Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo K. J. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir K. J. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. J. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas K. J. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. gegužės 27 d., 19.47 val., iki 2022 m. gegužės 28 d., 10.35 val. (viena para).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu K. J. paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir K. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

Į K. J. paskirtos galutinės bausmės laiką įskaityta bausmės, paskirtos ir atliktos pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 29 d. baudžiamąjį įsakymą, laikas.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš K. J. 103,27 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas priteisti iš kaltinamojo K. J. 310,41 Eur už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis K. J. neginčija savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą.

Dėl paskirtos bausmės

6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019).

7. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. J. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Bylos duomenimis, K. J. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 138 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, nusikalto būdamas anksčiau teistas 13 kartų, 4 kartus teistas už analogiškus nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalyje, nusikalto esant neišnykusiam ir nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka teistumui, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalį yra laikomas recidyvistu (1 t., b. l. 97–114, 116–124; 2 t., b. l. 35–41), daug kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 127–140), 2022 m. spalio 10 d. K. J. priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis nuteistas už 4 nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą (nuosprendis neįsiteisėjęs), šiuo metu Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos, kuriose K. J. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, padarymu (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Visa tai rodo, kad nuteistasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus, jo padaryta veika nėra atsitiktinė, tai yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. Byloje nustatyta viena K. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

8. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų, o BK 284 straipsnio sankcijoje nustatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs visas pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik paskyrus K. J. už jo padarytus nusikaltimus pačias griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą. Tik taip K. J. bus tinkamai nubaustas, jam bus atimta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais K. J. paskyrus švelnesnes bausmes negu terminuotas laisvės atėmimas – laisvės apribojimą, areštą, taikius jo teisinę padėtį lengvinantį institutą – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, taip pat ne kartą skyrus pačias griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą, jis tinkamų išvadų nepadarė, išėjęs iš pataisos įstaigų vėl darė nusikalstamas veikas.

9. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantui už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams, kai šios bausmės vidurkis – 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų, ir už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, kai šios bausmės vidurkis – 1 metai 1 mėnuo 15 dienų, savo dydžiais yra artimos minėtų bausmių vidurkiams, konstatuojama, kad šios bausmės nėra per griežtos. Už abu nusikaltimus K. J. paskirtos bausmės subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių. Kadangi nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, K. J. padarė iki Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 29 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, teismas pagrįstai abiem nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis. Apeliantui paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams taip pat nėra per griežta.

10. Apeliaciniame skunde K. J. nurodytos aplinkybės, kad jis yra dirbantis – vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 142), yra vedęs (1 t. b. l. 94), turi pastovią gyvenamąją vietą (1 t., b. l. 94), nori pasitaisyti, užsikoduoti nuo alkoholio ir gyventi pilnavertį gyvenimą, pažada niekada nebenusikalsti nėra pagrindas tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą. Neabejotina, kad minėtos aplinkybės egzistavo ir iki jam padarant nusikalstamas veikas, tačiau akivaizdu, kad jos pastarojo nuo nusikalstamų veikų nesulaikė. Taigi tai, kad K. J. ne pirmą kartą pablogina savo bei savo artimųjų padėtį, yra tik jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų reikalavimų rezultatas. Nors K. J. apeliaciniame skunde nurodė, kad kartu su žmona augina vaiką, šį jo teiginį patvirtinančių duomenų byloje nėra, iš teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotų K. J. parodymų matyti, kad jis su žmona bendrų vaikų neturi, šiuo metu jo žmona yra Švedijoje (2 t., b. l. 56). Teisėjų kolegijos nuomone, ankstesni apelianto teistumai, aplinkybė, kad ankstesniais nuosprendžiais paskyrus pačias griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą, tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, rodo, kad K. J. teiginys, jog jis niekada nebenusikals, yra deklaratyvaus pobūdžio. Pastebėtina ir tai, kad būdamas laisvėje K. J. turėjo galimybę gydytis nuo alkoholizmo, tačiau šia galimybe nepasinaudojo.

11. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu K. J. paskirta bausmė yra teisinga, keisti šį nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir švelninti pastarajam paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

12. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios BPK nuostatos galioja ir apeliacinio proceso metu.

13. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi nuteistajam K. J. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas M. Jonaitis. Šiaulių apygardos teisme 2022 m. lapkričio 22 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma Nr. APD-2022-12564, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam K. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 90 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, taip pat į tai, kad K. J. yra jauno amžiaus, dirbantis, duomenų apie jo finansinę padėtį byloje nėra, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už K. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. J. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo K. J. valstybės naudai 90 Eur (devyniasdešimt eurų) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.