- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-29
- Bylos Nr.
- AS-63-301-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2009 m. kovo 23 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) reikalavimą mokėti žemės nuomos mokestį banke pervedimo būdu teisiškai nepagrįstu ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją sudaryti tinkamas sąlygas jam, kaip mokesčių mokėtojui, sumokėti mokesčius grynaisiais pinigais.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
Teismas nurodė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje, t. y. ginčus, kylančius iš administracinės teisės normų reguliuojamų santykių, pagrįstų šių santykių subjektų pavaldumu. Pastebėjo, kad nors skundas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, tačiau iš skundo turinio ir prie jo pridedamų dokumentų matyti, kad ginčas tarp pareiškėjo ir Kauno miesto savivaldybės administracijos yra kilęs dėl to, jog pareiškėjas nori sumokėti žemės nuomos mokestį tiesiogiai atsakovui grynaisiais pinigais, o atsakovas grynųjų pinigų nepriima ir nesudaro tam sąlygų. Pažymėjo, kad atsiskaitymų tarp asmenų būdus ir priemones reglamentuoja Civilinio kodekso XLVII skyrius, Mokėjimų įstatymas, kiti teisės aktai. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nesutinka naudotis trečiųjų asmenų (pašto, privačių komercinių bankų), su kuriais atsakovas yra sudaręs sutartis, paslaugomis ir mokėti jiems papildomą mokestį, skundo pagrindu jis nurodo Mokėjimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad mokėjimai grynaisiais pinigais atliekami mokėtojo ir gavėjo susitarimu nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju, ginčas kyla todėl, kad atsakovas ir pareiškėjas nesusitaria dėl atsiskaitymo būdo (priemonių) mokant žemės nuomos mokestį, t. y. iš sutartinių teisinių santykių, kurie yra reguliuojami privatinės teisės normomis ir nėra pagrįsti subjektų pavaldumu. Atkreipė dėmesį, jog Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti savo nutartyse ne kartą yra nurodžiusi, kad pagal Civilinio kodekso 2.34 ir 2.36 straipsnius, valstybė, savivaldybė ir jų institucijos, kaip viešieji juridiniai asmenys, be viešojo administravimo veiklos, gali užsiimti ūkine komercine veikla ir būti civilinių teisinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Todėl jei ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalimi yra valstybės ar savivaldybės institucija, jis laikomas civiliniu ir nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Teismas laikė, jog kadangi nagrinėjamu atveju ginčas kilęs iš civilinių teisinių santykių, t. y. iš tarpusavio nesusitarimo dėl žemės nuomos mokesčio sumokėjimo grynaisiais pinigais tiesiogiai atsakovui, todėl byla nagrinėtina ne administraciniame, bet bendrosios kompetencijos teisme (ABTĮ 15 str., CPK 1 str. 1 d.). Kadangi ginčas nepriskirtinas Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai, teismas skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str., 2 str. 2 p.) ir nurodė, jog pareiškėjas dėl ginčo išsprendimo turi teisę kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus reikalavimas prieštarauja Mokėjimų įstatymo 4 straipsnio 1 daliai, kadangi įstatyme nenumatytas mokėtojo tarimasis su trečiuoju asmeniu (banku, kredito įstaiga, paštu).
2. Kauno miesto savivaldybės administracija neįvykdė Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos įpareigojimo tinkamai atsakyti pareiškėjui dėl mokėjimo pavedimu pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pareiškėjas prašo teismo pripažinti Kauno miesto savivaldybės administracijos reikalavimą mokėti žemės nuomos mokestį banke pervedimo būdu teisiškai nepagrįstu ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją sudaryti tinkamas sąlygas jam, kaip mokesčių mokėtojui, sumokėti mokesčius grynaisiais pinigais, tačiau iš jo skundo, pridėtų dokumentų bei atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus 2009 m. kovo 2 d. raštu Nr. 09-2-45, kuriame nurodyta, jog dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio įmokų priėmimo savivaldybė yra sudariusi sutartis su bankais ir Lietuvos pašto Kauno filialu, o žemės mokesčio mokėtojai gali pasirinkti mokėjimus priimančią įstaigą ir sumokėti žemės mokestį.
Pareiškėjas nurodo, jog Kauno apskrities administracinių ginčų komisija įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų skyrių tinkamai atsakyti į pareiškėjo 2008 m. lapkričio 10 d. prašymą dėl mokesčio mokėjimo būdo pagrįstumo, tačiau gautas 2009 m. kovo 2 d. raštas Nr. 09-2-45 jo netenkina, mano, kad jam nebuvo tinkamai atsakyta, kodėl pareiškėjas negali sumokėti mokesčio grynaisiais pinigais, o privalo mokėti papildomus mokesčius už žemės mokesčio pervedimą į gavėjo sąskaitą.
Taigi Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus 2009 m. kovo 2 d. raštas Nr. 09-2-45 yra atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, atsakymas į pareiškėjo prašymą.
Administraciniam teismui paduodamas skundas (prašymas) turi atitikti ABTĮ nustatytus reikalavimus. ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23 (skundo (prašymo) forma ir turinys), 24 (skundo (prašymo) priedai) ir 39 (žyminio mokesčio dydis) straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neįsigilino į skundo turinį, konstatavo, kad ginčas kilęs iš civilinių teisinių santykių, t. y. tarpusavio nesutarimo dėl žemės nuomos mokesčio sumokėjimo grynaisiais pinigais tiesiogiai atsakovui, ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, turėjo pagrindą pasinaudoti ABTĮ numatytu termino skundo (prašymo) trūkumams pašalinti nustatymo institutu (ABTĮ 37 str. 1 d.) ir pasiūlyti pareiškėjui pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti skundą, kuris skunde keliamų reikalavimų prasme (formuluojant jį viešojo administravimo subjekto atžvilgiu) ir kitais aspektais atitiktų ABTĮ 23 straipsnio reikalavimus ir galėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme.
Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismo nutartis dėl atsisakymo priimti skundą naikintina, perduodant skundo priėmimo klausimą tam pačiam teismui išnagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.