Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2018-05-10 · Civilinė byla Nr. 2YT-5588-522/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-10
Bylos Nr.
2YT-5588-522/2018
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00204-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irina Serafin
Pareiškėjas
S. E. S.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-5588-522/2018Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00204-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 10 d.Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. E. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė mirusios motinos S. S. palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad 1958 m. pareiškėjo tėvai pasistatė gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, būdamas 15 m., padėjo tėvui statyti namą, dengti stogą. Iki savo mirties pareiškėjo tėvai pastatyto gyvenamojo namo neįteisino. Pareiškėjo tėvas V. S. mirė (duomenys neskelbtini), o motina S. S. – (duomenys neskelbtini). Mirus motinai, pareiškėjas, kuris buvo vienturtis, nepraėjus 6 mėnesių terminui, perėmė visą motinos turtą – gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, baldais bei namų apyvokos daiktais, padargais ir gyvuliais (karve ir 15 vištų) ir pradėjo rūpintis motinos paliktu palikimu. Nors pats iki 1990 m. gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau kiekvieną savaitgalį su šeima važinėjo į motinos paliktą sodybą, ją prižiūrėjo. Po motinos mirties gyvulius buvo palikęs prižiūrėti šalia gyvenančiai tetai E. P. (P.), o visą kitą motinos paliktą ūkį prižiūrėjo pats: kasmet dirbo žemę, sodino bulves ir daržoves, prižiūrėjo sodą, įveisė braškyną, surinktus obuolius, braškes pardavinėjo. 1981 m. rekonstravus tvartą, pastatė tvarto priestatą – garažą, namuose languose įrengė grotas, apsisaugojimui nuo vagių; namo viduje pakeitė grindis. 1990 m. persikraustė nuolat gyventi į motinos paliktą sodybą, toliau dirbo žemę prie namų. 1993-1994 m. pareiškėjui buvo atkurta nuosavybės teisė į senelio (motinos tėvo) 10,50 ha ploto žemės sklypą prie tėvų namų. Įsikūręs tėvų name, atliko namo vidaus remontą (su sūnumi apkalė namo vidų dailylentėmis, ant grindų paklojo linoleumą), išorėje aptinkavo namo pamatus; suremontavo šulinį, pastatė naują lauko tualetą. Pradėjus gyventi tėviškėje su šeimos nariais užsiėmė gyvulininkyste ir iki šiol laiko gyvulius motinos tvarte, dirba jam (pareiškėjui) nuosavybės teise priklausančią žemę prie motinos namų. Name iki šiol yra likusių mirusios motinos baldų, namų apyvokos daiktų. Nuolat moka mokesčius už sodyboje sunaudotą elektros energiją, šiukšlių išvežimą, taip pat žemės mokestį. Nurodė, kad nors mirus motinai per įstatyme nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo, tačiau faktiniu valdymu perėmė motinos paliktą turtą ir jį valdo iki šiol. Tik po motinos mirties atliko namo kadastrinius matavimus ir įregistravo gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu motinos vardu (2018 m. kovo 15 d.). Nurodė, kad nėra kitų asmenų, kurie galėtų pretenduoti į mirusios motinos palikimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, tuo pačiu nurodydamas, kad jei išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad pareiškėjo pareiškimas būtų patenkintas. Nurodo, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, ir nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos S. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį pareiškėjo paveldimo turto priėmimą valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo V. S. ir S. S. (P.) sūnus (b. l. 8). V. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7), o S. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). S. S. vardu, nuo 2018 m. kovo 15 d., įregistruota nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą ir pastatą tvartą, adresu (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 9-10); pareiškėjo iniciatyva atlikti statinių kadastriniai matavimai (b. l. 11-12, 16). Pareiškėjui nuosavybės teise minėtu adresu priklauso žemės sklypas (b. l. 9-10). Iš Širvintų rajono 2-ojo notaro biuro 2018 m. kovo 28 d. liudijimo matyti, kad po S. S. mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 14).

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo priėmimas yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Kadangi civilinis teisinis santykis atsiradęs iki 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas. Pagal tuo metu galiojusio Civilinio proceso kodekso nuostatas, buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnis). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Nagrinėjamu atveju, po motinos S. S. mirties pareiškėjas per įstatyme nustatytą 6 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau pareiškėjas palikimą priėmė jį faktiškai valdant, ir jį valdo iki šiol. Pareiškėjo teigimu, nors pats iki 1990 m. gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau po motinos mirties kiekvieną savaitgalį su šeima važinėjo į motinos paliktą sodybą, ją prižiūrėjo. Po motinos mirties gyvulius buvo palikęs prižiūrėti šalia gyvenančiai tetai E. P. (P.), o visą kitą motinos paliktą ūkį prižiūrėjo pats: kasmet dirbo žemę, sodino bulves ir daržoves, prižiūrėjo sodą, įveisė braškyną, surinktus obuolius, braškes pardavinėjo; 1981 m. rekonstravus tvartą, pastatė tvarto priestatą – garažą, namuose languose įrengė grotas, apsisaugojimui nuo vagių; namo viduje pakeitė grindis. 1990 m. persikraustė nuolat gyventi į motinos paliktą sodybą, toliau dirbo žemę prie namų; atliko namo remonto darbus; suremontavo šulinį, pastatė naują lauko tualetą; su šeimos nariais užsiėmė gyvulininkyste ir iki šiol laiko gyvulius motinos tvarte, dirba jam (pareiškėjui) nuosavybės teise priklausančią žemę prie motinos namų. Pareiškėjas nurodė, kad name iki šiol yra likusių mirusios motinos baldų, namų apyvokos daiktų, pats nuolat moka mokesčius už sodyboje sunaudotą elektros energiją (byloje pateikta atsiskaitymų už elektros energiją knygelė, pradėta pildyti 1992 m. (b. l. 15), šiukšlių išvežimą, taip pat žemės mokestį. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes iš esmės pagrindžia byloje pateikta Širvintų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2018 m. kovo 12 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie pastatus (duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodyta, kad S. S., mirusi (duomenys neskelbtini), iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), jai priklausančiuose namuose; po jos mirties minėtus namus iki 1990 m. tvarkė ir prižiūrėjo jos vienintelis sūnus S. E. S., kuris nuo 1990 m. minėtuose namuose apsigyveno, juos toliau tvarko ir prižiūri (b. l. 13). Suinteresuotas asmuo neprieštarauja pareiškimo patenkinimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aptartas teisės normas, teismas sprendžia, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėjas priėmė savo mirusios motinos S. S. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl pareiškėjo pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, o toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti pareiškėjo S. E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas S. E. S. po motinos S. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po S. S. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Irina Serafin