Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. (E.) pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateiktoje išvadoje nurodė, kad pareiškėjos prašymas rašyti pavardę ,,E.“ prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja ištekėjo už Jungtinės Karalystės piliečio H. J. E. 2022 m. rugsėjo mėnesį pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių su prašymu pakeisti jos pavardę į „E.“. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius pateikė 2022 m. rugsėjo 4 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, savo atsisakymą motyvuodami teisinių galimybių nebuvimu. Pareiškėja nurodo, kad minėta išvada pažeidžia pareiškėjos šeimos teises ir teisėtus interesus.

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 514 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

7. Civilinės būklės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose tvarką, civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (toliau – Taisyklės) (Taisyklių 1 punktas). Šių Taisyklių 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Taigi pagal Taisyklių 23 punktą pareiškėjos civilinės būklės akto įrašas turi būti sudarytas lietuvių kalba, o lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „w“.

8. Esamas teisinis reguliavimas nėra pakankamas asmenų išreikštiems socialiniams poreikiams patenkinti ir teisėms užtikrinti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Viena vertus, šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, kita vertus, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšminga Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas.

9. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra išaiškinęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (2016 m. birželio 2 d. sprendimas NabielPeterBogendorffvonWolffersdorff, Nr. C-438/14).

10. Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas, išnagrinėjęs pareiškėjo Leonids Raihmans prašymą pakeisti vardą ir pavardę į originalią jo formą „Leonid Raihman“, 2010 m. spalio 28 d. sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimą byloje Raihman prieš Latviją (pranešimo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises.

11. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Išaiškino, kad vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00).

12. Pareiškėjos pavardės rašymas skirtingai nei jos vyro, neabejotinai sukelia pareiškėjos šeimai tam tikrų nepatogumų siekiant nustatyti visų šeimos narių tapatybes, teikiamų dokumentų autentiškumą, šeimos giminystės ryšius. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjos J. B. pavardės įrašymas su „w“ raide, t. y. „E.“, kelia nepatogumų, trukdo visuomenės gerovei, ar dėl to kyla praktinių sunkumų. Šiuo atveju nenukrypimas nuo esamo teisinio reglamentavimo ir atsisakymas tenkinti pareiškimą neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas neigiamoms pasekmėms, kurias patirtų pareiškėja, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pavardės pakeitimo“ naikintina, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotinas pakeisti pareiškėjos J. B. E. pavardę į „E.“ ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos J. B. E. pavardę į „E.“ ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.