Kauno apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma paskirti priverčiamąsias medicinos priemones – A. M. gynėjui advokatui Vytautui Polikaičiui, globėjo/rūpintojo (duomenys neskelbtini) atstovei direktorei Ž. B.,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, (duomenys neskelbtini), nevedusiam, nedirbančiam, turinčiam neįgalumą, deklaravusiam gyvenamąją vietą ir gyvenančiam (duomenys neskelbtini)., neteistam,

dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M., 2023 m. gegužės 10 d. apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini)., procedūriniame kabinete, reikalaudamas suleisti vaistus, tyčia sugriebė rankomis (duomenys neskelbtini) dirbančiai slaugytojai I. P. už riešų ir juos stipriai spaudė, traukė link savęs, toliau tęsdamas savo veiksmus, jis apie 20.15 val., atbėgęs į procedūrinį kabinetą, sugriebė rankomis slaugytojai I. P. už riešų ir juos spaudė, po to, apie 20.20 val. prie (duomenys neskelbtini) įėjimo, lauke ant laiptų, pribėgęs ir reikalaudamas suleisti vaistų, sugriebė rankomis slaugytojai I. P. už abiejų riešų ir juos spaudė, vieną kartą ranka smūgiavo (duomenys neskelbtini) individualios priežiūros darbuotojui A. U. į veidą, pastarajam atsitraukus perbraukė pirštu A. U. per dešinę akį, šiais veiksmais sukėlė I. P. ir A. U. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

A. M. veiksmai atitinka požymius baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu asmuo, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – A. M. nedalyvavo, nes pagal Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadą, jis dėl savo ligos pobūdžio negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (2 t., b. l. 76-77).

Nukentėjusioji I. P. parodė, kad 2023 m. gegužės 10 d., visą dieną, A. M. buvo neramus, matėsi jo elgesio pakitimai. Yra ne pirmas kartas, kai pasikeičia A. M. elgesys, todėl į jį nekreipė dėmesio. Į pavakarę A. M. darėsi aktyvesnis, pamatė, kad jis kito gyventojo paprašė cigaretės. A. M. yra nerūkantis ir kai jis prašo cigaretės, aišku, kad yra jo ligos paūmėjimas. Vakare, prieš vaistų davimą, A. M. atbėgo pas ją ir pradėjo reikalauti jam suleisti vaistus, sugriebė už rankos ir spaudė. Pasakė jam paleisti. Tada, A. M. apsisuko ir išbėgo į lauką, ten jis susimušė su kitu globos namų gyventoju. Tada jis vėl atbėgo pas ją ir pradėjo reikalauti, kad jam suleistų vaistus, vėl buvo sugriebęs už rankos. Ji A. M. pasakė, kad yra iškviesta greitoji medicinos pagalba. A. M. apsisuko, išbėgo ir tada šoko ant U.. A. M. ją puolė tris kartus, buvo pačiupęs už rankų riešų, juos spaudė. Rankas skaudėjo ir kitą dieną. Matė kaip A. M. griebė U. už krūtinės, bet A. jį nusistūmė. Tuo metu M. užkabino U. akį. M. yra paskirti vaistai, gal ir buvo jam padidinta vaistų dozė, bet vaistai jo neveikia. Kai A. M. yra globos namuose, ji į darbą eina nerami, nes jis yra neprognozuojamas, agresyvus, o jo agresija yra didelė. Kiti globos namų gyventojai taip pat būna išsigandę, kai A. M. pradeda siautėti. Šiuo metu, po eilinio agresijos priepuolio, A. M. yra išvežtas į Žiegždrius. M. psichozės didėja, intensyvėja. M. nuolat gauna vaistus dėl savo ligos, tačiau vaistai jam nepadeda. M. kambariokas skundžiasi A. M. elgesiu, nes bijo būti kartu. M. kabinėjasi prie kitų žmonių, ima jų daiktus. I. ir P. yra parašę pareiškimus, nes A. M. juos buvo užpuolęs poilsio kampelyje.

Nukentėjusysis A. U. parodė, kad tą dieną pamatė, kaip M. užpuolė kitą globos namų gyventoją ir jis juos išskyrė. Tada jis puolė jį, norėjo suduoti jam į veidą, bet jis ranka numušė jo ranką ir tuo momentu jis užkabino jam akį. Jam skaudėjo akį, ji ašarojo. Matė, kaip M. puldinėjo P.. Tą dieną M. buvo agresyvus, atvažiavęs policijos ekipažas su juo nesusitvarkė, kvietėsi dar vieną ekipažą. M. buvo pargriuvęs ant laiptų lauke ir trankė savo galvą į laiptus. Kiti gyventojai bijo M. ir eina toliau nuo jo.

Globėjo/rūpintojo (duomenys neskelbtini) atstovė Ž. B. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) direktorė. A. M. globos namuose gyvena nuo 2007 m., o nuo 2017 m. globos namai yra jo globėjas. A. M. nustatytas 20 proc. darbingumo lygis. M. yra sunkaus, nesukalbamo charakterio. Jis yra fiziškai stiprus. Jis turi savo griežtą, kategorišką nuomonę, su kitais globos namų gyventojais ir darbuotojais nėra draugiškas. Po šio įvykio M. buvo dar 8 psichozės atvejai, visus kartus buvo išvežtas į Marių ligoninę. Šiuo metu jis taip pat yra Marių ligoninėje ir turėtų jį parsivežti. Darbuotojai ir gyventojai yra M. įbauginti, ypač jo bijo žmogus, kuris gyvena viename kambaryje. Paskutiniu metu M. pradėjo niokoti globos namų turtą, muša kitus gyventojus, darbuotojus, pradėjo ir save žaloti. M. yra sunkus ligonis.

Teismo psichiatrė ekspertė S. Š. nurodė, kad tvirtina ekspertizės akte pateiktas išvadas. Ekspertizės metu A. M. buvo konstatuotas psichikos sutrikimas – parastoji šizofrenija. A. M. nėra kritiškas savo veiksmams, jis kelia socialinį pavojų, jo liga nekontroliuojama, būsena nevaldoma. A. M. taikyti ambulatorinę priežiūrą neįmanoma, jam būtinas priverstinis gydymas specializuotoje įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Kitu būdu nebus pasiektas ligos stabilumas. Tyrimo metu pacientas nebuvo kritiškas savo veiksmams, jis greitai supyksta, provokuojasi, jo mąstymas sutrikęs, išlieką kitų ir savęs žalojimo galimybė. Priverstinį gydymą rekomenduoja taikyti skubos tvarka.

Be nukentėjusiųjų parodymų, A. M. padaryta baudžiamojo įstatymo numatyta ir uždrausta veika įrodyta kitais byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, gavus (duomenys neskelbtini) raštą apie tai, kad 2023 m. gegužės 10 d. apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini)., globos namų gyventojas A. M. autoagresijos ir agresijos būsenoje žalojo save bei sužalojo slaugytoją I. P., individualios priežiūros darbuotoją A. U., užsipuolė gyventojus A. P., S. I., provokuodamas vyrus jam suduoti, bandė smaugti gyventoją J. M.. Prašo atlikti tyrimą ir A. M. taikyti poveikio priemones įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 1-7, 112).

Nukentėjusiosios I. P. pareiškime nurodyta, kad 2023 m. gegužės 10 d. apie 19.30, būnant darbo vietoje - (duomenys neskelbtini) procedūriniame kabinete, globos namų gyventojas A. M. pradėjo reikalauti vaistų ir sugriebęs ją už riešų tampė. Dėl tokių A. M. veiksmų juto fizinį skausmą. Po to, registruojant greitosios medicinos pagalbos iškvietimo žurnalą, A. M. priėjęs atėmė iš jos tušinuką ir vėl sugriebęs už riešų, spaudė. Apie 20.20 val., išėjus į lauką laukti greitosios medicinos pagalbos, A. M. vėl pradėjo elgtis agresyviai, reikalavo vaistų ir vėl sugriebęs jai už riešų, stipriai spaudė, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Jokie sužalojimai jai nepadaryti. Buvo labai išsigandusi. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. M. veiksmų (1 t., b. l. 16-21).

Nukentėjusiojo A. U. pareiškime nurodyta, kad 2023 m. gegužės 10 d. apie 20.15 val., jam būnant darbo vietoje - (duomenys neskelbtini), kieme norėjo išskirti globos namų gyventojus A. M. ir J. M., kurie grūmėsi ant žolės. Norėjo atsitraukti A. M. ir tada šis puolė jį, ketino suduoti smūgį, tačiau jis spėjo atsitraukti, bet A. M. pirštu kliudė jo dešinę akį, kuri pradėjo stipriai ašaroti ir jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Sužalojimai nepadaryti. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. M. veiksmų (1 t., b. l. 26-30).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Fotofraguota (1 t., b. l. 41-49).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1046/2023(02) nurodyta, kad I. P. mechaninės traumos požymių nekonstatuota (1 t., b. l. 70-71).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1050/2023(02) nurodyta, kad A. U. mechaninės traumos požymių nekonstatuota (1 t., b. l. 92-93).

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimu A. M. pripažintas neveiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse bei ribotai veiksniu savitvarkos įgūdžių srityje. Jam nustatyta globa ir rūpyba, globėju/rūpintoju ir turto administratoriumi paskirti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 124-130).

(duomenys neskelbtini) pateiktoje A. M. charakteristikoje nurodyta, kad nuo 2023 m. balandžio 27 d. A. M. sujaudinta būsena ir nenuspėjamas elgesys dažnėja, agresijos priežastimi gali būti bet kas. Pakitęs elgesys pereina į agresyvius veiksmus, kai žalojami aplinkiniai žmonės, gadinamas globos namų turtas (1 t., b. l. 135-136).

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-470/2023 nurodyta, kad nusikalstamos veikos įvykdymo metu, t. y. 2023 m. gegužės 10 d., po jos ir šiuo metu A. M. konstatuojamas psichikos sutrikimas – paprastoji šizofrenija (F20.6). A. M. nusikalstamos veikos padarymo metu, po jos ir šiuo metu negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyt. A. M. reikalinga taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones – gydymą specializuotojo įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (2 t., b. l. 76-77).

Liudytojas A. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. Gyvena viename kambaryje su A. M., su kuriuo stengiasi kuo mažiau bendrauti, kad nebūtų konfliktų, nes jis yra konfliktinis, agresyvus, daro tai kas jam patinka, daužo duris, kartais rėkauja, visiškai nepaiso jo poreikių, norų, gyvenimo, nesilaiko ramybės, poilsio laiko, į kultūringai pateiktas pastabas, reaguoja šaukdamas, audringai. 2023 m. gegužės 10 d., apie 19.30 val., atėjęs į savo kambarį, klausė žinias per radiją, o A. M. staiga pašoko nuo lovos, priėjo prie jo ir pakėlęs savo marškinius, liepė klausyti kaip dirba jo širdis, po to, staiga paprašė, kad jis padarytų jam masažą, o atsisakius, pradėjo tampyti už rankų ir drabužių. Jam neskaudėjo, bet jautėsi nemaloniai. Išsigandęs A. M. elgesio, išbėgo iš kambario pas budintį darbuotoją, kuris nuėjo pas slaugytoją pasakyti, kad suleistų A. M. vaistų. Tuo metu iš trečio aukšto basas į pirmą aukštą atbėgo A. M. prie slaugytojos kabineto. Po to, būnant poilsio kampelyje, staiga išgirdo riksmus iš koridoriaus, įbėgo išsigandęs S. I., rėkė gelbėkit, sakė, kad A. M. norėjo smaugti. Jis su S. I. laikė duris iš vidaus, kai A. M. veržėsi, laužė duris, o paskui atėjo budintis ir A. M. nusivedė (1 t., b. l. 96-99).

Liudytojas S. I. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) nuo 2011 metų. Su A. M. stengiasi nebendrauti, nes jis yra priekabus, reikalauja tam tikrų neįmanomų dalykų, įkyriai prašo daryti jam nugaros masažą, lovą pakloti ir kitus įvairius dalykus, kabinėjasi. 2023 m. gegužės 10 d., apie 20.30 val., trečio aukšto koridoriuje sutiko A. M., kuris ėjo priešais ištiestomis rankomis, sakydamas, kad pasmaugs. Jis labai išsigando ir nubėgo į poilsio kampelį, šaukdamasis pagalbos, ten buvo ir A. P., kuris padėjo laikyti uždarytas duris, kad neįeitų A. M.. Paskui atėjo budėtojas A. U. ir nusivedė A. M.. Jis su A. P. buvo labai išsigandę, drebėjo rankos, pasijuto blogai (1 t., b. l. 102-105).

Liudytoja J. L. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jau 8 metus dirba (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja, bendrauja ir su A. M.. A. M. yra jautrus žmogus, anksčiau sportavo, bet vėliau nustojo, kaltina savo ligą. Į įvairias situacijas jis reaguoja skirtingai, bet anksčiau agresijos tokios nebūdavo, o paskutiniu metu jis braunasi į kabinetus, reikalauja vaistų leidimo, eina pas gyventojus į kambarius, reikalauja, kad darytų masažą, kasytų nugarą, cigaretes atiminėja. Šiais metais A. M. dėl psichikos sutrikdymų ir elgesio jau du kartus buvo patalpintas į Marių ligoninę. Jis darosi agresyvus tiek prieš save, tiek darbuotojus ir kitus gyventojus. Kai pablogėja A. M. sveikata, jis nieko neklauso ir su juo dirbti, bendrauti tampa sunku. Prieš ją A. M. nėra smurtavęs. Byloje nagrinėjamo įvykio ji nematė, nes tuo metu nedirbo (1 t., b. l. 108-111).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį žmogaus kūnui siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Vertindamas byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visumą, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, specialisto išvadas, teismas daro išvadą, kad A. M., 2023 m. gegužės 10 d. apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), procedūriniame kabinete, reikalaudamas suleisti vaistus, tyčia sugriebė rankomis (duomenys neskelbtini) dirbančiai slaugytojai I. P. už riešų ir juos stipriai spaudė, traukė link savęs, toliau tęsdamas savo veiksmus, jis apie 20.15 val., atbėgęs į procedūrinį kabinetą, sugriebė rankomis slaugytojai I. P. už riešų ir juos spaudė, po to, apie 20.20 val. prie (duomenys neskelbtini) įėjimo, lauke ant laiptų, pribėgęs ir reikalaudamas suleisti vaistų, sugriebė rankomis slaugytojai I. P. už abiejų riešų ir juos spaudė, vieną kartą ranka smūgiavo (duomenys neskelbtini) individualios priežiūros darbuotojui A. U. į veidą, pastarajam atsitraukus perbraukė pirštu A. U. per dešinę akį, šiais veiksmais sukėlė I. P. ir A. U. fizinį skausmą, todėl padarė baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Įstatymo nustatyta tvarka tinkamai atlikta ir teismo posėdyje nenuginčyta teismo psichiatrine ekspertize nustatyta, jog tiek baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, tiek ir šiuo metu A. M. dėl psichikos sutrikimo nesuprato ir nesupranta savo veiksmų esmės, negalėjo ir negali jų valdyti, todėl šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, jog baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką jis padarė būdamas nepakaltinamas (BK 17 straipsnio 1 dalis). BK 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką, jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Iš byloje surinktų duomenų, apklaustų nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų nustatyta, kad A. M. yra nevedęs, niekur nedirba, jam nustatytas 40 proc. nedarbingumo lygis, pripažintas neveiksniu, nustatyta globa/rūpyba, gyvena globos namuose. Nuo 16 metų jam nustatyta paprastoji šizofrenija, daug kartų gydytas psichiatrinio profilio stacionare. Globėjo/rūpintojo (duomenys neskelbtini) teigimu, A. M. reikalingas gydymas, nes jo sujaudinta būsena ir nenuspėjamas elgesys dažnėja, agresijos priežastimi gali būti bet kas, pakitęs elgesys pereina į agresyvius veiksmus, kai žalojami aplinkiniai žmonės, gadinamas globos namų turtas. Ekspertė teismo posėdyje patvirtino ekspertizės akto išvadas, nurodė, kad A. M. yra psichikos sutrikimas – paprastoji šizofrenija. Dėl savo sveikatos jis negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, todėl jam rekomenduojama taikyti priverstinį stacionarų gydymą, nes jis paūmėjimų metu tampa agresyvus, smurtauja, nėra kritiškas savo būsenos, situacijos bei poelgių juridinių pasekmių atžvilgiu. Siekiant išvengti jo keliamo pavojaus siūlo skirti stacionarų gydymą specializuotoje įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Vadovaujantis teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, ekspertės teismo posėdyje duotomis išvadomis ir paaiškinimais, teismas pripažįsta jog A. M. būtina priverstinai stacionariai gydyti bendro stebėjimo sąlygomis, kadangi jis neturi kritikos savo ligos atžvilgiu. Jis yra pavojingas sau ir visuomenei, jam reikalinga pagalba ir gydymas specializuotame stacionare, nes ambulatorinis gydymas būtų neveiksmingas, todėl jam būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, tai yra priverstinį gydymą – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 17 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 2 punktas).

Civilinis ieškinys byloje nepareikšta.

A. M. kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

Dėl procesinės priemonės - atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą taikymo.

Nukentėjusysis A. U. prašė teismo kuo skubiau spręsti klausimą dėl A. M. priverstinio gydymo, kadangi asmuo yra pavojingas ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Jo bijo ne tik įstaigos gyventojai, bet ir darbuotojai, kadangi asmuo neprognozuojamas, aukštas, turintis jėgos, nevaldomas. Šiuo metu jis gydomas Marių ligoninėje, bet jis tuoj bus išleistas ir parvyks į globos įstaigą.

Teismo psichiatrė ekspertė S. Š. nurodė, kad priverstinį gydymą rekomenduoja taikyti skubos tvarka.

Kiti proceso dalyviai neprieštaravo nukentėjusiojo prašymui ir jam pritarė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog jei teismo psichiatrijos ekspertizė nustato, kad įtariamasis dėl psichinės ligos yra pavojingas visuomenei, teisėjo nutartimi jo buvimo laikas ekspertizės įstaigoje gali būti pratęstas arba įtariamasis gali būti perkeltas į kitą specialią įstaigą, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. M. yra psichikos sutrikimas – paprastoji šizofrenija. Dėl savo sveikatos jis negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, todėl jam rekomenduojama taikyti priverstinį stacionarų gydymą, nes jis paūmėjimų metu tampa agresyvus, smurtauja, nėra kritiškas savo būsenos, situacijos bei poelgių juridinių pasekmių atžvilgiu. Siekiant išvengti jo keliamo pavojaus siūlomas stacionarus gydymas specializuotoje įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Jis yra pavojingas sau ir visuomenei, jam reikalinga pagalba ir gydymas specializuotame stacionare. Vadovaujantis teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, ekspertės teismo posėdyje duotomis išvadomis ir paaiškinimais, nukentėjusiųjų parodymais, A. M. skirtina procesinė prievartos priemonė - atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą - VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę, laikant A. M. bendro stebėjimo sąlygomis, nuo šios nutarties paskelbimo dienos iki šios nutarties įsiteisėjimo.

Daiktų, turinčių reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti, dėl kurių reikėtų išspręsti klausimą išnagrinėjus bylą, nėra.

Proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų (BPK 103, 104 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 392 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, teismas

nutaria:

pripažinti, kad A. M. būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Taikyti A. M. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Paskirti A. M. procesinę prievartos priemonę - atidavimą į sveikatos priežiūros įstaigą - VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę, laikant A. M. bendro stebėjimo sąlygomis, nuo šios nutarties paskelbimo dienos, tai yra 2023 m. spalio 19 d. iki šios nutarties įsiteisėjimo.

Proceso išlaidas apmokėti iš valstybės lėšų.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo, o asmeniui, kurio atžvilgiu priimta nutartis – nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus. Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji ir prokuroras.