Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

2020-11-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-1598-660/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-11-17
Bylos Nr.
A6.-1598-660/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01160-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Larisa Tamulionienė (pirm.)
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
Pažeidėjas
M. U.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-1598-660/2020Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01160-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.9.10
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. lapkričio 17 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Larisa Tamulionienė,sekretoriaujant R. Š.,

dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui A. B., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui D. U.,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiama asmeniui M. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini) vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau VMI prie FM) pareigūnams tikrinant mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, atliko (duomenys neskelbtini) (toliau - Bendrovė), įmonės kodas, mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisė aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymo patikrinimą už laikotarpį nuo 2019-10-01 iki 2020-01-31, kuris įformintas 2020-03-24 surašant operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (21.222) FR1042-1154, kurio metu buvo tikrinta piniginių lėšų judėjimas kasoje ir bankų sąskaitose duomenys apie atskaitingų asmenų atsiskaitymą, kreditorius, debitorius, pirkimus, pardavimus nuo 2019-10-01 iki 2020-01-31 ir nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), įregistruota juridinių asmenų registre 1998-04-27, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) mokėtoja įregistruota 1998-08-01, PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), Bendrovės akcininkai (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini) (valdo 60 % akcijų) ir (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini) (valdo 40 % akcijų), vadovas M. U. (dirba nuo 2013-05-15).

Išanalizavus Šiaulių banke, AB sąskaitą Nr. LT83 7180 9000 0807 0989 (EUR) nustatyta, kad lėšų likutis 2019-10-01 buvo 493,94 Eur. Laikotarpiu nuo 2019-10-01 iki 2020-01-31 gauta iš veiklos 1 110 711,80 Eur įplaukų, išlaidos sudarė 1 111 199,77 Eur. Lėšų likutis 2020-01-31 sąskaitoje buvo 5,97 Eur. Bendrovė pastoviai vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais - mokėjo tiekėjams, mokėjo darbo užmokestį, dengė paskolas bankui. Didesni mokėjimai atlikti: 2019-11-05 sumokėta (duomenys neskelbtini) – 6576,73 Eur ir (duomenys neskelbtini) – 24500,00 Eur, kai skola valstybės biudžetui tuo metu buvo 29 004,51 Eur; 2019-11-07 - 2019-11-11 pervesta (duomenys neskelbtini) 20 659,12 Eur, 17 000 Eur ir 4 500 Eur, kai skola valstybės biudžetui 2019-11-07 – 2019-11-08 – 29004,10 Eur, o 2019-11-11 skola valstybės biudžetui buvo - 15 023,33 Eur; 2019-11-11 sumokėta (duomenys neskelbtini) 5 023,45 Eur, kai skola valstybės biudžetui buvo 15 023,33 Eur; 2019-11-12 pervesta (duomenys neskelbtini) 29 000 Eur, kai skola valstybės biudžetui buvo 15 023,33 Eur; 2019-11-15 pervesta (duomenys neskelbtini) 10879,61 Eur, kai skola valstybės biudžetui buvo 14 872,33 Eur; 2019-11-15 sumokėta (duomenys neskelbtini) 6 000 Eur, kai skola valstybės biudžetui buvo 14 872,33 Eur.

Šių veiksmų atlikimas pažeidė VMI prie FM kaip kreditoriaus teises, nes tuo metu, kai buvo vykdomi mokėjimai. (duomenys neskelbtini) turėjo mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybių biudžetams. Tuo (duomenys neskelbtini) vadovas M. U., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y., kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Bendrovės vadovas M. U. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir tokiais savo veiksmais galimai pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką bei padarė ANK 120 straipsnyje 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 629 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama administracinė atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Institucijos atstovas A. B. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. U. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, nes pažeidė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Prašo skirti jam minėto straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas D. U. prašė nutraukti administracinę teiseną, nes M. U. vėlavo atsiskaityti su VMI, tačiau neatsiskaitymas 10 dienų laikotarpyje negali būti vertinamas piktybiniu. Tuo atveju, jeigu teismas manytų, jog yra padarytas nusižengimas, prašo pripažinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija ir UAB „Dirbtinis pluoštas“ sudarė mokestinės paskolos sutartį, pagal kurią bus sumokėta mokestinė nepriemoka.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 120 straipsnio 1 dalies pažeidimo faktą ir M. U. kaltę įrodo byloje surinkti rašytiniai įrodymai: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo (b. l. 1-2), VMI prie FM 2020 m. kovo 25 d. operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 3-6), M. U. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad bendrovė susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, dėl kurių susidarė mokestinė nepriemoka (b. l. 7), mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 9), balansai (b. l. 10-18), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus, iš kurio matyti, kad M. U. turi galiojančių nuobaudų (b. l. 33-38), sprendimas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (b. l. 62-64), mokestinės paskolos sutartis (b. l. 65-67), vykdomasis raštas (b. l. 68), kita bylos medžiaga.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo advokato D. U. teiginiai, kad M. U. nepadarė nusižengimo, nes jo veiksmuose nėra piktybiškumo, tyčios neatsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija, atmestini kaip nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais) - bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Minėtas nusižengimas padaromas tyčia, tai yra įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su visais kreditoriais. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai skolininkas, neturėdamas pakankamai lėšų įvykdyti visus atsiradusius piniginius įsipareigojimus, pirmiau patenkina reikalavimą, priklausantį žemesnei eilei arba tai pačiai eilei, tačiau atsiradusį vėliau.

CK 6.930¹ straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Nustatinėjant įmonės vadovo kaltę, būtina įrodyti, kad jis žinojo apie įmonės finansinę padėtį ir savo turimą prievolę mokėti atitinkamus mokesčius valstybei, tačiau jos nevykdė, o atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015). Prie kreditorių yra priskiriamos mokesčius renkančios institucijos, kai atsiradusi mokestinė skola dar nesumokėta.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vadovas yra M. U.. Valstybinė mokesčių inspekcija atlikusi (duomenys neskelbtini) mokesčių įstatymuose be jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymo patikrinimą už laikotarpį nuo 2019-10-01 iki 2020-01-31, patikrinusi piniginių lėšų judėjimą kasoje ir bankų sąskaitose duomenis apie atsakingų asmenų atskaitymą, nustatė, kad įmonė nesilaikė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, turėdama mokestinę nepriemoką biudžetui, nepadengusi šio įsiskolinimo, vykdė mokėjimus kitiems kreditoriams. Iš patikrinimo duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, neturinčiais pirmenybės prieš VMI. Laikotarpiu nuo 2019-10-01 iki 2020-01-31 Bendrovė iš viso turėjo 1 110 711,80 Eur pajamų ir 1 111 199,77 Eur išlaidų, grynųjų pinigų likutis 2020-01-31 banko sąskaitoje sudarė 5,97 Eur. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019-10-01 iki 2020-01-31, bendrovė atliko atsiskaitymus, kurie pažeidė VMI interesus: 2019-11-05 atliko mokėjimą (duomenys neskelbtini) – 6 576,73 Eur ir (duomenys neskelbtini) – 24 500,00 Eur, kai skola Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo 29 004,51 Eur; 2019-11-07 atliko mokėjimą (duomenys neskelbtini) - 20 659,12 Eur, 17 000 Eur, ir 4 500 Eur, kai skola Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo 15 023,33 Eur; 2019-11-11 atliko mokėjimą (duomenys neskelbtini) - 5023,45 Eur, kai skola Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo 15 023,33 Eur; 2019-11-12 atliko mokėjimą (duomenys neskelbtini) - 29 000 Eur, kai skola Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo 15 023,33 Eur; 2019-11-15 atliko mokėjimą (duomenys neskelbtini) – 10 879,61 Eur, kai skola Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo 14 872,33 Eur; 2019-11-15 atliko mokėjimą (duomenys neskelbtini) 6 000 Eur, kai skola Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo 14 872,33 Eur.

Byloje nėra duomenų, kurių nepateikė ir pareiškėjas, kad (duomenys neskelbtini) yra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo paaiškinime (b. l. 7) paaiškino, kad Bendrovė atsisakė siūlų gamybos ir prekybos jais. Beveik visus darbuotojus perkėlė naujajam draudėjui (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2019 m. lapkričio mėnesio toliau tęsia šią veiklą. Bendrovei atsisakius šios veiklos, pasikeitė ir apyvartinių lėšų srautas, kuris pereinamuoju laikotarpiu neleido ir kol kas neleidžia sumokėti mokestinių nepriemokų.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. lapkričio 5 d. (duomenys neskelbtini) skola valstybei dėl laiku nesumokėtų mokesčių sudarė 29 004,51 Eur, o 2019 m. lapkričio 15 d. – 14 872,33 Eur. Taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. Bendrovė gavo 1 107 111,80 Eur įplaukų, tačiau iš jų atsiskaitymų valstybei neatliko, o kitiems asmenims pervedė 1 111 199,77 Eur.

Taigi iš to akivaizdu, kad M. U., žinodamas savo vadovaujamos bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad (duomenys neskelbtini) turi pakankamai lėšų tinkamai atlikti prievolę mokėti įstatymuose nustatytus atitinkamus mokesčius valstybei, to nedarė tyčia, atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais ir taip pažeidė kreditorių reikalavimų atsiskaityti eiliškumą.

Tai, kad M. U. padarė nusižengimą veikdamas tyčia, patvirtina aplinkybė, kad ir po šio nusižengimo, t. y. po 2019-11-15, padarymo mokestinė nepriemoka nebuvo sumokėta ir padidėjo iki 180 763,98 Eur.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra VMI prie FM skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis atliktas operatyvus patikrinimas, kurio metu buvo tikrinamas laikotarpis nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. Išanalizavus Šiaulių banke, AB sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) nustatyta, kad lėšų likutis 2019-10-01 buvo 493,94 Eur. Laikotarpiu nuo 2019-10-01 iki 2020-01-31 gauta iš veiklos 1 110 711,80 Eur įplaukų, išlaidos sudarė 1 111 199,77 Eur. Lėšų likutis 2020-01-31 sąskaitoje buvo 5,97 Eur. Bendrovė pastoviai vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais - mokėjo tiekėjams, mokėjo darbo užmokestį, dengė paskolas bankui. Didesni mokėjimai atlikti: 2019-11-05 sumokėta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kai skola valstybės biudžetui tuo metu buvo 29 004,51 Eur); 2019-11-07 pervesta (duomenys neskelbtini) 20 659,12 Eur, 17 000 Eur, ir 4 500 Eur, kai skola valstybės biudžetui 15 023,33 Eur; 2019-11-11 sumokėta (duomenys neskelbtini) 5 023,45 Eur, kai skola valstybės biudžetui buvo 15 023,33 Eur; 2019-11-12 pervesta (duomenys neskelbtini) 29 000 Eur, kai skola valstybės biudžetui buvo 15 023,33 Eur; 2019-11-15 pervesta (duomenys neskelbtini) 10 879,61 Eur, kai skola valstybės biudžetui buvo 14 872,33 Eur; 2019-11-15 sumokėta (duomenys neskelbtini) 6 000 Eur, kai skola valstybės biudžetui buvo 14 872,33 Eur. Šių veiksmų atlikimas pažeidė VMI prie FM kaip kreditoriaus teises, nes tuo metu, kai buvo vykdomi mokėjimai (duomenys neskelbtini) turėjo mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybių biudžetams. Tuo (duomenys neskelbtini) vadovas M. U., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai piniginių lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, to nepadarė ir šiais veiksmais pažeidė pareiškėjos interesus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

M. U. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis savo noru žada atlyginti nuostolius (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į visas nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, M. U. skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu

nutarė:

M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Larisa Tamulionienė