- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- 1-148-485/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45225-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Kaltinamasis
- J. S.
- Nukentėjusysis
- P. B.
- Kategorijos
- 1.2.3.1.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Mizarui, kaltinamajam J. S., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nukentėjusiajam P. B. teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus:
1) 1983-05-25 Kaišiadorių rajono teismo pagal BK 125 straipsnį, 42 straipsnį ir 146 straipsnio 2 dalį ( BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01 ) – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, 1985-11-11 paleistas atlikus bausmę;
2) 1993-11-05 Lietuvos Aukščiausiojo teismo pagal BK 105 straipsnio 5 punktą ir 8 punktą, 42 straipsnį, 146 straipsnio 2 dalį, 153 straipsnio 2 dalį ( BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01 ) – 15 metų laisvės atėmimo, 2004-07-27 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi, pritaikius LR BVK 157 straipsnį paleistas lygtinai 3 metai 7 mėnesiai 11 dienų, 2008-03-14 išbrauktas iš įskaitos Kėdainių rajono pataisos inspekcijos;
3) 2009-11-02 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 7 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2020 m. lapkričio 13 d., laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 20 val. 21 min., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, R. R. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame prie vandens kėlimo stoties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia, smogdamas peiliu A. M. ne mažiau 10 kartų, padarė odos įdrėskimus (linijinius odos nubrozdinimus) kaktoje, viršutinėje lūpoje ir kairėje plaštakoje; paviršines pjautines žaizdas dešiniame skruoste, pilve ir dešinės plaštakos IV piršte; aklą durtinį- pjautinį krūtinės- dešinio peties sužalojimą bei kiauryminį durtinį- pjautinį krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimą su dešinio plaučio pažeidimu, kas komplikavosi kraujo susikaupimu dešinėje pleuros ertmėje, išoriniu kraujavimu, nuo kurio nukentėjusysis įvykio vietoje mirė, tokiu būdu tyčia nužudė A. M. ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis J. S. kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad apie 5 metus gyvena pas R. R., prižiūri jos gyvulius ir aplinką. Tame name gyveno ir A. M.. Jie abu gyveno pirmojo aukšto kambaryje, patalpa buvo per pusę perskirta ten stovinčia spinta. E. Z. irgi gyveno tame pačiame name, tačiau antrame jo aukšte, jo įėjimas į namą buvo atskiras. Toje pačioje teritorijoje, tik kitame pastate dar gyveno ir K. L.. Įvykio dieną kaltinamasis su E. Z. pjovė malkas, darbą baigė apie 17 valandą. Po to K. L. davė pinigų ir E. Z. parnešė keturis litrinius butelius alaus. Jie išgėrė du butelius alaus, o likusius du butelius atidavė K. L.. Tada kaltinamasis grįžo namo, ten turėjo dar vieną butelį alaus, kuri išgėrė vienas. Po to jis užkūrė pečių ir sėdo valgyti. Jo kaimynas A. M. buvo išgėręs ir priėjęs prie kaltinamojo ėmė kabinėtis, koliotis, mosuoti prie veido kumščiu, vieną kartą sudavė kumščiu jam į viršugalvį. Kaltinamasis tuo metu rankoje turėjo peilį, gynėsi ir įdūrė A. M., taip jį sužalodamas. Tada A. M. nuėjo iki savo lovos, pasėdėjo ant jos, po to atėjo iki kaltinamojo ir nukrito ant grindų. Kaltinamasis išsigando, paskambino 112, paprašė, kad iškviestų greitąją ir policiją. Šiems atvažiavus jis viską papasakojo ir buvo išvežtas į policiją.
Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui matyti, kad kaltinamasis paaiškino, jog savo kaltę pripažįsta. Teigė, kad 2020 m. lapkričio 13 d., vakare, apie 18 val., po darbo, parėjo į kambarį, užkūrė pečių, sėdo pavalgyti. Gyvenantis kitame kambaryje, A. M. priėjo prie jo, vadino jį keiksmažodžiais, mosikavo kumščiais, norėjo suduoti, todėl dūrė jam (A. M.) porą kartų. Tada A. M. ėjo į savo kambarį, prisėdo, bet greitai atsikėlė, atėjo pas jį ir suklupo, taip ir baigėsi. Iškvietė policiją ir greitąją pagalbą, atvyko greitai.
Tarp jų būdavo dažnai konfliktų, nes A. kai išgerdavo, kabinėdavosi. Paskutinio konflikto tarp jų niekas nematė, nes buvo tik dviese.
2020 m. kovo mėnesį konfliktas tarp jų buvo, tada A. buvo prigėręs, pats irgi buvo išgėręs, ir jie susiginčijo, tada A. išvežė policija. Šio konflikto metu buvo jis išgėręs alaus, bet girtas nebuvo, jautėsi negirtas.
Apklausos metu prokurorui parodžius peilio nuotrauką, J. S. atsakė, kad peilis panašus į tą kuriuo dūrė A. M., galėjo peilį užmesti už sofos. Tvirtino, jog paskambinęs pagalbos telefonu, pasakė, kad papjovė žmogų.
Teigė, kad anksčiau yra teistas tris kartus, dabar gailisi dėl savo elgesio, pergyvena, naktimis nemiega. Įvykio vietoje kraujo buvo daug, A. kraujavo. Ant jo paties drabužių irgi buvo kraujo ( t. 2, b. l. 105-107 ).
Pagarsinus šiuos parodymus kaltinamasis juos patvirtino, aiškina, kad nukentėjęs jam per viršugalvį kumščiu nesudavė. Taip pat aiškina, kad dūrė peiliu nukentėjusiajam du kartus, tuo metu kaltinamasis sėdėjo, o nukentėjusysis stovėjo prieš jį. Tvirtina, kad duriant nukentėjusiajam jis jokių minčių neturėjo, paprasčiausiai gynėsi nuo jo. Peilį tuo metu jis turėjo rankoje, nes valgė ir juo pjaustė maistą. Nebuvo taip, kad peilį jis pasiėmė specialiai. Su nukentėjusiuoju jis ir anksčiau konfliktuodavo, nes išgėręs šis visą laiką kabinėdavosi prie kaltinamojo. Paklausus, kokiais žodžiais jį koliojo nukentėjusysis, kaltinamasis jų kartoti nesutiko esant pašaliniams asmenims ir paaiškino, kad juos jau pasakė ikiteisminio tyrimo metu.
Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog gyvena tame pačiame name, kartu su A. M. apie 2 metus. Gyvenamasis pastatas- ūkinis pastatas, priklauso R. R.. R. augina gyvulius, paukščius, kuriuos abu su A. prižiūrėdavo. Toks buvo darbas. Abu buvo sutarę su R., kad leis jiems pas ją gyventi ir duos pavalgyti, o už tai jie dirbs įvairius darbus ūkyje ir prižiūrės jos gyvulius. Tame pačiame pastate, kur gyveno jie su A., antrame aukšte gyvena dar vienas vyras, vardu E., tačiau jis kartu nedirba.
2020-11-13, apie 17.00- 18.00 val., atlikęs darbus, grįžo į namus. A. M. buvo namuose. Pats buvo išgėręs 1 litro alaus butelį, 6 proc. stiprumo. A. buvo jau girtas, svirduliavo. Kai A. būdavo blaivus, su juo sutardavo gerai, tačiau, kai tik jis išgerdavo alkoholinių gėrimų, tai visada pasidarydavo agresyvus ir pradėdavo kabinėtis prie jo bei puldavo muštis. Su A., kai jis būdavo girtas, mušdavosi kumščiais, tačiau į policiją dėl muštynių nesikreipdavo nei jis, nei A.. Paskutinį kartą su A. buvo susimušę vasarą, birželio mėnesį, per Jonines. A. alkoholinius gėrimus vartodavo dažnai, nes gaudavo pašalpą iš seniūnijos, už kurią pirkdavo, o kai baigdavosi pinigai, ieškodavo draugų, kurie turi pinigų ir gali nupirkti alkoholinių gėrimų- alaus, degtinės. Kai A. išgerdavo, jis nuolat prie jo kabinėdavosi. Nenusileisdavo A., todėl kildavo muštynės.
Vakar grįžęs po darbų, atėjo į savo kambarį, atsisėdo ant lovos ir peiliu pjaustė dešrą ir valgė. Iš pradžių A. buvo savo kambaryje, kuris yra toliau. Kai A. pamatė jį, tai iš savo kambario pradėjo eiti link jo ir pradėjo keikti jį necenzūriniais žodžiais, sakydamas: "Tu (duomenys neskelbtini), gausi į galvą". Matė, kad eidamas link jo, A. kumščiu užsimojo jam trenkti į galvą. Todėl neatlaikė kantrybė, kad A. nuolat keikia, puola mušti be jokios priežasties, todėl rankoje laikytu peiliu, su kuriuo pjaustė dešrą, sėdėdamas du kartus dūrė A. į krūtinę. A. suduoti kumščiu nespėjo. Po to, kai jis A. įdūrė į krūtinę, šis susmuko ant jo, todėl stūmė A. nuo savęs, bet vis tiek jis užkrito, todėl A. krauju visus drabužius išsitepė. Po to, kai A. nustūmė nuo savęs, šis nukrito ant žemės, netoli jo lovos, ir daugiau nebejudėjo. Daugiau prie A. nelindo, nebandė jam nieko padėti, tiesiog nuėjo iki A. kambario ir nuo stalo paėmė mobiliojo ryšio telefoną, iš kurio paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir paprašė iškviesti policiją, nes papjovė žmogų. Peilį, kuriuo dūrė A., padėjo savo kambaryje ant stalo, kuris stovi šalia jo lovos, prie kojūgalio. Belaukdamas atvykstančių policijos pareigūnų trumpam buvo išėjęs į kiemą, bet neketino niekur pasišalinti, tiesiog išėjo pasitikti policijos, o paskui grįžo atgal į namus ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų, kurie atvykę sulaikė. Pats mano, kad vakar, t. y. 2020-11-13 nebuvo girtas, buvo tik truputį išgėręs, nes kaip jau minėjo buvo išgėręs tik vieną 1 litro talpos alaus butelį, kuris buvo 6 proc. stiprumo. Kadangi sugebėjo pats išsikviesti policijos pareigūnus, todėl girtas nebuvo. Taip pat nori pasakyti, kad jo neblaivumas neturėjo jokios įtakos tam, kad nužudė A.. Tiesiog taip atsitiko, kad savo nuolatiniais konfliktais bei puldinėjimais be jokios priežasties A. pats išprovokavo, dėl to trūko kantrybė ir dūrė peiliu jam į krūtinę. Parodė, kad neturi jokių likusių gyvų savo giminių. Papasakojo viską, kaip buvo, daugiau neturi ką pasakyti, neturi ką slėpti, prisipažino visiškai ( t. 2, b. l. 69-72 ).
Pagarsinus šiuos parodymus, kaltinamasis juos patvirtino.
Nukentėjusysis P. B. paaiškino, kad A. M. buvo jo brolis. Jis dirbo, išgerdavo, visko būdavo. Po to brolis maždaug prieš du metus dingo. Broliui buvo mokama pašalpa, tad nukentėjusiojo ėmė teirautis, kur jo brolis, kodėl nepasiima pašalpos. Nukentėjusysis jį rado gyvenantį (duomenys neskelbtini), tačiau brolis su juo nebendravo, nes buvo uždaro būdo. Vėliau jam apie jo žūti pranešė tyrėja. Brolis savo vaikų neturėjo, o jų mama jau yra mirusi.
Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog turi vieną vienintelį brolį A. M., jis nebuvo vedęs, šeimos neturėjo, gyvendavo vienas. Dažniausiai gyvendavo (duomenys neskelbtini) nakvynės namuose, po to buvo gavęs bendrabutį. Gyveno asocialų gyvenimą, piktnaudžiavo alkoholiu, dirbdavo atsitiktinius darbus. Palaikydavo su broliu ryšius. Kai sužinojo, kad brolis neatsiima už 2 mėnesius gaunamos pašalpos, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) policiją, dėl jo paieškos. Tada brolis A. buvo surastas (duomenys neskelbtini), sakė, kad dirbantis pas kažkokį ūkininką. A. telefono numerio neturėjo, nes jis korteles labai dažnai keisdavo. Žino, kad buvo prisirašęs prie (duomenys neskelbtini) savivaldybės. Paties brolio nėra matęs ir nebendravęs apie metus laiko. 2020-11-16 Kauno policijos pareigūnai pranešė, kad brolis nužudytas. Kadangi pats yra nepasiturintis, santaupų neturi, todėl šiuo metu negali pasakyti, ar galės pasirūpinti brolio A. palaidojimu. Tačiau galėtų iš valstybės suteikiamos vienkartinės pašalpos palaidoti brolį (duomenys neskelbtini), prie tėvo kapo. Mamai pasakyti medikai šiuo metu apie sūnaus A. mirtį nerekomendavo, patys jai apie tai nepasakė, nes jos labai silpna sveikata. Jaučiasi nukentėjęs dėl brolio A. M. nužudymo ( t. 1, b. l. 111-113 ).
Pagarsinus šiuos parodymus, jis juos patvirtino. Taip pat paaiškino, kad jo brolis išgerdavo, gal pasikarščiuodavo, tačiau agresyvus nebuvo. Civilinio ieškinio nereiškia, bausmės klausimą palieka spręsti teismui.
Liudytoja R. R. paaiškino, kad turi sodybą (duomenys neskelbtini), joje apie 4 metus gyveno kaltinamasis, o apie 2 metus – nukentėjęs A. M.. Taip pat toje sodyboje gyvena ir E. Z. bei K. L.. Kaltinamasis su A. M. prižiūrėjo ūkį. Kaip darbininkai jie buvo labai geri, tačiau išgėrę visada konfliktuodavo tarpusavyje. Apie įvykį ji sužinojo 2020-11-13. Jai paskambino sūnėnas M., kuris irgi gyvena toje sodyboje ir pasakė, kad J. užmušė A.. Po to jai skambino ir policija. Tai ją labai nustebino, nes nors jie tarpusavyje ir konfliktuodavo, tačiau niekada nieko rimto nebuvo nutikę. Išgėrus A. sakydavo J. „aš tave papjausiu“, J. jam sakydavo tą patį, tačiau viskas kalbomis ir baigdavosi. Tokių atvejų, kad A. pultų J., būtų jį sužalojęs, niekada nėra buvę. Ji ne kartą siūlė A. grįžti gyventi į savo kaimą, tačiau jis sakydavo, kad ten niekas jo nepriima. Vieną kartą jis buvo išvykęs, tačiau po paros grįžo, sakė – neturi kur gyventi.
Iš teismo posėdyje pagarsintų jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog turi sodybą (duomenys neskelbtini), sodybą su ūkiniais pastatais, toks adresas nurodytas Registrų centre. Augina gyvulius ir paukščius. Dar kai buvo gyvas vyras L., priimdavo į sodybą gyventi žmones, neturinčius kur gyventi. Jie padėdavo atlikti ūkio darbus, už tai gaudavo išlaikymą. Sklype yra du gyvenamieji namai, iš kurių vienas yra įrengtas ūkiniame pastate. Teigė, kad 15 metų sodyboje gyvena 82 m. amžiaus K. L.. Jis gyvena dar kitame ūkiniame pastate įrengtame kambarėlyje, už maždaug 100 m nuo gyvenamųjų namų. Kitame gyvenamajame name, pirmame aukšte, katilinės patalpoje, įrengtame kambaryje gyveno kartu A. M., iš (duomenys neskelbtini), ir J. S., iš (duomenys neskelbtini). Antrame to paties namo aukšte, įėjimas atskiras, gyvena E. Z. To paties namo antrame aukšte, bet įėjimas dar kitas, nuo kelio pusės, gyvena jos sūnėnas E. M., šiuo metu jis gyvena vienas. Jos pačios santykiai su visais vyriškiais buvo geri, draugiški, juos kontroliuodavo kiekvieną dieną paskambindama vakare, taip pat juos prižiūrėjo ir sūnėnas. Tiek A., tiek J., tiek ir E. turi mobiliojo ryšio telefonus. Tačiau J. telefonas dažnai gesdavo, todėl skambindavo A. arba E.. Paskutiniu metu vyrai tvarkė malkas. Pagrindiniai darbininkai buvo J. ir E.. K. ir A. „laikė" tik iš gailesčio. Apie 2019 m. A. ieškojo policija, nes brolis paskelbė jam paiešką. Žino, kad jis su savo broliu jokių ryšių nepalaikė. Iš J. S. pasakojimų žino, kad jis išsituokęs, lyg turi ir vaikų.
Jos gyventojai gerdavo daugiausia alų, kai kuris iš jų gaudavo pašalpas. Svetimi žmonės pas juos nesilankydavo, jie visi bendraudavo tarpusavyje. Pati yra girdėjusi ne vieną kartą, kaip išgėrę J. ir A. konfliktuodavo. Konfliktai būdavo žodiniai, keikdavosi, skambėdavo tiek iš vieno, tiek iš kito frazės, kad "padės į vietą, pripjaus" ir panašiai. Sekančią dieną prasiblaivę, susitaikydavo ir apsieidavo be policijos. Į jų konfliktus niekas nesikišdavo. E. Z. eidavo pas save į viršų miegoti, o K. gyveno savo neutralioje zonoje. Tvirtino, kad drausmindavo kiek įmanoma, net ir A. ne kartą sakė, kad važiuotų į (duomenys neskelbtini). Jis porą kartų buvo išvažiavęs, tačiau po dienos apsisukęs grįždavo, motyvuodamas tuo, kad neturi kur gyventi, o ji pagailėdavo ir vėl jį priimdavo atgal. Pagalvodavo, kad tarp A. ir J. gali kas nors nutikti, bet nepagalvojo, kad taip baisiai. Jai pačiai keista ir mano, kad A. gal miegantis buvo užpultas ar panašiai kažkaip, nes tikrai būtų galėjęs nuo J. apsiginti arba bent pabėgti, nes pagal jo būdą pajėgus apsiginti, nes ne kartą yra sakęs, kad J. jo taip lengvai nepaims. Mano, kad tą vakarą abu vyrai turėjo būti girti.
Nei J., nei A. jokių ginklų tikrai neturėjo. Nematė, pas J. jokių šovinių, tačiau vyrai malkaudavo miške, tai galėdavo rasti po medžioklių ( t. 1, b. l. 159-162 ).
Pagarsinus šiuos parodymus, liudytoja juos patvirtino.
Liudytojas E. Z. paaiškino, jog jis gyvena sodyboje pas R. R., prižiūri gyvulius. Jis pats gyvena antrame sodybos aukšte, o J. S. ir A. M. gyveno tos sodybos pirmame aukšte. Įvykio dieną jis su kaltinamuoju pjovė malkas. A. tą dieną buvo gavęs pašalpą, todėl nupirko alaus Liudytojas išgėrė du butelius alaus ir nuėjo miegoti. Po to pajuto, kad jį žadina policija ir sužinojo, kad A. nužudytas.
J. ir A. jis pažinojo apie pusmetį. Kai jie gaudavo tą taip vadinamą pensiją, tai ir išgerdavo. Išgėrę nuolat konfliktuodavo, J. sakydavo – „padėsiu aš jį į vietą vis tiek“, tačiau iki muštynių neprieidavo. Kas tą dieną tarp jų įvyko, jis nematė. Po to įvykio tvarkydamas kambarį, rado tarp spintelės ir stalo užkištą kraujuotą peilį, kurį atidavė tyrėjai. Anksčiau tą peilį jam yra rodęs J. ir sakė, kad juo paskers A..
Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog jo namai sudegė, todėl nuo 2019-02-22 gyvena pas R. R., adresu (duomenys neskelbtini), turi gyvenamąją patalpą namo antrame aukšte. Už tai padeda jai ūkio darbuose. Gyvena vienas. R. namuose, t. y. gyvenamojo namo antrame aukšte, bet dar iš kitos pusės, vienas gyvena jos giminaitis E.. Jis rytais, apie 06.30 val., išvyksta savo automobiliu į darbą ir grįžta apie 18.30 val.- 19.00 val. į namus. R. namų pirmame aukšte buvo apgyvendinti dar du vyriškiai- A. M., iš (duomenys neskelbtini), ir J. S., iš (duomenys neskelbtini). Su abiem palaikė ryšius tik tiek, kiek siejo atliekami darbiniai reikalai. Būdavo ir taip, kad visi trys ir išgerdavo. R. jokio atlyginimo nemokėdavo, tik leido gyventi, aprūpindavo maistu, už tai prižiūrėjo gyvulius: lamas, arklius, avis, naminius paukščius, malkaudavo jos nuosavame miške. Kitame sodybiniame pastate, toliau nuo gyvenamojo namo, kur jie gyveno, maždaug 100 metrų atstumu, yra ūkinis pastatas, kuriame gyvena K., pavardės nežino, jam apie 82 metų, labai sunkiai vaikšto, prižiūri tik paukščius, kurie yra prie jo gyvenamų patalpų kieme. 2020-11-13 K. gavo našlio pensiją, virš 20 eurų. Jis yra draugiškas, tai gavęs pinigų, duoda jų ir alui. Tą dieną, 2020-11-13, iki pietų, su J. S. pjovė malkas, o A. M. už K. duotus pinigus parnešė alaus, 4 butelius, po 1 ltr. talpos, 6 proc. stiprumo. A. M. negėrė ir išėjo, o pats, K. ir J. S. išgėrė 2 butelius alaus, o du dar liko K.. Užtruko iki 16 valandos. Tada kiekvienas grįžo į savo namus. Pats nuėjo į savo kambarį antrame aukšte, o J.- pas save į kambarį pirmame aukšte ir atsigulė miegoti. Nežino ar A. buvo namuose tuo metu. Išgėrę J. ir A. konfliktuodavo, ginčydavosi, apsistumdydavo tarpusavyje, keikdami, grasindavo vienas kitam „padėti į vietą“, paskersti, papjauti ir pan. Kiek žino, tie barniai ir nesutarimai apsieidavo be policijos iškvietimų. Į jų konfliktus nesikišo. Tą dieną nematė A. ir J. konfliktuojančių.
Įvykio vakarą, 2020-11-13, miegojo, todėl nežino kas vyko A. ir J. gyvenamajame kambaryje. Pabudo nuo triukšmo ir pamatė R. R. sūnėną E. su policijos pareigūnais. Nesuprato prikeltas iš miegų kas nutiko. Po kurio laiko sužinojo, kad savo kambaryje rastas negyvas A. M.. Nematė J. S., vėliau sužinojo, kad jį išsivežė pareigūnai kaip įtariamąjį. 2020-11-14, ryte, nuėjo pas K., į jo gyvenamą patalpą, ir pasakė, kad uždegtų žvakę A., nes jis mirė. K. labai nustebo tuo, nes pareigūnai jam iš vakaro nieko apie tai neminėjo, tik patikrino jo girtumą ( t. 1, b. l. 137-140 ).
2020-11-23 papildomai apklaustas E. Z. parodė, kad patvirtina savo ankstesnius parodymus. Papildė, kad 2020-11-22, apie 19.00 val., šeimininkės R. R. prašymu, tvarkydamas J. S. ir A. M. gyvenamąją patalpą, J. S. gyvenamojoje dalyje, prie jo lovos galo, tarp spintelių, esančių prie staliuko, atitraukęs vieną, rado įkištą peilį. Peilis netrumpas, juoda rankena, jį yra matęs pas J. S.. Ant to peilio matėsi rusvos spalvos dėmės, jau sudžiūvusios, panašios į kraujo. Peilį atsargiai paėmė ir suvyniojo į popierių. Apie rastą peilį iš karto telefonu informavo šeimininkę R. R.. Peilį savanoriškai pateikia prie bylos ( t. 1, b. l. 143-145 ).
Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas juos patvirtino.
Iš 2020-11-13/2020-11-14 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kur aplink yra keli pastatai. Įvykio vietos gyvenamųjų patalpų durys iš vidaus užkabinamos metaliniu kabliu, ant kurio bei ant durų prie kablio matomos raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Taip pat ant durų staktos esančios kablio kilpos matyti raudonos spalvos dėmės panašias į kraują, priebutyje, ant durų, ant vidinės durų rankenos matyti raudonos spalvos dėmės. Kambaryje, priešais praėjimą į kitą patalpą, ant grindų guli vyriškos lyties lavonas. Ant lavono kojų ant pilvo bei rankų matyti jau vietomis sukrešėjęs kraujas. Atvertus lavoną, dešinėje krūtinės dalyje, dešinėje vidurinėje raktikaulio linijoje ties antrus šonkauliu matosi 2,5 cm ilgio žaizda, panaši į pjautinę durtinę, lygiais kraštais. Taip pat dešinėje krūtinės pusėje krūtinkaulio linijoje ketvirtame tarpšonkauliniame tarpe yra dar viena 1,5 cm ilgio žaizda, panaši į pjautinę durtinę. Atstumas tarp žaizdų 15 cm. Pastebimi iš žaizdų gausaus kraujavimo požymiai. Aplink lavoną ir antroje patalpoje ant grindų matomos didelės dėmės raudonos spalvos, panašios į kraują. Ant lovos prie kairės sienos matyti padėtas juodos spalvos mobilaus ryšio telefonas "Nokia", kuris paimtas. Pirmoje patalpoje ant grindų, keraminių plytelių 60 cm atstumu nuo įėjimo durų matomas raudonos spalvos avalynė pėdsakas, tikėtina kruvinas, šis pėdsakas nukopijuotas ant juodos daktilskopinės plokštelės supakuotas į voką Nr. 4. Už lavono ant grindų, grindys keraminės plytelės, 45 cm atstumu nuo priešpriešinės sienos rastas dar vienas avalynės pėdsakas raudonos spalvos tikėtina kruvinas, šis pėdsakas nukopijuotas ant juodos daktiloskopinės plokštelės, ji taip pat supakuota į voką Nr. 4. Kitoje patalpoje, prie kairės sienos matyti spinta, minkštasuolis prieš jį stalą, prie priešpriešinės sienos yra lova, ant šios lovos patalynės matyti raudonos spalvos dėmės panašios į kraują, lygiai tokios pat dėmės matomos ir ant grindų, šios dėmės tęsiasi iki pat lavono pirmoje patalpoje. Tarp lovos ir minkštasuolio ant grindų rasti raudonos spalvos avalynės pėdsakai, tikėtina kruvini, kurie nukopijuoti ant dviejų daktiloskopinių plokštelių, supakuoti į voką Nr. 8. Antroje patalpoje ant minkštasuolio padėtas mobilaus ryšio telefonas "Samsung" jis paimtas supakuotas į voką Nr.11. Apžiūrėjus laiptus, vedančius į antrą aukštą, jų turėklus bei patalpas antrajame aukšte, pėdsakų turinčių reikšmės tyrimui nerasta. Taip pat įvykio vietos apžiūros metu spintelėje rasti du šoviniai, dėl kurių pateikta 2020-11-23 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad tai yra šaudmenys, vienas iš jų netinkamas šaudymui (t. 2, b. l. 12-21 ). Įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta J. S. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kopija pridėta prie įtariamojo J. S. charakterizuojančių duomenų byloje, pati kortelė 2020-11-19 išsiųsta į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių prie įtariamojo asmens bylos ( t. 1, b. l. 21-54 ).
Iš 2020-11-19 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis J. S. parodė kur ir kokiomis aplinkybėmis peiliu mirtinai sužalojo A. M. ( t. 2, b. l. 84-96 ).
Iš 2020-11-20 iš VTMT Kauno skyriaus gautos 2020-11-16 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie mirusiojo rezultatus matyti, kad joje nurodyta, jog atlikus A. M. lavono medicininį tyrimą, nustatyta mirties priežastis: durtiniai- pjautiniai krūtinės ląstos sužalojimai ( t. 1, b. l. 82.).
Iš VTMT Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. M. mirė nuo kiauryminio durtinio- pjautinio krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimo su dešinio plaučio pažeidimu. Tai komplikavosi kraujo susikaupimu dešinėje pleuros ertmėje, išoriniu kraujavimu. A. M. mirtis galėjo įvykti prieš 3-6 val. iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje. Tam neprieštarauja įvykio vietoje užfiksuoti lavoniniai reiškiniai. A. M. lavono kraujyje rasta 1,38 prom., šlapime- 1,74 pro. etilo alkoholio, kas atitinka lengvą girtumo laipsnį.
Rasti sužalojimai:
1) kiauryminis durtinis- pjautinis krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimas su dešinio plaučio pažeidimu padarytas vienašmeniu duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, kuo galėjo būti ir peilis vieno smūgio pasekoje. Toks sužalojimas gyvam būtų vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, o šiuo atveju tai ir buvo tiesioginė jo mirties priežastis;
2) aklas durtinis- pjautinis krūtinės- dešinio peties sužalojimas padarytas vienašmeniu duriančių- pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, kuo galėjo būti ir peilis vieno smūgio pasekoje. Gyvam toks sužalojimas būtų vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas;
3) paviršinės pjautinės žaizdos dešiniame skruoste, pilve ir dešinės plaštakos IV piršte padarytos pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti ir peilis trijų trauminių poveikių pasekoje. Šie sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas;
4) odos įdrėskimai (linijiniai odos nubrozdinimai) kaktoje, viršutinėje lūpoje ir kairėje plaštakoje padaryti bukabriauniu daiktu ar įrankiu, kuro galėjo būti ir peilio smaigalys, nagai, ne mažiau kaip penkių trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
A. M. kūne pomirtinių sužalojimų nėra.
Pjautinė žaizda dešinės plaštakos IV piršte, odos įdrėskimas kairėje plaštakoje galėjo būti padaryti ir ginantis nuo suduodamų smūgių.
Tikėtina, kad po kiauryminio durtinio pjautinio krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimo su dešinio plaučio pažeidimu A. M. galėjo atlikti valingus veiksmus. Esant tokio pobūdžio sužalojimui galimas ir ilgesnio laiko intervalas nuo sužalojimo padarymo iki mirties.
Sužalojimų padarymo metu A. M. galėjo būti tiek vertikalioje, tiek ir horizontalioje padėtyje.
Neatmetama galimybė, kad visi sužalojimai galėjo būti padaryti ir tuo pačiu įrankiu- peiliu.
Nurodyti sužalojimo padarymo eiliškumo nėra galimybės.
Pažeidimai A. M. drabužiuose neprieštarauja jo kūne nustatytiems sužalojimams ( t. 1, b. l. 87-91 ).
Iš 2020-11-23 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas E. Z. savanoriškai pateikė peilį, juodos spalvos, ant kurio matosi dėmės rusvos spalvos, panašios į kraują ( t. 1, b. l. 145-148 ).
Iš 2020-11-23 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas E. Z. parodė, kurioje J. S. ir A. M. gyvenamosios patalpos vietoje rado peilį, juoda rankena ir rusvos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują ( t. 1, b. l. 151-156 ).
Iš 2020-11-24 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas peilis juoda rankena, pateiktas 2020-11-23 liudytojo E. Z. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo metu. Peilio bendras ilgis 307 mm, geležtės ilgis 154 mm, plotis geležtės ties plačiausia vieta 23 mm, geležtės storis 2,2 mm, rankenos storis 16 mm. Rankena juodos spalvos, plastikinė, sutvirtinta trimis kniedėmis. Viena rankenos kriaunos dalis gale nuskilusi. Ant peilio geležtės ir rankenos rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Peilio apžiūros metu pateikta Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos KAS specialisto išvada, iš kurios matyti, kad panaudojus priemonę "Bluestar OBTI" skirtą žmogaus kraujo paieškai rasti, nuo apžiūrėto peilio geležtės paimti galimai kraujo pėdsakai testui atlikti. Atlikus testą, rasta žmogaus biologinių kraujo pėdsakų. Remiantis "Ekspertų komisijos, daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai kategorijai priskirti 2010-05-30 posėdžio protokolo išrašu Nr. 14", pateiktas apžiūrai peilis, prie nešaunamų ginklų nepriskiriamas, tai buitinis peilis ( t. 2, b. l. 7-11 ).
Iš 2020-11-25 tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA“ priklauso įtariamajam J. S., kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš šio numerio J. S. skambino BPC telefono numeriu 112 pranešti apie 2020-11-13 įvykusį nužudymą, o mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ priklausė nužudytajam A. M., kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ( t. 1, b. l. 199-200 ).
Iš 2020-11-18 protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrosios pagalbos centro garso įrašas, kuriame fiksuotas 2020-11-13, 20:22 val., pranešimas dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini). Garso įrašo faile "2020_11_13_20-17-10_(duomenys neskelbtini).mp3" girdimas pagalbos centro operatorės (A-moteris) ir J. S. (B-vyras) pokalbis, iš kurio matyti, kad J. S. kviečia „policiją ir mediciną“, nes „čia yra žmogžudystė“, „yra nudurtas žmogus“. DVD-R su garso įrašu pridėtas prie apžiūros protokolo ( t. 1, b. l. 169-179 ).
Iš 2020-11-25 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti įtariamojo J. S. drabužiai, ant kurių matomos rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują ( t. 2, b. l. 41-47).
Iš 2020-11-25 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti A. M. lavono drabužiai, kurie yra kraujuoti ( t. 1, b. l. 96-100 ).
2020-11-13, 21.24 val., alkotesteriu "Alcotest 7510" Nr. (duomenys neskelbtini) įtariamajam J. S. nustatytas 2,23 prom. girtumas ( t. 2, b. l. 59-60 ).
Pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko veiksmų ir atsiradusių padarinių (mirties) yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jų atsirandantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi. BK 129 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, jų siekia, o netiesioginės – nors ir nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia jiems kilti.
Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2009, 2K-302/2010, 2K-446/2010, 2K-196/2011 ir kt.).
Kaip jau minėta, kaltinamasis J. S. savo kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad tą dieną su E. Z. pjovė malkas. Baigę darbą jie išgėrė alaus ir jis grįžo į savo kambarį. Ten jam bevalgant atėjo A. M., kuris ėmė jį kolioti, mosuoti kumščiais, todėl jis rankoje laikytu peiliu jam dūrė apie pora kartu į krūtinę. Tokias pačias aplinkybes jis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis parodė kur ir kokiomis aplinkybėmis jis mirtinai peiliu sužalojo A. M. ( t. 2, b. l. 84-96 ). Tai, kad kaltinamasis nužudė A. M. patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai E. Z. ir R. R.. Iš specialisto išvados matyti, kad A. M. mirė nuo kiauryminio durtinio – pjautinio krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimo su dešinio plaučio pažeidimu. Tai komplikavosi kraujo susikaupimu dešinėje pleuros ertmėje, išoriniu kraujavimu. Kiauryminis durtinis – pjautinis krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimas su dešinio plaučio pažeidimu padarytas vienašmeniu duriančių – pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, kuo galėjo būti ir peilis vieno smūgio pasekoje. Toks sužalojimas gyvam būtų vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, o šiuo atveju tai ir buvo tiesioginė jo mirties priežastis ( t. 1, b. l. 87-91 ). Ši išvada patvirtina kaltinamojo parodymus, kad būtent jis peiliu apie pora kartu dūrė A. M. į krūtinės sritį, po ko šis mirė. Liudytojas E. Z. J. S. ir A. M. gyvenamosios patalpos vietoje rado peilį, juoda rankena ir rusvos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Šį peilį jis savanoriškai pateikė tyrėjai. Peilis buvo apžiūrėtas ( t. 1, b. l. 145-148, 151-156, t. 2, b. l. 7-11 ). Liudytojas taip pat nurodė, kad šį peilį jam yra rodęs kaltinamasis ir sakęs, kad „juo paskers A.“. Visos šios aplinkybės patvirtinai tai, kad A. M. nužudė būtent kaltinamasis J. S.. Pažymėtina, kad tarp kaltinamojo veiksmų – smūgių sudavimo peiliu nukentėjusiajam ir padarinių – nukentėjusiojo mirties – yra priežastinis ryšys.
Be to, teismas įsitikinęs, kad kaltinamasis, suduodamas smūgius peiliu nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą – krūtinę suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali ją atimti, ir nors to ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido atsirasti tokiems padariniams, tuo parodydamas abejingumą galimam nukentėjusiojo gyvybės atėmimui, t. y. kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia. Normalaus psichinio ir socialinio išsivystymo žmogus ( koks ir yra kaltinamasis ), suduodamas nevienkartinius smūgius peiliu kitam žmogui į gyvybiškai svarbias kūno vietas, suvokia, kad jo veiksmai yra pavojingi tokio žmogaus sveikatai ir gyvybei.
Kaip jau minėta, kaltinamasis aiškina, kad įvykio metu jis tik gynėsi nuo nukentėjusiojo, be to, šis savo veiksmais jį išprovokavo. Pažymėtina, kad įvykio metu kambaryje buvo tik kaltinamasis ir nukentėjusysis, t. y. daugiau niekas to įvykio nematė. Jeigu tikėti kaltinamojo versija, tai jis grįžęs po darbo užkūrė pečių ir sėdo valgyti. Rankoje jis laikė peilį, nes juo pjaustė maistą. Tada prie jo priėjo nukentėjusysis, ėmė koliotis, pradėjo prie veido mosikuoti rankomis. Nei į veidą, nei į kitas kūno vietas jis kaltinamajam nesudavė, su savimi taip pat neturėjo jokių kūnui žaloti įrankių ar daiktų. Visa tai patvirtina, kad kaltinamojo sveikatai ir gyvybei jokia reali grėsmė nebuvo sukelta ir nebuvo jokio reikalo gintis nuo nukentėjusiojo peiliu jam duriant į krūtinės sritį.
Dėl provokuojančio nukentėjusiojo elgesio.
Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, turi atsižvelgti į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimąjį giminaitį, buvo smurtiniai ar kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Taigi ši aplinkybė pripažįstama tada, kai nustatoma, kad provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys turi įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tai reiškia, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Taigi teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012 ir kt.).
Kaltinamasis aiškina, kad kai nukentėjusysis išgerdavo, tai nuolat prie jo kabinėdavosi, koliodavosi ir pan. Liudytojai nurodo, kad tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusysis, gavę pašalpas, nusipirkdavo alkoholio, išgerdavo ir imdavo konfliktuoti. Liudytoja R. R. nurodė, kad pati yra girdėjusi ne vieną kartą, kaip išgėrę J. ir A. konfliktuodavo. Konfliktai būdavo žodiniai, keikdavosi, skambėdavo tiek iš vieno, tiek iš kito frazės, kad „padės į vietą, pripjaus“ ir panašiai. Sekančią dieną prasiblaivę, susitaikydavo ir apsieidavo be policijos. Į jų konfliktus niekas nesikišdavo. Liudytojas E. Z. nurodė, kad išgėrę J. ir A. konfliktuodavo, ginčydavosi, apsistumdydavo tarpusavyje, keikdami, grasindavo vienas kitam „padėti į vietą“, paskersti, papjauti ir pan. Kiek žino, tie barniai ir nesutarimai apsieidavo be policijos iškvietimų. Į jų konfliktus nesikišo. Iš viso to seka, kad konfliktai tarp neblaivių kaltinamojo ir nukentėjusiojo būdavo gana dažni ir tikrai nebuvo taip, kad šių konfliktų iniciatorius buvo tik nukentėjusysis. Įvykio metu tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusysis taip pat buvo neblaivūs – specialisto išvadoje nurodyta, kad A. M. lavono kraujyje rasta 1,38 prom., šlapime – 1,74 prom. etilo alkoholio, kas atitinka lengvą girtumo laipsnį ( t. 1, b. l. 87-91 ), alkotesterio rodmenimis užfiksuota, kad kaltinamajam J. S. nustatytas 2,23 prom. girtumas ( t. 2, b. l. 59-60 ), tarp jų įvyko eilinis konfliktas. Tokiu būdu nėra jokio pagrindo teigti, kad kaltinamojo veiksmus iššaukė provokuojantis nukentėjusiojo elgesys.
Remdamasis virš išdėstytais įrodymais teismas daro vienareikšmę išvadą, kad yra pilnai įrodyta, jog kaltinamasis J. S. 2020 m. lapkričio 13 d., laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 20 val. 21 min., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, R. R. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame prie vandens kėlimo stoties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia, smogdamas peiliu A. M. ne mažiau 10 kartų, padarė odos įdrėskimus (linijinius odos nubrozdinimus) kaktoje, viršutinėje lūpoje ir kairėje plaštakoje; paviršines pjautines žaizdas dešiniame skruoste, pilve ir dešinės plaštakos IV piršte; aklą durtinį- pjautinį krūtinės- dešinio peties sužalojimą bei kiauryminį durtinį- pjautinį krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimą su dešinio plaučio pažeidimu, kas komplikavosi kraujo susikaupimu dešinėje pleuros ertmėje, išoriniu kraujavimu, nuo kurio nukentėjusysis įvykio vietoje mirė, tokiu būdu tyčia nužudė A. M. ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.
Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis kaltu pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi.
Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui.
Dėl advokato darbo apmokėjimo.
Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. balandžio 2 d. patikslinta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam J. S. susidarė 196,38Eur išlaidų suma ( t. 3,b. l. 87-91 ).
Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis J. S. niekus nedirba, kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, piniginių santaupų neturi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo J. S. neišieškotinos.
Dėl bausmės skyrimo.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo veikos formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis J. S. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs ( t. 2, b. l. 134-136), administracine tvarka nebaustas ( t. 3, b. l. 2 ), nevedęs, nedirbantis. Psichiatrinis gydymas, įskaita - iš 2020-11-19 VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) ir matyti, kad J. S. nepriklauso asmenų stebimų psichikos emocijų grupei. Iš 2020-11-19 VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. S. VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC Psichikos sveikatos priežiūros grupėje nėra ( t. 2, b. l. 130, 133 ).
Priklausomybės ligų gydymas, įskaita - iš 2020-11-19 VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. S. nepriklauso asmenų stebimų priklausomybių grupei. Iš 2020-11-19 VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. S. VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC Priklausomybės ligų priežiūros grupėje nėra ( t. 2, b. l. 130, 133 ).
Vertinant pagal LR BK 11 straipsnio nuostatas jis padarė labai sunkų nusikaltimą ( LR BK 129 str. 1 d. ), kurio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis kaltu pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaip jau minėta, kaltinamasis anksčiau buvo teistas, tačiau teistumas yra išnykęs, tad jis laikomas neteistu, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, nukentėjusysis civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo nereiškia. Iš karto po įvykio kaltinamasis pats paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, pranešė apie žmogžudystę, iškvietė greitąją pagalbą ir policiją, sulaukus policijos darbuotojų savanoriškai davė nuoseklius parodymus, bendradarbiavo su tyrimo organais, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi.
Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad kaltinamasis turi būti nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, tačiau jos dydį nustatant artimą minimaliam sankcijoje numatytas bausmės dydžiui.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išspręstinas LR BPK 94 straipsnio nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-308, 313 straipsniais teismas
nusprendė:
J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 straipsnio 1dalyje ir nuteisti jį 7 m. 6 mėn. ( septynerių metų ir šešerių mėnesių ) realia laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu į paskirtą bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, t. y. nuo 2020-11-13 iki 2021-05-06.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2021-05-06.
Kardomąją priemonę – suėmimą J. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeista, pradėjus nuosprendį vykdyti, ją panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1. Dvi nuoplovas nuo kablio ir kilpos (biologiniai pėdsakai), Vokas Nr. 1.
2. Viena nuoplovą nuo durų rankenos (biologiniai pėdsakai), Vokas Nr. 2.
3. Avalynės pėdsakus nuo kambario pirmos patalpos dalies grindų (dvi daktiloskopinės plokštelės), Vokas Nr. 4.
4. Nuorūką nuo kambario pirmos patalpos dalies grindų, Vokas Nr. 5.
5. Avalynės pėdsakus iš kambario nuo antros patalpos dalies grindų (dvi daktiloskopinės plokštelės), Vokas Nr. 8.
6. Galimai kraujo nuoplovą nuo kambario pirmos patalpos dalies grindų, Vokas Nr. 9.
7. Lavono panagių turinio pavyzdžius nuo abiejų rankų, Vokas Nr. 10.
8. MRT "Samsung" IMEI (duomenys neskelbtini), kuriame įdėta „tele 2“ Pildyk SIM kortelė, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini), nuo minkštasuolio (nustatyta, kad MRT nužudytojo A. M.) iš kambario antros patalpos dalies, Vokas Nr. 11.
9. Dvi nuorūkas iš peleninės nuo stalo iš kambario antros patalpos dalies, Vokas Nr. 12.
10. Plastikinį butelį su užrašu „Miclub“ nuo stalo iš kambario antros patalpos dalies, Dėžutė Nr. 13.
11. Galimai kraujo nuoplovą nuo lovos patalynės iš kambario antros patalpos dalies (biologiniai pėdsakai, 1 vnt.), Vokas Nr. 14.
12. Tris galimai kraujo nuoplovas nuo plytų sienos, nuo rankenos, nuo durų į antrą aukštą rankenos (iš lauko pusės) (biologiniai pėdsakai, 3 vnt.), Vokas Nr. 15.
13. Galimai kraujo nuoplovas nuo peilio žalia rankena, rasto ant kėdės lauke prie antrų durų (biologiniai pėdsakai, 2 vnt.), Vokas Nr. 16.
14. Kvapo pėdsakus nuo peilio žalia rankena, rasto ant kėdės lauke prie antrų durų (odorologiniai pėdsakai, 2 stiklainiai, Vokas Nr. 17.
15. Peilį žalia rankena, Vokas Nr. 18.
2020-11-13 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo metu iš įtariamojo J. S. paimtus:
1. Biologinių pėdsakų nuoplovas nuo J. S. rankų (2 vnt. tamponų konteineriuose), Vokas Nr. 19.
2. 2. J. S. panagių turinio pavyzdžius (2 vnt. konteinerių), Vokas Nr. 20.
2020-11-19 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo metu iš įtariamojo J. S. paimtą biologinį DNR seilių mėginį (Vokas Nr. 1), Vokas Nr. 21,
2020-11-19 parodymų patikrinimo vietoje metu su įtariamuoju J. S. paimtą peilį oranžine rankena nuo jo stalo iš kambario pirmos patalpos dalies (pakete Nr. 2), Vokas Nr. 22, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
2020-11-23 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo metu liudytojo E. Z. pateiktą peilį juoda rankena su žmogaus kraujo pėdsakais, rastą kambaryje užkištą už spintelių prie staliuko įtariamojo J. S. gyvenamojoje pirmoje patalpos dalyje (voke Nr. 1), Vokas Nr. 23.
2020-11-20 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu iš VTMT Kauno skyriaus paimtus A. M. lavono drabužius:
1. Apatines kelnaites tamsiai mėlynos spalvos, paketas Nr. 24;
2. Marškinėlius trumpomis rankovėmis tamsiai žalios spalvos (haki), Paketas Nr. 25, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip beverčius.
1. 2020-11-19 parodymų patikrinimo vietoje metu su įtariamuoju J. S. paimtus J. S. avėtus darbinius batus (pakete Nr. 1), dėžė Nr. 24.
2. MRT „Nokia“ IMEI (duomenys neskelbtini), kuriame įdėta „Ežio“ SIM kortelė, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Paimtą ir MRT įkroviklį (nustatyta, kad MRT įtariamojo J. S.), iš kambario pirmos patalpos dalies, Vokas Nr. 3.
3. Įtariamojo A. S. drabužius ir šlepetes, iš jo paimtus 2020-11-13 reikalaujamų daiktų pateikimo metu:
4. Mėlynos spalvos džinsinius marškinius, juodos spalvos kojines, šviesiai žalios spalvos džemperį, rudos spalvos megztinį, mėlynos spalvos džinsines kelnes su diržu, šlepetes rudos spalvos, Paketas Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nuteistajam J. S..
Šis nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, ( nuteistajam J. S. – nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos ) gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.