Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo G. N. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant jį per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. N. nuteistas už tai, kad 2009 m. gegužės 20 d., apie 19.00 val., iš parduotuvės MAXIMA LT, esančios Panevėžyje, Ukmergės g. 23, kėsinosi pagrobti nedidelės vertės UAB MAXIMA LT priklausantį turtą – veido kremus bendros 337,94 Lt vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi prie išėjimo iš parduotuvės durų buvo sulaikytas UAB MAXIMA LT apsaugos darbuotojų.

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. N. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo tėvo, A. N., laidavimą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Skunde G. N. nurodo, kad dėl jauno amžiaus, finansinės galimybės samdyti advokatą neturėjimo ir baudžiamojo įstatymo nežinojimo nepasinaudojo BK 38 str. suteikiama teise susitaikyti su civilinio ieškovo atstovais arba BK 40 str. nuostatomis, pagal kurias jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nuteistasis teigia nusikaltęs pirmą kartą, jo veiksmais žala nepadaryta, byloje nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis, šiuo metu jis yra registruotas darbo biržoje. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliantas teigia, jog yra pagrindas manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jo tėvas A. N. vienas augina jį ir nepilnametę dukrą, yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, todėl yra vertas pasitikėjimo žmogus, galintis būti laiduotoju. Apeliantas prašo skirti jam laidavimą be užstato, nes jis šiuo metu nedirba.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

BK 40 str. nuostatos, be kitų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų pagal laidavimą, numato ir tai, kad byloje turi būti laiduotojas, kuris sutinka laiduoto už kaltininką, jog jis įvykdys visas jam keliamas sąlygas. BK 40 str. 3 d. nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje vertais pasitikėjimo laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka. Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi.

Šioje byloje yra tik apelianto tėvo A. N. rašytinis prašymas atleisti jo sūnų G. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes jis (A. N.) gali padaryti teigiamą įtaką savo sūnui (76 b.l.). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, aiškinantis A. N. galimybę būti laiduotoju, apklausti apeliantas ir jo tėvas A. N., kuris įpareigotas pateikti savo charakteristikas iš buvusios darbovietės ir jo gyvenamojo namo bendrijos, duomenis iš darbo biržos, apeliantas - pateikti pažymas iš mokyklos ir iš darbo biržos. Iš apelianto ir A. N. duotų parodymų matyti, kad G. N., įgijęs devynių klasių išsilavinimą, gyvendamas su tėvu, trejus metus niekur nedirbo. Apeliacinės instancijos teismui pateiktoje Panevėžio suaugusiųjų mokymo centro, kuriame G. N. pradėjo mokytis nuo 2009-09-16, t.y. po nusikalstamos veikos padarymo, charakteristikoje apeliantas apibūdinamas teigiamai, tačiau pažymima, kad dvi savaitės yra per trumpas laiko tarpas daryti išsamesnes išvadas apie jo elgesį. Kito reikalauto dokumento iš darbo biržos G. N. nepateikė. Iš pažymų matyti, kad A. N. neteistas ir administracine tvarka nebaustas, tačiau pats apelianto tėvas A. N. į antrąjį apeliacinės instancijos teismo posėdį, apie kurio datą buvo informuotas, neatvyko ir pateikė tik vienintelį dokumentą – charakteristiką iš gyvenamosios vietos, kurioje, be jau teismui žinomų duomenų apie A. N. šeiminę padėtį ir darbo praradimą, nėra jokių išsamesnių duomenų apie jo ir G. N. santykius, kurie būtų reikšmingi, sprendžiant apie A. N. galimybę būti laiduotoju. Kitų teismo reikalautų dokumentų iš darbo biržos, buvusios darbovietės A. N. nepateikė. Kolegija, įvertinusi ankstesnius A. N. santykius su sūnumi – tai, kad sūnus, gyvendamas su tėvu, tris metus nesimokė ir nedirbo, sprendžia, kad A. N. šiuo laikotarpiu nedarė reikiamos įtakos sūnui. A. N. nepateikimas skundą nagrinėjančiam teismui didesnės dalies reikalautų dokumentų, kurie leistų spręsti dėl jo galimybės būti laiduotoju, jo neatvykimas į antrąjį teismo posėdį be pateisinamos priežasties rodo, kad jis, nors ir deklaruodamas esąs vertas pasitikėjimo žmogus, teismui svarstant klausimą dėl sūnaus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir iškėlus nesunkiai įgyvendinamus reikalavimus, jų tinkamai neįvykdė. Svarstant dėl A. N. galimybės tapti laiduotoju, būtina, kad jis sugebėtų vieną kartą nusikalstamą veiką padariusio sūnaus elgesį įtakoti taip, kad sūnus nebedarytų naujų nusikalstamų veikų. Tačiau jau minėti ankstesni A. N. santykiai su sūnumi, sprendžiant sūnaus užimtumo problemą, tai, kad šioje byloje A. N. nedėjo reikiamų pastangų tapti laiduotoju ir pats nepateisino teismo pasitikėjimo, suteikia pagrindą manyti, jog jis negalės ir savo sūnui kelti atitinkamų reikalavimų ir įtakoti jo elgesio taip, kad jis nebepažeidinėtų baudžiamųjų įstatymų. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo G. N. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Apelianto skundo argumentai, kuriuose jis sieja galimybių samdyti advokatą neturėjimą su jam nepritaikytais BK 38 str. ar 40 str. numatytais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, yra nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu G. N. išaiškinus teisę pasirinkti gynėją arba gauti nemokamą teisinę pagalbą, jis gynėjo dalyvavimo ikiteisminio tyrimo veiksmuose atsisakė (36;36-37; 45 b.l.), teisminio nagrinėjimo metu jam buvo skirta gynėja, kuri baigiamojoje kalboje prašė G. N. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kitu nei apelianto skunde nurodomu pagrindu, t. y. esant dviems jo atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms (BK 39 str.). Teismas, nustatęs tik vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybę ir tuo pačiu nenustatęs atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 str. pagrindų, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė motyvus, dėl kurių, teismo nuomone, nuteistąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės netikslinga. Nuteistojo skundą nagrinėjęs teismas apsvarstė nuteistojo prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jo skunde prašomu pagrindu. Taigi, nuteistojo skundo teiginiai dėl jo teisių suvaržymo baudžiamajame procese yra nepagrįsti.

Teismas, skirdamas nuteistajam laisvės apribojimo bausmę, teisingai taikė BK 54 str. 2 d., 61 str. 1-3 d. numatytas bausmės skyrimo taisykles ir išdėstė išsamius bausmės skyrimo motyvus. G. N. paskirta bausmė atitinka jo nusikalstamos veikos pavojingumą, ji nėra aiškiai per griežta, todėl nekeistina.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo G. N. apeliacinį skundą atmesti.