Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Zita Smirnovienė, sekretoriaujant Vidai Verikienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. K. atstovui advokatui Tadui Blažiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal B. K. skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyr. specialistas 2008-06-30 B. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (100)-11.44-20. Pažeidimo esme nurodė tai, kad 2008-06-20 savavališkos statybos aktu Nr.(100)-11.37-12 B. K., UAB „Profisa“ direktoriaus pavaduotoja, valydama kūdrą (duomenys neskelbtini) k., Trakų sen. Trakų r. sav. žemės skl. kad. Nr.(duomenys neskelbtini) padidino jos plotą dvigubai, iki 3000 kv. m. ir tuo pažeidė Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3 p., 15 str. 5 d. 2 p., 3 p. reikalavimus (b. l. 26-27).

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyr. specialistas 2008-07-03 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11 nustatė, kad B. K., UAB „Profisa“ direktoriaus pavaduotoja, savavališkai, neturėdama nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto, valydama kūdrą (duomenys neskelbtini) k., Trakų sen. Trakų r. sav. žemės skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini) padidino jos plotą dvigubai, iki 3000 kv. m. Vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 159² str. 1 d. paskyrė administracinę nuobaudą – 7500 Lt baudą (b. l. 33-34).

Teismo posėdžio metu B. K. atstovas advokatas T.Blažys skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad B. K. nevykdė statybos darbų, o administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nesilaikant teisės aktų reikalavimų – nenurodyta, kada atlikti savavališkos statybos darbai ir užfiksuotos tik pasekmės.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad kūdra yra dirbtinis vandens telkinys. Dirbtinis nepratekamas paviršinis vandens telkinys (kūdra), kurio plotas daugiau nei 300 kv. m., yra priskiriamas II grupės nesudėtingiems statiniams (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr.184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai) 2 lentelės 11 p.). Šių vandens telkinių kasimo darbams yra reikalingas supaprastintas statinio projektas, kuriame turi būti nurodyta iškasto grunto sutvarkymo (panaudojimo) statytojo žemės sklype būdai. Supaprastintą projektą tikrina ir derina atitinkamos savivaldybės valstybės tarnautojas. Galiojantys teisės aktai dirbtinius nepratekančius paviršinio vandens telkinius (kūdras) priskiria nesudėtingiems statiniams, todėl jų kasimo tvarka yra priskirtina statybos darbams, kurie gali būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka. B. K., padidindama kūdros plotą iki 3000 kv. m., vykdė žemės kasimo darbus, kurie bendrąja prasme yra priskiriami statybos darbams. B. K., savavališkai vykdydama statybos darbus, pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 str., Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai 12.4 p. reikalavimus, todėl pagrindo naikinti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje nėra (b. l. 52-54).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal ATPK 159² str. 1 d., nesudėtingo statinio statyba (griovimas) mieste ar saugomoje teritorijoje neturint normatyviniuose techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas, - užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

LR statybos įstatymo 2 str. 2 d. yra nustatyta kas yra laikoma statiniu – tai visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai (gyvenamieji, pramoniniai, komerciniai, biurai, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kiti) ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai (su inžineriniais statiniais sujungti pastatai), taip pat statinių priestatai, antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos. Apibrėžimas „tvirtai sujungta su žeme“ reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę (jūrų, ežerų, upių ar kitų vandens telkinių dugną) ar remiasi į žemės paviršių (vandens telkinių dugną).

Taigi įstatymas yra nustatęs požymius, pagal kuriuos sprendžiama, ar atlikti darbai, sukurtas naujas produktas gamtoje ar atskirai nuo gamtos, gali būti laikomas statiniu. Šis įstatymas nėra delegavęs teisės poįstatyminiais aktais papildyti statinio apibrėžimą. Todėl Statybos techninio reglamento STR 1.01.07.2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ skyriuje „Inžineriniai statiniai“ 11 punkto nurodytas dirbtinis nepratekamas paviršinis vandens telkinys (kūdra ir pan.), jei šis telkinys neturi Statybos įstatymo 2 str. 2 d. nurodytų požymių, prie nesudėtingų statinių, o taip pat ir prie kitokios kategorijos statinių, negali būti priskirtas.

Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 str. 1 d. apibrėžia, kad dirbtinis vandens telkinys – tai techninėmis priemonėmis sukurtas paviršinis vandens telkinys (kanalas, tvenkinys, rekultivuotame karjere įrengtas vandens telkinys, kūdra), išskyrus vandens talpyklas, kuriose esantis vanduo nelaidžiomis medžiagomis atskirtas nuo aplinkos grunto (baseinai, rezervuarai ir pan.). Taigi šiuo įstatymu patvirtinama, kad yra skirtumas tarp vandens telkinio, kuris natūraliai lieka sąrišyje su žeme be tarpinių medžiagų ir konstrukcijų ir vandens telkinio, kurio apimtį rėmina ir skiria nuo betarpiško susilietimo su žeme specialios medžiagos ar konstrukcijos. Todėl nesant įrengtų šių konstrukcijų, nėra pagrindo natūralų ryšį su žeme turinti vandens telkinį laikyti statiniu.

Kadangi nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei prie protokolo pridėtame statybos sustabdymo akte nėra duomenų, kad kasant kūdrą buvo atlikti ir statybos darbai (įrengtų konstrukcijų, kurios būtų tarpinė grandis tarp žemės ir vandens), kaltinimas B. K. dėl nesudėtingų statybos darbų neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, pareikštas nepagrįstai.

Nutarimas naikintinas, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ABTĮ124 str. 1 d. 2 p., ATPK 287 str. 1d. 2 p., 250 str. 1 p. – nesant ATPK 159² str. nustatyto įvykio).

Kadangi administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama dėl įvykio, numatyto 159² str. nebuvimo, B. K. advokato T.Blažio išdėstytų argumentų dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo esmės – įvykio laiko nenurodymo – nagrinėjimas nebėra reikalingas.

Rezoliucinė dalis

n utarė:

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-07-03 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.12, kuriuo B. K. pagal ATPK 159² str. 1 d. skirta nuobauda – 7500 Lt bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą B. K. atžvilgiu pagal ATPK 159²str. 1 d. nutraukti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.