Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-06-04 · Byla Nr. TS-66-946/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-04
Bylos Nr.
TS-66-946/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39690-2016-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Nuteistasis
G. B.
Kategorijos
Byla Nr. TS-66-946/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39690-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. birželio 4 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje 2019 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 93-126 netaikyti nuteistajam G. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Nuteistasis G. B. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 93-126 atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde nurodo, kad su Komisijos nutarimu nesutinka. Pažymi, kad Komisija, vertindama jo elgesį, tiek teigiamas, tiek neigiamas savybes vertina vienodai. Jis ne tik elgiasi nepriekaištingai, bet ir deda visas pastangas keistis, jo rizikos balai mažėjo, byloje nėra duomenų apie priteistą civilinį ieškinį.

Atsiliepimas

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Jūratė Šilingaitė-Pečkienė atsiliepime į nuteistojo skundą siūlo G. B. skundą atmesti. Nurodo, kad Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, kad G. B. lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos trečiajame antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 6 d. priimtu nutarimu Nr. 93-126 nutarta netaikyti nuteistajam G. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 38 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos skirtas rekomendacijas, jo elgesio rizika sumažėjo nuo 40 iki 38 balų. Nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, baustas drausmine nuobauda, kas rodo, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nesielgė nepriekaištingai, t. y. nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai, o tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Nuteistasis pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas ir buvo grąžintas į pataisos namus už pažeidimus ir naują nusikaltimą. Nuteistasis 2018 m. birželio 14 d. buvo perkeltas į būrų, kuriame bausmę atlieka nuteistieji, kuriems yra suteikta teisė į be sargybą, tačiau už vidaus tvarkos pažeidimą 2018 m. liepos 31 d. ši teisė buvo atimta. Nuteistasis turi teismo priteistą civilinį ieškinį, kurio nėra dar pilnai padengęs, teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis kaltu neprisipažino. Taip pat egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui: mąstymas ir elgesys (pasirenkamos ne visuomet tinkamos elgesio strategijos, neapgalvojant visų savo elgesio pasekmių), todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

G. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 286 straipsnį 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 4 m. laisvės atėmimo.

Teistas: Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį 11 m. laisvės atėmimo.

Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 m. 8 mėn. 20 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. gegužės 2 d.).

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2019 m. gegužės 6 d. nutarimu netaikyti nuteistajam G. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2019 m. gegužės 2 d. protokolu, kuriame buvo svarstytas nuteistojo G. B. prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, Išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2019 m. gegužės 6 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam G. B. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad G. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 38 balai, t. y. žema, tačiau, įvertinus tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro ir dinaminiai svertiniai balai, kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Taip pat pažymėtina ir tai, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Nagrinėjamu atveju, G. B. bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, taip pat už labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu padarė naują nusikalstamą veiką, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą G. B., tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama.

Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai – už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą jam buvo paskirta drausminė nuobauda, ir nors paskirta nuobauda nebegalioja (panaikinta prieš terminą), tačiau ši aplinkybė neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo, kuris taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra itin aktualus. Teismas sutinka su Komisijos nutarime nurodytais motyvais, kad nuteistajam nevykdant vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų - bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai, yra pagrindo manyti, kad ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo pareigų ir kas sudaro pagrindą pagrįstai abejoti, jog šiuo metu nuteistasis paleistas lygtinai sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 38 balai pagal „OASys“, tačiau iš 38 balų net 28 balai yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo mažinti, taip pat išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis „OASys“ vertinimo metodika bei Komisijos nutarime įvertinti nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai, darantys įtaką nuteistojo elgesiui - mąstymas ir elgesys (pasirenkamos ne visuomet tinkamos elgesio strategijos, neapgalvojant visų savo elgesio pasekmių) ir kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Pažymėtina, kad Komisijos 2019 m. gegužės 6 d. nutarime Nr. 93-126 netaikyti nuteistajam G. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, kurios nesudaro pagrindo konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals ir sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam G. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas, todėl nuteistojo skundas dėl Komisijos 2019 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 93-126 netaikyti G. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo G. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje 2019 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 93-126 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis