Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-11-15 · Administracinė byla Nr. A-63-1518-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-15
Bylos Nr.
A-63-1518-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Pareiškėjas
V.Z.
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybai, S.K., R.K., R.Č., K.K., Z.V., D.S.
Administracinė byla Nr.A-1518/2010Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. sausio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V.Z. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V.Z. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybai, S.K., R.K., R.Č., K.K., Z.V., R.K., D.S. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V.Z. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas įpareigoti atsakovą Palangos miesto savivaldybės administraciją pažymėti kaip laisvą (neužstatytą) ir grąžintiną žemę, patvirtinti parengtus žemės sklypo planus, pasiūlyti specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, urbanistinius-architektūrinius apribojimus, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, pateikti pasiūlymus dėl žemės servitutų nustatymo bei suteikti adresus žemės sklypams, esantiems Kunigiškių g., Palangoje: žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,2570 ha, žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1464 ha, žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,2338 ha.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjo V.Z. skundą tenkino ir įpareigojo Palangos miesto savivaldybės administraciją pažymėti kaip laisvą (neužstatytą) ir grąžintiną žemę, patvirtinti parengtus žemės sklypo planus, pasiūlyti specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, urbanistinius-architektūrinius apribojimus, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, pateikti pasiūlymus dėl žemės servitutų nustatymo bei suteikti adresus žemės sklypams, esantiems Kunigiškių g., Palangoje: žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,2570 ha, žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1464 ha, žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,2338 ha.

II.

Apeliaciniu skundu atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas V.Z. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2009 m. gruodžio 29 d. pateikė prašymą taikyti administracinėje byloje reikalavimo užtikrinimo priemones - uždrausti žemės sklypuose, dėl kurių vyksta ginčas, atlikti tam tikrus veiksmus: perduoti žemės sklypus kitų fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn, pradėti ūkinę veiklą, statybas, taip pat bet kokius naujus planavimus juose.

Šalies argumentai

Prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pareiškėjas nurodė, kad byloje esanti medžiaga leidžia daryti išvadą, jog per laikotarpį iki bylos išnagrinėjimo atsakovas gali priimti sprendimus, susijusius su žemės sklypais, dėl kurių vyksta ginčas, ir kurie apsunkintų priimto teismo sprendimo įvykdymą. Tai, pareiškėjo nuomone, patvirtina byloje esantis Aurelijaus Idzelio, gyvenančio Palangos mieste, 2009 m. gegužės 18 d. prašymas, kuriame aiškiai reiškiamos pretenzijos į vieną iš sklypų su jau iškastu dideliu, apie 2 arų ploto, baseinu ir pateikiamos vizijos dėl šio sklypo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 71 straipsnis reglamentuoja reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą. Minėto straipsnio 1 dalis numato, kad teismo nutartimi (motyvuotu proceso dalyvių prašymu arba teismas savo iniciatyva) reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kokioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių, sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomu. ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje numatytos trijų rūšių reikalavimo užtikrinimo priemonės: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateiktą prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo argumentuoja tuo, kad žemės sklypus, į kuriuos jis siekia atkurti nuosavybės teises ir dėl kurių yra priimtas ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, siekia užvaldyti kiti asmenys.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas praktiką dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t.y. kad priėmus sprendimą įpareigoti atkurti nuosavybės teises natūra, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (pvz., administracinės bylos Nr. AS556-587/2008, AS63-474/2008, AS16-528/2007 ir kt). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi preliminariai atsižvelgti įprašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą j o faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises ir šių teisių faktinį realizavimą ir, atsižvelgęs į šias aplinkybes, spręsti, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, reiškia poreikį pasverti neigiamas pasekmes, kurios atsirastų pareiškėjui, jeigu reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų pritaikyta, o pareiškėjo skundas išnagrinėjus bylą būtų patenkintas, ir pasekmes, kurios atsirastų atsakovui, kitiems subjektams bei visuomenei, jeigu reikalavimo užtikrinimo priemonė būtų pritaikyta, tačiau skundas būtų atmestas.

Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo argumentus, išdėstytus prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, konstatuotina, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas gali ar rengiasi priimti sprendimus, susijusius su žemės sklypais, dėl kurių vyksta ginčais bei pakeisti šių žemės sklypų teisinį statusą taip, kad nuosavybės teisių į juos atkūrimas taptų neįmanomas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas remiasi A.I. 2009 m. gegužės 18 d. prašymu „Dėl naujo žemės sklypo formavimo šalia sklypo (duomenys neskelbtini)“ (Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byla Nr. 32, b. l. 121), tačiau šiame prašyme nėra išdėstyta jokių konkrečių pretenzijų dėl žemės sklypų, į kuriuos atkurti nuosavybės teisę pretenduoja pareiškėjas. Jame tik prašoma formuojant žemės sklypą nuosavybės teisių grąžinimui, atsižvelgti į esamus statinius ir įrenginius, esančius šalia A.I. sklypo ir rasti sprendimus jiems išsaugoti, nes į juos investuotos nemažos lėšos. Be to, teismui nėra pateikta įrodymų, kad išnagrinėjus šį prašymą būtų priimti sprendimai, kurių pagrindu numatomas žemės sklypų, dėl kurių vyksta ginčas, teisinio statuso pakeitimas.

Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad nesiėmus pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo, jei būtų patenkintas pareiškėjo prašymas, įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Todėl pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pripažįstamas nepagrįstu ir atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 bei 3 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo V.Z. 2009 m. gruodžio 28 d. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRomanas KlišauskasVirgilijus Valančius