- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-20
- Bylos Nr.
- II-968-1202/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01128-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Pareiškėjas
- A. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2023 m. liepos 27 d. nutarimo, nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
2023 m. liepos 9 d. 20.00 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriuje buvo gautas A. K. pareiškimas kuriame nurodyta, kad 2023 m. liepos 9 d. 12.25 val. (duomenys neskelbtini) kaimynas A. R. savavališkais veiksmais patraukė garsinį kūgį. Įvykio aplinkybes matė liudytoja T. G., kuri paminėjo, jog matė, kaip A. R. paima kūgį ir ji išneša.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyrius (toliau – ir Institucija) 2023 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas) nutraukė administracinio nusižengimo teiseną padarytai veikai neturint administracinio nusižengimo požymių. Nutarime nurodyta, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog nesuinteresuotų asmenų mačiusių įvykį neatsirado. Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu Institucija nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas A. K. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.
Skunde nurodė, kad Institucija administracinio nusižengimo tyrimą atliko paviršutiniškai, neišsamiai. Atliekant tyrimą nebuvo apklaustas liudytojas, kiti kiemo gyventojai. Nors pareiškėjui buvo padaryta turtinė žalą, pareiškėjas nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju. Iš esmės nutarimas priimtas atsižvelgiant į administracinį nusižengimą galimai padariusio asmens rašytinį paaiškinimą. Verta pastebėti, kad galimai administracinį nusižengimą padaręs asmuo savo paaiškinime pripažįsta, kad iš esmės įvykdė administracinį nusižengimą, tačiau į tai neatsižvelgiama tyrime atliekant veikos kvalifikavimą. Akivaizdu, kad nebuvo išnaudotos jokios įrodinėjimo galimybės, išvados dėl pažeidimą padariusio asmens neparemtos įrodymais, kurie būtų surinkti išsamiai bei visapusiškai ištiriant bylai reikšmingas aplinkybes. Nutarimas neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, nes surašytas neteisingai nurodant tiriamą administracinį nusižengimą, pareiškėjo pavardę bei su daugelių rašybos bei skyrybos klaidų. Byloje nebuvo renkami jokie įrodymai bei neatliktas jų vertinimas. Skundžiamas nutarimas priimtas vadovaujantis negaliojančia ANK 591 straipsnio 1 dalimi, nes minėtas straipsnis neteko galios 2023 m. birželio 1 d.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepime nurodyta, išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pareigūnas išnagrinėjęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, nustatė visas aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, priėmė teisingą, pagrįstą ir teisėta nutarimą.
III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai
Pareiškėjas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko savo skundą. Paaiškino, kad tyrimas buvo atliktas neišsamiai, nebuvo apklausti liudytojai, nebuvo vertinamos visos aplinkybės, todėl administracinė teisena nutraukta nepagrįstai. Institucijos nutarimas turi būti panaikintas. Tyrimo metu nebuvo apklausta liudytoja T. G., kuri yra jo mama, ji gyvena kitame bute. Liudytoja turėjo būti apklausta, nors juos ir sieja giminystės ryšiai. Signalinis kūgis buvo įgytas (duomenys neskelbtini) turguje. Kūgis buvo naudojamas kieme. Galimai administracinį nusižengimą padaręs asmuo nuomoja keletą būtų trumpalaikei nuomai. Kieme yra patvirtinta automobilių stovėjimo tvarka. Nuomininkai atvažiuodami užima kitų gyventojų automobilių stovėjimo vietas. Kadangi susirinkimo metu keldavo parkavimo vietų klausimą, galimai administracinį nusižengimą padaręs asmuo jaučia neapykantą. Pareiškėjas išvažiuodamas iš kiemo, žinant visiems gyventojams palikdavo stovėti signalinį kūgį savo parkavimo vietoje. Jeigu vieta būdavo laisva, gyventojai galėdavo signalinį kūgį patraukti į šoną ir pastatyti automobilį. Asmeninės parkavimo vietos neturi, nuosavybės teise priklauso dalis kiemo, šiuo metu nepavyksta realizuoti savo teisės ir išskirti savo nuosavybės ar nustatyti naudojimosi tvarką. Yra tik patvirtintas susirinkimo metu bendras kiemo automobilių parkavimo vietų planas ir visi gyventojai jo laikosi. Kadangi visi yra ilgalaikiai gyventojai ir yra nusistovėjusi automobilių parkavimo tvarka ir minėtas susirinkimo metu patvirtintas bendras kiemo automobilių parkavimo vietų planas, nors juridinio pagrindo nesuteikia, tačiau vadovaujantis geros kaimynystės principu kaimynai palaiko tvarką. Kiti kaimynai nenaudoja signalinių kūgių, kadangi retai išvažiuoja, nes yra (duomenys neskelbtini) amžiaus išvažiuoja trumpam laikotarpiui. Skunde neminėjo, tačiau A. R. ankščiau keletą kartų buvo paėmęs signalinį kūgį ir išmetęs į šiukšlių dėžę, o jis rasdavo ir grąžindavo atgal. Atsitiktinai mama laistydama gėles pamatė, jog A. R. paėmė signalinį kūgį ir jį nešasi, liudytoja nematė kur jį nunešė. Kai liudytoja išėjo į kiemą A. R. ir kūgio nematė. Grįžęs priėjo prie A. R., kadangi jis buvo lauke, nes atvyko suremontuoti nuomojamus butus ir paprašė grąžinti kūgį. Gavo arogantišką atsakymą, jog šis kūgio negrąžins ir tai yra jo problemos. Jis neturi konflikto su A. R., labiau A. R. konfliktuoja su kitais gyventojais, kadangi nepaiso bendros nusistovėjusios tvarkos. Kadangi dažniausiai atstovauja visų kaimynų interesus įvairiuose institucijose jis tapo didesniu A. R. taikiniu.
IV. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados
Motyvuojamoji dalis
A. K. skundas atmetamas.
ANK 641 straipsnio pagrindu teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Pagal ANK 563 straipsnį administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2023 m. liepos 9 d., 20.00 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriuje buvo gautas A. K. pareiškimas kuriame nurodyta, kad 2023 m. liepos 9 d. 12.25 val. (duomenys neskelbtini) kaimynas A. R. savavališkais veiksmais patraukė garsinį kūgį, t. y. savo veiksmais įvykdė vagystę. Įvykio aplinkybes matė liudytoja T. G., kuri paminėjo, jog matė, kaip A. R. paima kūgį ir ji išneša.
Institucijos nutarime nurodoma, kad iš A. R. paaiškinimo nustatyta, jog suformuotame žemės sklype (duomenys neskelbtini), sumontuoti vartai yra ribotas automobilių stovėjimo vietų skaičius ir jo nepakanka visiems butų savininkams. Kai kurie iš butų savininkų, įskaitant ir A. K., yra išsipirkę dalį žemės iš valstybės, proporcingai turimam butų plotui. Sklype nėra nustatyta naudojimosi tvarka, nors A. K. tokią procedūrą prieš metus buvo nesėkmingai inicijavęs, tačiau nepasiekė rezultatų. Ilgą laiką A. K. mėgina suformuoti kaimynams nuomonę, kad jis naudos konkrečias parkavimo vietas kieme, kadangi jis yra dalies žemės sklypo savininkas ir, jeigu kas nors parkuoja į tariamą jo vietą, jis nuolatos kviečia jiems policiją, kuri niekada nepradeda tyrimo, nesant sudėties. Prieš kelias savaites, išvykdamas iš kiemo, jis pradėjo naują praktiką – žymėti automobilio stovėjimo vietą įvairiais daiktais, kelio ženklo „kūgis“ arba žaislinėmis mašinėlėmis. A. K. bando jam inkriminuoti kūgio vagystę, nors jis jam nereikalingas ir jis jo nepasisavino. Visų pirma šis kūgis ilgą laiką mėtėsi sklype esančiame bešeimininkiame turte – sandėliukuose ir abejoja, kad A. K., priskirdamas šį daiktą sau, turi tam pagrindo, antra vertus, tas daiktas neturi rinkos vertės ir negalėtų būti pripažintas vertingu, kadangi yra visiškai nudėvėtas. Kelias savaites šį daiktą jis perkeldavo į kitą vietą ir paskutinį kartą, kai jį matė, paliko sandėliuke į kurį galima laisvai patekti be rakto, ten pat kur jis mėtydavosi ir anksčiau.
ANK 108 straipsnyje numatyta atsakomybė už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Vagystė pagal minėto straipsnio dispoziciją – tai svetimo turto pagrobimas, kuris suprantamas kaip neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui nepriklausančio turto užvaldymas (pasisavinimas), atimantis iš jo savininko galimybę valdyti, naudotis, kitaip disponuoti jam priklausančiu turtu, tuo tarpu kaltininkas turi realią galimybę (atsiradusią jo veiksmų rezultate) tuo turtu disponuoti pagal savo nuožiūrą. Šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tik veikiant tyčia. Iš tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad A. R. paaiškinime patvirtino, kad signalinį kūgį paėmė, tačiau jį padėjo sandėliuke, kuris buvo prieinamas visų būtų gyventojams, kadangi nebuvo rakinamas. Pagal konstrukciją vagystės sudėtis yra materialioji, todėl jos baigtumo momentas sietinas su turtinės žalos padarymu. A. R. paaiškinime nurodė, kad aptariamas kūgis ilgą laiką mėtėsi sklype esančiame bešeimininkiame turte – sandėliukuose, o A. K. šį daiktą priskiria sau. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nei Institucijai, nei teismui nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų signalinio kūgio vertę, jog signalinis kūgis buvo jo paties įsigytas, t. y. priklausė pareiškėjui. Nenustačius daikto priklausomumo savininkui nėra pagrindo tvirtinti, kad daiktas buvo iš jo pavogtas. A. K. patvirtino, kad A. R. signalinį kūgį buvo paėmęs ne vieną kartą ir jį išmesdavo į šiukšlių dėžę, o jis radęs grąžindavo atgal. Šie pareiškėjo teiginiai atitinka ir A. R. paaiškinimus, jog kelias savaites kūgį jis perkeldavo į kitą vietą. Tai atskleidžia, kad A. R. neturėjo tyčios pasisavinti signalinio kūgio.
Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Teismo vertinimu, A. R. veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti jo kaltę padarius smulkią vagystę pagal ANK 108 straipsnį, o tuo labiau būtiną šio teisės nusižengimo subjektyviosios pusės požymį – veikimą tyčia. Taigi, nagrinėjamoje veikoje nėra požymių nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, todėl Institucija administracinio nusižengimo teiseną dėl A. K. pareiškimo nutraukė teisėtai ir pagrįstai.
Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek iš A. K. parodymų teisme, tiek ir iš A. R. paaiškinime nurodytų aplinkybių, matyti požymių, kad administracinio nusižengimo teisena pasitelkiama kaip keršto įgyvendinimo priemonė, kuria siekiama aiškintis konfliktinius tarpusavio santykius su kaimynais, sukelti nemalonių padarinių inicijuojant administracinio nusižengimo teisenos procesą. Vykstant ginčams tarp kaimynų administracinių nusižengimų teisena negali tapti santykių aiškinimosi priemone, kuria siekiama pakenkti kitiems, šiuo atveju, tarpusavio elgesiu nepatenkintiems kaimynams. Tai prieštarauja administracinių nusižengimų teisenos paskirčiai bei teismo vykdomo teisingumo esmei.
Pareiškėjo skunde grindžiama, kad priimant nutarimą buvo taikoma ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma, kuri neteko galios 2023 m. birželio 1 d. Teismas pažymi, kad minėta norma ir ja numatytas reguliavimas nebuvo panaikintas iš administracinio nusižengimo kodekso, o tik perkeltas į 565¹ straipsnį, nekeičiant straipsnio turinio. Atsižvelgiant į tai, kad vėlesnis ANK nustatytas teisinis reglamentavimas iš esmės nepakito, darytina išvada, kad aplinkybė, jog nutarimas priimtas vadovaujantis negaliojančia įstatymo redakcija neįtakojo nutarimo teisėtumo bei pagrįstumo ir laikytina, kad buvo padaryta tik techninio pobūdžio klaida.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
A. K. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2023 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeista.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.