Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-05-28 · Administracinė byla Nr. I-1958-422/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-28
Bylos Nr.
I-1958-422/2015
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01837-2014-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
N. L.
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1958-422/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01837-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 16.4.;74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 28 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant pareiškėjui N. L., pareiškėjo atstovui advokatui G. M.,atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei J. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. L. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas N. L. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2014m. lapkričio 7 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymą Nr. 20-TE-1114 dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo (b.l. 4-8).

Pareiškėjas skunde ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 20-TE-1114 (toliau – ir Įsakymas) pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas už Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.9, 28, 61.7 punktų ir Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 20-V-200 patvirtinto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iojo būrio vyresniojo patrulio pareigybės aprašymo 18 punkto reikalavimų pažeidimus.

Paaiškino, jog 2014 m. birželio 2 d. Kauno apskrities VPK Imuniteto skyrius pareiškėjui įteikė pranešimą apie įtarimą. Pranešime buvo nurodyta, jog jis įtariamas kyšininkavimu, o būtent, tuo, jog būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, dirbdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3 būrio vyresniuoju patruliu, veikdamas bendrininkų grupėje su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 6 būrio patruliu A. J., vykdydamas tarnybines pareigas, 2013 m. balandžio 16 d. apie 14.05 val. (duomenys neskelbtini) sustabdęs nenustatyto asmens vairuojamą automobilį, ir tuoj pat po to, pakvietęs nenustatytą asmenį į tarnybinį automobilį VW GOLF, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ten nurodė jam, kad šis pažeidė kelių eismo taisykles, t. y. vairavo automobilį be valstybinės techninės apžiūros bei neprisisegęs saugos diržų ir už tai jam gresia administracinė nuobauda, o už tai kad, nebūtų užfiksuotas galimai padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, t. y. už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, kartu su A. J. savo naudai provokavo duoti kyšį ir iš nenustatyto asmens tiesiogiai priėmė mažesnį nei 1 MGL, tiksliai nenustatyto dydžio kyšį, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 225 str. 4 d.

Nurodė, jog Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Tarnybinis patikrinimas pradėtas dėl pareiškėjo galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 225 str. 2 d., 225 str. 4d., tačiau 2014-09-09 Kauno apygardos prokuratūros nutarimu jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, konstatavus, jog veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nepadaryta. Vidaus tarnybos Statuto 26 str. 1 d. nustato, kad tarnybinės nuobaudos gali būti skiriamos už tarnybinius pažeidimus, atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, į tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatyme ar į Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą formaciją. To paties straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog <.. .> atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba pasibaigia baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo. Konkrečiu atveju nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas 2014 m. rugsėjo 9 d., o tarnybinė nuobauda paskirta 2014 m. lapkričio 7 d., t.y. praėjus dviems mėnesiams nuo baudžiamojo proceso pabaigos. Be to, tarnybinė nuobauda buvo skirta praėjus daugiau kaip metams nuo tariamo pažeidimo paaiškėjimo, apie kurį atsakovui tapo žinoma 2013-09-11 iš Kauno apskrities VPK Imuniteto skyriaus tarnybinio pranešimo Nr. 20-19-PR5-63. Minėti procedūriniai pažeidimai sąlygojo tarnybinės nuobaudos paskyrimo neteisėtumą.

Pažymėjo, jog Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos 6 p. nustatyta, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, žiniasklaidoje paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui atlikti tarnybinį patikrinimą. Konkrečiu atveju tarnybinis patikrinimas pradėtas dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 225 str. 2 d., 225 str. 1, patikrinimo iniciatyva buvo siejama su galimai padarytomis nusikalstamomis veikomis, tačiau Kauno apygardos prokuratūros nutarime aiškiai konstatuota, jog veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių nepadaryta, tarnybinis pažeidimas, jo elementai (objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė) konkrečiu atveju neįrodyti. Atliekant tarnybinį patikrinimą, jokie papildomi įrodymai nebuvo ištirti, buvo remtasi tik nepakankamais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys yra neišsamūs, nėra nustatyti nei galimai sustabdyti automobiliai, nei juos vairavę asmenys. Tarnybinio patikrinimo išvada priimta skubotai, neįsigilinus į visas atsakomybei reikšmingas aplinkybes, tiksliai nenustačius kaltės laipsnio, veikos padarinių. Pažymėjo, jog priimant įsakymą buvo remtasi 2014-10-31 Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-198, kuri surašyta remiantis ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00641-13 surinktais įslaptintais duomenimis (garso įrašais, pokalbių stenogramomis), tačiau minėti įrodymai, pažeidžiant pareiškėjo teises į gynybą, nebuvo pateikti susipažinti, balsai neidentifikuoti. Kadangi tarnybinė nuobauda skirta pažeidžiant jos paskyrimo procedūrą, nesilaikant tarnybinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų terminų, todėl įsakymas dėl jos paskyrimo turi būti panaikintas. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundą ( b.l. 21-23) ir jo atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti.

Nurodė, jog Kauno apskr. VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Petrašiūnų policijos nuovados postiniui N. L. (iki 2013-05-19 dirbusiam Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 3-iojo būrio vyresn. patruliu) už Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.9 p., 28 p., 61.7 p. ir Kauno m. VPK viršininko 2008 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 20-V-200 patvirtinto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iojo būrio vyresniojo patrulio pareigybės aprašymo 18 p. reikalavimų pažeidimus 2014 m. lapkričio 7 d. Kauno apskr. VPK viršininko įsakymu Nr. 20-TE-1114 buvo paskirta tarnybinė nuobauda -griežtas papeikimas. Tarnybinio patikrinimo metu gautais duomenimis buvo nustatyta, jog pareigūnas N. L., 2013-04-16, eidamas tarnybines pareigas, dirbdamas su Kauno apskr. VPK PR 6-ojo būrio patruliu A. J., apie 14.05 val. (duomenys neskelbtini), sustabdęs nenustatyto asmens vairuotą automobilį, ir apie 14.44 val. (duomenys neskelbtini), sustabdęs nenustatyto asmens vairuotą automobilį, Kauno apskr. VPK budėtojui radijo ryšiu nepranešė apie sustabdytas transporto priemones, pasikvietė nenustatytus asmenis į tarnybinę transporto priemonę ir nustatyta tvarka neįformino padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. N. L. tyčia atliko neteisėtus veiksmus, nevykdė savo pareigų ir šiais veiksmais pažeidė Instrukcijos 20.9 p. („Policijos patruliui tarnybos metu draudžiama: <...> įsodinti į tarnybinę transporto priemonę kitus asmenis, išskyrus atvejus, kai būtina <...>"), 28 p. („sustabdęs ar prieš prieidamas prie stovinčios transporto priemonės, policijos patrulis ryšio priemone privalo pranešti budėtojui tikrinimo vietą, transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo ar tikrinimo priežastį. <...>"), 61.7 p. („ nustatyta tvarka įforminti <...> KET <...> pažeidimų dokumentus <...>"), Pareigybės aprašymo 18 p. („įstatymų nustatyta tvarka įforminti ir nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas <...>") reikalavimus ir šiais veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas visapusiškai ir objektyviai, surinkta pakankamai įrodymų, jog būtų nustatytas tarnybinis pažeidimas, tarnybinė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Byloje keliamas ginčas dėl 2014m. lapkričio 7 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymo Nr. 20-TE-1114 teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo pareiškėjui už Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.9, 28, 61.7 punktų ir Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 20-V-200 patvirtinto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iojo būrio vyresniojo patrulio pareigybės aprašymo 18 punkto reikalavimų pažeidimus buvo skirta tarnybinė nuobauda- griežtas papeikimas ( b.l. 10).

Tarnybinės nuobaudos vidaus tarnybos sistemos pareigūnui skyrimo tvarką ir pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas (Nr. IX-1538, toliau - ir Statutas) bei Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas LR vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 ( toliau – ir Tvarkos aprašas) Tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas ( Statuto 26 str.1d., Tvarkos aprašas 3p.). Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą. Konstatavus, kad tikrinamas pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, išvadoje turi būti nurodyta, koks tai tarnybinis nusižengimas, jo padarymo laikas, aplinkybės, kaltė, padarytos žalos pobūdis, tarnybinio nusižengimo pasekmės ( Tvarkos aprašas 23 p.). Taigi, prieš skiriant policijos pareigūnui nuobaudą, turi būti nustatyta konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėtis : kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, priežastys, nusižengimo padarymo ar paaiškėjimo diena, nusižengimu sukeltos neigiamos pasekmės. Prie tarnybinių nusižengimų yra priskiriami Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimai ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu ( Statuto 2str. 6p.). Pareigūnai už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą ( Tvarkos aprašo 35 p.).

Pareiškėjas nuobaudą ginčija dėl jos skyrimo terminų pažeidimo, dėl tarnybinio tyrimo procedūros pažeidimų, įrodymų byloje nepakankamumo, jų neišslaptinimo.

Iš administracinės bylos duomenų matyti, jog pareiškėjui inkriminuojamas tarnybinis pažeidimas yra susijęs su ikiteisminiu tyrimu baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00641-13, pradėtu 2013-09-11 Kauno apskrities VPK Imuniteto skyriuje ( toliau – ir Imuniteto skyrius) dėl galimo Kauno apskrities VPK statutinių pareigūnų kyšininkavimo, jų papirkimo, piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo.

Tarnybinis patikrinimas pradėtas 2014-06-19 Imuniteto skyriaus viršininko A. R. tarnybinio pranešimo ( b.l. 24) pagrindu. 2014-06-27 pareiškėjui įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo ( b.l. 48), kuriame jis įtariamas ir BK 225 str. 4 d. numatyta veika.

2014-07-07 Kauno apskrities VPK teikimu Nr. 20-17-IL-172 tarnybinis patikrinimas Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-ojo būrio patrulio R. G. ir Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Petrašiūnų nuovados postinio N. L. atžvilgiu sustabdytas, kol bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00641-13 ( b.l. 58-62).

2014-09-30 teikimu Nr. 2014-09-30 Nr. 20-17-IL-244, Kauno apskrities VPK Vidaus tyrimų skyriuje gavus prokuroro 2014-09-09 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą N. L. atžvilgiu, tarnybinis patikrinimas buvo atnaujintas ( b.l. 68-69).

Teismo nuomone, Institucija, atliekanti tarnybinį tyrimą 2014-07-07 teikimu Nr. 20-17-IL-172 jį sustabdydama, iš esmės pripažino, jog konstatuoti pareigūno N. L. ir R. G. veiksmuose savarankiško tarnybinio pažeidimo nusižengimo (Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.9p., 28p., 61.7p.) požymių nepakako. Tai patvirtina teikimo turinys. Minėtame teikime nurodyta, jog nenustatytos konkrečios ir tyrimui reikalingos aplinkybės, neaišku, kokius konkrečius automobilius ir kuris iš pareigūnų sustabdė, kuris iš pareigūnų pakvietė automobilių vairuotojus į tarnybinį automobilį, dėl kokių priežasčių jie buvo įsodinti į tarnybinį automobilį, kokie pokalbiai konkrečiai vyko tarp pareigūnų ir kokių tiksliai asmenų ( b.l.58- 62).

2014-09-09 Kauno apygardos prokuratūros nutarime, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00641-13 dėl kyšininkavimo, nenustačius N. L. veiksmuose kyšininkavimo, numatyto BK 225 str. 4 dalyje pažymių (b.l.64-67), konstatuota, jog esamomis aplinkybėmis nesurinkta pakankamai objektyvių, nešališkų ir pagrįstų minėtų pareigūnų kaltės įrodymų, o jų kaltę grįsti vien netiesioginiais įrodymais, t.y. techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka gautais duomenimis nepakanka. Nutarime nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti ir apklausti juos papirkusių asmenų, tiksliai nenustatytos transporto priemonės, jose galimai buvę ir įvykį galėję matyti kiti asmenys, tokiu būdu nekonkretizuoti ir galimai padaryti Kelių eismo pažeidimai. Iš nutarimo turinio spręstina, jog duomenų, kurie būtų reikšmingi tarnybinio nusižengimo tyrimui, tarnybinio tyrimo metu procedūros sustabdymo metu iš esmės nebuvo gauta.

Pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta 2014-10-31 Kauno apskrities policijos komisariato Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 20-IS-198 pagrindu ( b.l. 11-15).

Pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymą (Žin., 2012, Nr. 122-6093) gauta informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką gali būti panaudojama atliekant tarnybinį patikrinimą, kai ji su prokuroro sutikimu kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu išslaptinama ( Tvarkos aprašo 23 p. 3d.).

Konkrečiu atveju pareiškėjui inkriminuotas tarnybinio pažeidimo kaltinimas grindžiamas tarnybinio patikrinimo išvada, kuri surašyta remiantis 2014-09-09 Kauno apygardos prokuratūros nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu dalyje dėl kyšininkavimo pagal BK 225 str. 4d. ir ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00641-13 medžiaga, surinkta panaudojus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir BPK 154, 155 str., 158str., 159str., 160 str. nustatytais pagrindais ir tvarka. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog 2014-09-09 prokuroras nutarime nutraukti bylą rėmėsi 2013-09-11 Kauno apskrities VPK kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu Nr. 20-19-OV-213 (RN), kuriame buvo nurodyta, jog vykdant 2013-02-07 teismo nutartį Nr. RS4-71, 2013-04-05 slapta buvo patekta į automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ten sumontuota garso fiksavimo įranga, kuri 2013-04-22 išmontuota. Šiuo laikotarpiu naudojant technines priemones specialia tvarka užfiksuoti pokalbiai tarp tuo metu pamainoje dirbusių N. L. ir A. J. ir galimų Kelių eismo taisyklių pažeidėjų. Prie protokolo pateiktos tarpusavio pokalbių stenogramos, kiekvienai jų suteikiant atskirą registracijos numerį, kuriose nurodomas tikslus įvykio fiksavimo laikas, kitos aplinkybės ( b.l. 13). Tarnybinis pažeidimas iš esmės grindžiamas pareigūnų pokalbiais ir minėtų pokalbių stenogramomis. Teismui buvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00641-13 medžiaga, garso įrašais, pokalbių stenogramomis, tačiau minėti duomenys neišslaptinti ir į bylą nepateikti kaip įrodymai.

Kitų įrodymų (neįslaptintų), patvirtinančių tarnybinį pažeidimą, teismui nepateikta. Nutarimu konstatuotos aplinkybės, jog ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pakanka patikimai identifikuoti 2014-04-06 konkrečiu policijos tarnybiniu transportu besinaudojusius ir jame buvusius asmenis- A. J. ir N. L., tačiau jame tarnybinio pažeidimo esmė ir sudėtis neatskleista. Todėl darytina išvada, jog pareiškėjui inkriminuotas tarnybinis pažeidimas grindžiamas iš esmės vien tik ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00641-13 nevieša medžiaga.

Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime nurodė, jog ABTĮ 57 str. 3 d. įtvirtinta taisyklė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (būtent Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t. y. iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus. Nors toks draudimas nėra absoliutus ta prasme, jog teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, sprendžia, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, tačiau Konstitucinis Teismas paminėtame nutarime pabrėžė, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija. Šiame kontekste pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo sprendimuose ne kartą yra pažymėjęs, jog tokie atvejai, kai valstybės paslaptį sudarančiais neišslaptintais duomenimis yra remiamasi kaip vieninteliu ir vienai iš bylos šalių nežinomu įrodymu teismo procese, sudaro prielaidas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) pažeidimams, pirmiausia, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą požiūriu (Konvencijos 6 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į minėtą Konstitucinio Teismo ir EŽTT jurisprudenciją, savo praktikoje laikosi pozicijos, kad teismo sprendimas, kuris priimtas remiantis vien tik įslaptinta medžiaga, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-326/2009; 2011 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2011; 2012 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2330/2012 ir kt.).

EŽTT ne kartą yra konstatavęs, kad pareiškėjo negalėjimas ar neturėjimas priėjimo prie įslaptintų dokumentų, bei nekomunikavimas su pareiškėju dėl turimos informacijos, pažeidė Konvencijos 6 str. įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo principą (EŽTT sprendimai – 2006 m. spalio 31 d. G. ?. prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 59739/00, 24-31 punktai; 2006 m. spalio 31 d. A. (E.) prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 59741/00, 24-31 punktai; 2007 m. lapkričio 27 d. M. prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 33446/02, 32-39 punktai; 2009 m. balandžio 21 d. M. prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 43980/04, 9-18 punktai; 2009 m. balandžio 21 d. T. prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 3055/04, 12-15 punktai). 2008 m. gruodžio 16 d. EŽTT sprendime G. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 10425/03) buvo kilęs klausimas, ar faktiniai duomenys, sudarę valstybės paslaptį, laikytini įrodymais administracinėje byloje. EŽTT šiame sprendime buvo atkreipęs dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje „įslaptinta“ išvada ne tik buvo panaudota kaip įrodymas, bet buvo ir vienintelė priežastis neišduoti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad administraciniai teismai savo sprendimuose rėmėsi šia išvada, nors pareiškėjas su jos turiniu supažindintas nebuvo, taip suvaržant jo teisę į gynybą. Teismas iš aukščiau minėtos EŽTT praktikos daro išvadą, kad tokie atvejai, kai valstybės paslaptį sudarančiais neišslaptintais duomenimis yra remiamasi kaip vieninteliu ir vienai iš bylos šalių nežinomu įrodymu teismo procese, sudaro prielaidas Konvencijos pažeidimams, pirmiausia, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą požiūriu (Konvencijos 6 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad EŽTT jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi ir Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui; tai remiantis ABTĮ 4 straipsnio 3 dalimi pasakytina ir apie Europos Sąjungos teisminių institucijų jurisprudenciją. Atsižvelgiant į minėtą jurisprudenciją, laikytina, kad nagrinėjamoje byloje individo autonominiai interesai ir viešasis interesas negali būti priešpriešinami, juos būtina derinti, tai reiškia, kad tarp šių interesų turėtų būti užtikrinta teisinga pusiausvyra, vadovaujantis Konstitucinio Teismo, EŽTT ir Europos Sąjungos teisminių institucijų nustatytais kriterijais.

Teismas pažymi, jog tarnybinio patikrinimo tvarką reglamentuojančio teisės akto, t.y. Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308, 23 punkto 3 dalyje imperatyviai įtvirtinta, jog surinkta informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, atliekant tarnybinį patikrinimą gali būti panaudota, tik ją išslaptinus teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau šio teisės akto imperatyvių reikalavimų konkrečiu atveju nesilaikyta.

Esant šiai situacijai, teismas negali patikrinti ir vertinti Tarnybinio patikrinimo medžiagos nurodytos informacijos įrodymų tyrimo prasme, o kitų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo tarnybinį šio pobūdžio pažeidimą byloje nesurinkta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ginčo situacijos teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, teismui yra pagrindas panaikinti ginčijamą įsakymą remiantis ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p. (skundžiamas aktas (jo dalis) turi būti panaikintas jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą) ir ABTĮ 89 str. 2 d.

Pareiškėjas tarnybinės nuobaudos neteisėtumą taip pat sieja su teisės aktuose įtvirtinto jos skyrimo termino pažeidimu, nurodo, jog tarnybinė nuobauda buvo skirta praėjus daugiau kaip metams nuo tariamo pažeidimo paaiškėjimo, apie kurį atsakovui tapo žinoma 2013-09-11 iš Kauno apskrities VPK Imuniteto skyriaus tarnybinio pranešimo Nr. 20-19-PR5-63, taip pat praėjus dviem mėnesiams nuo baudžiamojo proceso užbaigimo, kai tuo tarpu yra nustatytas ne ilgesnis kaip vieno mėnesio terminas nuo šių sąlygų atsiradimo.

Tvarkos aprašo 32 punktas numato, jog tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, išvados patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus neįgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – tokios išvados gavimo diena. Remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgiant į tai kad Tarnybinio patikrinimo išvada Kauno apskrities VPK vadovo buvo patvirtinta 2014-10-31, o ginčijamas įsakymas priimtas 2014-11-07, darytina išvada, jog minėtas terminas nebuvo praleistas.

Tačiau konkrečiu atveju nustatyta, jog tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas Tvarkos aprašo 10 punkto pagrindu.

Tvarkos aprašo 34 punkte įtvirtinta nuostata, jog Tvarkos aprašo 10 ir 11 punktuose numatytais atvejais sustabdžius tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra atnaujinama ir tęsiama, jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba asmuo patraukiamas (nepatraukiamas) baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn ir procesas yra pasibaigęs. Tokiu atveju tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos nepraėjo daugiau kaip 3 metai. Jei šis terminas praėjo, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra nutraukiama.

Konkrečiu atveju nustatyta, jog pareiškėjo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2014-09-09 Kauno apygardos prokuroro nutarimu, tarnybinė nuobauda paskirta 2014-11-07 įsakymu, t.y. praėjus beveik dviem mėnesiams nuo ikiteisminio tyrimo užbaigimo, tai leidžia daryti išvadą, jog Tvarkos aprašo 34 punkte įtvirtintas terminas buvo praleistas.

Atsakovo nuomone,minėtas terminas tyrėjos buvo pratęstas, todėl jo pažeidimo nėra.

Teismas pažymi, jog Tvarkos aprašo 34 punktas reglamentuoja nuobaudos skyrimo terminą, o Tvarkos aprašo 22 punktas numato tarnybinio nusižengimo tyrimo terminą. Jame numatyta, jog tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, tarnybinį patikrinimą atlikti pavedęs pareigūnas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų.

Kaip matyti iš bylos duomenų, 2014-10-08 tarnybiniu pranešimu 20-17-PRS-115 ( b.l. 71) tarnybinio patikrinimo terminas buvo pratęstas ( b.l. 71), tačiau jo pratęsimas nepašalina Tvarkos aprašo 34 punkte įtvirtintų reikalavimų pažeidimo. Pažymėtina, jog jame nėra numatyta pratęsimo galimybė, todėl darytina išvada, jog nuobauda turėjo būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo 2014-09-09 Kauno apygardos nutarimo priėmimo, tačiau ji buvo paskirta, praėjus šiam terminui.

Tarnybinės nuobaudos skyrimas terminų prasme gali būti teisėtas tik tuo atveju, kai tarnybinio tyrimo metu nustatoma, kad nėra pasibaigęs terminas per kurį yra galimas tarnybinės nuobaudos paskyrimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių (pvz., 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1459/2010) bei savo jurisprudencijoje taip pat yra pažymėjęs, kad vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu (imperatyviai apibrėžti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai; draudimas už vieną tarnybinį nusižengimą skirti daugiau nei vieną nuobaudą), kitų pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte – administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (pvz., 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-73, 2013m. gegužės 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-955/2013.

Konstatavimas, kad ginčijamas individualus administracinis aktas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turinčios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, yra besąlygiškas pagrindas panaikinti individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo (pvz., 2011 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-3044/2011).

Remiantis išdėstytais argumentais, nustačius esminius tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimus, skundas pripažįstamas pagrįstu, tenkinamas, panaikinant ginčijamą įsakymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti.

Panaikinti 2014m. lapkričio 7 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymą Nr. 20-TE-1114 dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo N. L..

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė