- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-27
- Bylos Nr.
- eI-761-968/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Jolita Rasiukevičienė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- valstybės įmonės Ukmergės miškų urėdijos
- Atsakovas
- Ukmergės rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- A. V.
- Advokatai
- Lina Bulovienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės ir Halinos Zaikauskaitės,
dalyvaujant valstybės įmonės Ukmergės miškų urėdijos atstovei advokato padėjėjai Linai Bulovienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos valstybės įmonės Ukmergės miškų urėdijos skundą atsakovei Ukmergės rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo A. V.) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja VĮ Ukmergės miškų urėdija (toliau – Urėdija) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti (toliau – Komisija), 2016-05-24 sprendimą „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo“ Nr. 3 (toliau – Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Skunde pareiškėja nesutinka su Sprendime nurodyta A. V. ūkiui padaryta žala (pasėlio pakenkimo intensyvumo procentu), teigia, kad pakenktas plotas buvo nustatytas nesinaudojant jokiais matavimo prietaisais, jokiomis techninėmis priemonėmis nebuvo užfiksuoti žvėrių ir jų veiklos pėdsakai, kitos įvykio aplinkybės. Be to, vienas iš pasėlių plotų yra miško apsuptyje, todėl turėjo būti aptvertas elektriniu piemeniu, tačiau tai nebuvo padaryta, taigi pats ūkininkas nesiėmė jokių apsaugos priemonių. Tuo tarpu pareiškėja, kaip medžioklės plotų naudotoja, organizavo medžiokles, pastatė medžioklės bokštelius, iš kurių buvo baidomi šernai, t. y. dėjo visas pastangas, kad žala neatsirastų. Į šias aplinkybes Komisija neatsižvelgė. Pareiškėja pažymi, kad Komisija Sprendime privalėjo konkrečiai apibrėžti žalos atsiradimo vietą, patvirtinti tai rašytiniais įrodymais, tiksliai nustatyti ir apskaičiuoti ne tik pasėlių pakenkimo plotą, bet ir atskirų pasėlio dalių pakenkimo intensyvumą, taip pat, esant suinteresuotų šalių prieštaravimams dėl agrotechninių reikalavimų laikymosi, išreikšti dėl to savo aiškią poziciją. Nagrinėjamu atveju Komisijos skaičiavimai yra atlikti nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, Sprendime nėra išsamių duomenų apie pasėlio pakenkimo intensyvumą, pareiškėja negali patikrinti, ar pakenkimo plotas bei laipsnis yra nustatyti teisingai.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Ukmergės rajono savivaldybės administracija (toliau – Administracija) atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad Komisija, gavusi ūkininko A. V. prašymą įvertinti pasėliams laukinių gyvūnų padarytą žalą, 2015-09-18 nustatyta tvarka nuvyko įvertinti faktinių aplinkybių. Pasėlių apžiūros metu buvo fiksuojama vizualiai matoma laukinių žvėrių padaryta žala, Komisija turėjo matavimo juostą, GPS matavimo prietaisą, kuriais pagal galimybes naudojosi, buvo daromos fotonuotraukos, iš kurių galima nustatyti pasėlių plotų sugadinimo apimtis, taip pat buvo vertinamos kitos faktinės aplinkybės. Atsiliepime pažymima, kad vertinamų laukų formos paprastai nebūna taisyklingos, dėl labai didelio ploto juos sudėtinga išmatuoti įprastomis priemonėmis, o teisės aktai nereikalauja tikslaus matavimo. Be to, labai tikslus matavimas nedaro įtakos skaičiuojant pasėlių pakenkimo procentinę išraišką. A. V. pranešė, kad žala yra padaryta 3,26 ha ir 18,31 ha sklypuose, pasėlių ir kitų naudmenų deklaravimo sistemos duomenimis nė vienas iš šių sklypų nėra miško apsuptyje.
Teismo posėdyje Administracijos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką jam pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjos skundas tenkintinas
5. Byloje ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo A. V. ūkiui laukinių gyvūnų padaryta žala įvertinta 7 869,62 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Teismo posėdyje, vykusiame 2017-01-18, liudytojais apklausti A. D. ir A. M.. Liudytoja A. D. nurodė, kad: 2015-09-18 nuvyko įvertinti pasėliams padarytą žalą, apžiūroje dalyvavo Komisijos nariai A. P., A. D. ir E. A., taip pat seniūnijos atstovas; tikrinimas pradėtas nuo mažesnio lauko; tikrintojai turėjo matavimo prietaisus – GPS ir matavimo juostą, bandė juos naudoti, tačiau išmatuoti visus plotus fiziškai buvo neįmanoma; Komisija privalo išmatuoti tik tuos plotus, kuriuose yra padaryta konkreti žala; pamačius pasėlių vaizdą žala buvo akivaizdi; Komisija su 50 metrų matavimo juosta pamatavo nedidelį plotelį didesniame lauke ir intensyvumą nustatinėjo tarp 60 ir 70 proc.; mažesnio lauko Komisija nematavo, nes jis buvo visas suniokotas; bendrą suniokojimo intensyvumą Komisija nustatė vizualiai, naudodama savo formulę; GPS panaudoti praktiškai buvo neįmanoma, nes išknistas buvo visas laukas, t. y. nebuvo nepažeistų vietų. Matavimai iš fotonuotraukų nebuvo vykdomi; apžiūros metu buvo vertinamos augalų ankštys, augalų retumas, piktžolėtumas; Komisijos Sprendimą priimant dalyvavęs jos narys A. V. yra ūkininko A. V. tėvas (žr. 2017-01-18 teismo posėdžio garso įrašo 54 min. 58 s. – 1 val. 12 min. 48 s.). Liudytojas A. M. nurodė, kad: nuvykę į laukus juos bandė matuoti su matavimo juosta ir GPS, bet pasitarę nusprendė, kad matuoti nėra prasmės, nes laukas didelis ir matavimai užtruktų daug laiko, todėl matavimų nuspręsta neatlikti; žala laukui vienose vietose buvo didesnė, kitose mažesnė; pirmiausiai buvo apžiūrimas mažesnis, po to didesnis laukas (žr. 2017-01-18 teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 14 min. – 1 val. 19 min.).
8. Pareiškėja su Komisijos Sprendimu nesutinka ir teismo prašo jį panaikinti. Teigia, kad pakenktas pasėlių plotas Sprendime apskaičiuotas nesinaudojant jokiais matavimo prietaisais, jokiomis techninėmis priemonėmis nebuvo užfiksuoti žvėrių ir jų veiklos pėdsakai, kitos įvykio aplinkybės. Sprendimu taip pat nebuvo įvertinta tai, kad Urėdija organizavo medžiokles, pastatė medžioklės bokštelius, iš kurių buvo baidomi šernai, tuo tarpu A. V. nesiėmė jokių pasėlių apsaugos priemonių, nors dalis pasėlių buvo miško apsuptyje. Taigi pareiškėja Komisijos Sprendimą ginčija iš esmės remdamasi tuo, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi pasėlių apžiūros metu buvo fiksuojama vizualiai matoma laukinių žvėrių padaryta žala, Komisija turėjo matavimo juostą, GPS matavimo prietaisą, kuriais pagal galimybes naudojosi, buvo daromos fotonuotraukos, iš kurių galima nustatyti pasėlių plotų sugadinimo apimtis, taip pat buvo vertinamos kitos faktinės aplinkybės. Vadinasi, siekiant išspręsti byloje kilusį ginčą būtina nustatyti, ar surinktų duomenų pakako tam, kad Komisija Sprendimu nustatytų 65 proc. ūkininko A. V. pasėlių pakenkimo intensyvumą ir apskaičiuotų 7 869,62 Eur dydžio žalą.
Dėl Komisijos Sprendimo
9. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas (toliau – Įstatymas), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 486/359 patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika) ir Administracijos direktoriaus 2014-12-30 įsakymu Nr. 13-2036 patvirtintas Nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiuoti, darbo reglamentas (toliau – Reglamentas).
9.1. Įstatymo 18 straipsnyje nustatyta, kad: laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų (1 dalis); laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija (2 dalis). Atitinkamai, remiantis Metodikos nuostatomis, vertinant medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį vietoje, surašomas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas (1 priedas) (2 punktas). Žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas: plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (7.1 punktas); pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis, jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas suskaičiuojamas pagal Metodikoje įtvirtintą formulę (7.2 punktas). Einamaisiais metais patirta žala apskaičiuojama ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai derliaus netekimui apskaičiuoti naudojamas savivaldybės pasėlio vidutinis derlingumas (jei tvarkoma supaprastintoji arba netvarkoma jokia apskaita). Kai derliaus netekimui apskaičiuoti naudojamas savivaldybės pasėlio vidutinis derlingumas, einamaisiais metais padaryta žala apskaičiuojama ne vėliau kaip iki kitų metų balandžio 30 d. (10 punktas).
9.2. Reglamente nustatyta, kad Komisijos darbas grindžiamas kolegialiu klausimų svarstymu, teisėtumo principu, asmenine Komisijos narių atsakomybe už jos kompetencijai priskirtų klausimų sprendimą bei sprendimų priėmimo nešališkumu (3 punktas). Komisijos sprendimas turi būti priimtas (surašytas) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo žemės, miško ar vandens telkinio savininko, valdytojo ar naudotojo prašymo gavimo seniūnijoje dienos, išskyrus atvejį, kai Komisija nusprendžia, kad dėl žalos pobūdžio jos dydis įmanomas nustatyti tik vėliau. Apie tokį Komisijos sprendimą Komisijos pirmininkas informuoja pareiškėją (6 punktas). Išvažiuojamojo posėdžio metu surašomas apžiūros aktas, prie kurio pridedama visa užfiksuota apžiūros medžiaga ir dokumentai (18 punktas). Komisijos nariai, priimdami sprendimus, turi būti objektyvūs ir nešališki: negalėdami nešališkai priimti sprendimo, turi nusišalinti nuo sprendimo priėmimo (20 punktas).
10. Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, kad teisės aktuose yra nustatyta pareiga žemės sklypų (pasėlių) savininkams atlyginti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą. Pasėliams padarytos žalos pobūdį, intensyvumą bei dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato bei apskaičiuoja savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija. Pažymėtina, kad šios komisijos kompetencija yra griežtai reglamentuota, t. y. komisija kiekvienu atveju privalo apžiūrėti pakenktus pasėlius, užpildyti Metodikos 1 priede įtvirtintos formos apžiūros aktą, prie jo pridėti visą apžiūros metu užfiksuotą medžiagą bei dokumentus, išmatuoti visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai, ir tik tada vertinti, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis, o tais atvejais, kai atskiri pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinį svertinį pasėlio pakenkimo intensyvumą apskaičiuoti pagal Metodikos 7.2 punkte įtvirtintą formulę. Atitinkamai, sprendimas dėl patirtos žalos dydžio turi būti priimtas ne vėliau kaip iki kitų metų balandžio 30 dienos. Reglamente ši nuostata dar labiau sugriežtinta, nurodant, jog Komisija tokį sprendimą privalo priimti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo seniūnijoje dienos. Priimdama sprendimą Komisija vadovaujasi teisėtumo, objektyvumo bei nešališkumo principais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra ne kartą konstatavęs, kad nuostolių skaičiavimo komisijos pareiga yra atlikti gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo procedūrą ir jos rezultatus įforminti galutiniu savo sprendimu, kuriame turi būti nurodyta, kokios faktinės aplinkybės nustatytos, kokios teisės normos nulemia atitinkamą žalos paskaičiavimą, ar nėra išimčių, šalinančių žalos atlyginimą (žr. LVAT 2014-04-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-1126/2014, LVAT 2014-10-29 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-438-1126/2014).
11. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktais įrodymais bei liudytojų parodymais nustatyta, kad Ukmergės r. Šešuolių seniūnijoje 2015-09-16 gavus ūkininko A. V. prašymą, Komisija 2015-09-18 nuvyko apžiūrėti šio ūkininko nurodytų laukų, kurių bendras plotas 21,57 ha, po apžiūros surašė Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo aktą Nr. 36, kuriame nustatė, kad pupų pasėlių pakenkimo intensyvumas – 65 proc. Įvertinus pastarojo dokumento turinį matyti, kad jame yra surašyti netikslūs duomenys – neteisingai nurodyta nukentėjusio ūkininko pavardė (duomenys neskelbtini) bei apžiūrimų laukų plotai (vietoje 3,26 ha ir 18,31 ha nurodyti 2,50 ha ir 60 ha ploto laukai). Be to, pasėlių apžiūros metu pakenkti plotai buvo įvertinti tik vizualiai, jie matavimo prietaisais nebuvo matuoti, prie apžiūros akto pridėta tik viena fotonuotrauka, iš kurios nėra galimybės įvertinti bendro A. V. nurodytų pasėlių pakenkimo laipsnio. Daugiau Reglamento 18 punkte nurodytų dokumentų prie 2015-09-18 Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo akto Nr. 36 nėra pridėta. Liudytojo A. M. teigimu, pasėlių pakenkimas KŽS Nr. 111560-8265 esančiame 18,31 ha lauke buvo nevienodas, tačiau nustatydama A. V. pasėlių pakenkimo laipsnį, Komisija nesivadovavo Metodikos 7.2 punkte įtvirtinta formule. Teismo posėdyje, vykusiame 2017-01-18, liudytoja A. D. nurodė, kad Komisija vadovavosi savo formule, tačiau pastarosios teismui negalėjo nurodyti. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2015-09-18 apžiūrėdama ūkininko A. V. pasėlius bei vertindama jų pakenkimo laipsnį, Komisija nesilaikė Įstatyme, Metodikoje bei Reglamente nustatytų esminių procedūrų, kurios yra privalomos, siekiant tinkamai nustatyti (individualizuoti) pasėliams padarytą žalą. Šiuo atveju liudytojų teiginiai, kad išmatuoti pakenktas vietas buvo neįmanoma, nes buvo pažeisti visi pasėliai, t. y. nebuvo nepažeistų vietų, vertintini kaip prieštaringi, kadangi, viena vertus, Komisija nustatė, kad 35 proc. pasėlių (t. y. apie 7,55 ha) buvo nepažeista, kita vertus, liudytojas A. M. teismui paaiškino, kad pasėliai buvo pažeisti nevienodai. Be to, teisės aktai Komisijai nesuteikia diskrecijos spręsti, ar pakenktų pasėlių plotų matavimus atlikti yra tikslinga. Kaip minėta, teisės aktuose Komisijai yra nustatyta imperatyvi pareiga kiekvienu konkrečiu atveju tiksliai išmatuoti pakenktus plotus bei esant nevienodam pakenkimui nustatant pakenkimo laipsnį taikyti Metodikos 7.2 punkte įtvirtintą formulę. Atitinkamai, Komisijai šių pareigų neįvykdžius, jos 2015-09-18 Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo aktas Nr. 36 negali būti laikomas dokumentu, pagrindžiančiu, kad ūkininko A. V. pasėlių pakenkimo intensyvumas buvo 65 proc. Pažymėtina, jog aplinkybę, kad šis Komisijos aktas yra niekinis bei kad Komisija dėl ankstesnio jos pirmininko nekompetencijos nesilaikė nustatytų procedūrų, 2017-01-18 teismo posėdyje pripažino ir Administracijos atstovas (žr. 2017-01-18 teismo posėdžio garso įrašo 28 min. – 29 min. 10 s.).
12. Pažymėtina, kad priimdama ginčijamą Sprendimą, kuriuo apskaičiuota A. V. padaryta žala, Komisija į šio teismo sprendimo 10 punkte nustatytas aplinkybes neatsižvelgė ir jų neįvertino, dėl jų Sprendime nepasisakė, taip pat nenurodė šio sprendimo priėmimo teisinio pagrindo, o tik apsiribojo žalos apskaičiavimu. Tuo tarpu LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad Komisijos sprendimo dėl žalos atlyginimo turiniui taikytini VAĮ įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių, o nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. LVAT laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, nes tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą (žr. LVAT 2009-04-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010-07-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012-07-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012, 2012-08-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2251/2012, 2012-10-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2456/2012 ir kt.). Sprendime dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo turi būti nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą, ir vien tokio pagrindo nenurodymas jau iš esmės lemia išvadą, kad aktas neatitinka VAĮ keliamų reikalavimų, ir tai sudaro pagrindą jį panaikinti (žr. LVAT 2015-03-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-218-602/2015).
13. Nagrinėjamu atveju teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad skundžiamas Sprendimas buvo priimtas, praleidus tiek Reglamento 6 punkte, tiek Metodikos 10 punkte nurodytus terminus, jo priėmimas Komisijoje teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pratęstas. Be to, liudytojos A. D. parodymais nustatyta, kad Sprendimo priėmimo metu Komisijos nariu buvo ūkininko A. V. tėvas – A. V., kuris pasirašė skundžiamą Sprendimą, nors pagal Reglamento 3 ir 20 punktų nuostatas, jis nuo sprendimo priėmimo turėjo nusišalinti. Šios aplinkybės taip pat kelia pagrįstų abejonių Komisijos priimto Sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.
14. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei su jomis susijusį teisinį reguliavimą, konstatuotina, jog Komisija nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurias nustatyti ją įpareigoja specialiosios teisės normos – Įstatymas, Metodika ir Reglamentas, bei priimdama Sprendimą nesilaikė administraciniam aktui keliamų reikalavimų ir procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų aplinkybių vertinimą ir teisės akto priėmimą. Atitinkamai, nustačius, jog 2015-09-18 Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo aktas Nr. 36, kurio pagrindu buvo priimtas Komisijos Sprendimas, buvo surašytas grubiai pažeidžiant teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad Komisijos Sprendimas neatitinka VAĮ keliamų reikalavimų, todėl yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėja ir atsakovė procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau jų teismas nenagrinės, nes jie neturi esminės įtakos galutinei teismo išvadai. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997-12-19 sprendimą Helle prieš Suomiją; LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
15. Pareiškėja teismo prašo iš atsakovės priteisti 847,58 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui parengimo bei pasirengimo ir atstovavimo 2017-01-18 teismo posėdyje išlaidos. Pagrindžiant prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, byloje pateikta 2016-06-22 advokatės V. R. ir Urėdijos sudaryta atstovavimo sutartis, 2017-01-03 advokato padėjėjos L. Bulovienės ir Urėdijos sudaryta atstovavimo sutartis, 2016-07-29 PVM sąskaita faktūra serija APB Nr. 7431 969,16 Eur sumai, 2017-01-13 PVM sąskaita faktūra serija APB Nr. 8451 726 Eur sumai, klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras bei šiose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų sumų apmokėjimą pagrindžiantys dokumentai. Ginčo dėl šių pareiškėjos prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų patyrimo (realaus apmokėjimo) nėra, taigi teismas šiuo atveju vertina tik šių išlaidų pagrįstumą bei dydį.
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 5 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 98 straipsnį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis), o šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme (3 dalis). Priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas paslaugas maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), kurių 2 punkte įtvirtinta, jog, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio (5 punktas). Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis. Rekomendacijose taip pat nustatyta, kad rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio už ieškinį koeficientas yra 2,5 (8.2 punktas), už vieną atstovavimo teisme valandą – 0,1 (8.19 punktas). Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (9 punktas). Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (10 punktas).
17. Nagrinėjamu atveju skundą teismui 2016-07-11 surašė ir pateikė advokatė V. R.. Sprendžiant dėl skundo surašymo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo aktualus 2016 metų 1 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris, remiantis viešai skelbiamais Lietuvos statistikos departamento Oficialiosios statistikos portalo duomenimis buvo 748 Eur, todėl pagal teisės aktų nuostatas pareiškėjai už skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui surašymą priteistina maksimali suma lygi 1 870 Eur (748 Eur*2,5).
18. Iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių administracinės bylos Nr. eI-761-968/2017 duomenų matyti, kad administracinė byla buvo nagrinėjama 2017-01-18 posėdyje, kurio trukmė – 1 val. 36 min., ir 2017-03-07 posėdyje, kurio trukmė – 23 min. (iš viso 1 val. 59 min.). Pareiškėją šiuose teismo posėdžiuose atstovavo advokato padėjėja L. Bulovienė. Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodyta, jog pasirengimas bylai ir pareiškėjos atstovavimas joje truko 3 val. (toks pats laiko tarpas nurodytas ir 2017-01-13 PVM sąskaitą faktūrą serija APB Nr. 8451 detalizuojančioje klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitoje). Įvertinęs pareiškėjos skundo teismui turinį, ginčo pobūdį bei byloje pateiktos medžiagos kiekį, teismas pripažįsta, kad advokato padėjėja objektyviai galėjo skirti tiek laiko pasirengti bylai ir atstovauti pareiškėją teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento Oficialiosios statistikos portalo skelbiamais duomenimis, kad 2016 metų 3 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 793,30 Eur, pareiškėjai už jos atstovavimą teisme priteistina maksimali suma lygi 190,39 Eur (793,30 Eur*0,1*3*0,80).
19. Pareiškėja teismo taip pat prašo priteisti 0,58 Eur kompensaciją už Nekilnojamojo turto registro išrašą (žr. 2016-07-29 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija APB Nr. 7431 ir ją detalizuojančią klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą). Šios išlaidos laikytinos atlygintinomis bylinėjimosi išlaidomis ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, todėl pareiškėjai priteistinos.
20. Nustatytas faktines aplinkybes įvertinęs ABTĮ, CPK ir Rekomendacijose įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste, teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Pareiškėjai priteistina maksimali bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 2 060,97 Eur (1 870 Eur + 190,39 Eur + 0,58 Eur). Kaip matyti, pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (847,58 Eur) yra ženkliai, t. y. beveik 2,5 karto, mažesnė už Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl pareiškėjai priteistina jos prašoma 847,58 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Teismo nuomone, tokia bylinėjimosi išlaidų suma atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132 ir 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos valstybės įmonės Ukmergės miškų urėdijos skundą tenkinti.
Panaikinti Nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, 2016-05-24 sprendimą „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo“ Nr. 3.
Priteisti valstybės įmonei Ukmergės miškų urėdijai (į. k. 182742796) iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 188752174) 847,58 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir penkiasdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.