Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Atkreipė dėmesį, kad Sprendime nepagrįstai abstrakčiai nurodyta, jog pareiškėjas nepateikė pakankamai argumentų dėl individualaus persekiojimo, nukreipto tiesiogiai prieš jį, pavojaus (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad buvo kelis kartus sumuštas savo gyvenamojoje patalpoje (duomenys neskelbtini) mieste, jį nuolat persekiojo (duomenys neskelbtini) tautybės asmenys, žemino jo orumą dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Teigė neturintis ir negalintis pateikti jokių papildomų šių aplinkybių įrodymų, kadangi nesikreipė į valdžios institucijas dėl savo gynimo, taip pat neturi kitų nei daiktinių, nei rašytinių įrodymų. Atkreipė dėmesį į Departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2011 m. balandžio 14 d. pažymą Nr. KGZ-(15/6-15)-12-13 „Apie (duomenys neskelbtini) padėtį (duomenys neskelbtini); vyriausybės vykdomą politiką tautinių mažumų atžvilgiu; medicinos pagalba,- turintiesiems psichikos sutrikimų" (toliau - ir Pažyma), paaiškino, kad visi (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) atvyko kaip pabėgėliai iš (duomenys neskelbtini), kur jie buvo kaltinami separatizmu. Nurodė, jog jo giminaičiai taip pat atvyko iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tikėjosi surasti žmogaus teises gerbiančią valstybę, tačiau šią tautinę mažumą persekioja (duomenys neskelbtini) dėl tautos panašumo į (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) vyriausybė, pataikaudama (duomenys neskelbtini), traktuoja (duomenys neskelbtini) kaip teroristus, todėl (duomenys neskelbtini) nuolat pažeidžiamos pareiškėjo žmogaus teisės į gyvybę, laisvę ir saugumą. Pažymėjo, kad Departamentas, neigdamas pareiškėjo persekiojimą, nepagrįstai remiasi (duomenys neskelbtini) organizacijos duomenimis. Nurodė, kad ši visuomeninė organizacija nėra nepriklausoma, ją remia ir kontroliuoja (duomenys neskelbtini) vyriausybė. Teigė, kad Departamentas, rengdamas Pažymą ir vertindamas informaciją, nenurodė, kokia yra nevyriausybinių organizacijų veiklos specifika (duomenys neskelbtini). Tvirtino, kad nevyriausybinės organizacijos (duomenys neskelbtini) nėra nepriklausomos, jų pareiškimus kontroliuoja vyriausybė, todėl nevyriausybinių organizacijų informacija negalima remtis besąlygiškai. Teigė, kad, būdamas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuolat susiduria su politiniu persekiojimu ir kaltinimu separatizmu bei terorizmu. Pareiškėjo manymu, Departamentas, vertindamas, ar prieglobsčio prašytojas atitinka valstybės gynimo kriterijų, netinkamai vertino faktus, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) tautybės asmenims (duomenys neskelbtini) institucijos gali suteikti efektyvią apsaugą. Tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) diskriminacijos valdžios struktūrose faktą patvirtina Pažymoje nurodyta informacija, jog 2005 ir 2006 metais tarptautinės organizacijos išreiškė susirūpinimą dėl (duomenys neskelbtini), patyrusių deportacijos ir ekstradicijos riziką (duomenys neskelbtini), dažnai valdžios pareigūnai (duomenys neskelbtini) apibūdino kaip teroristus ir fundamentalistus, norinčius destabilizuoti padėtį (duomenys neskelbtini), taip pat Pažymoje nurodyta, kad ir milicijos pareigūnai negina (duomenys neskelbtini): milicija skriaudžia (duomenys neskelbtini) prekeivius, atvykusius į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) provincijos, priekabiauja prie jų, grasina juos perduoti (duomenys neskelbtini) kaip teroristus, (duomenys neskelbtini) padėtimi yra susirūpinusi ir Jungtinių Tautų Organizacija, 2010 m. vasario 17 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos ataskaitoje nurodyta, jog Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas susirūpinęs dėl etninių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nepagrįsto prievartinio išsiuntimo į savo kilmės šalis. Pabrėžė, kad dėl to bijo kreiptis gynimo į valstybės institucijas, nes jose patirs tik papildomus diskriminacinius veiksmus. Pažymėjo, kad tarptautinė organizacija Amnesty International, stebinti žmogaus teisių padėtį (duomenys neskelbtini), 2011 m. birželio 8 d. išplatino savo nuomonę, kad vyriausybė šiuo metu neįgyvendina teisingumo, siekdama nubausti tuos, kurie žudė, prievartavo ir kankino civilius, ir tai gali turėti įtakos naujų konfliktų atsiradimui. Paaiškino, jog jo subjektyvi baimė sugrįžti į savo kilmės valstybę paremta tuo, kad dėl patirtų persekiojimo veiksmų pareiškėjas prarado savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), be to, dėl galvos sumušimų turi psichikos sutrikimų, kurie jau buvo gydomi Lietuvoje. Nurodė, kad atskiri diskriminaciniai veiksmai pareiškėjo atžvilgiu gali jam turėti didesnį poveikį dėl jo padidėjusio jautrumo. Pažymėjo, kad Departamentas nepagrįstai teigė, jog grįžęs į (duomenys neskelbtini) pareiškėjas turi persikėlimo galimybę, t. y. persikelti į kitą (duomenys neskelbtini) vietą, kur nebūtų pažeidžiamos pareiškėjo žmogaus teisės. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) neturi namų, į kuriuos galėtų sugrįžti, neturi jokių pajamų, o bedarbiams ir benamiams (duomenys neskelbtini) nėra jokių socialinių pašalpų ar socialinių apgyvendinimo paslaugų. Pasak pareiškėjo, grįžęs į (duomenys neskelbtini), jis negalės išgyventi net skurdo lygyje. Nurodė, kad turi įvairių sveikatos sutrikimų (skundžiasi bloga psichine ir fizine savijauta - silpnumas, širdies permušimai, galvos svaigimas), tačiau (duomenys neskelbtini) negalės būti normaliai gydomas, kadangi (duomenys neskelbtini) valstybinėse poliklinikose dirba vien tik (duomenys neskelbtini) ir neįleidžiami dirbti jokių kitų tautybių asmenys. Tai, kad sveikatos priežiūros įstaigose negali gauti normalios sveikatos priežiūros, pareiškėjo teigimu, patvirtina ir Pažymoje nurodyta informacija, kad analitikai mano, jog būtent (duomenys neskelbtini) tautybė lemia, ar jis gali patekti į valdžios struktūras. Tvirtino, kad Pažymoje nepagrįstai nurodoma, jog visiems piliečiams yra užtikrinama nemokama sveikatos apsauga. Teigė, kad visur sveikatos priežiūros įstaigose būtina susimokėti, ypač tuo atveju, jeigu nesi registruotas ar esi bedarbis. Paaiškino, jog apie tai, kad pareiškėjo gyvenamąjį namą 2010 m. birželio mėnesį sugriovė (duomenys neskelbtini) jis pasakė Departamento specialistei. Teigė, kad šią aplinkybę pagrindžiantys dokumentai liko Norvegijos migracijos tarnyboje, kur pareiškėjas ketino prašyti prieglobsčio, tačiau paprašius Departamento specialistės pateikti paklausimą Norvegijos kompetentingiems pareigūnams ir grąžinti pareiškėjui dokumentus, specialistė atsisakė, nurodydama, kad tai yra pareiškėjo rūpestis. Tvirtino neturintis nei lėšų, nei galimybių pateikti paklausimus Norvegijos institucijoms. Darė išvadą, kad Departamentas, atlikdamas tyrimą ir atsisakydamas surinkti pareiškėjo prašomus įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1V-361 patvirtinto Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau - ir Aprašas) 63.4 punktą. Pabrėžė, kad šis pažeidimas turėjo esminės įtakos tyrimui, nes Departamentas galėjo gauti dokumentus, patvirtinančius pareiškėjo gyvenamosios vietos sugriovimą.

II.

Teismas rėmėsi Departamento Pažyma, pagal kurią (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) neišskiriama kaip kokia ypatinga etninė grupė, jie kaip ir kitos tautybės turi vienodas teises. Pabrėžė, jog valdžios institucijų padidintas dėmesys yra skiriamas tik (duomenys neskelbtini), įsitraukusiems į politinę veiklą, susijusią su (duomenys neskelbtini) diaspora (duomenys neskelbtini) provincijoje ((duomenys neskelbtini)), t. y. veikiantiems išvien su (duomenys neskelbtini) islamistiniu separatistiniu judėjimu. Atsižvelgė į A. M. pateiktus duomenis ir darė išvadą, kad jis niekada nepriklausė jokiai politinei partijai, nedalyvavo šalies politiniame gyvenime, nėra politiškai aktyvus, todėl nėra pagrindo manyti, kad jo žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms (duomenys neskelbtini) gali grėsti pavojus, susijęs su valdžios vykdoma politika. Atkreipė dėmesį, kad dėl 2010 m. birželio mėn. įvykusio incidento jo namuose, t. y. incidento, lėmusio jo išvykimą iš kilmės valstybės, pareiškėjas kreipėsi tik į jo gyvenamo regiono municipalitetą ir tik dėl nusiaubto namo, bet ne dėl sumušimų. Nurodė, kad prieglobsčio prašytojas, negavęs reikiamos pagalbos municipalitete, galėjo kreiptis į policiją ar kitas kompetentingas organizacijas, tačiau to nepadarė. Darė išvadą, kad pareiškėjas neišnaudojo visų turimų galimybių kreiptis pagalbos į valstybines institucijas, jog gautų valstybės apsaugą nuo persekiojimo veiksmų. Pažymėjo, kad, priešingai negu nurodė prieglobsčio prašytojas, vadovaujantis Pažyma, (duomenys neskelbtini) tautybės asmenims (duomenys neskelbtini) institucijos gali suteikti efektyvią apsaugą. Nurodė, kad, remiantis pažyma, (duomenys neskelbtini) taip pat veikia (duomenys neskelbtini) visuomeninės organizacijos, padedančios šios tautinės mažumos atstovams ginti jų pažeistas teises. Konstatavo, kad pareiškėjui negali būti suteiktas prieglobstis pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį.

Įvertinęs surinktą byloje medžiagą, teismas darė išvadą kad, nors (duomenys neskelbtini)u rajonas, iš kurio atvyko pareiškėjas, yra laikomas labiau pasiturinčiu, jame daugiausia gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau ir jame auga nacionalizmas, todėl yra trinties tarp (duomenys neskelbtini) ir tautinių mažumų. Vis tik, teismas sutiko su Departamento pozicija, kad (duomenys neskelbtini) nėra karinio konflikto, taip pat nėra paplitusios prievartos. Atkreipė dėmesį, kad Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas įtvirtina platesnį papildomos apsaugos suteikimo pagrindą nei Direktyvos 2004/83/EB 15 straipsnio c punktas, kadangi Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte papildomos apsaugos suteikimas siejamas ne tik su karinio konflikto metu kylančios neapgalvoto smurto grėsmės buvimu, bet ir su realios grėsmės asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, kurią sukelia sistemingų žmogaus teisių pažeidimų darymas pareiškėjo kilmės valstybėje, buvimu. Nurodė, kad pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą šioje byloje negalima teigti, kad (duomenys neskelbtini), ypač (duomenys neskelbtini), yra tokia paplitusi prievarta, kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.

Pažymėjo, kad vietinių (duomenys neskelbtini) mieste A. M. atžvilgiu kartą tariamai įvykdyti smurtiniai veiksmai, įvertinus visą pareiškėjo pateiktą informaciją, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis savo tariamus sumušimus gydėsi namuose, į medicinos įstaigą nesikreipė, prieš ir po šio incidento jo atžvilgiu nebuvo panaudotos jokios neteisėtos priemonės, kurios pažeistų jo žmogaus teises ir laisves, t. y. išskyrus du atsitiktinius pavienius sumušimus, įvykusius 2003 ir 2009 metais, kurių ir pats prieglobsčio prašytojas pasakodamas nesureikšmino, tuo labiau, kad jis sulaukė policijos pagalbos, teismas nelaikė pakankamai rimtais savo pobūdžiu ir dažnumu, kad būtų galima teigti, jog grįžimo atveju tai pasikartos, juos traktavo tik kaip atsitiktinius chuliganiškus incidentus. Minėto (duomenys neskelbtini) A. M. namų nusiaubimo bei jo paties sumušimo teismas nelaikė pakankamu individualios grėsmės įrodymu. Pabrėžė, kad įvertino tai, jog Departamentas negavo dokumentų iš Norvegijos apie tai, kad pareiškėjo gyvenamąjį namą 2010 m. birželio mėn. sugriovė (duomenys neskelbtini), tačiau pabrėžė, kad šioje byloje pats namų chuliganiškas niokojimo faktas nėra tiek svarbus, kad būtų pripažintinas besitęsiančios grėsmės pareiškėjo atžvilgiu faktu.

Nors pareiškėjas itin jautriai reaguoja į padėtį savo kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) (tai buvo akivaizdu teismo posėdyje), tačiau, teismo nuomone, vien to nepakanka suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Teismo vertinimu, šioje administracinėje byloje pareiškėjas dėl paminėtų argumentų ir aplinkybių ((duomenys neskelbtini) pavienių chuliganiškų išpuolių jo atžvilgiu) nepagrįstai baiminasi, be to, nepateikė jokių objektyvių, konkrečiai su juo tiesiogiai susijusių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad (duomenys neskelbtini) bus ateityje pažeistos jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui nėra reikalingas specifinis gydymas.

III.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) tautybės (motina (duomenys neskelbtini)), jis pagal išvaizdą labiau primena (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) tautybės žmogų, tačiau pareiškėjas neužsimena apie persekiojimą dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) tautybei. Paaiškina, kad buvo nuspręsta, jog nebūtina atsiimti Norvegijoje esančio pareiškėjo dokumento, kadangi jame, pasak pareiškėjo, nurodyta, jog namas sugriautas ir netinkamas gyventi, tačiau nenurodytos priežastys, t. y., kad jis buvo suniokotas (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad pareiškėjo pateiktuose trijų asmenų liudijimuose pateikiama vieša, visiems žinoma informacija apie 2010 m. įvykius (duomenys neskelbtini), be to, yra prieštaravimų tarp P. U. ir pareiškėjo pasakojimų, kas kelia abejones ir dėl kitų dviejų asmenų parodymų pagrįstumo. Nurodo Aprašo 2, 66.2 punktus, pažymi, kad pareiškėjas nesikreipė į jokias (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijas dėl jo atžvilgiu vykdytų veiksmų ir daro išvadą, kad pareiškėjo žmogaus teisių pažeidimų faktas per se nėra pakankamas įrodymas, pagrindžiantis, kad pareiškėjo kilmės valstybė nesiėmė pagrįstų priemonių užkirsti kelią persekiojimui ar smurto veiksmams ir neatliko jai pavestos funkcijos apginti prieglobsčio prašytoją. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas visų apklausų metu akcentavo blogą ekonominę padėtį (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011-06-02 sprendimo Nr. (15/6–15) 12PR–52, kuriuo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M. nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi nagrinėjamas ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjo siekio gauti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje.

Teisinius santykius dėl pareiškėjo prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatos. Šio Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnyje.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan., kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

Pareiškėjas persekiojimo faktą kilmės valstybėje grindžia tuo, kad kelis kartus buvo sumuštas savo gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini) mieste, taip pat nuolat yra persekiojamas kirgizų tautybės asmenų žeminant jo orumą dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini).

Prieglobčio prašytojo pirminės apklausos 2011 m. sausio 4 d. protokole pažymėta, jog išvykimo iš kitos valstybės priežastis – nacionalinis persekiojimas, o tikslas – gyvenimas kitoje šalyje ir darbas kitoje šalyje. Prieglobsčio prašytojo apklausos dėl prieglobsčio suteikimo 2011 m. kovo 14 d. protokole nurodyta, kad kilmės valstybėje buvo sunku susirasti darbą, o persikėlimo alternatyva nepasinaudojo, nes visoje (duomenys neskelbtini) buvo sunki ekonominė padėtis, todėl kitame mieste nebūtų išgyvenęs, brangūs butai.

Vienas iš svarbiausių argumentų, kuriuo pareiškėjas grindžia savo paaiškinimus dėl prieglobsčio suteikimo yra tas, kad 2010 m. kirgizai sugriovė jų namą, t. y. išdaužė langus, duris, paėmė visus daiktus ir t. t., o jį sumušė ir sužeidė į galvą. Iš A. M. 2011 m. sausio 4 d. pateikto prašymo suteikti prieglobstį matyti, kad jo nurodoma data (duomenys neskelbtini) vyko politinio pobūdžio neramumai, susiję su politinės valdžios pasikeitimu. Todėl prieglobsčio prašytojo teiginiai, kad šie veiksmai buvo nukreipti vien tik prieš A. M. vertintini kaip nepatikimi. Prieglobsčio nesuteikimo prasme taip pat reikšmingos ir tos aplinkybės, kad pareiškėjas dėl patirto smurto ir persekiojimo kilmės valstybėje į jokias valdžios institucijas nesikreipė. Nors teigia, kad buvo sužeistas į galvą, tačiau medicinos pagalba nebuvo suteikta. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad namo nusiaubimas ir jo paties sumušimas nelaikytini pakankamu individualios grėsmės įrodymu. Kita vertus, kaip matyti iš Departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2011 m. balandžio 14 d. pažymoje Nr. KGZ–(15/6–15)–12–13 apie (duomenys neskelbtini) padėtį (duomenys neskelbtini), vyriausybės vykdomą politiką tautinių mažumų atžvilgiu ir medicinos pagalbą turintiems psichikos sutrikimų, (duomenys neskelbtini) veikia (duomenys neskelbtini) bendruomenės žmogaus teisių organizacija, kurios tikslas – ginti žmogaus teises ir informuoti valdžios institucijas, nevyriausybines ir tarptautines organizacijas apie žmogaus teisių pažeidimus šalyje. Neretai gyventojai kreipiasi į dėl šiurkštaus elgesio su jais, teisėsaugos instituicijų veiksmų, o ji jiems siūlo teisinę pagalbą ir galimybę juos ginti teisme. Taigi A. M. neišnaudojo visų galimybių kreiptis pagalbos į valstybės institucijas, kad gautų valstybės apsaugą nuo galimo persekiojimo. Be to, kaip matyti iš minėtos pažymos, teisinę pagalbą, susijusią su žmogaus teisių pažeidimais, (duomenys neskelbtini) teikia ir nevyriausybinės organizacijos.

Anksčiau nurodytoje pažymoje tautinės (etninės) priklausomybės aspektai išnagrinėti pakankamai išsamiai. Joje pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) neišskiriama kaip kokia ypatinga etninė grupė, jie kaip ir kitos tautybės turi vienodas teises, o padidintas dėmesys skiriamas tik (duomenys neskelbtini), įsitraukusiems į politinę veiklą, susijusią su (duomenys neskelbtini) diaspora (duomenys neskelbtini) provincijoje, t. t. veikiantiems išvien su (duomenys neskelbtini) islamistiniu separatistiniu judėjimu. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas politinėms partijoms nepriklauso ir politinėje veikloje nedalyvavo, nėra jokio pagrindo manyti, kad jo kaip žmogaus pagrindinėms teisėms ir laisvėms gali kilti (duomenys neskelbtini) pavojus, susijęs su vykdoma politika.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad įrodymų patikimumo ir pakankamumo aspektais pareiškėjo paaiškinimai negali būti vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir laikytini pagrįstais, todėl A. M. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį, nes nenustatyta priežasčių, dėl kurių jam būtų reikalinga tokia apsauga ir nėra duomenų dėl galimo pavojaus jo gyvybei ar sveikatai grįžimo į kilmės valstybę atveju. Bendra situacija kilmės valstybėje nėra tokia, kuri būtų pakankamas pagrindas konstatuoti papildomos apsaugos pareiškėjui suteikimo būtinybę.

Tiek anksčiau aptartuose apklausos protokoluose, tiek skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) neturi namų, į kuriuos galėtų sugrįžti, neturi jokių pajamų, o bedarbiams ir benamiams (duomenys neskelbtini) nėra jokių socialinių pašalpų ar socialinių apgyvendinimo paslaugų. Pasak A. M., grižęs į (duomenys neskelbtini), jis negalės išgyventi net skurdo lygyje, būtina mokėti net ir už teikiamas medicinines paslaugas. Vadinasi, šie pareiškėjo paaiškinimai dar kartą patvirtina, jog A. M. į kilmės valstybę bijo grįžti ne dėl pavojaus gyvybei ar sveikatai arba dėl galimo persekiojimo, o dėl kitų priežasčių (nedarbo, neturėjimo būsto ir pan.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai interpretavo ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei vertino faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinis skundas netenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo A. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.