Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2011-10-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-131-795/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-10-19Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-02-09Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-10-19
Bylos Nr.
1-131-795/2011
Teisminio proceso Nr.
1-30-2-00111-2009-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Baškienė
Nukentėjusysis
I. L., J. L.
Kaltinamasis
R. T.
Advokatai
Mindaugas Kepenis, Vytautas Griškevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-131-795/2011Proceso Nr. 1-30-2-00111-2009-0Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2., 1.1.7.2.7.; (S) 1.1.4.7., 1.1.8.10.1., 1.1.8.10.5., 1.2.14.5.1., 1.2.14.5.2.,2.1.15.3.3.2., 2.1.16.1.6., 2.1.14., ., 2.3.6.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, Kristinai Stankevičiūtei ir Redai Tamošauskaitei, dalyvaujant:

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorams Kęstučiui Veitui ir Virginijai Tilvikienei,

nukentėjusiesiems I. L. ir J. L.,nukentėjusiosios I. L. įgaliotam atstovui advokatui Vytautui Griškevičiui,kaltinamosios gynėjui advokatui Mindaugui Kepeniui,kaltinamajai R. T.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Joniškio r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, R. T. IĮ savininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:

1) 2008-07-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d., 290 str. - 25 MGL (3125 Lt) dydžio bauda;

2) 2009-11-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2010-02-18 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, pagal LR BK 182 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d., bausmė subendrinta su neatlikta bausme, paskirta 2008-07-11 nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn. su 25 MGL (3125 Lt) dydžio bauda. Pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;

3) 2010-04-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 182 str. 3 d. - 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3, 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2009-11-24 nuosprendžiu, pakeistu 2010-02-18 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, paskirta subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn. ir 30 MGL (3775 Lt) dydžio bauda. Pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;

4) 2011-03-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams; Vadovaujantis BK 63 str. 1,4 ir 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2010-04-06 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams ir 30 MGL (3775 Lt) bauda.

5) 2011-03-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir 183 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. 2011-09-23 nutartimi 2011-03-07 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta su 2011-03-29 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams ir 30 MGL (3775 Lt) bauda; bausmės neatlikusi, teistumas neišnykęs,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (du nusikaltimai) ir 182 straipsnio 2 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą:

2009 m. sausio 27 d. I. L. pasitikėjimo pagrindu įgijusi įgaliojimą tvarkyti visus dokumentus su nekilnojamojo turto įgijimu, nenustatytu laiku ir vietoje, R. T. tarpininkavo I. L. dėl 2009 m. vasario 24 d. paskolos sutarties sudarymo su R. R., tyčia suklaidinusi I. L. dėl būtinumo sumokėti avansą už jos perkamą butą, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir įsipareigojimo perduoti 46000 Lt avansą perkamo buto savininkui R. D., 2009 m. vasario 24 d. , vieta nenustatyta, paėmė iš I. L. 46000 Lt avansą už I. L. perkamą butą, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. R. T. savo įsipareigojimo neįvykdė bei, neinformavusi I. L., pasinaudodama R. T. nekilnojamojo turto agentūros, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vardu ir rekvizitais, 2009 m. kovo 1 d., vieta nenustatyta, sudarė su R. D. preliminarią buto, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pirkimo sutartį, ir pagal sutarties 8 punktą R. D. sumokėjo 3000 Lt avansą, o likusių 43000 Lt I. L. negrąžino. Tokiu būdu, R. T. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės I. L. turtą – pinigines lėšas 43000 Lt.

Be to, R. T. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą:

2009 m. liepos 22 d., prie p/c „Ermitažas“, Palangos pl. 16, Sudmantų k., Klaipėdos r., tyčia pasinaudodama R. T. nekilnojamojo turto agentūros, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vardu ir rekvizitais, klaidinančiai internetiniame tinklapyje skelbdama informaciją apie paskolų ir dokumentų sutvarkymą per valandą, sudarė su R. T. nekilnojamojo turto susitarimo dvišalę sutartį, apgaulingai R. T. žadėdama sutvarkyti paskolos -10000 Lt gavimo dokumentus ir, veikdama per R. T. nekilnojamojo turto agentūros direktorių J. J., nesuvokusį jos daromos nusikalstamos veikos, paėmė iš R. T. 300 Lt avanso mokestį. Tęsdama nusikalstamą veiką, R. T. 2009 m. liepos 23 d., apie 14 val., „LUKOIL“ degalinėje, Liepojos g. Klaipėdoje, melagingai žadėdama apdrausti paskolos gavimui įkeičiamą butą, Dupulčių k., Klaipėdos r., iš R. T. gavo įkeičiamo turto dokumentus ir 200 Lt, kurių gavimo neįformino dokumentu. E. T. savo įsipareigojimų neįvykdė, pinigų ir turto dokumentų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, R. T. turtą – 500 Lt.

Be to, R. T. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą:

2009 m., rugsėjo mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, pasinaudodama R. T. nekilnojamojo turto agentūros, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vardu ir rekvizitais, klaidinančiai internetiniame tinklapyje skelbdama informaciją apie paskolų ir dokumentų sutvarkymą per valandą, melagingai žadėdama padėti gauti paskolą, iš anksto žinodama, kad prisiimti įsipareigojimai nebus vykdomi, su J. L. telefonu aptarė paskolos gavimo sąlygas. R. T. įtikinta J. L. 2009 m. rugsėjo 3 d., Šiaulių 8-ame pašto skyriuje, Vytauto g. 42, Šiauliuose, pervedė R. T. 500 Lt, skirtus paskolos gavimo dokumentų tvarkymui. 2009 m. rugsėjo 3 d. R. T. pervestus pinigus atsiėmė Klaipėdos 15-ame pašte, Taikos pr. 119, Klaipėdoje. R. T., tęsdama nusikalstamą veiką, nenustatytu laiku ir vietoje, melagingai įtikinusi J. L. dėl būtinumo įvertinti turtą ir gauti pažymas iš VĮ Registrų centras, nurodė už paslaugas pervesti paštu dar 300 Lt. Pervestus pinigus R. T. atsiėmė 2009 m. rugsėjo 7 d., Klaipėdos 15-ame pašte, Taikos pr. 119, Klaipėda, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė, pinigų negrąžino, duomenų apie 800 Lt gavimą iš J. L. įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, tokiu būdu apgaule, savo naudai, įgijo svetimą, J. L. turtą – 800 Lt.

I. L. turto įgijimas apgaule

BK 182 straipsnio 2 dalis

Kaltinamoji R. T. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad ji dirbo nekilnojamojo turto agentūroje, buvo agentūros savininkė. Šios agentūros direktorius buvo jos sugyventinis J. J.. Įmonė tarpininkavo įsigyjant ir parduodant nekilnojamąjį turtą, gaunant paskolas. Su I. L. yra pažįstama. 2009 metų vasario mėn. I. L. papasakojo, kad buto įsigijimui reikalinga paskola. R. T. patarė nukentėjusiajai kreiptis į AB „SEB banką“ dėl paskolos gavimo. I. L. dirbo pamainomis, todėl ji paprašė visus reikalus su AB „SEB banku“ sutvarkyti R. T.. Notarų biure, Liepų g., Klaipėdoje, I. L. patvirtino įgaliojimą ją atstovauti visose įstaigose. R. T., veikdama pagal nukentėjusiosios įgaliojimą, AB bankui SEB pristatė I. L. darbo užmokesčio pažymą, duomenis apie jos turimą nekilnojamąjį turtą, surado butą Švyturio g., Klaipėdoje, savininkas R. D.. Dalyvaujant I. L. su R. D. sutarė parduodamo buto kainą. R. D. sutiko palaukti kol I. L. gaus paskolą iš banko. AB bankas SEB nesuteikė nukentėjusiajai paskolos. R. T. sumokėjo buto pardavėjui R. D. avansą 3000 Lt. Dėl šio avanso buvo sudaryta trišalė sutartis, tarp R. T. nekilnojamojo turto agentūros, R. D. ir I. L.. Per kitą nekilnojamojo turto agentę surado kreditorių, kuris sutiko paskolinti I. L. pinigus už palūkanas. Notarų biure , dalyvaujant kreditoriui, agentūros „Tureta“ agentei, nukentėjusiai I. L. ir R. T., buvo sudaryta paskolos sutartis. I. L. gavo pinigus, apie 46 000 Lt. Ji iš tų pinigų 1000 Lt sumokėjo bendrovės „Tureta“ atstovei už tarpininkavimą surandant kreditorių. Užtikrinant paskolos grąžinimą buvo įkeista I. L. buto dalis. Po to J. J. vežė I. L. į darbą, į Gargždus. I. L. pinigus turėjo maišelyje, todėl paprašė R. T. juos pasaugoti. R. T. su J. J. grįžo namo, J. J. be kaltinamosios žinios pasiėmė pinigus ir dingo. Jis tuos pinigus įnešė varžytinėse už savo motinos parduodamą butą. I. L. ji sakė, kad buto pardavėjas R. D. reikalauja avanso 46 000 Lt. Iš nukentėjusiosios gavusi pinigus juos ketino atiduoti R. D., tačiau J. J. pavogė.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji R. T. paaiškino, kad I. L. pati sugalvojo iš R. R. pasiskolintus pinigus perskolinti kitiems asmenims už palūkanas ir taip užsidirbti pinigų. Gavusi pinigus 45000 Lt, I. L. mašinoje perdavė juos R. T., kad ši surastų skolininką. R. T. ieškojo asmens, kuris norėtų šiuos pinigus pasiskolinti ir mokėti 4 proc. palūkanas. Kadangi nerado asmens, norinčio skolintis pinigų, paprašė I., kad šiuos pinigus paskolintų R. T. už tris procentus mėnesinių palūkanų. Dėl šios paskolos susitarė žodžiu. Pablogėjus firmos finansinei padėčiai nebegalėjo nukentėjusiajai mokėti palūkanų. I. L. reikalavo grąžinti skolą – 45 000 Lt. R. T. pinigų nebeturėjo. Skolindamasi iš I. L. pinigus, apgaulės nenaudojo (II t., b.l. 163-167).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu R. T. paaiškino, kad tokius parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė bijodama J. J..

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Akistatos su nukentėjusiąja I. L. metu kaltinamoji R. T. patvirtino pinigus iš nukentėjusiosios gavusi. Kokia konkreti pinigų suma jai buvo perduota nežino, jų neskaičiavo. Gautus pinigus išleido savo asmeninėms reikmėms (II t. 18-20 l.).

Nukentėjusioji I. L. parodė, kad su R. T. yra pažįstamos. 2009 m. sausio mėn. R. T., sužinojusi, kad I. L. nori pirkti butą, pasiūlė tarpininkauti gaunant paskolą. Nukentėjusioji suteikė R. T. įgaliojimą tvarkyti paskolos gavimo ir buto įsigijimo dokumentus I. L. vardu. R. T. paskambino ir pasakė, kad surado butą, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, priklausantį R. D.. R. I. L. butas patiko. R. T. pasakė, kad R. D. reikalauja 3000 Lt, vėliau -kad 50000 Lt avanso. Bankas paskolos I. L. nesuteikė, todėl R. T. pasiūlė surasti fizinį arba juridinį asmenį, kuris paskolins reikiamą sumą. Kaltinamoji per UAB „Tureta“ surado kreditorių R. R.. Visi susitiko pas notarą: I. L., R. T., UAB „Tureta“ atstovė ir R. R.. I. L. iš R. R. pasiskolino 50 000 Lt, notarė patvirtino paskolos sutartį. Iš gautos paskolos 1000 Lt susimokėjo UAB „Tureta“ atstovui, 1000 Lt notarui ir 2000 Lt R. R. kaip palūkanas už paskolą. Liko 46000 Lt. Pinigus norėjo iš karto nuvežti ir perduoti R. D., bet R. T. paaiškino, kad jis yra užsiėmęs ir negali susitikti. I. L. paprašė nuvežti ją į darbą. Važiuojant R. T. ėmė aiškinti, kad būtų nesaugu neštis visą sumą į darbą, todėl geriau perduoti jai ir ji vėliau pinigus grąžins. I. L. pinigus – 46000 Lt perdavė R. T.. Sekančią dieną R. T. pasakė, kad su R. D. apsirašė preliminarią buto pirkimo sutartį ir jam atidavė visą avansą – 46 000 Lt. Kaltinamoji atvežė ir I. L. padavė preliminarią sutartį. Namuose šią sutartį perskaičiusi I. L. pastebėjo, kad sutartyje nurodytas buto pardavėjui sumokėtas avansas 3000 Lt. R. T. I. L. paaiškino, kad likusius pinigus 43 000Lt perskolino už dideles palūkanas. Pinigų R. T. I. L. taip ir negrąžino, todėl ji negalėjo nusipirkti buto. Su R. R. atsiskaitė pardavusi savo buto dalį. Šiuo metu neturi jokio nekilnojamojo turto.

Akistatos su kaltinamąja R. T. metu nukentėjusioji I. L. patvirtino šiuos savo parodymus (II t. 18-20 l.).

Liudytojas I. L. parodė, kad I. L. yra buvusi jo žmona. Po ištuokos su ja gyveno viename bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. I. L. norėjo pirkti kitą butą. Ji papasakojo, kad R. T. padėjo gauti paskolą – 50 000 Lt, iš R. R.. I. L. gautą paskolą ketino perduoti buto, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pardavėjui, kaip avansą. R. T. pasisiūlė pati perduoti pinigus buto savininkui, nes I. L. skubėjo į darbą. I. L. papasakojo, kad pasitikėjo kaltinamąja, visus pasiskolintus pinigus perdavė R. T.. Vėliau susisiekusi su perkamo buto savininku sužinojo, kad R. T. jam perdavė tik 3000 Lt.

Liudytoja D. D. parodė, kad ji dirbo nekilnojamojo turto agentūroje „Tureta“. 2009 m. vasario mėn. paskambino R. T. ir paprašė surasti asmenį, galintį paskolinti pinigų -60000 Lt. Minėjo, kad pinigai reikalingi skubiai avansui sumokėti. Pinigus sutiko paskolinti R. R.. 2009 m. vasario mėn. notaro kontoroje buvo pasirašyta paskolos sutartis, o pinigus – 50 000 Lt R. R. I. L. perdavė Hipotekos skyriuje. Po pinigų skolinimo praėjus mėnesiui, paskambino I. ir pasakė, kad visą skolintą sumą buvo patikėjusi R. T., o pastaroji R. D. perdavė tik 3000 Lt, likusios sumos neperdavė ir jai negrąžino.

Liudytojas R. R. parodė, kad 2009 m. vasario mėnesį jam paskambino UAB „Tureta“ darbuotoja D. ir paklausė ar galėtų paskolinti apie 50000 Lt. Sakė, kad pinigai reikalingi kitam asmeniui buto pirkimui, kaip rankpinigiai. Buvo sutarta pinigus skolinti dviem mėnesiams. Pas notarą buvo patvirtinta pinigų skolinimo sutartis, o Hipotekos skyriuje perduoti pinigai -50 000 Lt I. L.. Pinigus skaičiavo abi: I. L. ir R. T.. Sutartyje nurodyta suma – 56 000 Lt, kaip garantija tam atvejui, jeigu skolininkė pinigų negrąžintu. I. L. turėjo grąžinti 2009 m. balandžio mėnesį, bet po pinigų skolinimo praėjus dviem savaitėm I. L. pasakė, kad R. T. jos pinigus pasisavino, todėl negali grąžinti skolos.

Liudytoja notarė V. M. parodė, kad 2009 m. vasario 24 d., notarinėje kontoroje, I. L. ir R. R. pasirašė paskolos sutartį pagal kurią I. L. iš R. R. pasiskolino 56 000 Lt. Paskolos sutarties notarinio registro Nr. VM9-827. Pagal sutartyje numatytas sąlygas, grynieji pinigai turėjo būti perduoti I. L. tik įregistravus buto, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, hipoteką. I. L. atvyko su kaltinamąja R. T., kuri prisistatė nekilnojamojo turto agentūros atstove. R. T. sudarant sandorį rodė iniciatyvą, derino skolinimosi sąlygas, domėjosi galimybe kuo greičiau įregistruoti hipoteką, R. T. paaiškino, kad paskola I. L. reikalinga perkant butą Sportininkų g., už labai patrauklią kainą. Ji nurodė, kad už butą I. L. turi sumokėti dalį sumos, o kitos dalies buto savininkas sutinka palaukti. R. T. turėjo I. L. įgaliojimą sudaryti už ją sandorius, tačiau V. M. nesutiko, kad sandorius sudarytų kaltinamoji.

Liudytojas J. J. parodė, kad dirbo R. T. individualioje įmonėje direktoriumi, bet faktiškai atliko tik vairuotojo pareigas. R. T. su visais klientais tardavosi viena, jo apie nieką neinformuodavo. Su klientais tardavosi ir dokumentus pasirašydavo pati R. T.. Ar R. T. padėjo I. L. gauti paskolą, nežino. R. T. su I. L. vežė apžiūrėti buto, Sportininkų g., Klaipėdoje, namą, bei į notarų biurą. Žinojo, kad R. T. tarpininkauja I. L. parduodant savo butą ir įsigyjant kitą butą. Kartą vežė I. L. ir R. T. į notarinį biurą, po to vežė nukentėjusiąją į Gargždus, į jos darbovietę. Liudytojas nematė, ar nukentėjusioji perdavė kaltinamajai pinigus, apie šią aplinkybę nieko nežino. Iš kaltinamosios R. T. pinigų nepagrobė, jai negrasino.

Liudytoja M. R. parodė, kad ji tvarkė R. T. nekilnojamojo turto agentūros buhalterinę apskaitą. Įmonėje dirbo nuo 2007 metų sausio mėnesio. Buhalterinius dokumentus jai perduodavo R. T.. Įmonės direktorius buvo J. J.. R. T. nebuvo pateikusi jokių dokumentų, skirtų fizinių ar juridinių asmenų paskoloms gauti.

Liudytojas A. J. parodė, kad kaltinamoji gyveno kartu su jo broliu J. J. apie 1 metus laiko. Kaltinamoji buvo nekilnojamojo turto agentūros savininkė. J. J. buvo prasiskolinęs, todėl iš varžytinių buvo parduodamas jų motinos butas. J. J. įnešė į antstolio sąskaitą skolą – apie 46 000 Lt ir išpirko motinos butą. A. J. manymu, jo brolis pinigus gavo iš sugyventinės R. T..

Liudytoja notarė V. K. parodė, kad 2009 m. sausio 27 d., jos kontoroje, nukentėjusioji I. L. parašė įgaliojimą R. T.. 2009 m. kovo 18 d. I. L. šį įgaliojimą panaikino. Dėl kokių priežasčių tai buvo padaryta, nežino.

Kratos protokolas ir dokumentų apžiūros protokolas patvirtina, kad 2009 m. lapkričio 30 d. kratos metu kaltinamosios gyvenamojoje ir darbo vietoje rasti ir apžiūrėti dokumentai, pagrindžiantys I. L. nuosavybės teises į butą, (duomenys neskelbtini), šių daiktinių teisių įregistravimą nekilnojamojo turto registre, 2009 m. sausio 27 d. Klaipėdos m. 11-ojo notarų biuro notarės patvirtintas I. L. įgaliojimas R. T., 2009 m. sausio 30 d. I. L., V. L. nekilnojamojo turto – buto, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, registro išrašo pažyma, I. L. paso kopija, 2009 m. vasario 27 d. siūlymas Nr. 1 adresatui I. L. (I t., b.l. 44-48).

Dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, kad, atlikus telefonų abonentų Nr. +(duomenys neskelbtini) ir +(duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinių apžiūrą nustatyta, kad R. T. tiriamuoju laikotarpiu ne kartą bendravo su I. L., R. D. (I t. 55-56 l.).

2010-10-01 Specialisto išvada patvirtina, kad tarp R. T. individualios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, nėra pinigų sumokėjimą I. L. vardu patvirtinančių dokumentų (I t. b.l. 59-61, 62-65).

2009-01-27 įgaliojimas, patvirtintas Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarės V. K., patvirtina, kad I. L. suteikė įgaliojimą R. T. skolintis pinigus, gauti jos vardu paskolą, pasirašyti paskolos sutartis, panaudoti pagal paskirtį gautą kreditą, atstovauti ją Klaipėdos miesto apylinkės teisme dėl leidimo įkeiti šeimos turtą, VĮ Registrų centras, draudimo bendrovėse, turto vertinimo agentūrose dėl rinkos vertės nustatymo (I t. b.l. 3-4, 145-146).

2009-02-24 sutarties nustatoma, jog R. R. ir I. L. sudarė sutartį, pagal kurią I. L. pasiskolino iš R. R. 56000 Lt vieno mėnesio terminui (1 t., b.l. 4).

2009-02-24 kasos pajamų orderio kvitas serija R15 Nr. 718 patvirtina, kad už tarpininkavimo paslaugas I. L. sumokėjo 1000 Lt R. S. nekilnojamojo turto agentūrai „Tureta“ (1 t. b.l. 5, 148).

2009-03-01 Nekilnojamojo turto agentūros, R. T. individualios įmonės preliminari sutartis patvirtina, kad pardavėjas R. D., pirkėjas - I. L., ir individualios įmonės savininkė R. T. susitarė dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda pirkimo pardavimo už 125000 Lt, sudarant iki 2009-05-22 pirkimo- pardavimo sutartį pas notarą, raktus perduoti iki 2009-03-22. Šios sutarties 8 punktu patvirtinama, kad pirkėjas sumokėjo 3000 Lt avansą (1 t., b.l. 6-8, 149-151).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji R. T. apgaule savo naudai įgijo didelės – 43 000 Lt vertės I. L. turtą. Kaltinamosios apgaulė įgyjant svetimą turtą pasireiškė tuo, kad R. T., įgijusi nukentėjusiosios I. L. pasitikėjimą, gavo jos įgaliojimą sudaryti už nukentėjusiąją sandorius. Ji, žinodama, kad nukentėjusioji ketina pirkti iš R. D. butą, piktnaudžiaudama nukentėjusiosios pasitikėjimu, suteikė melagingą informaciją apie R. D. reikalaujamą 50 000 Lt avansą. Tarpininkavusi nukentėjusiajai gaunant iš R. R. 50 000 Lt paskolą, įtikinusi I. L., kad didelę pinigų sumą nešiotis su savimi yra nesaugu, sukūrusi klaidinančią situaciją, kad R. D. sutartu laiku negali paimti pinigų ir pasirašyti buto pirkimo preliminarios sutarties, piktnaudžiaudama nukentėjusiosios pasitikėjimu, iš jos gavo 46 000 Lt sumą. Tai, kad kaltinamoji net neketino perduoti šių pinigų R. D., patvirtino ne tik ikiteisminio tyrimo metu R. D. duoti parodymai, kad jis prašė tik 3000 Lt avanso, bet ir 2009-03-01 buto pirkimo preliminari sutartis, kurioje užfiksuota sumokėto avanso suma 3000 Lt. Visi šie kaltinamosios R. T. naudotos apgaulės elementai iš esmės suklaidino nukentėjusiąją I. L. dėl turto perleidimo ir apsunkino pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka, nes nėra jokių pinigų perdavimą R. T. patvirtinančių dokumentų. Kaltinamosios R. T. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamajame akte aprašant R. T. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką ji padarė turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą. Kaltinime turi būti nurodytos tik baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką numatančio įstatymo dispozicijoje nurodytos aplinkybės, bei veikos kvalifikavimui ar kaltinamojo atsakomybei turinčios reikšmės aplinkybės. Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalies dispozicija nereikalauja įrodyti kaltinamojo nusikalstamos veikos tikslo, ši aplinkybė neturi reikšmės veikos kvalifikavimui ar atsakomybės dydžiui, todėl yra perteklinė ir iš kaltinimo pašalinama.

Nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje R. T. padarė tiesiogine tyčia: ji svetimo turto įgijimui naudodama apgaulę suvokė, kad tokiu būdu veikia prieš turto savininkų valią, numatė nusikalstamų veikų pavojingas pasekmes ir jų siekė.

R. T. turto įgijimas apgaule

BK 182 straipsnio 1 dalis

Kaltinamoji R. T. kalta prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2009 m. liepos mėn. gydėsi Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Į mobiliojo ryšio telefoną paskambino moteris, pristačiusi Rima. Ji paaiškino, kad skambina pagal skelbimą, prašė padėti gauti paskolą. R. T. R. pasakė, kad šiuo metu gydosi ligoninėje, parekomendavo kreiptis į J. J., kuris sutvarkys visus reikalus dėl paskolos gavimo. R. davė J. J. telefoną. Vėliau J. J. pasakė, kad su R. T. sudarė dvišalę tarpininkavimo sutartį, dėl tarpininkavimo paslaugų tekimo surandant kreditorių ir dokumentų tvarkymą. J. J. iš R. T. paėmė 300 Lt avansą už paslaugas ir R. T. buto nuosavybės dokumentus. Pinigų J. J. kaltinamai neatidavė. Išėjus iš ligoninės, telefonu paskambino R. T. ir paprašė susitikti prie „Statoil“ degalinės, prie p/c „Akropolis“. Į susitikimą R. T. nuvyko kartu su J. J.. Susitikimo metu R. T. pradėjo reikalauti skubiai suteikti 10 000 Lt paskolą. R. T. paaiškino nukentėjusiajai, kad greitai kreditorius nebus surastas. Iš R. T. ji gavo 200 Lt už nekilnojamojo turto draudimą. Šiuos pinigus būtų sumokėjusi už R. T. namo draudimą UAB „PZU Lietuva“, tik suradusi kreditorių. R. T. ji neapgavo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu kitiems įrodymams patikrinti perskaityti užsienyje gyvenančios nukentėjusiosios R. T. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai patvirtina, kad ji perskaitė dienraštyje skelbimą, jog R. T. nekilnojamojo turto agentūra padeda gauti paskolas. Paskambinus nurodytu numeriu, R. T. patvirtino skelbime nurodytą informaciją. R. T. reikėjo 10000 Lt paskolos. R. T. pasakė, kad įkeitus turtą paskolą gali gauti per dieną. Pasiūlė susitikti prie p/c „Ermitažas“, Klaipėdoje. Pasakė, kad atvažiuos jos vyras, kuris yra įmonės direktorius. 2009 m. liepos 22 d. nukentėjusioji su dukra M. T. nuvyko prie p/c „Ermitažas“, susitiko su J. J.. Pastarasis davė sutartį, kurią pasirašė. R. T.. Ji J. J. davė 300 Lt už dokumentų tvarkymą. Sekančią dieną susitiko su R. T. „Lukoil“ degalinėje, Liepojos g., Klaipėdoje, jai padavė notaro patvirtintus dokumentus. R. T. pasakė, kad įkeičiamą turtą reikia jį apdrausti. Kadangi butas nebuvo apdraustas, tad R. T. davė dar 200 Lt draudimui. Po to T. ėmė vengti bendrauti. Paskolos R. T. nepadėjo gauti, sumokėtų pinigų už dokumentų tvarkymą negrąžino (1 t., 189-192 l.).

Liudytojas J. J. parodė, kad su R. T. buvo susitikęs R. T. nurodymu. R. T. gydėsi ligoninėje ir su R. T. telefonu dėl tarpininkavimo gaunant paskolą. R. T. paskambino ir liepė nuvykti prie p/c „Ermitažas“, esančio Palangos plente, Klaipėdos rajone, kad pasirašytų su ja tarpininkavimo sutartį, bei paimtų dokumentų kopijas ir 300 Lt avansą už tarpininkavimo paslaugas. 2009 m. liepos mėn. susitiko su moterimi, prisistačiusia R. T., pasirašė tarpininkavimo sutartį dėl paskolos gavimo, ji sumokėjo 300 Lt avansą, bei padavė kažkokių dokumentų kopijas. 300 Lt buvo užpajamuoti įmonės apskaitoje. Buvo išrašyta sąskaitą – faktūrą, kasos pajamų orderis. Vėliau tarp R. T. ir R. T. kilo konfliktas, nes R. T. pradėjo reikalauti, kad paskola būtų tuoj pat, kitu atveju reikalavo grąžinti jos pateiktus dokumentus. Tą pačią dieną teko vykti į policiją, nes R. T. iškvietė ir pradėjo kaltinti, dėl negrąžintų dokumentų. Po šių įvykių daugiau neteko su R. T. sutikti. Ar su R. T. bendravo R. T., nežino.

Kratos protokolas ir dokumentų apžiūros protokolas patvirtina, kad 2009 m. lapkričio 30 d. kratos metu kaltinamosios gyvenamojoje ir darbo vietoje rasti ir apžiūrėti dokumentai, patvirtinantys, kad 2009 m. liepos 22 d. R. T. nekilnojamojo turto agentūra sudarė Nekilnojamojo turto susitarimą dvišalę sutartį su R. T., 2009 m. liepos 23 d. pažyma (kopija) apie R. T. deklaruotą gyvenamąją vietą, 2008-06-03 dovanojimo sutartis (kopija), pagal kurią A. K. padovanojo butą, Dupulčių km., Kretingos r., 2008-06-17 VĮ Registrų centras pažyma (kopija) Nr. 169339, 2008-06-04 pažyma Nr. 151363 (kopija) apie R. T. nekilnojamąjį turtą (I t., b.l. 44-48).

2009-07-22 R. T. nekilnojamojo turto agentūros nekilnojamojo turto dvišalis susitarimas patvirtina, kad pagal šią susitarimą R. T. individualios įmonė įsipareigojo R. T. sutvarkyti turto įkeitimo dokumentus ir surasti kreditorių. Šio susitarimo 5.4 punktu R. T. agentūrai sumokėjo 300 Lt avansą (1 t. 14-15 l.)

2010-10-01 Specialisto išvada patvirtina, kad tarp R. T. individualios įmonės buhalterinėje apskaitoje pinigai, gauti pagal 2009-07-22 KPO iš R. T., neužpajamuoti ir kasos knygoje neužfiksuoti (I t. b.l. 59-61, 62-65).

Žemesnės instancijos teismas

Dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, kad, atlikus telefonų abonentų Nr. +(duomenys neskelbtini) ir +(duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinių apžiūrą nustatyta, kad R. T. tiriamuoju laikotarpiu ne kartą bendravo su R. T. (I t. 55-56 l.).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji R. T. apgaule savo naudai įgijo 500 Lt vertės R. T. turtą. Kaltinamoji R. T. nepripažino savo kaltės, teigdama kad įkūrė įmonę sąžiningai veiklai, nepažeisdama sąžiningo ūkininkavimo principų, kad apgaulės siekdama įgyti nukentėjusiosios R. T. turtą, nenaudojo, kadangi nukentėjusioji pinigus firmai perdavė savo noru, todėl tarp R. T. individualios įmonės ir nukentėjusiosios susiklostė civiliniai santykiai. Sprendžiant iš baudžiamosios bylos tyrimo metu surinktų įrodymų nukentėjusiosios R. T. suklaidinimo faktas akivaizdus. Nukentėjusioji parodė, kad buvo įsitikinusi, jog sutartį sudarė su R. T. įmone, kurios veiklos pobūdis buvo išreklamuotas laikraščiuose. Pinigus perdavė firmos atstovams J. J. ir R. T., pagrįstai tikėdamasi, kad jos perduoti pinigai bus naudojami šios įmonės ūkinėje veikloje. Šį nukentėjusiosios suvokimą sustiprino ir tai, kad sutartis buvo surašyta ant firminio blanko su bendrovės rekvizitais, antspaudu. Specialisto išvadoje, atlikus R. T. ūkinės veiklos dokumentinį tyrimą, nustatyta, kad iš nukentėjusiosios gauti pinigai nebuvo įnešti į bendrovės kasą, o naudojami kaltinamosios R. T. su įmonės veikla nesusijusiems tikslams. Kaltinamosios R. T. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamajame akte aprašant R. T. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką ji padarė turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą. Kaltinime turi būti nurodytos tik baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką numatančio įstatymo dispozicijoje nurodytos aplinkybės, bei veikos kvalifikavimui ar kaltinamojo atsakomybei turinčios reikšmės aplinkybės. Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies dispozicija nereikalauja įrodyti kaltinamojo nusikalstamos veikos tikslo, ši aplinkybė neturi reikšmės veikos kvalifikavimui ar atsakomybės dydžiui, todėl yra perteklinė ir iš kaltinimo pašalinama.

Nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje R. T. padarė tiesiogine tyčia: ji svetimo turto įgijimui naudodama apgaulę suvokė, kad tokiu būdu veikia prieš turto savininkų valią, numatė nusikalstamų veikų pavojingas pasekmes ir jų siekė.

J. L. turto įgijimas apgaule(BK 182 straipsnio 1 dalis)

Kaltinamoji R. T. prisipažino tik iš dalies ir parodė, kad nukentėjusioji J. L. kreipėsi į ją telefonu, prašydama tarpininkauti gaunant kreditą. Dėl paskolos gavimo J. L., bendravo su AB „Nord bankas“ atstovais. 800 Lt, kuriuos J. L. pervedė paštu, sumokėjo UAB „Liutukas ir ko“ nekilnojamojo turto agentūrai už J. L. namo, esančio Prūdelio gatvėje, Šiauliuose įvertinimą. Su J. L. atstovavimo sutartis sudaryta nebuvo, su ja susitikusi nebuvo. AB „NORD bankas“ atsisakė suteikti J. L. kreditą.

Nukentėjusioji J. L. parodė, kad 2009 m. rugsėjo mėnesį internete rado skelbimą, jog R. T. nekilnojamojo turto agentūra teikia paskolas. Paskambino nurodytu telefonu ir su R. T. suderino paskolos gavimo detales. Kaltinamosios prašymu 2009 m. rugsėjo 3 d. notarinėje kontoroje, nedalyvaujant kaltinamajai, suteikė R. T. įgaliojimą sudaryti už nukentėjusiąją sandorius. Įgaliojimą išsiuntė R. T. nurodytu adresu-(duomenys neskelbtini), Klaipėda. R. T. nurodė atsiųsti ir 500 Lt už kredito gavimui reikalingų dokumentų tvarkymą. J. L. pinigus išsiuntė paštu. Antrą kartą R. T. prašymu paštu išsiuntė 300 Lt už turto vertinimą ir pažymų gavimą iš Registrų centro. Asmens dokumentų kopijas siuntė autobusu. Paslaugų teikimo sutartis tarp R. T. ir J. L. pasirašyta nebuvo, nes R. T. vis žadėjo atvažiuoti į Šiaulius, bet taip ir neatvažiavo. Tarėsi dėl 25000-30000 Lt kredito ėmimo. R. T. minėjo, kad kreditas bus imamas iš banko arba iš asmens surašant vekselį. Paskola suteikta nebuvo, o R. T. ėmė vengti bendrauti.

Liudytojas J. J. parodė, kad J. L. nepažįsta ir su ja nėra bendravęs. Kartą R. T. prašymu vyko į siuntų skyrių, Klaipėdoje, ir paėmė voką su dokumentais. Voką perdavė R. T..

Kratos protokolas ir dokumentų apžiūros protokolas patvirtina, kad 2009 m. lapkričio 30 d. kratos metu kaltinamosios gyvenamojoje ir darbo vietoje rasti ir apžiūrėti dokumentai: 2009-01-21 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (kopija) apie J. L. turtą, 2009-09-02 VSDFV Šiaulių sk. pažyma apie J. L. išmokas, 2009-09-03 Šiaulių m. 1-ojo notarų biuro notarės patvirtintas D. L. ir J. L. įgaliojimas R. T. (1t., b.l. 44-48 ).

2009-09-03 įgaliojimas patvirtina kad J. L. ir D. L. įgaliojo R. T. atstovauti juos teismuose dėl leidimo įkeisti nekilnojamąjį turtą, gauti jų vardu iš AB DnB banko Klaipėdos skyriaus kreditą, pervedant į J. L. sąskaitą (1 t., b.l. 18).

AB Lietuvos paštas pateikti dokumentai: pašto perlaidos patvirtina, kad 2009-09-03 Šiaulių 8-ajame pašte, J. L. išsiuntė R. T., gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 500 Lt perlaidą. Perlaidoje nurodytas pinigų pervedimo tikslas – dalinis mokėjimas už kredito tvarkymą. Tą pačią dieną Klaipėdos pašte pinigai – 500 Lt išmokėti R. T.. 2009-09-07, Šiaulių 8-ajame pašte, J. L. išsiuntė R. T., gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 300 Lt perlaidą. Perlaidoje nurodytas pinigų pervedimo tikslas – už turto vertinimą ir registro pažymą. Tą pačią dieną, Klaipėdos pašte, pinigai – 300 Lt išmokėti R. T. (1 t., 81-82, 83, 84 l.).

UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ 2009-12-12 raštas Nr. 1281 ir UAB „Busturas“ Šiaulių AS siuntos kvitas Nr. 18670 patvirtina, kad J. L. 2009-09-03 siuntė siuntinį, kurį tą pačią dieną atsiėmė J. J. (1 t., b.l.86,87).

2010-10-01 Specialisto išvada patvirtina, kad tarp R. T. individualios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, nėra pinigų sumokėjimą J. L. vardu patvirtinančių dokumentų nėra (I t. b.l. 59-61, 62-65).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji R. T. apgaule savo naudai įgijo 800 Lt vertės J. L. turtą. Kaltinamoji R. T. nepripažino savo kaltės, teigdama kad įkūrė įmonę sąžiningai veiklai, nepažeisdama sąžiningo ūkininkavimo principų, kad apgaulės siekdama įgyti nukentėjusiosios J. L. turtą, nenaudojo, kadangi nukentėjusioji pinigus firmai pervedė savo noru, todėl tarp R. T. individualios įmonės ir nukentėjusiosios susiklostė civiliniai santykiai. Sprendžiant iš baudžiamosios bylos tyrimo metu surinktų įrodymų nukentėjusiosios J. L. suklaidinimo faktas akivaizdus. Nukentėjusioji parodė, kad buvo įsitikinusi, jog pinigus pervedė R. T. įmonei, kurios veiklos pobūdis buvo išreklamuotas laikraščiuose, pagrįstai tikėdamasi, kad jos perduoti pinigai bus naudojami šios įmonės ūkinėje veikloje. Specialisto išvadoje, atlikus R. T. ūkinės veiklos dokumentinį tyrimą, nustatyta, kad iš nukentėjusiosios gauti pinigai nebuvo įnešti į bendrovės kasą, o naudojami kaltinamosios R. T. su įmonės veikla nesusijusiems tikslams. Šios aplinkybės iš esmės suklaidino nukentėjusiąją dėl turto perdavimo. Kaltinamosios R. T. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamajame akte aprašant R. T. pareikštą kaltinimą, buvo nurodytos aplinkybės, kad nusikalstamą veiką ji padarė turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, o po to vengė bendrauti su J. L.. Kaltinime turi būti nurodytos tik baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką numatančio įstatymo dispozicijoje nurodytos aplinkybės, bei veikos kvalifikavimui ar kaltinamojo atsakomybei turinčios reikšmės aplinkybės. Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies dispozicija nereikalauja įrodyti kaltinamojo nusikalstamos veikos tikslo, kaltinamosios elgesio po nusikaltimo padarymo, šios aplinkybės neturi reikšmės veikos kvalifikavimui ar atsakomybės dydžiui, todėl yra perteklinės ir iš kaltinimo pašalinamos.

Nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, R. T. padarė tiesiogine tyčia: ji svetimo turto įgijimui naudodama apgaulę suvokė, kad tokiu būdu veikia prieš turto savininkų valią, numatė nusikalstamų veikų pavojingas pasekmes ir jų siekė.

Bausmės skyrimas

Kaltinamoji R. T. padarė du nesunkius ir vieną sunkų tyčinius, savanaudiškus nusikaltimus, būdama teista 2008-07-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu už tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 290 straipsnyje, todėl yra recidyvistė (BK 27 straipsnio 1 dalis). Anksčiau ji 5 kartus teista, net keturis kartus už sukčiavimą. R. T. dirbo, augina mažametį vaiką. Ji nusikaltimu padarytos turtinės žalos neatlygino, tačiau I. L. ir J. L. civilinius ieškinius turtinei žalai atlyginti pripažįsta.

Nors R. T. iš dalies prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, tačiau visą laiką teigė neturėjusi tikslo nukentėjusių asmenų apgauti, o įsipareigojimų neįvykdžiusi tik dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių (J. J. pagrobus pinigus, bankui atsisakius suteikti J. L. paskolą, nesuradus kreditoriaus R. T.). Ji kritiškai savo elgesio nevertina ir nuoširdžiai nesigaili. Iki šiol neatlygino ir nesiėmė jokių veiksmų atlyginti ar pašalinti turtinei žalai. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, kaltinamosios prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką nelaiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str.1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamajai R. T. skiriamos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, artimos sankcijose numatytiems šių bausmių vidurkiams. Sunkus nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir nesunkūs nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 1 dalyje, labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrinamos griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes.

Nusikaltimus R. T. padarė prieš priimant 2011-03-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį, ir 2011-03-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį; 2011-09-23 nutartimi 2011-03-07 ir 2011-03-29 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams ir 30 MGL (3775 Lt) bauda. Nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje labai skiriasi pagal pavojingumą, bei priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinama su 2011-03-07 ir 2011-03-29 nuosprendžiais paskirta ir 2011-09-23 nutartimi subendrinta bausme, griežčiausia bausme apimant švelnesnę bausmę.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitoma bausmė, iš dalies atlikta pagal 2011-03-07 ir 2011-03-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžius.

Laisvės atėmimo bausmė skiriama atlikti pataisos namuose.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.

Civiliniai ieškiniai

Nukentėjusioji I. L. kaltinamajai R. T. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl nusikalstamos veikos patirtą 46 000 Lt turtinę žalą ir 20 000 Lt neturtinę žalą (IIIt., b.l. 40,64).

Civilinis ieškinys turtine žalai atlyginti tenkinamas visiškai.

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Nukentėjusioji I. L., suklaidinta kaltinamosios R. T., perleido jai savo turtą – 46 000 Lt. Dalį šių pinigų 3000 Lt kaltinamoji perdavė R. D., kaip avansą už nukentėjusiosios perkamą butą. Nukentėjusioji, dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų, praradusi pinigus, nebegalėjo įvykdyti preliminarioje buto pirkimo sutartyje numatytos sąlygos ir R. D. sumokėti likusios sutartos pinigų sumos. Tarp kaltinamosios R. T. nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir nukentėjusiajai I. L. atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Iš kaltinamosios R. T. priteisiama 46 000 Lt nukentėjusiajai I. L. turtinei žalai atlyginti. Kaltinamoji tokio dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti pripažįsta.

I. L. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas tik iš dalies.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.

Nustatyta, kad dėl kaltinamosios R. T. nusikalstamos veikos nukentėjusioji I. L. prarado didelės vertės turtą. Pinigus 46 000 Lt ji buvo pasiskolinus iš R. R., todėl, neturėdama finansinės galimybės grąžint paskolą, pardavė savo buto dalį ir tokiu būdu atsiskaitė su kreditoriumi. Nukentėjusioji I. L. nurodė iki šiol neturinti jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, yra priversta nuomotis gyvenamąją patalpą. Kaltinamoji R. T. nusikaltimą padarė tyčine kaltės forma, piktnaudžiaudama nukentėjusiosios I. L. pasitikėjimu, sąmoningai siekdama sukelti nukentėjusiajai dvasinius išgyvenimus. I. L. kaltinamosios nusikalstamų veiksmų pasekmėje praradusi didelės vertės turtą, pasijuto šiurkščiai pažeminta ir šokiruota. Ji iki šiol jaučia nerimą, padidintą jautrumą. I. L. teismo posėdžio metu pateikė 2009-03-19 VšĮ Klaipėdos ligoninė išrašą iš medicininių dokumentų, kuriame užfiksuota objektyvi diagnozė: padidintas nerimas (III t., b.l. 41), bei 2009-08-12 psichologinio konsultavimo išvadą, kurioje nurodyta, kad jog nukentėjusioji nuolat išgyvena vidinę dilemą pasirenkant kuo ir kada galima pasitikėti, bijo nusivilti, kaltina save dėl neteisingai susiklosčiusio gyvenimo. Pažeistas jo asmeninio saugumo jausmas, fiksuojamas totalus nusivylimas, suicidinės mintys (III t., b.l. 42). Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiosios ir kaltinamosios skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiosios I. L. prašoma priteisti 20 000 Lt neturtinė žala mažinama iki 2000 Lt. Tokio dydžio žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė atsižvelgti į visuomenės interesą, kaltinamosios turtinę padėtį (ji nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmė, iki suėmimo viena augino mažametę dukrą, likvidaus turto neturi), taip pat siekiant neužkirsti kelio kitų nukentėjusiųjų pareikštų civilinių ieškinių įvykdymui, išlaikyti tam tikrą nukentėjusio asmens ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrą. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.

Nukentėjusioji J. L. kaltinamajai R. T. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl nusikalstamos veikos patirtą 800 Lt turtinę žalą. Civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas visiškai. Nukentėjusioji J. L., suklaidinta kaltinamosios R. T., perleido jai savo turtą – 800 L (2009-09-03 ir 2009-09-07 pašto perlaidomis). Tarp kaltinamosios R. T. nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir nukentėjusiajai J. L. atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Iš kaltinamosios R. T. priteisiama 800 Lt nukentėjusiajai J. L. turtinei žalai atlyginti. Kaltinamoji tokio dydžio civilinį ieškinį pripažįsta.

Laikiną kaltinamosios R. T. nuosavybės teisės į turtą – butą, registro Nr. 50/9078, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėda, apribojimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti nes šis nekilnojamasis turtas 2010 m. gegužės 13 d. turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0172/09/01778 pagrindu nuo 2011 m. liepos 29 d. priklauso nuosavybės teise kitam asmeniui (III t., b.l. 15-16).

Nukentėjusiosios I. L. įgaliotas atstovas advokatas V. G. baigiamojoje kalboje paprašė iš kaltinamosios priteisti nukentėjusiajai jos atstovavimo išlaidas, tačiau nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių šių išlaidų dydį, todėl nukentėjusiosios I. L. atstovavimo išlaidos iš kaltinamosios R. T. nepriteisiamos.

Proceso išlaidos – 183,5 Lt, išmokėtos iš teismo lėšų nukentėjusiosios J. L. (120 Lt) ir liudytojos M. R. (63,5 Lt) atvykimui į teisiamąjį posėdį, priteistinos iš kaltinamosios R. T..

Tyrimui reikšmingus R. T. individualios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, supakuotus policijos pakete, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui, arba jo įgaliotam asmeniui.

Tyrimui reikšmingi dokumentai: nukentėjusiosios J. L. pateikti pašto kvitai Nr. 81544/49 ir Nr. 46021/32, UAB „Busturas“ kvitai Nr. 0024 ir Nr. 18670, saugomi baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekami saugoti baudžiamojoje byloje.

Elektroninė laikmena (CD) su mobilaus ryšio operatoriaus pateikta skambučių išklotine, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekama saugoti baudžiamojoje byloje.

Atminties kortelė 512 MB Micro SD-C512 JAPAN, priedas prie specialisto išvados Nr. 11-3483 (09), paliekama saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nusprendė:

R. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (I. L. turto įgijimas apgaule), ir paskirti laisvės atėmimą trejiems metams ir dešimčiai mėnesių.

-pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (R. T. turto įgijimas apgaule), ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams.

-pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (J. L. turto įgijimas apgaule), ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą trejiems metams ir dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, šią subendrintą bausmę subendrinti su 2011-03-07 ir 2011-03-29 Klaipėdos miesto apylinkės nuosprendžiais paskirta ir 2011-09-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi subendrinta bausme, griežčiausia bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą trejiems metams ir dešimčiai mėnesių.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2011-03-07 ir 2011-03-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžius.

Laisvės atėmimo bausmė skirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios J. L. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamosios R. T. 800 Lt turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios I. L. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamosios R. T. 46000 Lt turtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamosios R. T. proceso išlaidas- 183,5 Lt į valstybės biudžetą.

Laikiną kaltinamosios R. T. nuosavybės teisės į turtą – butą, registro Nr. 50/9078, unikalus Nr. 2198-3000-4017:0016, Darželio g. 6-51/ Rambyno g. 1-51, Klaipėda, apribojimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Tyrimui reikšmingus R. T. individualios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, supakuotus policijos pakete, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui, arba jo įgaliotam asmeniui.

Tyrimui reikšmingus nukentėjusiosios J. L. pateiktus dokumentus: pašto kvitus Nr. 81544/49 ir Nr. 46021/32, UAB „Busturas“ kvitus Nr. 0024 ir Nr. 18670, nuosprendžiui įsiteisėjus saugoti baudžiamojoje byloje.

Elektroninę laikmeną (CD) su mobilaus ryšio operatoriaus pateikta skambučių išklotine, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti baudžiamojoje byloje.

Atminties kortelę 512 MB Micro SD-C512 JAPAN, priedą prie specialisto išvados Nr. 11-3483 (09), nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendį per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtas kaltinamasis nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, gali apskųsti Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Baškienė