Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2009-07-22 · Civilinė byla Nr. 2A-699-115/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-07-22
Bylos Nr.
2A-699-115/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pirm.), Algirdas Auruškevičius (pran.), Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
F. K., N. K.
Advokatai
Vilija Viešiūnaitė, Bogdan Charanovskij
Kategorijos
  • 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 82.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-699-115/2009

Teisėja Pelagėja Stonkienė Procesinio sprendimo kategorija 77.6; 78.2.1; 82.2; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. liepos 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,

teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (pranešėjas), Henricho Jaglinskio,sekretoriaujant Violetai Kamašinienei,dalyvaujant ieškovei V. K. ,ieškovės atstovei advokatei Vilijai Viešiūnaiteiatsakovams F. K. , N. K. ,atsakovo F. K. atstovui advokatui Bogdan Charanovskij,vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Birutei Kraponienei,vertėjai Olgai Vostrenkovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-642-96/2009, pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovams F. K. , N. K. , asmuo teikiantis išvadą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba dėl neterminuotos tėvų valdžios apribojimo bei rūpybos nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė apriboti neterminuotai atsakovų F. K. ir N. K. tėvų valdžią jų nepilnametės dukters M. K. atžvilgiu, nustatyti jai rūpybą ir rūpintoją paskirti ieškovę, nustatyti jos gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo F. K. dukrai 500 Lt mėnesinį išlaikymą iki pilnametystės. Nurodė, kad po atsakovų santuokos nutraukimo jų dukra M. K. gyvena su močiute, t. y. ieškove. Mergaitės tėvai ja nesirūpina, neteikia išlaikymo, vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką, su ja nebendrauja. Ieškovė pilnai išlaiko anūkę, rūpinasi jos ugdymu, mokslais bei sveikata.

Atsiliepimas

Atsakovas F. K. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių. Mergaitės gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su atsakovu, o su savo motina buvo sutaręs, kad mergaitė laikinai pagyvens pas ją, kol jo bute bus atliktas remontas. Po buto remonto ieškovė nesutiko atiduoti atsakovui dukros. Tarp jų vyko teismai dėl buto. Ieškovė savo veiksmais apsunkino jo bendravimą su dukra. Jis rūpinasi dukra ir nori pats ją auklėti bei su ja gyventi ir išlaikyti.

Atsakovė N. K. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atsakovės atžvilgiu atmesti. Atsakovė prašė atskirti dukrą nuo jos, paliekant jai dukters atžvilgiu LR CK 3.179 str. 3 d. nurodytas tėvų teises, nustatyti mergaitei rūpybą ir jos rūpintoją paskirti ieškovę. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo niekada nenustojo rūpintis dukra ir jos neišsižadėjo. Jos santykiai su dukra yra pagerėję, dukra bendrauja su savo jaunesne seserimi, ji stengiasi ieškovei padėti išlaikyti dukrą, domisi dukros gyvenimu. Mano, kad dukrai šiuo metu geriau gyventi su ieškove, tačiau nėra pagrindo ieškinio tenkinti jos atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš V. K. valstybei 36,66 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad M. K. , dėl kurios tėvų valdžios įgyvendinimo sprendžiamas ginčas, yra gimusi 1994-03-11. Jos gyvenamoji vieta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-06-08 sprendimu nustatyta su tėvu atsakovu F. K. . Nustatyta, kad mergaitė dabar gyvena su ieškove (duomenys neskelbtini) dviejų kambarių bute. Vaikas turi atskirą kambarį, jame yra būtini jos ugdymui reikalingi daiktai. Atsakovė N. K. gyvena nuomojamame dviejų kambarių bendrabučio tipo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu su motina gyvena nepilnametės M. K. jaunesnioji sesuo. Atsakovas gyvena nuomojamame vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Buto plotas apie 34 kv. m., yra visi patogumai. Nors ieškovė teismui nurodė, kad atsakovas F. K. vengia atlikti savo pareigą auklėti dukrą, nesirūpina jos priežiūra, sveikata, tinkamu sąlygų jos vystimuisi sudarymu, tačiau teismas iš šalių paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatė, kad tarp ieškovės ir jos sūnaus atsakovo F. K. yra konfliktiniai santykiai. Jie į savo konfliktą įtraukė vaiką, todėl teismas nurodė, kad pati ieškovė sudaro neigiamas sąlygas atsakovo bendravimui su dukra ir tėvo pareigų vykdymui. Nustatyta, kad M. K. su ieškove kartu pradėjo gyventi tik nuo 2008-01-28, o ne iš karto po atsakovų santuokos nutraukimo (2006-06-08). Teismas nustatė, kad atsakovas yra baigęs studijas, darbe charakterizuojamas teigiamai. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas žiauriai elgiasi su vaiku, daro mergaitei žalingą įtaką, ar ja nesirūpina. M. K. teismui nurodė, kad ji draugiškai bendrauja tiek su tėvu, tiek su motina, tiek su močiute. Ji norėtų ir toliau likti gyventi pas senelę, nes čia ji pripratusi, netoli yra mokykla. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė N. K. taip pat rūpinasi savo dukra M. K. , dažnai su ja bendrauja, dukra atvažiuoja pas ją nakvoti, bendrauja su savo jaunesne sesute. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad pirmiausia turi būti atsižvelgta į teisėtus vaiko interesus ir jo teisę gyventi šeimoje su tėvais. Ieškovė reikalaudama paimti vaiką iš tėvų, daro jam dvasinį diskomfortą, versdama jį rinktis tarp tėvų ir močiutės, kuriuos vaikas myli. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo neterminuotam tėvų valdžios apribojimui tiek atsakovo, tiek atsakovės atžvilgiu ir ieškinį šioje dalyje yra atmetė. Nurodė, kad tėvai nedaro neigiamos, žalingos įtakos vaikui, todėl nėra pagrindo ir vaiko atskyrimui nuo tėvų (LR CK 3.183 str. 2 d.). Netenkinus ieškinio dalyje dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, teismas atmetė ieškinį ir dalyje dėl rūpybos nustatymo, rūpintojo paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo.

Šalies argumentai

Ieškovė V. K. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-02-10 sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad teismas netinkamai išsiaiškino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Atmetus ieškinį, mergaitei ir toliau negali būti pilnai užtikrinamos tinkamos bei stabilios gyvenimo bei vystymosi sąlygos, o teismo sprendimu nustatyta mergaitės gyvenamoji vieta nesutampa su faktine gyvenamąja vieta. Jau gana ilgą laiką M. K. gyvena ne su tėvu, kaip tai buvo nustatyta teismo sprendimu, o kartu su močiute V. K. . Tuo tarpu atsakovas F. K. dukra deramai nesirūpina, neteikia pakankamo normalioms bei tinkamoms dukros gyvenimo sąlygoms užtikrinti išlaikymo, vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką, su dukra bendrauja tik epizodiškai. M. N. K. nors ir norėtų bendrauti su vaiku, tačiau neturi tam sąlygų. Ieškovė pažymėjo, kad pati M. K. nori gyventi su močiute, kuri ja deramai rūpinasi. Akivaizdu, kad tėvų pareigas nepilnametės atžvilgiu įgyvendina ne M. K. tėvai, o ieškovė. Be to, tikėtina, jog ši situacija nepasikeis ir artimiausioje ateityje, o M. K. ir toliau gyvens kartu su močiute, nors pagal teismo sprendimą turėtų gyventi su tėvu. Tuo tarpu patenkinus ieškinį, tėvų teisė bendrauti su dukra išliktų tiek, kiek toks bendravimas nekenktų vaiko interesams. Pirmos instancijos teismas galėjo išeiti už ieškinio ribų ir vietoj neterminuoto tėvų valdžios ribojimo taikyti savo teisinėmis pasekmėmis švelnesnę priemonė - nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų bei nustatyti M. K. gyvenamąją vietą kartus su ieškove V. K. , kur mergaitė šiuo metu faktiškai ir gyvena (LR CPK 405 str.). Pažymėjo, kad LR CK 3.183 str. nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos sprendimą bei nusprendus apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu turėtų paskirti vaikui globą (rūpybą) ir nustatyti jo gyvenamąją vietą.

Atsiliepimas

Atsakovas F. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad teismas teisingai konstatavo, jog ieškovė neįrodė ieškinio pagrįstumo. Ieškovė ieškinį ir apeliacinį skundą grindė tuo, jog atsakovas nesirūpina dukra, neteikia jai išlaikymo. Tačiau teismas nustatė priešingai, kad atsakovas rūpinasi dukterimi, o atsakovo bendravimui su nepilnamete dukra trukdo pati ieškovė. Atsakovas nurodo, kad ieškovės elgesys su vaiku yra netinkamas, nes ji nustatinėja dukrą prieš tėvą. Atsakovas pažymi, kad pareigą ir teisę auklėti vaiką pirmiausia turi tėvai (LR CK 3.165 str.), todėl nenustačius nei vienos LR CK 3.180 str. 1 d. įtvirtintos sąlygos, įgalinančios apriboti atsakovo tėvo valdžią jo dukters atžvilgiu, nėra teisinės galimybės nustatyti mergaitės gyvenamosios vietos su ieškove.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė V. K. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, kuriuo yra netekintas jos pareikštas ieškinys dėl tėvų valdžios apribojimo ir kitų reikalavimų.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas, kuriuo nepilnametė mergaitė atskirtina nuo savo tėvų, jai nustatytina ir nuolatinė rūpyba bei priteistinas išlaikymas.

Kolegija pažymi, kad pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje R. Č. v. S. K., byla Nr. 3K-3-1225/2002; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje J. T. v. K. T., byla Nr. 3K-3-236/2008).

Sprendžiant ginčą dėl tėvų valdžios apribojimo, visais atvejais yra būtina nustatyti kiekvieno iš tėvų priešingus teisei veiksmus, kurie vertintini CK 3.155 straipsnio turinio aspektu. Be to, kiekvienu atveju teismas turi nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais.

Bylos medžiaga nustatyta, kad M. K. yra gimusi 1994-03-11, o jos gyvenamoji vieta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-06-08 sprendimu nustatyta su tėvu atsakovu F. K. . Mergaitė faktiškai gyvena su ieškove(senele) dviejų kambarių bute, o su ja keletą mėnesių gyveno ir tėvas. Dabartiniu metu nepilnametės tėvas F. K. gyvena vieno, o motina N. K. dviejų kambarių butuose. Kartu su motina gyvena ir nepilnametės M. K. jaunesnioji sesuo. Apeliantė teigia, kad atsakovas F. K. ir N. K. vengia atlikti savo pareigą auklėti dukrą, nesirūpina jos priežiūra, sveikata, tinkamų sąlygų vystimuisi sudarymu, todėl ieškiniu prašė apriboti tėvų valdžią, paskirti ją anūkės rūpintoja, nustatyti su apeliante gyvenamąją vietą ir priteisti iš tėvo išlaikymą nepilnametei dukrai. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą neterminuotai apriboti tėvų valdžią dukros atžvilgiu, todėl ieškinį atmetė. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad apriboti tėvų valdžią pagrindo nėra. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad tėvas kurį laiką gyveno su dukra, o abu tėvai visą laiką palaikė ir palaiko ryšius su ja, bendrauja, kartais nuperka drabužių ar kitų daiktų. Be to, išsinuomojęs atskirą butą, mergaitės tėvas siekė ją pasiimti pas save, tačiau su tuo nesutiko ieškovė ir pati nepilnametė. Dėl šios priežasties ir kitų aplinkybių (bylinėjimosi dėl buto, kitų reikalavimų, policijos kvietimo) tarp ieškovės ir atsakovo prasidėjo nesutarimai ir konfliktai, į kuriuos buvo įtraukta ir nepilnametė mergaitė. Šios aplinkybės faktiškai ir lėmė tėvo mažesnę galimybę bendrauti su dukra ir pasinaudoti kitomis įstatyme numatytomis teisėmis. Mergaitės motina gyvena su kita dukra bendrabučio tipo bute ir sutiko su dukros pasirinkimu gyventi su senele, kur jai yra užtikrintos geresnės gyvenimo sąlygos. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad tėvai netinkamai elgias su dukra, piktnaudžiavo savo valdžia, o bendravimas su jais yra žalingas nepilnametei. Todėl kolegija sprendžia, kad apriboti atsakovams tėvų valdžią dukros atžvilgiu pagrindo nėra.

Pirmos instancijos teismas taip pat sprendime nurodė, kad nėra pagrindo ir dukrą atskirti nuo tėvų (CK 3.183 str. 2 d.). Tačiau kolegija mano, kad ši išvada yra nepagrįsta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tai mergaitės tėvas faktiškai siekia dukrą susigrąžinti pas save prieš jos valią ir tam naudoja psichologinį spaudimą(gąsdina policija, nori paimti tam tikrus daiktus ir pan). Tuo tarpu dukra jau turi 15 metų ir gyventi kartu su tėvu nenori, pareiškė, kad jo bijo. Todėl kolegija sprendžia, kad tėvo elgesys ir pasirinktas būdas susigrąžinti dukrą pas save yra žalingas nepilnametei ir pažeidžia jos interesus, kadangi ji yra pripratusi gyventi kitoje aplinkoje. Be to, tėvas nuomoja tik vieno kambario butą, kuriame būna ir jo draugė, todėl nepilnametė faktiškai pas tėvą patiria diskomfortą. Pažymėtina ir tai, kad mergaitės motina šiuo metu pasiimti dukrą pas save nėra pasirengusi ir to nesiekia. Atsižvelgiant į nepilnametės mergaitės interesus, kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas išeiti už ieškinio reikalavimo ribų ir dukrą atskirti nuo abiejų tėvų (CK 3.179str.1d., CPK 376str.). Dukros atskyrimas nuo tėvų iš esmės nepažeidžia jų interesų, nes faktiškai išlieka visos įstatymu numatytos tėvų ir vaikų tarpusavio teisės bei pareigos, išskyrus, kad tėvai netenka teisės gyventi su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų.

Įstatymas taip pat numato (CK 3.257str.3p), kad atskirus nepilnametį vaiką nuo tėvų jam turi būti nustatyta nuolatinė globa (rūpyba). Kaip matyti iš bylos medžiagos, tai nepilnametė M. K. gyvena su senele V. K. , kuri sutinka ir nori rūpintis savo anūke. Faktiškai su tuo sutinka ir vaikų teisių apsaugos tarnyba (b.l. 138). Be to, byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurių pagrindu V. K. negalėtų būti skiriama anūkės globėja(rūpintoja), todėl ji skirtina M. K. rūpintoja, nustatant pas ją ir mergaitės gyvenamąją vietą (CK 3.251str.2d., 3.264str.4d., 3.265str.1p., 3.268str, 3.269str.).

Kolegija taip pat pažymi, kad vadovaujantis CK 3.192str. abu tėvai privalo teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Išlaikymo pareiga išlieka ir vaikus atskyrus nuo tėvų, o išlaikymas išieškomas globėjui ar rūpintojui, kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesams (CK 3.195str., 3.202str.1d., 3.203str.1d.). Įstatymas numato, kad nustatant išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Pagal formuojamą teismų praktiką išlaikymo dydis minimaliems vaiko poreikiam tenkinti atitinka minimalią mėnesinę algą(MMA), kuri 2009 metais sudaro 800Lt. Iš byloje esančių įrodymų ir tėvų paaiškinimų matyti, kad M. K. tėvo mėnesinės pajamos sudaro apie 2000,0Lt, o motinos apie 1800,0Lt, be to ji turi dar vieną nepilnametę dukrą. Todėl kolegija sprendžia, kad bus teisinga nustatyti skirtingą iš abiejų tėvų priteistinų periodinių išmokų dydį dukros išlaikymui ir iš tėvo priteisti kas mėnesį 500,0Lt, o iš motinos 300,0Lt (CK 3.196str.1d.1p.).

Vadovaujantis CPK 92 str. iš tėvų priteistinas žyminis mokestis valstybei nuo priteisto išlaikymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nusprendė:

Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-642-96/2009 ir priimti naują.

Atskirti nepilnametę M. K., a/k (duomenys neskelbtini) nuo savo tėvo F. K. , a/k (duomenys neskelbtini) ir motinos N. K., (duomenys neskelbtini)

Nustatyti M. K., a/k (duomenys neskelbtini) nuolatinę rūpybą, o jos rūpintoja paskirti V. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nustatant pas ją ir rūpintinės gyvenamąją vietą.

Priteisti M. K. išlaikymą, mokamą kas mėnesį iki jos pilnametystės periodinėmis išmokomis, nustatant tokį jų dydį: iš tėvo F. K. – 500,0Lt; motinos N. K. -300Lt, indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti, kad išlaikymą tėvai turi teikti nuo 2009-07-22, mokant nustatyto dydžio išmokas V. K. , kuri privalo jas naudoti išimtinai M. K. interesams.

Priteisti iš F. K. 200,0Lt, o N. K. 108,0Lt valstybei žyminio mokesčio.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Algirdas AuruškevičiusHenrichas Jaglinskis