Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-09-29 · Administracinė byla Nr. I-3825-426/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-09-29
Bylos Nr.
I-3825-426/2014
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Margarita Stambrauskaitė, Gintaras Dzedulionis, Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
S. J.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3825-426/2014Proceso Nr. 3-61-3-06663-2013-0 Procesinio sprendimo kategorija 11.4.1, 74
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei N. Ž., atsakovės ir trečiojo suinteresuotojo asmens atstovui M. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas S. J. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir Tarnyba) prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo (toliau – ir Vilniaus skyrius) 2013-10-03 įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-2987 „Dėl atsisakymo priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises piliečiui S. J.“; 2) įpareigoti Vilniaus skyrių priimti sprendimą atkurti pareiškėjui nuosavybės teises pagal Vilniaus skyriaus vedėjo 2013-02-05 įsakymo Nr. 48VJ-(14.48.2.)-267 „Dėl piliečių pasirinktų naujų žemės sklypų individualiai statybai tvirtinimo“ 2 priedą (b. l. 1-8).

Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) 2006-10-19 išvada Nr. 01-2.12-233 (toliau – ir Išvada) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ buvo nustatyta, kad buvęs savininkas M. J. valdė nuosavybės teisėmis Vilniaus apskrities Vilniaus mieste, buv. Leščyniaki km., 1,3000 ha žemės, į kurios dalį nuosavybės teises turi teisę atkurti pareiškėjas S. J.. Šia išvada taip pat nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,2166 ha žemės, iš kurios 0,2166 ha ploto (t. y. visas atkurtinos žemės plotas) yra priskirtinas valstybės išperkamai žemei.

Paaiškino, kad įgaliota atstovė A. D. pagal paruoštą išvadą Nr. 01-2.12-233 Vilniaus skyriui 2012-09-25 pateikė prašymą už valstybės išperkamą žemę suteikti žemės sklypą individualiai statybai. Tarnybos 2013-01-28 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-212 buvo patvirtinti piliečių, kuriems bus pasiūlyti neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje Buivydiškių kadastro vietovėje, o į šį sąrašą buvo įtrauktas ir S. J..

Vilniaus skyriaus vedėjo 2013-02-05 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-267 pareiškėjui buvo paskirtas žemės sklypas Nr. 14 individualiai statybai.

Žemesnės instancijos teismas

Tarnybos direktoriaus 2013-04-25 įsakymu Nr. 1P-(1.3)-124 sudarytos grupės 2013-07-18 išvada Nr. 1LS-(7.5)-86 Vilniaus rajono skyriaus vedėjui buvo pavesta priimti sprendimus neatkurti nuosavybės teisių piliečiams (tame tarpe ir pareiškėjui), nurodytiems Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-02-05 įsakyme Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-267 „Dėl piliečių pasirinktų naujų žemės sklypų individualiai statybai tvirtinimo“, kurie pasirinko jiems siūlomus naujus žemės sklypus ar jų dalis individualiai statybai Buivydiškių, Avižienių, D. R., Mickūnų, Nemėžio ir Riešės kadastro vietovėse.

Tarnybos direktoriaus pavaduotojo 2013-08-28 pavedimą, Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-10-03 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-2987 „Dėl atsisakymo priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises piliečiui S. J.“ (toliau – ir Įsakymas) buvo nuspręsta nepriimti sprendimo atkurti pareiškėjui nuosavybės teises suteikiant neatlygintinai pasirinktą lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai.

Pažymi, kad atsakovas skundžiamą sprendimą grindė Tarnybos direktoriaus pavaduotojo 2013-08-28 pavedimu, o ne ginčui taikytinos teisės normos nustatytu reglamentavimu. Nors skundžiamame įsakyme nurodoma, kad jis yra priimamas vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 4 str. 4 d., 12 str. 1 d. 2 p., 21 str. 4 d., 5 d., Žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d., tačiau nė viena iš nurodytų nuostatų nereguliuoja ginčo teisinių santykių. Pasak pareiškėjo, nors skundžiamame Įsakyme nurodytos teisės normos reguliuoja nuosavybės teisių atkūrimo procesą, tačiau nė viena iš jų nėra taikytina nagrinėtinu atveju, nes ginčo santykius tiesiogiai reguliuoja Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 4 p. bei Tvarkos 82 p. Atsakovo skundžiamas sprendimas šiuo aspektu yra ydingas, neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, prieštaraujantis Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 4 p., Tvarkos 82 p.

Pasak pareiškėjo, ginčijamu Įsakymu iš esmės pripažįstamas šio skyriaus vedėjo 2013-02-05 įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)267, kuriuo pareiškėjui buvo patvirtintas žemės sklypas Nr. 14 individualiai statybai, bei Išvados, priimtos pareiškėjos atžvilgiu, neteisėtumas, t. y. skundžiamu sprendimu naikinami anksčiau priimti administraciniai aktai, sukūrę atitinkamas teises pareiškėjui. Pareiškėjas pastebi, kad, esant galiojančiam ir nepanaikintam Vilniaus skyriaus vedėjo 2013-02-05 įsakymui bei galiojančiai Išvadai, jis pagrįstai tikėjosi, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra teisėtas ir žemės sklypai individualiai statybai paskirti teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovą Vilniaus skyrių atstovaujanti Tarnyba teismui pateiktame atsiliepime nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 63-70). Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad, vykdant nuosavybės teisių atkūrimą, turėjo būti išsiaiškinta, ar Buivydiškių kadastro vietovėje yra žemės sklypų, kurie nėra suteikti individualių gyvenamųjų namų statybai, ir, nustačius šiuos žemės sklypus, pastarosios kadastro vietovės projekto autorius turėjo tikslinti valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planus bei valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių plotų sąrašus.

Patikslinus planą ir sąrašą, žemės sklypai, kurie nesuteikti gyvenamųjų namų statybai, turėjo būti grąžinami nedelsiant natūra į vienkiemius išskirstytuose kaimuose, o rėžiniuose kaimuose – pagal sudarytus Žemėtvarkos projektus, o jeigu nėra pretendentų, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises natūra, šiose teritorijose žemės sklypai turėjo būti projektuojami pretendentams Žemėtvarkos projektuose laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos eilės.

Nurodo, kad nustačius, jog Vilniaus rajono, Buivydiškių kadastro vietovės, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių, kaime yra nauji žemės sklypai, kurie suprojektuoti individualiai statybai kaimo gyvenvietės patvirtintu generaliniu planu, tačiau nėra suteikti piliečiams ir nėra įsigyti nuosavybėn, šie žemės sklypai negalėjo būti priskirti valstybės išperkamai žemei, o taip pat ir siūlomi piliečiams, pageidaujantiems gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiesiems naujus žemės sklypus individualiai statybai. Patvirtinus patikslintus Vilniaus rajono, Buivydiškių kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planus ir valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių plotų sąrašą, apie galimybę atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra turėjo būti informuoti pretendentai ir jiems pareiškus pageidavimą turėta žemė turi būti grąžinta natūra.

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. J. tik 2012-09-25 Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą už valstybės išperkamą žemę suteikti žemės sklypą individualiai statybai. Pažymi, kad pareiškėjas iki 2003-04-01 neišreiškė valios atkurti nuosavybės teises perduodant lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai, t. y. nepasirinko Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 4 p. nurodyto atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo.

Pabrėžė, kad pareiškėjas po 2003-04-01 negalėjo pakeisti valios dėl būdo, kuriuo pageidauja atkurti nuosavybės teises ir pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą – gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai. Todėl jam negali būti atkurtos nuosavybės teisės suteikiant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai pagal Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-02-05 įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-267 „Dėl piliečių pasirinktų naujų žemės sklypų individualiai statybai tvirtinimo“ 2 priedą. Pasak atsakovo, Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013-10-03 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2987 „Dėl atsisakymo priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises piliečiui S. J.“ pagrįstai atsisakė priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises suteikiant naują žemės sklypą individualiai statybai.

Atsiliepimas

Atsakovo manymu, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad ginčijamu įsakymu pripažįstamas Vilniaus skyriaus vedėjo 2013-02-05 įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-267, kuriuo pareiškėjui buvo patvirtintas žemės sklypas Nr. 14 Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje individualiai statybai bei Išvados, priimtos pareiškėjo atžvilgiu, neteisėtumas. Pabrėžė, kad ginčijamu Vilniaus skyriaus vedėjo 2013-10-03 įsakymu nėra naikinami jokie anksčiau priimti administraciniai aktai, o tik sustabdomas nuosavybės teisių atkūrimo procesas S. J. atžvilgiu, suteikiant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą individualiai statybai (duomenys neskelbtini) Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone. Pažymi, kad Tarnyba neginčija pareiškėjo atžvilgiu priimtos 2006-10-19 Išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 01-2.12-233 teisėtumo ir jos nepanaikino, taip pat pabrėžė, kad neginčija S. J. teisės atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko M. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, o ginčijamu įsakymu tik sustabdytas nuosavybės teisių atkūrimo procesas Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 dalies 4 p. nurodytu būdu Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone. Pabrėžė, jog Tarnyba, nustačiusi, kad yra pažeidžiamos nuosavybės teisių atkūrimo procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, skundžiamu Įsakymu šį procesą sustabdė pagrįstai ir teisėtai.

Tai pat pažymėjo, kad Tarnybos direktorius įgaliojo teritorinių skyrių tarnautojus (teisininkus) atstovauti jos interesus teismuose nagrinėjant bylas, susijusias su šios įstaigos kompetencija, bei suteikė jiems Administracinių bylų teisenos įstatymo 50, 51, 52 ir 53 str. nustatytas teises ir pareigas. Todėl teismo prašo Vilniaus skyriaus nelaikyti atskiru šio teisminio proceso dalyviu, kadangi jis negali būti proceso dalyviu byloje, o atsakove laikyti Tarnybą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad S. J. 2003-03-17 kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko M. J. turėtą žemę Leščiniaki kaime, nurodydamas, kad pageidauja žemę (laisvą ir neužstatytą) susigrąžinti jos buvimo vietoje; likusi žemė gali būti grąžinta Vilniaus rajone mišku arba žeme (b. l. 132). 2006-02-07 pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu, kuriame nurodė, kad nuosavybės teises pageidauja atkurti perduodant nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą Vilniaus rajone (b. l. 136).

VAVA 2006-10-19 išvadoje Nr. 01-2.12-233 nurodoma, kad S. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į M. J. valdytos 0,2166 ha ploto žemės dalį, iš kurios 0,2166 ha ploto žemė (t. y. visas atkurtinos žemės plotas) yra priskirtinas valstybės išperkamai žemei (b. l. 14). Vilniaus skyrius, atsižvelgus į Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-06-29 sprendimu nustatytą juridinį faktą, 2013-02-05 surašė išvadą Nr. 49IP-10, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas turi teisęs atkurti nuosavybės teises į 0,7280 ha M. J. valdytos žemės dalį (b. l. 123,127-130). Minėtoje išvadoje taip pat pažymėta, kad visa 0,7280 ha ploto žemė priskirtina valstybės išperkamai žemei.

S. J. 2012-09-25 pateikė Tarnybos Vilniaus skyriui prašymą už valstybės išperkamą žemę suteikti žemės sklypą individualiai statybai Zujūnų seniūnijos kaime, Buivydiškių kadastro vietovėje, Vilniaus rajone (b. l. 15).

Tarnybos skyriaus 2013-02-05 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-267 buvo patvirtintas piliečių pasirinktų naujų žemės sklypų individualiai statybai sąrašas, kurio antrame priede nurodoma, jog S. J. pasirinko žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį Buivydiškių kadastro vietovėje, Vilniaus rajone (b. l. 17–18).

Tarnybos direktoriaus 2013-04-25 sudaryta darbo grupė, išnagrinėjusi Vilniaus skyriuje vykdomas nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, 2013-07-18 surašė išvadą Nr. 1LS-(7.5)-86, kurioje, be kita ko, pažymėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūros buvo vykdomos pažeidžiant teisės aktų nuostatas, todėl pasiūlė Tarnybos direktoriui pavesti Vilniaus skyriaus vedėjui priimti sprendimus neatkurti nuosavybės teisių piliečiams, nurodytiems Vilniaus skyriaus 2013-02-05 įsakyme (b. l. 22–56).

Tarnybos skyriaus vedėjo pavaduotoja, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 4 str. 4 d., 12 str. 1 d. 2 p., 21 str. 4, 5 d., Žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d., taip pat vykdydama Tarnybos direktoriaus pavaduotojo 2013-08-28 pavedimą, 2013-10-03 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2987 nusprendė nepriimti sprendimo atkurti nuosavybės teises S. J., nurodytam Tarnybos skyriaus vedėjo 2013-02-05 įsakymo 2 priede, suteikiant pasirinktą žemės sklypą individualiai statybai (b. l. 21).

Byloje spręstinas ginčas dėl S. J. skundo reikalavimų panaikinti Vilniaus rajono skyriaus 2013-10-03 įsakymą bei įpareigoti šį skyrių atkurti pareiškėjui nuosavybės teises suteikiant jam 2013-02-05 įsakymu paskirtą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį Buivydiškių kadastro vietovėje, Vilniaus rajone, pagrįstumo ir teisėtumo.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo Vilniaus skyriaus 2013-10-03 įsakymo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Iš šalių teismui išdėstytos pozicijos matyti, kad nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog S. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į M. J. valdytos žemės dalį, tačiau kilęs ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Tarnybos darbo grupės Išvadoje, kuri yra skundžiamo Tarnybos 2013-10-03 įsakymo sudėtinė dalis, konstatuota, kad, vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, buvo pažeistos Atkūrimo įstatymo bei kitų poįstatyminių teisės aktų nuostatos, neatsižvelgta į Konstitucinio teismo 1994-05-27 nutarime pateiktus išaiškinimus, todėl S. J. nuosavybės teisės jo pageidaujamu būdu, t. y. pareiškėjui perduodant neatlygintinai jo pasirinktą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį Buivydiškių kadastro vietovėje, Vilniaus rajone, negali būti atkuriamos.

Atkūrimo įstatymo 21 str. 3 d. redakcijos, galiojusios iki 2012-01-31, buvo nustatyta, kad pilietis pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali iki 2003-04-01. Jeigu pilietis iki 2003-04-01 nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 str. nurodytos institucijos. Nuo 2012-02-01 įsigaliojusioje Atkūrimo įstatymo 21 str. 3 d. redakcijoje nustatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Iš aptartų teisės normų analizės darytina išvada, kad piliečiai nevaržomai nuosavybės teisių atkūrimo būdą galėjo keisti iki 2003-04-01. Atkūrimo įstatymo 21 str. 2 ir 4 d. numatytos išlygos, kada piliečiai valią dėl atlyginimo būdo, galėjo pareikšti ir po 2003-04-01. Tačiau minėtos išlygos ginčo atveju netaikytinos, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. nurodytais būdais. Iš minėto straipsnio nuostatų analizės darytina išvada, kad 1 p. ir 4 p. nustatyta, du savarankiški nuosavybės teisių atkūrimo būdai – perduodant lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą (1 p.); perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos) ar kituose, negu buvo turėtas žemės sklypas, miestuose bei kaimo vietovėse, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus; (4 p.).

Kaip minėta, S. J. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 2003-03-17 pateiktame prašyme (b. l. 132) išreiškė valią, jog pageidauja žemę (laisvą ir neužstatytą) susigrąžinti jos buvimo vietoje; likusi žemė gali būti grąžinta Vilniaus rajone mišku arba žeme (Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p., 16 str. 9 d. 1 p.) ir šios savo valios iki Atkūrimo įstatymo 21 str. 3 d. (galiojusios iki 2012-01-31) nustatyto termino nepakeitė.

Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiškėjas Vilniaus skyriui 2012-09-25 pateikdamas prašymą už valstybės išperkamą žemę suteikti žemės sklypą individualiai statybai siekė, jog nuosavybės teisės būtų atkurtos Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 4 p. nurodytu būdu, t. y. pakeitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, toks valios dėl nuosavybės atkūrimo būdo pakeitimas, išreikštas praleidus Atkūrimo įstatymo 21 str. 3 d. (galiojusios iki 2012-01-31) nustatytą terminą, todėl negali pareiškėjui sukurti jokių teisinių pasekmių.

Taip pat pažymėtina, kad Žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. nustatytas asmenų, siekiančių įsigyti žemės sklypus, suformuotus vykdant žemės reformą kaimo gyvenamojoje vietovėje, eiliškumas, nurodant, jog pirmiausiai yra grąžintini žemės sklypai savininkams, siekiantiems atkurti nuosavybės teises.

Konstitucinis teismas 1994-05-27 nutarime, aiškindamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ papildymo ir pakeitimo“ nuostatas, pažymėjo, kad dėl ekonominės reformos apskritai ir dėl žemės ūkio reformos konkrečiai keičiasi ir kaimo gyvenviečių plėtojimo perspektyvos. Jos kinta atstatant privatinės nuosavybės teises į žemę. Dėl to išankstinio žemės išpirkimo pagal kaimo gyvenviečių statybos projektus būsimai gyvenamajai statybai, gyventojų bendram naudojimui ar kitoms visuomenės reikmėms negalima grįsti visuomenės poreikiu. Pabrėžė, jog išpirkus žemę kaimo gyvenvietėse pagal jų statybos projektus, atsiranda galimybė vėliau ją privatizuoti, t. y. ją galės įsigyti kiti asmenys. Tai reikštų buvusių savininkų teisės susigrąžinti žemę pažeidimą. Remdamasis šiais argumentais, Konstitucinis teismas nutarė, kad minėto įstatymo nuostatos, nustatančios, kad išperkama „žemė kaimo gyvenvietėse, numatyta panaudoti gyvenamajai statybai, gyventojų bendram naudojimui ar kitoms visuomenės reikmėms pagal šių gyvenviečių statybos projektus“, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Konstitucinis teismas 1994-05-27 nutarime pateikti išaiškinimai reikšmingi ir nagrinėjamo ginčo atveju.

Byloje nėra ginčo dėl tų Išvadoje nurodytų aplinkybių, jog Buivydiškių kadastrinėje vietovėje nėra atkurtos nuosavybės teisės visiems žemės savininkams, siekiantiems atkurti nuosavybės teises šioje vietovėje (Žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. 1 p.), o taip pat yra suformuoti sklypai, kurie nėra perleisti trečiųjų asmenų nuosavybėn. Todėl nuosavybėn neperleisti žemės sklypai nelaikytini Atkūrimo įstatyme 12 str. 1 d. 2 p. nurodyta ir valstybės išperkama žeme.

Pagal Atkūrimo įstatymo 21 str. 4 d., nuosavybės teisių atkūrimo procedūras vykdančios institucijos privalo per mėnesį nuo sprendimo, kurio pagrindu išlikęs nekilnojamasis turtas nepriskirtinas valstybės išperkamam turtui, Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuoti pilietį, kurio prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėja ir kurio išlikęs nekilnojamasis turtas buvo priskirtas valstybės išperkamam, apie galimybę tokį išlikusį nekilnojamąjį turtą grąžinti natūra ir pasiūlyti jam pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į šį turtą atkūrimo.

Atsižvelgus į tai pripažintina, jog vykdant žemės reformą, Buivydiškių kadastrinėje vietovėje pirmiausiai turi būti atkurtos nuosavybės teisės Žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. 1 p. nurodytiems asmenims, t. y. buvusiems žemės savininkams. Todėl Vilniaus skyrius pagrįstai įpareigotas informuoti buvusios žemės savininkus apie galimybę atkurti nuosavybės teises natūra turėtos žemės vietoje.

Vertinant pareiškėjo skunde teismui nurodytus motyvus, taip pat pažymėtina, kad skundžiamu Vilniaus rajono skyriaus 2013-10-03 įsakymu nėra paneigiama VAVA 2006-10-19 išvada. Be to, Vilniaus rajono skyrius 2013-02-05 surašė naują išvadą, dėl kurios pagrįstumo bei teisėtumo nėra ginčo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus rajono skyriaus 2013-02-05 įsakymas nuosavybės atkūrimo procese laikytinas tarpiniu procedūriniu sprendimu, kuriuo nėra užbaigiama nuosavybės atkūrimo procedūra. Todėl Tarnybos direktoriaus 2013-04-25 sudarytai darbo grupei konstatavus, kad Vilniaus rajono skyriaus 2013-02-05 įsakymas (jo dalis) prieštarauja nuosavybės atkūrimo procedūras bei tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms, Tarnybos skyriaus 2013-10-03 įsakymu pagrįstai konstatuota, jog nuosavybės teisės pareiškėjo nurodytu būdu negali būti atkuriamos.

Kaip minėta, Tarnybos direktoriaus 2013-04-25 sudarytos darbo grupės 2013-07-18 išvada laikytina skundžiamo Tarnybos skyrius 2013-10-03 įsakymo sudėtine dalimi. Minėta išvada, be kita ko, yra grindžiama ir Atkūrimo įstatymo 4 str. 4 d., 12 str. 1 d. 2 p., 21 str. 4, 5 d., Žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. įtvirtintų nuostatų analize. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Tarnybos skyriaus 2013-10-03 sprendimo teisiniu pagrindu minėtų teisės aktų nuostatos nurodomos iš esmės pagrįstai bei teisėtai.

Atsižvelgus į tai, skundo motyvai, jog ginčijamas 2013-10-03 įsakymas yra grindžiamas teisės aktų nuostatomis, kurios ginčo atveju nėra taikytinos, atmestini kaip nepagrįsti.

Išnagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus rajono skyrius 2013-10-03 įsakyme faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, minėtas sprendimas pagal Viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas.

Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti Tarnybos skyrių atkurti pareiškėjui nuosavybės teises jo nurodytu būdu, t. y. įpareigoti Vilniaus skyrių priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises vadovaujantis Vilniaus skyriaus vedėjo 2013-02-05 įsakymo 2 priedu, yra išvestinis reikalavimo panaikinti Tarnybos skyriaus 2013-10-03 įsakymą atžvilgiu. Teismui konstatavus, kad minėtas įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

Pareiškėjo S. J. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Gintaras DzedulionisRūta MiliuvienėMargarita Stambrauskaitė