Šiuo atveju buvo privalu vertinti visą situaciją, tame tarpe, ir kas toje vietoje buvo. Teismo teigimu, iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad pavėsinėje buvo vien sodininkai ir nebuvo nepažįstamų žmonių. Tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Todėl nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai negali nagrinėti ar V.P. nesavivaldžiavo, t. y. ar jos veikoje nėra ATPK 188 str. numatyto pažeidimo sudėtis ir ar ji nebaustina už šio pažeidimo padarymą, nes jai nesurašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl tokio kaltinimo. Todėl V.Š. ir K.P. apeliaciniame skunde toks prašymas negali būti tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, jog ginčijamas Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimas atitinka jam kaip dokumentui keliamus pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimus, tai nėra pagrindo jo naikinti ar keisti.
III.
Nukentėjusysis V.Š. 2006 m. vasario 27 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą V.P. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N9-1733/2005, išnagrinėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nutartimi. Prašymą dėl proceso atnaujininimo V.Š. grindžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu (pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant) ir nurodo šiuos argumentus:
1. Bylą išnagrinėjęs teismas neteisingai aiškino ir netinkamai taikė ATPK 188 straipsnio, 276 straipsnio, 257 straipsnio ir 262 straipsnio 8 dalies normas, kur aiškiai pasakyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylą gali iškelti teismas ar teisėjas. Nukentėjusiojo V.Š. nuomone, tiek apylinkės teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs, kad V.P. veikoje nėra ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties, privalėjo spręsti klausimą dėl administracinės bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo V.P. atžvilgiu pagal ATPK 188 straipsnį.
2. Nukentėjusiojo nuomone, bylos aplinkybės patvirtina, kad liudytojai V.P. ir R.S. teismui melavo, todėl tokie jų veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip administracinis teisės pažeidimas numatytas ATPK 1872 straipsnyje, o nurodyti asmenys patraukti administracinėn atsakomybėn. Prašyme dėl proceso atnaujinimo teigiama, kad spręsdamas šį klausimą teismas neteisingai aiškino ir taikė ATPK 1872 straipsnį, 276 straipsnį ir 257 straipsnį.
3. Vilniaus rajono apylinkės teismas, priimdamas nutarimą šioje byloje, pažeidė slaptumo principą – kai 2005 m. rugpjūčio 5 d. 14 val. 10 min. teismas skelbė nutarimą šioje byloje, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V.P. advokatė A.Š., prieš tai tuo pačiu laiku buvusi kabinete pas bylą nagrinėjusią teisėją, jau nebedalyvavo (matyt jau tikrai žinojo koks bus priimtas nutarimas). Todėl bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas ir pažeidė esminius teisės principus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Prašymas atmestinas. Procesą atsisakytina atnaujinti.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis). Pagrindus, kuriais remiantis gali būti atnaujintas bylos procesas, numato ABTĮ 153 straispnio 2 dalis. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas remiasi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, kuris nurodo, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą iš esmės yra pagrįstas argumentais, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdami V.P. administracinio teisės pažeidimo bylą, neteisingai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias administracinių teisės pažeidimų bylų ir administracinių bylų teiseną (nepatraukė V.P. administracinėn atsakomybėn pagal kitą ATPK straipsnį nei ji buvo kaltinama administracinio teisės pažeidimo protokole, neiškėlė administracinių teisės pažeidimų bylų liudytojams, pateikusiems tariamai melagingus parodymus bei pažeidė teismo nešališkumo principą).
Kartu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalį, netinkamas procesinių teisės normų taikymas nėra savarankiškas pagrindas atnaujinti procesą byloje. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas, kuriuo remiasi pareiškėjas, numato tik proceso atnaujinimo galimybę, jei yra pateikti įrodymai apie padarytą akivaizdų materialinių teisės normų pažeidimą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam V.Š. buvo sudarytos galimybės pasinaudoti teisminės gynybos teise (ABTĮ 5 straipsnis) ir jo skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo V.P. administracinio teisės pažeidimo byloje išnagrinėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris 2005 m. lapkričio 25 d. priėmė nutartį nukentėjusiojo skundą atmesti. Tuo tarpu pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė jokių materialinių teisės normų, kurias, jo nuomone, pažeidė administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėję teismai, taip pat prašyme nepaaiškinta kokiu būdu pareiškėjo nurodomi procesiniai įstatymų pažeidimai galėjo sąlygoti netinkamą materialinės teisės normų taikymą.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu yra nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Nukentėjusiojo V.Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.
Atsisakyti atnaujinti procesą V.P. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N9-1733/2005.
Nutartis neskundžiama.