- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-26
- Bylos Nr.
- eI3-435-394/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02087-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas, Arvydas Martinavičius, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Radviliškio rajono savivaldybės
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. patikslintą skundą atsakovei Radviliškio rajono savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. P. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti 2022 m. rugsėjo 29 d. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-825.
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad Radviliškio rajono savivaldybės taryba 2022 m. rugsėjo 29 d. priėmė sprendimą Nr. T-825 „Dėl būsto pirkimo bendruomeninių vaikų globos namų steigimui“, kuriuo nutarta leisti pirkti Radviliškio rajono savivaldybės nuosavybėn Bendruomeninių vaikų globos namų steigimui butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbiami), pavedant Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriui sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį ir pasirašyti kitus su įgytu turtu susijusius dokumentus. Pareiškėjas ir kiti namo, esančio (duomenys neskelbiami), gyventojai pateikė atsakovei pareiškimą, kuriuo išreiškė savo nesutikimą dėl tokio sprendimo priėmimo, nes mano, kad atsakovė, vykdydama viešojo administravimo funkcijas, siekiamus tikslus gali pasiekti ir kitomis priemonėmis. Pareiškėjas paaiškino, kad apie jau priimtą ginčo sprendimą jam tapo žinoma bendraujant su kitais namo gyventojais, su kuriais bendrai buvo išreiškę nesutikimą atsakovei, jog name būtų steigiami bendruomeniniai vaikų globos namai. Atsakymo į kreipimąsi nėra gauta ir, atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimas buvo priimtas, net nevertinta namo gyventojų, tame tarpe ir pareiškėjo pozicija, išreikšta per jo sutuoktinę, nevertinta nuomonė, nederinti būsimos įstaigos veiklos aspektai. Pareiškėjas kartu su kitais namo gyventojais dar iki sprendimo priėmimo perdavė poziciją su parašais Radviliškio rajono savivaldybės merui, tačiau ji nebuvo aptarta ir įvertinta. Pareiškėjo vertinimu, vertinant įvairių socialinių grupių interesus, būtina paisyti santykių pusiausvyros, nepagrįstai nesuteikiant prioriteto nei vienai iš jų. Pažymėjo, kad nei jam, nei kitiems namo gyventojams įstaiga nebuvo pristatyta, neaiškūs veiklos pagrindai, administravimo kaštų koordinavimo klausimai, kokios kategorijos asmenys ir kokiomis sąlygomis bus apgyvendinami, nepateiktas rizikų vertinimas, socialinės aplinkos tyrimas, galimos grėsmės ir gyvenimo kokybės pokyčių prognozės namo gyventojams. Neatliktas tyrimas, kokios yra galimos rizikos ar grėsmės naujai įkurdinus tam tikros socialinės grupės gyventojus, triukšmo, bendro gerbuvio priežiūros ir turto saugojimo bei priežiūros klausimai. Netirta ir įtaka gyventojų esamo turto vertės pokyčiui ir patrauklumui bei likvidumui. Atsakovė, spalio mėnesį atsakydama į pareiškėjo ir kitų namo gyventojų 2022 m. rugsėjo 28 d. raštą, nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. vykusio Radviliškio r. savivaldybės tarybos posėdžio metu, tarybos nariai buvo informuoti, jog yra gautas daugiabučio namo savininkų parašų sąrašas dėl teikto Tarybos sprendimo projekto, tačiau informavo, jog nėra teisės aktų, nurodančių derinti būsto pirkimą su kitais daugiabučio gyvenamojo namo savininkais. Būsto pirkimas atliktas skelbiamų derybų būdu, dėl ko Taryba 2022 m. rugsėjo 29 d. patvirtino sprendimo projektą. Pareiškėjas mano, jog neinformavus savininkų apie planuojamą priimti sprendimą buvo pažeisti esminiai Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje numatyti principai. Pareiškėjo vertinimu, rengiant ginčo projektą iki jo priėmimo, vadovaujantis minėtais principais, buvo privaloma savalaikiai ir tinkamai informuoti pareiškėją apie rengiamą sprendimą, kurio priėmimas besąlygiškai turi įtakos jo interesams. Teigia, jog turėjo būti sudarytos sąlygos dalyvauti pareiškiant nuomonę ir ją derinant su priimamu sprendimu. Be to, atsakovė turėjo reaguoti į pareiškėjo nuomonę, pateikiant išvadą ir poziciją pareiškėjo nurodytais klausimais, tame tarpe pašalinant pareiškėjui abejones dėl priimto sprendimo teisėtumo, pateikiant garantijas, kad nebus pažeisti pareiškėjo teisėti interesai, neblogės gyvenimo sąlygos ir kokybė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai nurodė, kad apie buto pirkimą gyventojams nebuvo pranešta, buvo tik gandai, bet konkrečios informacijos nebuvo. Likus kelioms dienoms iki Tarybos posėdžio susitiko su Tarybos nariu, sužinojo apie posėdį. Namo gyventojai surinko parašus ir įteikė sekretoriatui. Gyventojams nebuvo paaiškinta, kas bus nupirktame bute, nevyko diskusijos su gyventojais. Dabar tame bute jau gyvena vaikai – paaugliai, buvo įvairių incidentų, nes laiptinės durys yra kodinės, ir vaikai, kad patektų į savo butą, naktimis skambina į bet kurį butą, buvo kviečiama policija. Domėjosi dėl savo buto kainos, sužinojo, kad kaina gali kristi 10-15 procentų. Jo butas yra kitoje laiptinėje, negu savivaldybės nupirktas butas, jam asmeniškai jokių nepatogumų dėl tame bute apgyvendintų vaikų patirti neteko.
Šalies argumentai
Atsakovė Radviliškio rajono savivaldybė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime bei atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Radviliškio rajono savivaldybės taryba 2022 m. rugsėjo 29 d. priėmė sprendimą Nr. T-825 „Dėl būsto pirkimo bendruomeninių vaikų globos namų steigimui“, kuriuo nusprendė leisti pirkti Radviliškio rajono savivaldybės nuosavybėn Bendruomeninių vaikų globos namų steigimui 92,17 kv. m butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbiami), bei įgaliojo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorių sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ir pasirašyti kitus su įgytu turtu susijusius dokumentus. Savivaldybės meras sprendimą pasirašė 2022 m. rugsėjo 30 d. ir tą pačią dieną sprendimas paskelbtas teisės aktų registre. Minėto buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2022 m. spalio 12 d. Atsakovė nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad jis nebuvo informuotas apie planuojamą priimti sprendimo projektą, nes Radviliškio rajono savivaldybės tarybos posėdžiams pateikti sprendimų projektai viešai skelbiami savivaldybės tinklalapyje ir susipažinti su parengtais sprendimų projektais gali visi norintys. Pažymėjo, kad pareigos informuoti konkretaus namo gyventojus apie daugiabučiame name planuojamą pirkti būstą bendruomeninių namų steigimui teisės aktuose nėra nustatyta, todėl atsakovė neturėjo prievolės informuoti pareiškėjo ar kitų namo gyventojų apie parengtą sprendimo projektą. 2022 m. rugsėjo 29 d. atsakovei buvo pateiktas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbiami), gyventojų raštas „Dėl parašų rinkimo sąrašo“ ir prie šio sąrašo pridėti du lapai su 33 namo gyventojų parašais. Pažymėjo, kad minėtame rašte namo gyventojai atsakovei nepateikė jokių reikalavimų, klausimų, prašymų ar argumentų dėl ginčo sprendimo projekto. Kitų raštų ar paklausimų dėl minėto sprendimo atsakovė nei žodžiu, nei raštu nėra gavusi. Atsakydama į minėtą raštą atsakovė 2022 m. spalio 28 d. raštu Nr. S-3081 (8.27) „Dėl 2022-09-08 (duomenys neskelbiami) namo gyventojų rašto“ informavo pareiškėją, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. vykusio Radviliškio rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu tarybos nariai buvo informuoti, jog yra gautas daugiabučio gyvenamojo namo savininkų parašų sąrašas dėl teikto Tarybos sprendimo projekto „Dėl būsto pirkimo bendruomeninių vaikų globos namų steigimui“. Savivaldybės administracija informavo, jog nėra teisės aktų, nurodančių derinti būsto pirkimą (nekeičiant būsto paskirties) su kitais daugiabučio gyvenamojo namo savininkais. Būsto pirkimas skelbiamų derybų būdu organizuotas vadovaujantis Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 839-(8.2) „Dėl būstų steigiant bendruomeninius vaikų globos namus pirkimo“. Pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl sprendimo teisėtumo yra subjektyvūs, neparemti jokiais teisės aktais. Iš pareiškėjo motyvų nėra aišku, kokiu būdu sprendimas gali pažeisti (pažeidė) jo teises ar teisėtus interesus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo V. P. skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilo dėl Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. T-825 „Dėl būsto pirkimo bendruomeninių vaikų globos namų steigimui“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. Radviliškio rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-825 „Dėl būsto pirkimo bendruomeninių vaikų globos namų steigimui“, kuriuo nusprendė leisti pirkti Radviliškio rajono savivaldybės nuosavybėn Bendruomeninių vaikų globos namų steigimui P. Š. nuosavybės teise priklausantį, 92,17 kv. m butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbiami), už 69 500,00 Eur; įgalioti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorių sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ir pasirašyti kitus su įgytu turtu susijusius dokumentus. Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbiami), gyventojai Radviliškio rajono savivaldybės merui pateikė 2022 m. rugsėjo 28 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbiami), gyventojų, nesutinkančių dėl savivaldybės teikiamo tarybai projekto jame įsteigti Bendruomeninius vaikų globos namus, sąrašą. Radviliškio rajono savivaldybė 2022 m. spalio 28 d. rašte Nr. S-3081 (8.27) „Dėl 2022-09-08 d. (duomenys neskelbiami), namo gyventojų rašto“ nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. vykusio Radviliškio rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu tarybos nariai buvo informuoti, jog yra gautas daugiabučio gyvenamojo namo savininkų parašų sąrašas dėl teikto Tarybos sprendimo projekto, informavo, jog nėra teisės aktų, nurodančių derinti būsto pirkimą (nekeičiant būsto paskirties) su kitais daugiabučio gyvenamojo namo savininkais, todėl 2022 m. rugsėjo 29 d. Taryba patvirtino sprendimo projektą.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tačiau suinteresuoto asmens procesinė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta skundą padavusio asmens (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, kad tokiam kreipimuisi pakanka, jog asmuo manytų, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009). Tačiau nurodytos ABTĮ nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose: 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A11-443/2005; 2008 m. rugpjūčio 8 d. Nr. A502-906/2008, 2009 m. kovo 6 d. Nr. A502-304/2009 ir kt.).
Taigi kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Pažymėtina ir tai, kad suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose 2009 m. spalio 15 d. Nr. A662-1157/2009; 2010 m. gruodžio 6 d. Nr. A662-1429/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra aiškinęs, kad asmuo į administracinį teismą turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose: 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A143-443/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005, 124–13 l.;2008 m. rugpjūčio 8 d. Nr. A502-906/2008; 2009 m. kovo 6 d. Nr. A502-304/2009; 2011 m. spalio 21 d. Nr. AS858-687/2011;2013 m. vasario 7 d. Nr. A438-220/2013 ir kt.).
Iš bylos medžiagos, pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas yra buto, esančio (duomenys neskelbiami), gyventojas. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl Radviliškio rajono savivaldybės tarybos, t. y. savivaldos teisę įgyvendinančios institucijos, kuri turi vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas (VSĮ 3 str. 3 d.), priimto sprendimo leisti pirkti Radviliškio rajono savivaldybės nuosavybėn Bendruomeninių vaikų globos namų steigimui butą, esantį (duomenys neskelbiami), panaikinimo.
Pareiškėjas skundžiamo sprendimo neteisėtumą grindžia tuo, kad jis priimtas savalaikiai neinformavus jo ir kitų namo gyventojų apie planuojamą priimti sprendimą, pažeidžiant pagrindinius Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8, 9 ir 12 punktuose nurodytus principus. Pareiškėjas teigia, kad nei jam, nei kitiems gyventojams įstaiga, kuri bus kuriama nupirktame bute, nebuvo pristatyta, nežinomi jos veiklos pagrindai, administravimo kaštų klausimai, kokios kategorijos asmenys ir kokiomis sąlygomis bus apgyvendinti, nepateiktas rizikų vertinimas, socialinės aplinkos tyrimas, galimos grėsmės ir kokybės pokyčių prognozės namo gyventojams, netirta ir įtaka gyventojų esamo turto vertės pokyčiui ir patrauklumui bei likvidumui.
Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8 punkte įtvirtintas bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo principas, nurodyta, kad savivaldybės institucijų priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių; 9 punkte - savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus principas, nurodyta, kad savivaldybės informuoja vietos gyventojus apie savo veiklą, sprendimų priėmimo projektus, priimtus sprendimus ir sudaro sąlygas vietos gyventojams tiesiogiai dalyvauti planuojant ir įgyvendinant savivaldybės sprendimus; 12 punkte numatytas reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę principas.
Pažymėtina, kad pareiškėjas nei pirminiame, nei patikslintame skunde teismui dėl atsakovo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimo panaikinimo, iš viso nekalbėjo apie konkrečių jo asmeninių teisių bei interesų pažeidimą, tik nurodė, kad apie priimtą sprendimą jam tapo žinoma iš kitų namo gyventojų, kad nebuvo atsižvelgta į namo gyventojų nuomonę, išreikštą raštu. Tik teismo posėdžių metu pareiškėjas paaiškino, jog galėjo kristi jo buto vertė, toje laiptinėje, kurioje yra savivaldybės nupirktas butas ir apgyvendinti vaikai, kyla problemų dėl patekimo į laiptinę per kodines lauko duris, buvo kviečiama policija, bet jis gyvena kitoje laiptinėje ir jam asmeniškai jokių nepatogumų dėl tame bute apgyvendintų vaikų patirti neteko. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių šias jo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, jo teiginiai deklaratyvūs, kitokių duomenų, kaip buto pirkimas pažeidė pareiškėjo teises, byloje nėra.
Bylos medžiaga nepatvirtina ir pareiškėjo argumentų, jog jis, kaip pilietis ir namo gyventojas, taip pat ir kiti namo gyventojai, neturėjo galimybės dalyvauti svarstant aptariamą klausimą, kad nebuvo informacijos apie numatomą priimti sprendimą. Atsakovė nurodė, kad Radviliškio rajono savivaldybės tarybos posėdžiams pateikti sprendimų projektai viešai skelbiami savivaldybės tinklalapyje ir susipažinti su parengtais sprendimų projektais gali visi norintys, kaip tai numatyta Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje. Be to, savivaldybės tarybos posėdžiai yra atviri, posėdžio pirmininkas turi teisę leisti posėdyje kalbėti kviestiems asmenims, jeigu savivaldybės tarybos posėdyje svarstomas klausimas yra susijęs su kitais posėdyje dalyvaujančiais asmenimis, jiems leidžiama užduoti klausimus pranešėjams ir kalbėti reglamento nustatyta tvarka, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka jos posėdžiai tiesiogiai transliuojami savivaldybės interneto svetainėje (VSĮ 13 straipsnio 11 p.). Be to, Tarybos posėdžio protokolo išraše užfiksuota, kad Taryba su namo gyventojų nuomone dėl jų nesutikimo steigti bendruomeninius vaikų globos namus buvo supažindinta. Daugiabučio gyvenamojo namo Jaunystės g. 22, Radviliškio m., gyventojų, nesutinkančių su savivaldybės tarybai teikiamu projektu steigti jame bendruomeninius vaikų globos namus, sąraše su parašais nei pareiškėjas, nei kiti minėto daugiabučio namo gyventojai neišdėstė savo argumentų, kodėl nepritaria priimamam sprendimui, nei vienas iš gyventojų Tarybos posėdyje nedalyvavo ir savo pozicijos neišsakė.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog įgyvendinant Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8 punkte numatytą principą, Radviliškio rajono savivaldybės taryba sudarė sąlygas pareiškėjui būti išklausytam, tačiau pareiškėjas pasirinko kitokį elgesio modelį, t. y. nesidomėjo savivaldybėje priimamais sprendimais, pats nereiškė pastabų / pastebėjimų dėl priimamo sprendimo, t. y. pareiškėjas nedalyvavo tvarkant savivaldybės reikalus, nedalyvavo planuojant ir įgyvendinant savivaldybės sprendimus.
Tai, kad institucija priėmė kitokį sprendimą, nereiškia, kad gyventojų nuomonė buvo ignoruojama. Savivaldybės taryba yra daugumos atstovavimo pagrindais veikianti institucija (Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnis), taigi jos priimti sprendimai nebūtinai turi sutapti su konkretaus asmens valia. Šiuo atveju tai, jog savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kuris netenkina pareiškėjo, nereiškia, jog institucija paneigė pareiškėjo teisę teikti pasiūlymus ir tokiu būdu dalyvauti savivaldoje.
Minėto aprašo 1 priedo 14.3 papunktyje numatyta, kad bendruomeniniai vaikų globos namai steigiami atskirose gyvenamosiose patalpose (gyvenamajame vienbučiame, dvibučiame ar daugiabučiame name). Bendruomeniniai vaikų globos namai negali būti steigiami tame pačiame žemės sklype ar pastate su socialinės globos namais, kitais bendruomeniniais vaikų globos namais (išskyrus, kai steigiami daugiabučiame gyvenamajame name). Bendruomeniniai vaikų globos namai taip pat negali būti steigiami pastatuose (išskyrus daugiabutį gyvenamąjį namą), kuriuose veikia kitos socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, švietimo ar ugdymo įstaigos. Steigiant bendruomeninius vaikų globos namus daugiabučiame gyvenamajame name, vienoje laiptinėje negali būti daugiau nei 2 bendruomeniniai vaikų globos namai (jei laiptinėje yra tik du butai, bendruomeniniai vaikų globos namai gali būti steigiami tik viename iš jų).
Aprašo 1 priedo 19 punkte numatyti reikalingi ir teisės aktais nustatyti dokumentai Socialinės globos įstaigai veikti. 19.1 papunktyje nurodyta, kad Socialinės globos įstaiga yra įregistruota Juridinių asmenų registre ir turi visus įstaigos steigimą ir veiklą reglamentuojančius dokumentus. Bendruomeniniams vaikų globos namams veikti gyvenamajame vienbučiame, dvibučiame ar daugiabučiame name nėra numatytas reikalavimas gauti ten gyvenančių asmenų sutikimą dėl minėtos įstaigos įsteigimo ar funkcionavimo.
Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. A-839 (8.2) „Dėl būstų steigiant bendruomeninius vaikų globos namus pirkimo“ patvirtintas Būstų pirkimo komisijos darbo reglamentas bei Būsto pirkimo skelbiamų derybų būdu sąlygos. Tiek patvirtintame Būstų pirkimo komisijos darbo reglamente, tiek Būsto pirkimo skelbiamų derybų būdų sąlygose nėra numatyta pareiga savivaldybei (Būstų pirkimo komisijai) informuoti gyvenamųjų vienbučių, dvibučių ar daugiabučių gyventojus apie savivaldybės planuojama įsigyti būstą, be to, nėra numatyta pareiga gauti ten gyvenančių asmenų pritarimą tokio būsto įsigijimui.
Pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 55 straipsnio 1 dalies nuostatas įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Minėtose ABTĮ normose yra nustatyta, kad dėl viešojo intereso gynimo kreiptis į teismą gali atitinkami subjektai įstatymų nustatytais atvejais. Šios ABTĮ normos blanketinės, nukreipia į kitus įstatymus, kurie nustato, kokie subjektai turi teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 123 straipsnio 2 dalį, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai. Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų vykdymo tvarką nustato Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas. Šio įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi įstatymų leidėjas inter alia suteikė Vyriausybės atstovui teisę, esant atitinkamoms sąlygoms, kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą dėl savivaldybės administravimo subjekto priimtų teisės aktų ar veiksmų (neveikimo), kurie pažeidžia viešąjį interesą.
Pareiškėjas, kaip fizinis asmuo, pagal įstatymus nėra priskirtas prie asmenų, galinčių kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo (ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 55 straipsnio 1 dalis). Ginti tam tikros bendruomenės interesus dėl ginčijamo Tarybos sprendimo jis galėtų tik veikdamas bendruomenės atstovo procesinėje padėtyje (ABTĮ 47-48 straipsniai), tokių duomenų byloje nėra.
Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas pats asmeniškai neišreiškė nesutikimo dėl steigiamų bendruomeninių vaikų globos namų, t. y. nepasirašė ir neteikė savo pozicijos Radviliškio rajono savivaldybei prieš svarstant skundžiamo sprendimo projektą. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog su sprendimo projektu nesutiko pareiškėjo žmona, tačiau šioje byloje ji nėra šalis, t. y. po priimto sprendimo nei ji, nei kiti namo gyventojai į teismą dėl galimai pažeistų teisių nesikreipė. Pareiškėjas pateikė 2022 m. lapkričio 22 d. daugiabučio gyventojų sutikimą, jog V. P. kreiptųsi į teismą dėl Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo panaikinimo, tačiau, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas nėra subjektas, kuris galėtų ginti viešąjį interesą, todėl toks asmenų duotas sutikimas neturi teisinės galios.
Įvertinusi išdėstytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija laiko, kad ginčijamo sprendimo panaikinimas pareiškėjui nesukeltų jokių teisinių pasekmių ir nepakeistų atsakovės teisių į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbiami), apimties. Iš teismui pateiktų dokumentų matosi, kad butas, dėl kurio pirkimo priimtas 2022 m. rugsėjo 29 d. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos sprendimas, nupirktas 2022 m. spalio 12 d. pirkimo – pardavimo sutartimi ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise Radviliškio rajono savivaldybės vardu.
Iš byloje esančių dokumentų taip pat matosi, kad nupirktas butas 2023 m. balandžio 27 d. turto patikėjimo teise perduotas Radviliškio pagalbos šeimai centrui. Biudžetinei įstaigai Radviliškio pagalbos šeimai centrui Socialinių paslaugų priežiūros departamente prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota licencija socialinei globai teikti veiklos adresu (duomenys neskelbiami), įstaigos tipas – bendruomeniniai vaikų globos namai, planinis socialinės globos gavėjų skaičius - 6. Duomenų, kad ši licencija būtų apskųsta teismine tvarka, byloje nėra.
Taigi bute, kurį Radviliškio rajono savivaldybė nupirko vykdydama Tarybos sprendimą, veikia bendruomeniniai vaikų globos namai, duomenų, kad šių namų veikla kaip nors pažeistų pareiškėjo teises ir interesus, byloje nėra, jų nepateikia ir pats pareiškėjas.
Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008, 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1260/2021 ir kt.).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. P. skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.