- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-08
- Bylos Nr.
- e2-3069-595/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37770-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Ieškovas
- UAB „Transaibė“
- Atsakovas
- UAB „NOKER“
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Transaibė“ ieškinį atsakovui UAB „NOKER“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo jo naudai 78961,30 Lt skolos už krovinių pervežimo paslaugas, 2386,87 Lt materialinių palūkanų bei 8,40 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą 81348,17 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas (1 t. b.l. 1-6). Ieškinyje nurodė, kad ieškovas pagal atsakovo užsakymus teikė transporto paslaugas atsakovui, kuris veikė kaip ekspeditorius. Krovinių pervežimo paslaugų įvykdymas būdavo įforminamas pasirašant krovinių važtaraščius, suteikus krovinių pervežimo paslaugas atsakovui būdavo išrašomos PVM sąskaitos - faktūros, kurias atsakovas apmokėdavo. 2014 metų birželio mėnesį ieškovas nutraukė bendradarbiavimą su atsakovu, nurodydamas, kad nuo 2014-06-23 nebeteiks atsakovui krovinių pervežimo paslaugų. Nutraukus bendradarbiavimą atsakovas nutraukė atsiskaitymą su ieškovu pagal jo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras už jam suteiktas krovinių pervežimo paslaugas. Atsakovas už 2014 metų gegužės- birželio mėnesius liko skolingas ieškovui 78961,30 Lt sumą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu iš atsakovo prašo priteisti 8,40 procento materialines palūkanas už skolos sumą, kuriai sumokėti praleistas terminas. Palūkanų suma už laikotarpį nuo prievolės termino praleidimo dienos iki 2014-11-03 sudaro 2386,87 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka (2t., b.l. 50-55). Atsiliepime nurodė, kad ieškovas neteisėtai ir vienašališkai nutraukė tarp atsakovo ir ieškovo sudarytą sutartį dėl krovinių pervežimo maršrutais Belgija- Prancūzija ir Prancūzija- Belgija. Kroviniai buvo perduodami vežti asakovui vykdant įsipareigojimus pagal 2013-12-09 susitarimą su Belgijos bendrove Dacher Belgium SA, pagal kurį atsakovas įsipareigojo nustatytu laiku nuolat pateikti transporto priemones pakrovimui ir kasdien vežti krovinius iš anksto sutartais maršrutais. Krovinių pervežimo maršrutu Belgija-Prancūzija/Praneūzija-Belgija vykdymui atsakovas 2013-07-10 pasitelkė ieškovą. Dacher Belgium SA ir atsakovo bendradarbiavimas vežant krovinius maršrutu Belgija-Prancūzija ir Prancūzija-Belgija vyko iki 2014-06-23, t.y. iki tos dienos, kuomet ieškovas atsakovui atsiuntė pranešimą, jog nebeteiks ieškovui paslaugų. Pranešęs apie atsisakymą toliau teikti paslaugas ieškovas neįvykdė ir tos dienos pervežimų, kuriuos buvo įsipareigojęs vykdyti. 2014-07-22 atsakovas išsiuntė pranešimą ieškovui, nurodydamas, jog laiko ieškovą atsakingu už tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, atsiradusius iškovui be išankstinio įspėjimo vienašališkai nutraukus susitarimą dėl krovinių pervežimo bei reikalavo atlyginti 85329.09 Lt nuostolių. Ieškovas į atsakovo pranešimą nereagavo. Atsižvelgiant į šalių faktiškai prisiimtų įsipareigojimų pobūdį, tarp ieškovo ir atsakovo susiklostę sutartiniai santykiai, laikytini vežimo santykiai, tarp šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip ilgalaikė krovinių vežimo sutartis. Kadangi ilgalaikė krovinių pervežimo sutartis raštu nebuvo sudaryta, todėl šalys nebuvo aptarusios tam tikrų sutarties sąlygų, tokių kaip sutarties galiojimo terminai, sutarties nutraukimas, atsakomybė už sutarties pažeidimą, todėl tarp šalių sudaryta sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į teisės aktuose numatytus bendruosius reikalavimus sutartims. Pažymi, jog 2014-06-23 atsiųstame pranešime atsakovui ieškovas nenurodė sutarties nutraukimo priežasčių, be to, nesilaikė įstatyme nustatyto 30 dienų termino įspėti atsakovą apie tai, jog ketina nutraukti sutartį. Ieškovo nuostolius sudaro klientui Dacher Belgium SA kompensuoti nuostoliai bei negautas pelnas praradus užsakymus iš Dacher Belgium SA maršrutu Belgija-Prancūzija ir Prancūzija-Belgija. Vienašališkai nutraukęs sutartį su atsakovu, ieškovas pareikalavo tuojau pat atsiskaityti už suteiktas paslaugas, nepaisant to, jog už paslaugas asakovas buvo įsipareigojęs atsiskaityti laikantis iš anksto aptartų terminų, tai yra 30 dienų, kurie tuo metu dar nebuvo suėję. Ieškovo pirmą kartą pateiktose sąskaitose buvo numatytas 30 dienų terminas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ignoravo atsakovo prašymą kompensuoti savo neteisėtais veiksmais sukeltus nuotolius, be to į tai, kad ieškovas nebendradarbiavo su atsakovu ir tik reikalavo, kad greičiau būtų apmokėtos jo sąskaitos, suėjus terminui atsakovas neapmokėjo ieškovo teikiamų sąskaitų už anksčiau suteiktas krovinių vežimo paslaugas, nes atsakovo apskaičiuotų nuostolių suma viršijo ieškovo reikalaujamą sumą už atliktas paslaugas, todėl atsakovas laikė, jog po 2014-07-22 pranešimo, priepriešiniai šalių reikalavimai buvo įskaityti. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas ieškinyje netinkamai apskaičiuoja palūkanas. Visų ieškovo išrašytų sąskaitų apmokėjimo terminas turėtų būti 30 dienų, kadangi toks buvo pirminis šalių susitarimas. Be to, ieškovas, apskaičiuodamas palūkanas pagal sąskaitas vadovaujasi ne tos dienos Lietuvos banko vienos nakties atpirkimo sandorių palūkanų norma.
Ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad atsiliepime nurodyti motyvai nepagrįsti (2 t., b.l. 142-149). Nurodo, kad tarp bylos šalių nei rašytinė, nei žodinė sutartis niekada nebuvo sudaryta, kuria neva būtų buvę įsipareigota nuolat, nenutrūkstamai ir su įsipareigojimu į ateitį vežti krovinius maršrutu Belgija - Prancūzija - Belgija. Tokia krovinių vežimo sutartis tarp bylos šalių niekada nebuvo išreikšta bei sudaryta ir faktiniu šalių elgesiu. Ieškovas niekada atsakovui nebuvo įsipareigojęs į ateitį, t.y. pastoviai ir nenutrūkstamai, teikti krovinių pervežimo paslaugas. Ieškovas krovinių pervežimo paslaugas atsakovui teikdavo pagal principą „čia ir dabar", atsižvelgdamas į atsakovo duodamus užsakymus. Dar daugiau, nei iš vienos šalies pusės niekada netgi nebuvo iniciatyvos tokią sutartį pasirašyti, nors ir iš tikrųjų kurį laiką be sutarties ir be jokių įsipareigojimų bendradarbiavimas vyko. Atsižvelgdami į tai, mano, kad ieškovui nebuvo ką ir nutraukinėti apie tai atsakovą įspėjant prieš 30 dienų. Ieškovo pateiktas 2014-06-23 raštas atsakovui, kuriuo atsakovas buvo informuotas, kad toliau nebus teikiamos krovinių pervežimo paslaugos, yra ne, kaip teigia atsakovas, sutarties, sudarytos faktiniais bylos šalių veiksmais, nutraukimas, o tik pranešimas atsakovui, kad jis su naujais užsakymais nesikreiptų į ieškovą dėl krovinių pervežimo paslaugų teikimo, nes tokios paslaugos nebus teikiamos. Šiuos faktus patvirtina ir krovinių vežimo važtaraščiai, iš kurių matyti, kad buvo vykdomi tik konkretūs krovinių pervežimo važtaraščiai, po kurių iš karto būdavo išrašomos PVM sąskaitos - faktūros už suteiktas krovinių vežimo paslaugas. PVM sąskaitos - faktūros būdavo išrašomos tik už konkrečius pervežimus ir ne mėnesio gale, o iš karto po pervežimo paslaugos suteikimo, nes nebuvo žinoma, ar toliau bus teikiamos paslaugos. Vien aplinkybė, kad tarp šalių kurį laiką (t.y. nuo 2013 m. liepos 16 d. iki 2014 m. birželio 23 d., iš viso 11 mėnesių) tęsėsi be jokių įsipareigojimų paslaugų teikimas, dar nereiškia, jog ieškovas automatiškai nerašytine sutartimi tapo atsakovui įsipareigojęs nenutrūkstamai ir ateityje teikti krovinių pervežimo paslaugas. Priešingu atveju, šalys tokiems prisiimamiems įsipareigojimams būtų pasirašiusios krovinių pervežimo sutartį, kurią jau būtų reikėję nutraukinėti, tačiau tokia sutartis nebuvo sudaryta. Jeigu atsakovui buvo svarbu, kad ieškovas atsakovui nenutrūkstamai ir su įsipareigojimu į ateitį teiktų krovinių pervežimo paslaugos, tai atsakovas, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, kuriam, kaip juridiniam asmeniui, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, turėjo ir privalėjo siekti su ieškovu tokį susitarimą pasiekti bei jį sudaryti raštu. Juk atsakovas su savo klientu, t.y. Belgijos bendrove „Dachser Belgium", kurios kroviniai ir buvo pervežami, tarpusavio įsipareigojimus sutartimi buvo įforminę, o tuo tarpu su ieškovu krovinių pervežimo sutarties sudarymo atsakovas net neinicijavo, nors tuo laikotarpiu atsakovas prieš Belgijos bendrovę „Dachser Belgium" buvo prisiėmęs ilgalaikius įsipareigojimus organizuoti krovinių pervežimus. Poziciją, kad tarp bylos šalių nebuvo sudarytos žodžiu, raštu ar bylos šalių veiksmais krovinių vežimo sutarties, patvirtina ir tas faktas, jog tarp bylos šalių 2014-06-17 buvo pasirašyta pervežimo sutartis Nr. NK-2014-06-005, kuria taip pat buvo įsipareigota tik vienam konkrečiam pervežimo įvykdymui, o ne tęstiniam paslaugų teikimui. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad atsakovas pats sau prieštarauja- atsiliepime jis nurodė, kad „Atsakovas šiuo metu skaičiuoja tikslią nuostolių sumą...", tačiau iš atsakovo 2014-07-22 pranešimo matyti, kad atsakovas jau 2014-07-22 dieną žinojo tikslų patirtų nuostolių dydį - pranešime jis nurodė, kad ieškovas neva jam padarė 85'329,09 Lt nuostolių. Be to, atsiliepime atsakovas, vėl prieštaraudamas savo paties teiginiui, kad jis šiuo metu skaičiuoja patirtus nuostolius, nurodė, kad ieškovui užmokesčio už pervežimo paslaugas nesumokėjo dėl to, nes patirti nuostoliai viršijo sumą už ieškovo suteiktas krovinių pervežimo paslaugas. Kadangi tarp šalių nebuvo jokio susitarimo, todėl ieškovas nebuvo įsipareigojęs išrašomose sąskaitose nurodyti būtent tik vienokį ar kitokį atsiskaitymo terminą. Atsakovo teiginys dėl neva netinkamai nurodytų PVM sąskaitos - faktūrose atsiskaitymo terminų yra nepagrįstas.
Atsižvelgdami į tai, kad pareikštame ieškinyje apskaičiuojant materialines palūkanas buvo padaryta techninė klaida, t.y. apskaičiuojant susidariusias materialines palūkanas pagal neapmokėtas 2014 m. birželio 16 d., 2014 m. birželio 23 d. ir 2014 m. birželio 25 PVM sąskaitas - faktūras buvo netinkamai pritaikytas palūkanų dydis (taikytas 8,75 %, o vadovaujantis LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 2 d. nuostatas turėjo būti taikytas 8,40 %), pareiškia, kad dėl to 40,47 Lt (11,72 Eur) apimtimi mažina (atsisako) prašomų iš atsakovo priteisti materialinių palūkanų bendrą sumą: ieškinyje prašyta iš viso priteisti 2386,87 Lt materialinių palūkanų sumą, o dėl įsivėlusios techninės klaidos dabar prašo iš atsakovo priteisti iš viso 2346,40 Lt (679,56 Eur) materialinių palūkanų sumą.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovo dublike išdėstytais argumentais (2t., b.l. 165-168). Nurodo, kad alinkybę, jog krovinių vežimo paslaugos buvo teikiamos pagal principą „čia ir dabar" paneigia tai, jog nuo 2013-07-16 ieškovas kiekvieną darbo dieną be išankstinio atsakovo atskiro užsakymo ar patvirtinimo, atvykdavo į pakrovimus Belgijoje ir Prancūzijoje ir pasikrovęs krovinius, veždavo juos į Prancūziją ir Belgiją. Už kiekvieną atliktą pervežimą būdavo išrašomas atskiras CMR važtaraštis, tačiau, priešingai nei teigia ieškovas, paslaugas ieškovas teikdavo vykdydamas ilgalaikę krovinių vežimo sutartį, o ne konkrečius važtaraščius. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog važtaraštis yra dokumentas, patvirtinantis vežimo sutarties sudarymą, tačiau pats važtaraštis nelaikytinas vežimo sutartimi. Ieškovas klaidingai teigia, jog sąskaitas atsakovui išrašydavo po kiekvieno atlikto pervežimo-ieškovas sąskaitas išrašydavo už praėjusios savaitės, o kartais ir už praėjusių dviejų savaičių suteiktas paslaugas. Ieškovo išrašytos sąskaitos tik patvirtina, jog kroviniai buvo vežami nuolatos, o atsakovas ieškovui sumokėdavo už per tam tikrą laikotarpį suteiktas paslaugas, tačiau ne už pavienius pervežimus. Aplinkybę, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo susitarimas nuolat vykdyti pervežimus be išankstinio atsakovo nurodymo, patvirtina ir tai, jog atsakovas ieškovui teikdavo nurodymus tik apie tai, kurią dieną pervežimų atsakovui nereikės atlikti. Ieškovas pateiktais argumentais siekia paneigti ilgalaikį ir nuolatinį bendradarbiavimą remiantis tuo, jog tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis. Atsakovas pažymi, jog įstatymai nenumato privalomos rašytinės vežimo (tame tarpe ir ilgalaikės vežimo sutarties) sutarties formos.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Ieškovas savo reikalavimą dėl skolos priteisimo grindžia žemiau nurodytų PVM sąskaitų – faktūrų pagrindu:
2014 m. gegužės 27 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. TRA Nr. 14-0839, kurios suma 16711,55 Lt, išrašyta už 21 savaitės transporto paslaugas, kuri buvo išrašyta krovinių važtaraščių: Nr. 01/0033703, Nr. 03/0005795, Nr. 47210320, Nr. 01/0024898, Nr. 47210379, Nr. 03/0005808, Nr. 01/0033757, Nr. 47210529, Nr. 01/0024945, Nr. 03/0005821, Nr. 01/0033815, Nr. 1955446, Nr. 19.05.2014, Nr. 01/0024880, Nr. 03/0005802, Nr. 01/0033721, Nr. 01/0024917, Nr. 03/0005815, Nr. 01/0033776, Nr. 01/0024953, Nr. 45770479, Nr. 47210306, Nr. 47210451, Nr. 1955358, Nr. 47210606, Nr. 47202756 pagrindu ir turėjo būti apmokėta iki 2014-06-26 (1t., b.l. 26-81);2014 m. birželio 5 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. TRA Nr. 14-0903, kurios suma 10026,93 Lt, išrašyta už 22 savaitės transporto paslaugas, kuri buvo išrašyta krovinių važtaraščių: Nr. 03/0005827, Nr. 01/0033833, Nr. 03/0005845, Nr. 01/0024988, Nr. 01/0024970, Nr. 47210628, Nr. 47210698, Nr. 01/0033854, Nr. 03/0005833, Nr. 47202771, Nr. 47202895, Nr. 01/0025013, Nr. 01/0033890 pagrindu ir turėjo būti apmokėta iki 2014-06-19 (1 t., b.l. 82-109).2014 m. birželio 11 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. TRA Nr. 14-0940, kurios suma 16711,55 Lt, išrašyta už 23 savaitės transporto paslaugas, išrašyta krovinių važtaraščių: Nr. 01/0033918, Nr. 03/0005851, Nr. 01/0025068, Nr. 47202989, Nr. 47203046, Nr. 03/0005863, Nr. 01/0034010, Nr. 1956488, Nr. 47203232, Nr. 01/0025107, Nr. 01/0034085, Nr. 03/0005875, Nr. 1951655, Nr. 47202910, Nr. 01/0025049, Nr. 47202971, Nr. 03/0005857, Nr. 04.06.2014, Nr. 47203066, Nr. 47203136, Nr. 01/0034048, Nr. 03/0005869, Nr. 47203245, Nr. 01/0025126, Nr. 47208316 pagrindu ir turėjo būti apmokėta iki 2014-06-25 (1t., b.l. 110-161).2014 m. birželio 16 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. TRA Nr. 14-0948, kurios suma 13369,24 Lt, išrašyta už 24 savaitės transporto paslaugas, išrašyta krovinių važtaraščių: Nr. 47208327, Nr. 47208381, Nr. 01/0025151, Nr. 03/0005887, Nr. 01/0034159, Nr. 01/0025191, Nr. 47208487, Nr. 47208540, Nr. 03/0005899, Nr. 01/0034214, Nr. 03/0072473, Nr. 03/0005881, Nr. 01/0034123, Nr. 1951769, Nr. 03/0005893, Nr. 47208472, Nr. 01/0034177, Nr. 01/0025216, Nr. 47208645 pagrindu ir turėjo būti apmokėta iki 2014-06-30 (1 t., b.l. 162-200, 2 t. b.l. 1-2).2014 m. birželio 23 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. TRA Nr. 14-1021, kurios suma 16711,55 Lt, išrašyta už 25 savaitės transporto paslaugas, išrašyta krovinių važtaraščių: Nr. 01/0025234, Nr. 47208719, Nr. 01/0034251, Nr. 03/0005911, Nr. 01/0025268, Nr. 47205372, Nr. 03/0005924, Nr. 01/0034306, Nr. 01/0025319, Nr. 47205536, Nr. 01/0034233, Nr. 03/0005905, Nr. 1953602, Nr. 01/0025252, Nr. 47205306, Nr. 03/0005917, Nr. 47205451, Nr. 01/0034324, Nr. 03/0005930, Nr. 01/0025337 pagrindu ir turėjo būti apmokėta iki 2014-07-07 (2 t., b.l. 3-44).2014 m. birželio 25 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. TRA Nr. 14-1039, kurios suma 5430,48 Lt, buvo išrašyta 2014 m. birželio 17 d. pervežimo sutarties Nr. NK-2014-06-005 ir krovinio važtaraščio Nr. 1101495 pagrindu, kuri turėjo būti apmokėta iki 2014-07-25 (1t., b.l. 17-19).
Byloje kilo ginčas dėl prievolės, tai yra dėl atsiskaitymo už ieškovo suteiktas pervežimo paslaugas, įvykdymo.
Atsakovas nesutikimą su ieškiniu iš esmės grindžia galimai patirtais nuostoliais dėl neteisėto krovinių pervežimo sutarties nutraukimo bei aplinkybe, kad ieškovo išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytas atsiskaitymo terminas neatitinka šalių susitarimu nustatyto termino, tai yra vietoj 30 dienų, nurodytas 14 dienų terminas. Ieškovas su šiais argumentais nesutinka, nurodydamas, kad tarp šalių niekada nebuvo sudaryta nei žodinė, nei rašytinė ilgalaikio pervežimo sutartis, ieškovas niekada nebuvo įsipareigojęs pastoviai ir nenutrūkstamai teikti krovinių pervežimo paslaugas į ateitį.
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas 2013-12-09 buvo pasirašęs paslaugų teikimo sutartį su DACHSER BELGIUM SA dėl krovinių pervežimo paslaugų teikimo (2t., b.l. 127-129). Pagal šios sutarties priedą Nr. 2 pasirašytą 2014-01-07 buvo sutartas pervežimo paslaugų maršrutas Prancūzija –Belgija, Belgija- Prancūzija, kurios vykdymui atsakovas buvo pasitelkęs ieškovo įmonę (2t., b.l. 130). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas teikė atsakovui krovinių pervežimo paslaugas aukščiau nurodytais maršrutais iki 2014-06-23. 2014-06-23 ieškovas informavo atsakovą, kad nuo 2014-06-23 nutraukia bendradarbiavimą ir nebeteiks krovinių pervežimo paslaugų (1 t., b.l. 9). 2014-07-10 ieškovas raštu informavo atsakovą, kad jų įsiskolinimas pagal pradelstas apmokėti PVM sąskaitas faktūras sudaro 73532,18 Lt ir pareikalavo per 3 dienas sumokėti susidariusį įsiskolinimą (1 t., b.l. 15). 2014-06-27 pranešimu atsakovas informavo ieškovą, kad jie atsisako priimti sąskaitas TRA 14-0903, TRA 14-0940, TRA 14-0948, TRA 14-1021, kadangi šių sąskaitų mokėjimo terminas neatitinka šalių susitarimo sąlygų (2 t., b.l. 76). 2014-07-22 raštu atsakovas informavo ieškovą, kad jų įmonė yra laikoma atsakinga dėl visų tiesioginių bei netiesioginių nuostolių atsiradusių vienašališkai, be išankstinio įspėjimo, nutraukus susitarimą dėl krovinių pervežimo tarp Belgijos ir Prancūzijos ir pareikalavo atlyginti patirtus nuostolius, kuriuos sudaro 85329,09 Lt (2 t., b.l. 75).
Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo atveju pervežimams taikytina CMR konvencija, nes kroviniai buvo vežti kelių transporto priemone (CMR konvencijos 1 straipsnio 2 dalis), vežimo paslaugos suteiktos atlygintinai (už užmokestį) ir krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad tarptautinio krovinių pervežimo santykiai yra daugialypiai ir sudėtingi jų kvalifikavimo aspektu, nes paprastai juose dalyvauja ne tik ,,klasikinės“ pervežimo sutarties šalys – krovinio siuntėjas ir vežėjas bei gavėjas, kurio naudai sutartis sudaroma, bet ir pervežimo procesą organizuojantys ekspeditoriai, agentai, faktiniai vežėjai ir kiti asmenys.
Civilinio kodekso (toliau -CK) 6.808 str. 2 d. nustatyta, kad vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu. Bylos medžiaga patvirtina, kad konkretūs pervežimai, kuriuos atliko ieškovas pagal atsakovo užsakymus, jam vykdant paslaugų teikimo sutartį su DACHSER BELGIUM SA dėl krovinių pervežimo paslaugų teikimo, buvo įforminti Krovinių transportavimo važtaraščiais, kurių pagrindu ieškovas išrašydavo sąskaitas faktūras atsakovui dėl pervežimų apmokėjimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad rašytinė pervežimo sutartis tarp šalių buvo sudaryta tik viena, tai yra 2014-06-17 (1t., b.l. 18). Byloje atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovas būtų įsipareigojęs nenutrūkstamai į ateitį teikti pervežimo paslaugas. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas tinkamai įvykdė pervežimus pagal į bylą pateiktus Krovinių transportavimo važtaraščius.
CK 6.38 str. 1 d. numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.59 str. nustato, kad draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. CK 6.205 str. Nustato, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. CK 6.213 str. 1 d. numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. CK 6.53 str. 1 d. nustato, kad jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, tai kreditorius turi teisę reikalauti bet kada ją įvykdyti, minėto straipsnio 2 d. nustato, kad prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas.
Teismo vertinimu atsakovas neįvykdydamas savo piniginės prievolės, motyvuodamas tuo, kad ieškovas jam padarė nuostolių neteisėtai nutraukdamas sutartį, elgiasi nesąžiningai ir vertintini kaip atsakovo ginybinė pozicija, siekiant išvengti atsiskaitymo už konkrečias pervežimo paslaugas, kurių jis iš esmės neginčija. Teismo vertinimu, atsakovas, siekdamas, kad jo piniginė prievolė ieškovo atžvilgiu pasibaigtų, galėjo pasinaudoti užskaitymo institutu. Tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad jis įskaitymo neatliko. Priešingai, atsakovas 2014-07-22 raštu reikalaudamas, kad ieškovas jam atlyginų 85329,09 Lt nuostolių, net nepateikė įrodymų pagrindžiančių jo reikalaujamų nuostolių dydį. Teismas atkreipia dėmesį, kad į bylą teiktu priešieškiniu, kurį teismas atsisakė priimti, reikalaujama atlyginti tik 7136,88 eurų nuostolių, kai tuo tarpu ieškovo reikalaujama skola siekia 22868,77 eurus.
Iš bylos medžiagos neginčijamai nustatyta, kad ieškovas atsakovo naudai yra įvykdęs tarptautinio pervežimo paslaugas ir išrašęs sąskaitas faktūras jų apmokėjimui, ieškovo atsakovui pateiktose sąskaitose faktūrose yra aiškiai nurodytas jų apmokėjimo terminas. Ginčo byloje, kad ieškovas netinkamai būtų įvykdęs prievoles pagal konkrečius važtaraščius nėra. Aplinkybė, kad ieškovas ankščiau išrašytose sąskaitose faktūrose nurodydavo 30 dienų sumokėjimo terminą, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas įgijo teisę atsisakyti jas apmokėti. Be to, teismas neturi pagrindo vadovautis atsakovo į bylą pateiktomis sąskaitomis, kaip įrodančiomis, kad tarp šalių buvo susitarta dėl 30 dienų atsiskaitymo termino, kadangi jos nėra pasirašytos nei ieškovo, nei atsakovo (2 t., b.l. 63-74).
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nustačius, kad atsakovas ieškovui pagal PVM sąskaitas faktūras neatsiskaitė bei, kad prievolė nėra pasibaigusi įskaitymu, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 22868,77 eurai skolos už suteiktas pervežimo paslaugas.
Dėl materialinių ir procesinių palūkanų priteisimo.
CK 6.37 str. 1 d.nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimas. CK 6.210 str. 2 d. nustato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovas prašo priteisti materialines palūkanas skaičiuojamas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymą. Vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 2 d., palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant Lietuvos banko nustatytą vienos nakties atpirkimo sandorių atpirkimo palūkanų normą, padidintą 8 procentiniais punktais, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas, pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną paskutinė galiojusi palūkanų norma, o antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną paskutinė galiojusi palūkanų norma. Atsižvelgiant į tai, kad mokėjimo terminai pagal 2014-05-27 PVM sąskaitą - faktūrą ser. TRA Nr. 14-0839, 2014-06-05 PVM sąskaitą - faktūrą ser. TRA Nr. 14-0903, 2014-06-11 PVM sąskaitą – faktūrą TRA Nr. 14-0940 baigėsi pirmąjį metų pusmetį, todėl taikoma 8,75 procento palūkanų norma. Pgal 2014-06-16 PVM sąskaitą - faktūrą ser. TRA Nr. 14-0948, 2014-06-23 PVM sąskaitą - faktūrą ser. TRA Nr. 14-1021, 2014-06-25 PVM sąskaitą - faktūrą ser. TRA Nr. 14-1039 mokėjimo terminas baigėsi antrąjį metų pusmetį, todėl taikoma 8,40 procentų palūkanų norma. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas dublike atsisakė reikalavimo teisės į dalį, tai yra 40,47 Lt, materialinių palūkanų, kadangi jos buvo paskaičiuotos taikant ne to ketvirčio palūkanų normą, todėl teismas priima ieškovo atsisakymą šioje dalyje. Kitoje dalyje prašymas dėl materialinių palūkanų priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 679,56 eurai materialinių palūkanų už laikotarpį nuo prievolės termino praleidimo dienos iki 2014-11-13.
Ieškovas prašo teismo priteisti ir procesines palūkanas. Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Mokėjimų atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 2 d. iš atsakovo priteistina 8,40 procento dydžio metinės palūkanos už priteistą 23548,33 eurų sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2014-11-13, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, sumokėtas žyminis mokestis, vertimo išlaidos bei išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymu. Iš viso ieškovas byloje patyrė 3145,43 eurus bylinėjimosi išlaidų (2 t., b.l. 178-190). Ieškinį patenkinus nurodytos išlaidos ieškovo naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 88, 93 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Priimti ieškovo atsisakymą dalyje dėl 11,72 eurų materialinių palūkanų priteisimo ir šioje dalyje bylą nutraukti. Kitoje dalyje ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo UAB „NOKER“, į.k. 302850865, ieškovo UAB “TRANSAIBĖ”, į.k. 135997714, naudai 22868,77 EUR (78961,30 Lt) skolos, 679,56 EUR (2346,40 Lt) palūkanų, 8,40 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 23548,33 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2014-11-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3145,43 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.