Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų J. V. ir G. V. ieškinį atsakovui M. J. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atstovas į posėdį neatvyko, jam pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad D. V. gimė (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad jo tėvais įrašyti J. V., a.k. (duomenys neskelbtini), ir M. J., a.k. (duomenys neskelbtini).

Dėl tėvystės nuginčijimo. Ieškovai prašė teismo pripažinti, kad atsakovas M. J. nėra jų sūnaus D. V. tėvas ir panaikinti gimimo liudijimo įrašo dalį, kurioje D. V. tėvu įrašytas M. J.

Kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, duomenis gimimo liudijime apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik pareiškus ieškinį teisme ir tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 str. 1 d.). Ieškovė J. V., būdama vaiko D. V. motina, ir ieškovas G. V., vaiko gimimo įraše neįrašytas kaip tėvas, bet laikantis save vaiko tėvu, turi teisę kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo (CK 3.151 str. 1 d.).

Ieškinyje ieškovė J. V. nurodė, kad jos ir atsakovo M. J. santuokinis gyvenimas faktiškai nutrūko 2013 m. vasarą, o 2014 m. rugsėjį ieškovė ir atsakovas kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo, o santuokai faktiškai nutrūkus ieškovė susipažino ir pradėjo artimai bendrauti su G. V.. Atsakovas M. J. nėra jos sūnaus D. V. tėvu. Atsakovas M. J. atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad negali būti vaiko D. V. tėvu.

Ieškovų reikalavimas pripažinti G. V. tėvystę ir atsakovo M. J. ieškinio reikalavimų dėl tėvystės nuginčijimo pripažinimas leidžia konstatuoti, kad M. J. nėra D. V. tėvas. Nuginčijus M. J. tėvystę, naikintina D. V. gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kurioje D. V. tėvu įrašytas M. J.

Dėl tėvystės nustatymo. Nuginčijus tėvystę, ieškovai prašo teismo nustatyti, kad D. V. tėvas yra ieškovas G. V. Jei vaikas gimė motinai nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos pasibaigimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą (CK 3.141 str. 2 d.). Bylose dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).Vaiko teisė žinoti savo tėvus (CK 3.161 str. 2 d., Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę. Ieškovai ir atsakovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovas M. J. nėra D. V. tėvas. Teismui konstatavus, kad yra pagrindas nuginčyti duomenis gimimo įraše apie D. V. tėvą, gali būti nustatoma vaiko tėvystė. Ieškovas G. V. teigia, kad jis yra D. V. tėvas, jam dėl šio vaiko tėvystės nekyla jokių abejonių, jis kartu su vaiko mama rūpinasi vaiku, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti jo tėvystę. Ieškovė J. V. taip pat teigia, kad ieškovas G. V. yra jos sūnaus D. tėvas. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti dėl to, kad būtent ieškovas G. V. yra vaiko D. tėvas. Teismas sprendžia, kad ieškovų reikalavimai pagrįsti, įrodyti, todėl nustatytina, jog ieškovas G. V. yra D. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Pažymėtina, kad reikalavimas nustatyti, jog nepilnamečio vaiko D. pavardė yra „V.“, nustačius ieškovo G. V. tėvystę yra perteklinis.

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, jos iš šalių nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 94 str., 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad atsakovas M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), nėra D. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas ir panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvu įrašytas M. J., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad G. V., a. k. (duomenys neskelbtini), yra D. V., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) yra G. V., a. k. (duomenys neskelbtini), sūnus.

Sprendimo kopiją per 3 dienas po jo įsiteisėjimo išsiųsti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.