Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2018-10-17 · Administracinė byla Nr. A-1567-520/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-17
Bylos Nr.
A-1567-520/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03406-2016-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Dalia Višinskienė (pran.)
Pareiškėjas
R. M.
Atsakovas
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-1567-520/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03406-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 37.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš esmės išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2016 m. kovo 2 d. nutarimo Nr. 68-300, 2016 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 68-313 ir 2016 m. kovo 7 d. nutarimo Nr. 68-323 panaikinimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK direktorius minėtais nutarimais skyrė jam nuobaudas, Kalėjimų departamentas nepagrįstai ginčijamu sprendimu nenagrinėjo jo skundo dėl šių Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimų. Pareiškėjas paaiškino, kad ant nutarimų pasirašė, tačiau su jų turiniu nebuvo supažindintas, jam nebuvo išaiškinta jų apskundimo tvarka, nepateiktos kopijos. Pareiškėjo teigimu, tik vėliau (2016 m. kovo mėnesį) jo atstovas išaiškino, kad jis turėjo teisę per įstatymų nustatytą vieno mėnesio terminą skųsti skirtas nuobaudas Kalėjimų departamento direktoriui. Esant šioms aplinkybėms buvo pagrindas atnaujinti skundo dėl nuobaudų paskyrimo padavimo terminą, nes jis praleistas dėl objektyvių priežasčių. Pareiškėjas skunde taip pat išdėstė nesutikimo su jam paskirtomis nuobaudomis argumentus, teigė, kad jam skiriant nuobaudas buvo pažeistos ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad Kalėjimų departamente buvo gautas pareiškėjo 2016 m. liepos 13 d. skundas dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. kovo 2, 3 ir 7 d. nutarimais skirtų nuobaudų. Skunde pareiškėjas prašė atnaujinti šių nuobaudų apskundimo terminus, kadangi nebuvo supažindintas su priimtais nutarimais ir jam nebuvo išaiškinta šių nutarimų apskundimo tvarka ir terminai. Kalėjimų departamentas, gavęs pareiškėjo skundą, nustatė, kad pareiškėjas skundą pateikė praleidęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytą terminą. Skundžiamuose Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. kovo 2 d. nutarime Nr. 68-300, 2016 m. kovo 3 d. nutarime Nr. 68-313 ir 2016 m. kovo 7 d. nutarime Nr. 68-323 buvo nurodyta nuobaudų apskundimo tvarka ir terminai, pareiškėjas su jais buvo supažindintas pasirašytinai, nutarimų kopijos jam buvo įteiktos, tai pareiškėjas patvirtino savo parašu.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjo R. M. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad Kalėjimų departamente 2016 m. liepos 19 d. gautas pareiškėjo 2016 m. liepos 13 d. skundas dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. kovo 2, 3 ir 7 d. nutarimais skirtų nuobaudų, kuriame pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti šių nuobaudų apskundimo terminus. Kalėjimų departamentas 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. 2S-4319 (toliau – ir Sprendimas) nusprendė pareiškėjo skundo dėl nuobaudų pagrįstumo iš esmės nenagrinėti, nes praleistas terminas skundui dėl nuobaudų pateikti.

7. Teismas nurodė, kad Bausmių vykdymo kodekso (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. kovo 1 d. iki balandžio 1 d.) 143 straipsnio 8 dalis nustatė, kad nuteistasis turi teisę per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo. Aukštesnis pagal pareigas pareigūnas nuobaudą sušvelnina arba ją panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam.

8. Teismas nurodė, kad nutarimai pareiškėjui skirti nuobaudas buvo priimti 2016 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 68-300, 2016 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 68-313 ir 2016 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. 68-323, o tai reiškia, kad pareiškėjas turėjo per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti šiuos nutarimus Kalėjimų departamento direktoriui, todėl skundai Kalėjimų departamento direktoriui turėjo būti pateikti 2016 m. kovo 7–12 d., o pareiškėjas su skundu kreipėsi tik 2016 m. liepos 13 d., t. y. daugiau nei 4 mėnesius praleidęs nustatytą terminą.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo supažindintas su visais dėl nuobaudų skyrimo priimtais nutarimais ir jam įteiktos kopijos, taip pat supažindintas su nuteistojo teisėmis, pareigomis ir draudimais, su įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis.

10. Teismas nurodė, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 38 priede (redakcija, galiojusi iki 2016 m. balandžio 1 d.) nustatyta pataisos įstaigos direktoriaus nutarimo „Dėl nuteistojo nubaudimo“ forma, kurioje nurodyta, kad nuobauda per penkias dienas nuo jos paskyrimo gali būti skundžiama Bausmių vykdymo kodekso 143 ir 183 straipsniuose nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad skundžiami Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimai atitinka nustatytą nutarimo formą, juose nurodyta, kad nutarimas dėl nuobaudos per penkias dienas nuo jos paskyrimo gali būti skundžiamas.

11. Teismas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. kovo 2 d. nutarime Nr. 68-300 „Dėl nuteistojo nubaudimo”, 2016 m. kovo 3 d. nutarime Nr. 68-313 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir 2016 m. kovo 7 d. nutarime Nr. 68-323 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ nurodyta, kad nuobauda per penkias dienas nuo jos paskyrimo gali būti skundžiama Bausmių vykdymo kodekso 143 ir 183 straipsniuose nustatyta tvarka. Jeigu pareiškėjui nebuvo aišku, kam pateikti skundą, jis galėjo pareikalauti šios informacijos iš administracijos, tačiau jis to nepadarė, buvo pasyvus.

12. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus, savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai. Teismas nenustatė objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo ir sprendė, kad terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio.

13. Teismas konstatavo, kad Kalėjimų departamentas, kaip institucija, išnagrinėjusi ginčą ikiteismine tvarka, pagrįstai atsisakė nagrinėti skundžiamas nuobaudas, nes buvo praleistas jų apskundimo terminas, kuris negali būti atnaujintas, kadangi pareiškėjo nurodytos priežastys nepripažintos svarbiomis. Teismas konstatavo, kad Kalėjimų departamentas, nustatęs, jog pareiškėjas kreipėsi praleidęs įstatyme nustatytą terminą apskųsti nuobaudas, su kuriomis jis pasirašytinai įstatymuose nustatyta tvarka supažindintas, teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo skundo nenagrinėjo iš esmės.

III.

14. Pareiškėjas R. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą skundui paduoti, o bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neteisingai sprendė, jog jam buvo išaiškinta nutarimų apskundimo tvarka pagal Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 8 dalį, nes jis tik buvo supažindintas su jais – priverstas pasirašyti, kad antruosius egzempliorius gavo, nors jie iš tikrųjų nebuvo įteikti, jam nebuvo išaiškinta nuobaudų apskundimo tvarka. Pareiškėjas teigia, kad kodekso straipsnių įvardijimas jam nieko nesako, nes jis neturi kodekso ir negali juo naudotis. Pareiškėjas tvirtina, kad tik tuomet, kai nutarimų kopijas gavo jo atstovas, jis sužinojo apskundimo tvarką. Pareiškėjo teigimu, jei jis būtų nutarimų kopijas turėjęs, jo atstovui nebūtų reikėję pataisos įstaigos prašyti jas pateikti.

16. Pareiškėjas mano, kad terminą skundui paduoti jis praleido nežymiai, skundą padavė per protingą laiką, savo teises gynė aktyviai kitais būdais, nes kreipėsi į pataisos įstaigą dėl lygtinio paleidimo. Tačiau taikyti lygtinį paleidimą buvo atsisakyta, nes pareiškėjas turi tris galiojančias nuobaudas. Galiausiai pareiškėjas kreipėsi į su skundu į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą, vėliau – į Kauno apygardos teismą, tačiau jo skundai buvo atmesti. Sužinojęs, kad Kalėjimų departamentas skundžiamu sprendimu atsisako nagrinėti jo skundą, jis nedelsdamas su skundu kreipėsi į administracinį teismą.

17. Pareiškėjas teigia, kad teismas sprendime priėjo viena kitai prieštaraujančių išvadų – konstatavęs, kad pareiškėjas yra nuteistasis ir dėl to jam galimybė paduoti skundą buvo suvaržyta, nepagrįstai sprendė, kad nėra nustatyta objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas praleido terminą dėl neatidumo ir aplaidumo. Pareiškėjo nuomone, jo atveju turėtų būti pripažinta, kad jis terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes netinkamas apskundimo teisės išaiškinimas teismų praktikoje laikomas svarbia priežastimi, dėl kurios terminas turėtų būti atnaujintas. Pareiškėjo nuomone, teismas turėjo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, kilusios abejonės vertinamos silpnesniosios šalies, šiuo atveju – pareiškėjo naudai, o formalūs procesiniai pažeidimai neturėtų riboti galimybės teisme apginti pažeistas teises.

18. Pareiškėjo nuomone, teismas nesivadovavo aktualia teismų praktika, įskaitant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1238/2009, 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1199-662/2015 ir kt., kuriose nurodyta, kad administracinis teismas, siekdamas padėti asmenims įgyvendinti jų procesines teises, turi būti pakankamai aktyvus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

19. Byloje kilo ginčas dėl Kalėjimų departamento 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. 2S-4319, kuriuo Kalėjimų departamentas atsisakė nagrinėti pareiškėjo R. M. skundą dėl pareiškėjui Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. kovo 2, 3 ir 7 d. nutarimais paskirtų nuobaudų, nes skundas paduotas praleidus Bausmių vykdymo kodekse nustatytą terminą skundams dėl paskirtų nuobaudų pateikti.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo atmetė, konstatavęs, kad atsakovas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl jam paskirtų nuobaudų panaikinimo, nes buvo praleistas jų apskundimo terminas, kuris negali būti atnaujintas, kadangi pareiškėjo nurodytos priežastys (pareiškėjas teigė nebuvęs supažindintas su nutarimais, jam neišaiškinta nutarimų apskundimo tvarka ir terminai) nepripažintos svarbiomis.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Bausmių vykdymo kodekse nustatytą terminą nuobaudoms apskųsti praleido dėl svarbių priežasčių, nežymiai, jis savo pažeistas teises gynė aktyviai, formalūs procesiniai pažeidimai neturėtų riboti galimybės ginti jo teises, todėl praleistas terminas turėtų būti atnaujintas.

22. Bausmių vykdymo kodekso (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.) 143 straipsnio 8 dalis nustatė, kad nuteistasis turi teisę per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo. Aukštesnis pagal pareigas pareigūnas nuobaudą sušvelnina arba ją panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalį Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Taigi pareiškėjas, skųsdamas jam Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimais paskirtas nuobaudas, privalėjo pasinaudoti aptarta Bausmių vykdymo kodekse nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

23. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad jis terminą skundui Kalėjimų departamentui dėl paskirtų nuobaudų paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jis turėjo būti atnaujintas ir jo skundas dėl nuobaudų Kalėjimų departamente turėjo būti išnagrinėtas, pažymėtina, jog sprendžiant termino skundui paduoti privalomo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka institucijai atnaujinimo klausimą, taikytinos analogiškos taisyklės, kaip ir sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą paduodant skundą į teismą.

24. Vertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis praleido terminą kreiptis į teismą su skundu, akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006 ir kt.). Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).

25. Nagrinėjant klausimą, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka instituciją, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus.

26. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis dėl savo teisių gynybos, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).

27. Pažymėtina, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

28. Akcentuotina ir tai, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pakankamai trumpą terminą paduoti skundą dėl viešojo administravimo subjekto akto, jei šis aktas pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.

29. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui nuobaudos paskirtos Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 68-300, 2016 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 68-313 ir 2016 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. 68-323 (b. l. 33–35), kurie pareiškėjui buvo įteikti pasirašytinai. Nors pareiškėjas tvirtina, kad jis su nutarimų turiniu realiai nebuvo supažindintas, buvo priverstas pasirašyti, tačiau jis nepateikia jokių šias aplinkybes detalizuojančių paaiškinimų ar jas patvirtinančių įrodymų.

30. Pažymėtina, kad pareiškėjas drausminėmis nuobaudomis buvo baustas jau ne kartą – 2015 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. 68-485, 2015 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 68-559, 2015 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 68-840 (b. l. 30–32), su kuriais taip pat buvo supažindintas pasirašytinai. Be to, pareiškėjas buvo supažindintas ir su pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (b. l. 39). Pareiškėjui nutarimais, dėl kurių jis inicijavo ginčą šioje byloje, buvo paskirtos tokios nuobaudos: pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; uždarymas į baudos izoliatorių 7 paroms; perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 6 mėnesiams. Akivaizdu, kad pareiškėjas negalėjo nesuprasti, jog atlieka Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 68-300, 2016 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 68-313 ir 2016 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. 68-323 paskirtas nuobaudas, todėl, su jomis nesutikdamas, jis galėjo ir turėjo būti aktyvus ir ginti savo galbūt pažeistas teises, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, to nepadarė.

31. Pareiškėjas į Kalėjimų departamentą su skundu kreipėsi 2016 m. liepos 13 d., t. y. jau praėjus daugiau nei 4 mėnesiams nuo paskirtų nuobaudų paskyrimo, todėl negalima teigti, kad jis terminą praleido nežymiai. Nors pareiškėjas teigė, kad jam nutarimų dėl nuobaudų apskundimo tvarka nebuvo aiški, jis neturi Bausmių vykdymo kodekso, iš kurio galėtų susipažinti su apskundimo tvarka, tačiau jis, būdamas rūpestingas, sąžiningas ir atidus, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad apskundimo tvarka jam būtų išaiškinta. Pareiškėjas teigia buvęs akyvus gindamas savo teises kitais būdais, tačiau pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai patvirtina priešingas aplinkybes – pareiškėjas dėl nuobaudų apskundimo į Kalėjimų departamentą kreipėsi tik po to, kai nustatyta tvarka buvo išnagrinėti jo skundai dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nes buvo atsisakyta jį lygtinai paleisti, kadangi jis turi tris galiojančias nuobaudas. Todėl pareiškėjo pasirinktas teisių gynimo būdas vertintinas kaip pasyvus. Pareiškėjui nenurodžius ir neįrodžius kitų, objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, sutrukdžiusių įstatymo nustatytu terminu paduoti skundą dėl nuobaudų panaikinimo, Kalėjimų departamentas neturėjo pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir nagrinėti pareiškėjo skundą.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė ir neįrodė svarbių ir nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, dėl kurių jo praleistas terminas skundui dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 68-300, 2016 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 68-313 ir 2016 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. 68-323 paskirtų nuobaudų paduoti turėtų būti atnaujintas, todėl Kalėjimų departamentas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą.

33. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusStasys GagysDalia Višinskienė