Kauno apygardos teismo nutartis

2007-10-03 · Civilinė byla Nr. 2A-488-378/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-10-03
Bylos Nr.
2A-488-378/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gražina Davidonienė (pirm.), Nijolia Indreikienė, Leonas Jachimavičius
Ieškovas
V. N. D., V. N.
Atsakovas
Elenos A, E. A. R.
Trečiasis asmuo
R. T., notarei V
Advokatai
Vladislovas Mikša, Nijolė Petraitienė
Kategorijos
  • 21.4.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 34.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 34.4.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 34.4.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-488-378/2007

Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Simanavičienė

Procesinio sprendimo kategorija 21.4.2.3; 34.4.3; 34.4.8; 34.4.10; 116.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. spalio 03 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Gražinos Davidonienės,

kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės, Leono Jachimavičiaus,sekretoriaujant Elenai Skruodenienei,dalyvaujant ieškovei V. N. D. ,ieškovės atstovui advokatui Vladislovui Mikšai,atsakovės Elenos A. R. atstovei advokatei Nijolei Petraitienei,trečiajam asmeniui R. T. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. N. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendinmo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. N. D. ieškinį atsakovei E. A. R. , tretiesiems asmenims notarei V. J. , notarei D. K. , R. T. dėl testamento ir sutarties pripažinimo negaliojančiais, paveldėjimo privalomosios dalies.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ieškovė N. V. D. Kauno miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovei E. A. R. bei tretiesiems asmenims ir prašė pripažinti, kad L. G. 1999 03 16 pasirašant testamentą, 2003 02 01 ir 2003 02 0l pasirašant buto dovanojimo sutartį ir jo perdavimo aktą, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jiems vadovauti,pripažinti negaliojančiais: 1999 03 16 L. G. testamentą, patvirtintą 9-jo notaro biuro notarės D. K. , kuriuo visą savo turtą paliko atsakovei E.A. R. , 2003 02 01 buto dovanojimo sutartį, kuria L. G. dovanojo E.A. R. butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune, bei 2003 02 01 šio buto perdavimo aktą E.A. R. , taip pat pripažinti ieškovei teisę į privalomąją palikimo dalį-3/16 dalis L. G. palikimo.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2003 09 02 mirė ieškovės tėvas L. G. . 1993 m. balandžio mėn. 6 d. testamentu, patvirtintu I-jo notarų biuro, tėvas visą savo turtą buvo palikęs ieškovei. Po jo mirties liko trys įpėdiniai: ieškovė, duktė R. T. ir antroji tėvo žmona atsakovė E.A. R. . Maždaug apie 1995 m. tėvas pradėjo sirgti smegenų ateroskleroze. Vystantis ligai smarkiai susilpnėjo tėvo atmintis, pradėjo neatpažinti netgi artimų žmonių, pasidarė įtarus ir artimųjų atžvilgiu agresyvus. Be jokio rimto pagrindo prieš ieškovę ir seserį Kauno m. apylinkės teisme iškėlė bylas, kad jos jį apvogė ir nepagrįstai reikalavo priteisti jam turtą. 1996 m. rugpjūčio ir spalio mėnesiais gydėsi Kauno ll-je klinikinėje ligoninėje ir jam buvo nustatyta smegenų aterosklerozė, aterosklerotinė encefalopatija, lėtinis smegenų kraujotakos nepakankamumas, parkinsono liga ir kiti susirgimai. Šiuos susirgimus aštrino tai, kad atsakovė pastoviai tėvą skatino vartoti alkoholį. Dėl pablogėjusios sveikatos tėvas buvo gydomas II klinikinėje ligoninėje 2002 ir 2003 m. Dar 1996 m. lapkričio mėn. 21 d. ieškovės tėvas susituokė su atsakove E.A. R. . Įtakojamas E.A. R. , L. G. 1999m. kovo mėn. 16 d. Kauno m. 9-jame notarų biure surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovei E.A. R. .2003 02 01 L. G. Kauno m. 4-me notarų biure dovanojimo sutartimi jam asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantį butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) , perleido atsakovei E.A. R. , o 2003 02 01 aktu butą perdavė atsakovei. Testamento ir dovanojimo sutarties surašymo metu tėvo liga tiek buvo sustiprėjusi, kad jis tinkamai negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų reikšmės. Tuo pasinaudodama atsakovė E.A. R. įtakojo tėvą surašyti testamentą ir sutartį. Kadangi tėvas negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, tai testamentas ir buto dovanojimo sutartis turi būti pripažinti negaliojančiais. Tėvo mirties dieną ieškovė nuo 2000 m. 12 mėn. 16 d. buvo senatvės pensininkė ir nedarbinga, gauna 268 Lt senatvės pensiją ir jokio turto iš kurio gautų pajamas neturi. Todėl jai tėvo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas ir ieškovė turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo kreipėsi į 15-jį notarų biurą, tačiau notarė A. P. pasiūlė kreiptis į teismą dėl pripažinimo ieškovei teisės į privalomąją palikimo dalį. Paveldint pagal įstatymą jai priklausytų 3/8 dalys tėvo palikimo, tai privalomoji dalis sudaro 3/16 dalis viso tėvo turto.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino negaliojančiu 1999-03-16 L. G. testamentą, registro Nr.1531, patvirtintą Kauno m. 9-ojo notaro biuro notarės D. K. , o likusią ieškinio dalį atmetė.

Teismas pažymėjo, jog tam, kad testamentas galiotų, būtina jog testatorius, surašydamas testamentą, būtų veiksnus. Sutinkamai su Notariato įstatymo 31 straipsnio 2 dalimi notaras, tvirtindamas testamentą, privalo įsitikinti testatoriaus veiksnumu. Teismas CPK 87 straipsnio pagrindu nutartimi paskyrė pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę nustatyti ar testatorius L. G. testamento surašymo dieną sirgo kokia nors psichine liga ar silpnaprotyste ir dėl to negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. 2004 08 20 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi skirta L. G. pomirtinė teisminė psichiatrinė ekspertizė. 2005 01 20 buvo atlikta L. G. psichiatrinė ekspertizė. Pateikta išvada nustatė, kad L. G. sirgo somatinėmis (fizinėmis) ligomis: širdies, galvos smegenų kraujagyslių ir aortos ateroskleroze, lėtiniu prostatos liaukos uždegimu, prostatos adenoma, ūmiu pankreatitu, osteochondroze, širdies funkcijos nepakankamumu, Parkinsono liga, plaučių emfizema, aterosklerozinės kilmės encefalopatija, tačiau atsakyti kokioje būsenoje buvo L. G. 1993 04 06, 1995 06 19, 1999 03 16, 2003 02 01 negalima (b.l. 9-10 2t.). 2005 09 06 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta pakartotinė teismo psichiatrinė ekspertizė. 2005 11 06-2006 01 23 pakartotinės teismo psichiatrinės ekspertizės išvadose teigiama, kad L. G. 1999 03 16 dėl bendros sveikatos būklės negalėjo pilnai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, 1993 04 06, 1995 06 19 galima teigti, kad L. G. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, o 2003 02 01 iš pateiktoje medžiagoje esančių duomenų negalima vienareikšmiškai įvertinti L. G. sugebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti minėtą dieną (b.l. 105-109). Ekspertai apibendrinę pateiktą medžiagą nustatė, kad joje nepakanka objektyvių duomenų, leidžiančių kategoriškai patvirtinti arba paneigti, kad L. G. nuo 1992m. iki mirties sirgo įgyta silpnaprotyste. Pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nėra jokių duomenų apie L. G. sveikatos būklę nuo 1992 10 20d. iki 1993 11 18d. ir nuo 1993 12 06d. iki 1995 12 03d., todėl negalima vertinti L. G. psichikos būsenos nagrinėjamais laikotarpiais, t.y. 1993 04 06d. ir 1995 06 19d.. 1999 03 02 - 03 18d. L. G. sirgo gripu, turėjo nedarbingumo pažymėjimą, atsižvelgiant į bendrą jo sveikatos būklę (galvos smegenų aterosklerozė, galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas, encefalopatija, plaučių sklerozė, plaučių emfizema, lėtinis bronchitas, aukšta temperatūra), galima teigti, kad 1999 03 16d. L. G. dėl somatinių ligų buvo tokios būklės, jog negalėjo pilnai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Retrospektyviai vertinant pateiktą medžiagą, nepakanka objektyvių duomenų, kurie leistų patvirtinti arba paneigti, kad 2003 02 01d. L. G. sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu - įgyta silpnaprotyste. Gydytoja M. R. teigė, kad L. G. turėjo demensijos požymių pradžią, tačiau ji L. G. psichikos pilnavertiškumu neabejoja. Remiantis kai kurių liudytojų parodymais, pateikta medicinine dokumentacija, ekspertai manė, kad tai galėjo įtakoti L. G. sugebėjimui suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti dovanojimo sutarties ir perdavimo-priėmimo akto sudarymo metu. Tačiau kitų liudytojų parodymai, taip pat L. G. gydžiusios gydytojos parodymai, pateiktos medicininės dokumentacijos neinformatyvumas, psichiatriniu požiūriu neleidžia kategoriškai įvertinti L. G. psichikos būklę minėtos sutarties sudarymo metu. Atlikta pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė, pakartotinė ekspertizė ir jų padarytos išvados abejonių teismui nesukėlė, be pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės akto buvo tiriami ir kiti įrodymai. Teismas liudytojais apklausė L. G. gydžiusiąją gydytoją, kaimynus, artimesnius pažįstamus, ekspertus. Liudytojų parodymai labai prieštaringi ir priklausė nuo kvietusios liudyti šalies procesinės padėties.Tačiau ieškovės pakviesti liudytojai nepatvirtino, kad L. G. būtų sirgęs psichine liga, kadangi santykiai tarp L. G. ir dukrų buvo konfliktiški dėl bylinėjimosi. Ekspertų parodymai taip pat skyrėsi. Dėl šių aplinkybių liudytojų parodymus teismas vertino kritiškai ir rėmėsi pakartotinės pomirtinės teismo ekspertizės išvadomis. Įvertinęs visų įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, jog mirusysis testatorius L. G. , nors ir būdamas veiksnus, testamento sudarymo dienai 1999 03 16 negalėjo pilnai suvokti savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti dėl bendros sunkios sveikatos būklės , todėl 1999 03 16 testamentą pripažintino negaliojančiu (CK 1.89 str. 1d., 5.16 str. 2d.). Ieškovės reikalavimą pripažinti, kad L. G. 2003 02 01 pasirašant buto dovanojimo sutartį ir jo perdavimo aktą, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti ir minėtos sutarties ir akto pripažinimo negaliojančiais teismas atmetė kaip neįrodytą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jos reikalavimas panaikinti 2003-02-01 buto, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, dovanojimo sutartį ir perdavimo aktą E.A. R. ir šioje dalyje ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo taisykles, pažeidimu. Apeliantės manymu, ekspertų išvadas sąlygojo ta aplinkybė, kad ligos epikrizėje nebuvo nurodyti demencijos simptomai, tačiau teismas turėjo vertinti visus įrodymus byloje,, o ne tik remtis vien ekspertų išvadomis. Skunde nurodoma, jog ekspertai nustatė, kad jau 1999-03-16 L. G. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, tai atsižvelgiant į tai, kad jo demencija ir bendras sveikatos stovis progresavo, darytina logiška išvada, kad jis 2003-02-01 negalėjo būti geresnio psichinio ir bendro sveikatos stovio, nei 1999 metais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė E. A. R. pirmosios instancijos teismo sprendimą prašo palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė, jos atstovas bei tretysis asmuo R. T. apeliacinį skundą prašė tenkinti. Atsakovės atstovė pirmosios instancijos teismo sprendimo prašė nekeisti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinis skundas grindžiamas procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo taisykles, pažeidimu. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, neįvertino jos liudytojų parodymų apie neadekvatų L. G. elgesį susidariusioje situacijoje, o vertino tik įrašus medicininėje dokumentacijoje, bei nurodytus ekspertų. Kolegija su šiais V.N. D. teiginiais nesutinka.

Įstatyme – CPK 185 straipsnyje – numatytas reikalavimas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes yra tiesiogiai susijęs su medžiaga, kuri surinkta ir išnagrinėta vykstant procesui. Taigi teismas turi visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti byloje esančią medžiagą ir įrodymus, jais remdamasis priimti byloje sprendimą. Jeigu tam tikrų įrodymų, nors teismas tinkamai įvykdė savo pareigą išaiškinti, nepavyko gauti arba šalys prieštaravo jų rinkimui teismo iniciatyva, sprendimas byloje priimamas remiantis esamais įrodymais. Tokiu atveju teismas turėtų laikyti nustatytomis tas aplinkybes, kurios jam atrodo tikėtinos. CPK 185 straipsnio 2 dalyje nustatytas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas. CPK 218 straipsnis nustato eksperto išvados įvertinimą. Ji turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu (nešališku) byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti pagrindžiamas teismo procesiniame dokumente. Šioje byloje sprendžiama dėl sandorio, sudaryto asmens, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, pripažinimo negaliojančiu. Tai yra atvejis, kai asmuo sudaro sandorį būdamas veiksnus, tačiau jo sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tai gali būti dėl ilgalaikio ar trumpalaikio sveikatos sutrikimo ar kitų priežasčių, kurios iš esmės paveikia asmens gebėjimą suvokti savo atliekamus veiksmus. Ar asmuo iš tikrųjų yra tokios būsenos sandorio sudarymo metu, turi būti nustatyta ne vien medicininiais duomenimis, bet atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą. Teismas daro išvadą, ar asmuo sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad nesuvokė savo veiksmų reikšmės ar negalėjo jų valdyti, iš asmens sveikatos, psichikos būklės, sudaromo sandorio pobūdžio ir reikšmės, asmens konkretaus elgesio, rodančio, jog atliekamų veiksmų jis nesupranta. Turi būti pasveriama, ar sudaromas sandoris atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Medicininiai duomenys ir teismo psichiatrijos ekspertizės išvada nėra teismui privaloma, bet turi būti patikrinta ir įvertinta kartu su visais bylos duomenimis apie asmens sveikatos būklę ir jo atliekamus veiksmus (CPK 218 str.). Pažymėtina, jog ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes turi įrodyti ieškovas. Teismas sprendžia, ar ekspertizės išvados yra logiškos, išplaukiančios iš tyrimo metu gautų duomenų. Skunde pagrįstai nurodoma, kad ar asmuo iš tikrųjų sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, turi būti nustatyta ne vien remiantis ekspertizės išvada, bet ir kitais įrodymais. Tačiau kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie L. G. būseną ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo metu, šių nuostatų laikėsi ir CPK 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

Pažymėtina tai, kad L. G. būklei nustatyti byloje buvo paskirtos dvi pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės. Pakartotinę ekspertizę atlikusi ekspertų komisija konstatavo, kad negalima kategoriškai paneigti ar patvirtinti, kad 2003 02 01 L. G. sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – demencija (įgyta silpnaprotyste), todėl negalima vienareikšmiškai įvertinti L. G. sugebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti minėtą dieną. Ši ekspertų išvada yra logiška ir išplaukianti iš tyrimo metu gautų duomenų, ką pilnai patvirtina platus ir visapusiškas šių duomenų aprašymas bei analizė ekspertizės akto tiriamojoje dalyje (t.2, b.l.105-109). Pažymėtina tai, kad ieškovė V.N. D. L. G. negalėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti 2003-02-01, tuo metu, kai buvo sudaryta ginčijama dovanojimo sutartis, visų pirma sieja su ekspertų išvada apie L. G. būklę 1999 03 16 (ekspertizės išvadų 1 punktas, t. 2, b.l.109). Kolegija konstatuoja, jog šiuo požiūriu esminę reikšmę turi tai, kad ekspertai vienareikšmiškai nustatė, jog 1999 03 16 L. G. negalėjo pilnai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti ne dėl demencijos, o dėl bendros sunkios sveikatos būklės. Todėl apeliantės teiginiai, jog L. G. būklė 2003 metais negalėjo būti geresnė, negu 1999 metais, su ekspertų išvadomis neturi nieko bendra. Ši argumentacija būtų reikšminga tik tuomet, jei būtų buvę nustatyta, kad 1999 metais L. G. nesuprato savo veiksmų reikšmės dėl demencijos.

Turėdamas tokius ekspertinius duomenis, pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino ne tik juos, bet visą byloje surinktų įrodymų visumą, tame tarpe ir visų liudytojų parodymus. Pažymėtina tai, kad ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, ieškovė nenurodė jokių konkrečių faktinių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog L. G. dovanojimo sutarties sudarymo metu nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo šių veiksmų valdyti. Kolegija konstatuoja, kad liudytojų parodymuose taip pat nėra konkrečių informatyvių duomenų, kurie įgalintų teismui spręsti, jog L. G. , dovanodamas savo butą sutuoktinei, nesuprato savo veiksmų reikšmės ir jų nevaldė. Netgi pakartotinai teismo posėdyje apklaustas ekspertas K.Vaičiulis, išklausęs gyd. R. (apie ką buvo užsiminta ir ekspertizės akte, t.2, b.l.108 antroji pusė) kategoriškos išvados dėl L. G. gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti, nedavė (t.3, b.l.107).

Teismų praktikoje yra susiformavusi taisyklė, kad sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 10 29 nutartis byloje 3K-3-1022/2003; 2005 10 05 nutartis byloje 3K-3-451/2005 m.). Kolegija sprendžia, jog L. G. sudarytas buto dovanojimo sandoris savo turiniu nei naudingumo, nei pagrįstumo, nei protingumo kriterijams neprieštaravo. Nustatyta, kad ginčijama sutartimi L. G. butą dovanojo ne pašaliniam asmeniui, o savo sutuoktinei atsakovei E. A. R. , su kuria susituokė 1996 11 21 (b.l.69-71, t. 1).Pastebėtina tai, kad dar 1995 m. birželio 19 d. L. G. buvo sudaręs testamentą, kuriuo šį butą po mirties siekė palikti atsakovei, su kuria artimus ryšius palaikė iki santuokos sudarymo. Kolegija sprendžia, jog L. G. siekis butą perleisti atsakovės nuosavybėn buvo kryptingas ir padiktuotas susiklosčiusios situacijos. Iš prijungtų kitų civilinių bylų matyti, kad L. G. santykiai su dukterimis ieškove V. N. D. bei trečiuoju asmeniu R. T. buvo blogi. Dar 1994 metais ieškovė ir tretysis asmuo buvo iškėlusios civilinę bylą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, pagal kurį L. G. paveldėjo ginčo butą, pripažinimo negaliojančiu (Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr.2-592/95). Šios bylos medžiaga patvirtina, jog jau tuomet šalių santykiai buvo įtempti, bylos šalys ginčijosi dėl turto, likusio po O. G. mirties. Savo ruožtu, 1996 metais L. G. buvo iškėlęs dukterims bylą dėl turto išreikalavimo, byla baigėsi tik 2001 m. kovo 05 d. sprendimu atmetus ieškinį (Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr.2-1314/2001 m.). Pažymėtina tai, kad ieškovė pripažįsta faktą, jog paskutiniaisiais gyvenimo metais su tėvu nebendravo, jis gyveno kartu su sutuoktine, buvo jos palaidotas. Visos šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog L. G. sąmoningai siekė eliminuoti ieškovę iš galimo paveldėtojų rato, o siekiant išvengti turto dalybų, ginčo butą dovanojo sutuoktinei. Esamoje situacijoje sudaryta dovanojimo sutartis, kurią dabar ginčija ieškovė, yra visiškai pateisinama ir suprantama.

Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliantė nuo žyminio mokesčio dalies paduodant apeliacinį skundą buvo atleista. Tačiau ji nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų apskritai, todėl atmetus apeliacinį skundą iš jos atsakovei priteistinos turėtos advokato atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m.sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės N. V. D. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei E. A. R. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 (keturis šimtus) litų advokato atstovavimo išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Gražina DavidonienėKolegijos teisėjai Nijolia IndreikienėLeonas Jachimavičius