- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-30
- Bylos Nr.
- A-492-1978-12
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00853-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Veslava Ruskan, Virginija Volskienė (pran.)
- Atsakovas
- UAB „Palangos mėta“
- Pareiškėjas
- BĮ „Palangos miesto rinkliavų centras“
- Trečiasis asmuo
- Palangos savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Volskienės (pranešėja) ir Veslavos Ruskan,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo UAB „Palangos mėta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo BĮ „Palangos miesto rinkliavų centras“ skundą atsakovui UAB „Palangos mėta“ dėl skolos priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos savivaldybės administracija).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjas BĮ Palangos miesto rinkliavų centras 2011 m. rugsėjo 22 d. skundu bei 2011 m. rugsėjo 22 d. patikslintu skundu (b. l. 2–5, 41–44) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Palangos mėta“ nustatytos vietinės rinkliavos 11 270 Lt įsiskolinimą, susidariusį per 2010 metus, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo bei 3 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 nuo 2010 m. sausio 1 d. nustatė Palangos miesto savivaldybėje vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą bei patvirtino Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai) bei pavedė BĮ Palangos miesto rinkliavų centrui administruoti vietines rinkliavas, paskaičiuoti jas mokėtojams, išrašyti sąskaitas ir kt. BĮ Palangos miesto rinkliavų centras nustatęs, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas, esantis Kastyčio g. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė tikslinė paskirtis – maitinimo, 2010 m. gegužės 1 d. apskaičiavo metinį vietinės rinkliavos mokestį, suformavo mokėjimo pranešimą Nr. PA-10-015104 bei išsiuntė jį atsakovei adresu – Vytauto g. (duomenys neskelbtini), Palanga. Atsakovas vietinės rinkliavos mokėjimo pranešime nurodyto dydžio vietinės rinkliavos už 2010 metus nesumokėjo, dėl lengvatų taikymo nesikreipė, todėl vadovaudamasis Nuostatų 33 punktu pradėjo įsiskolinimo išieškojimo procedūrą.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Palangos mėta“ atsiliepime į skundą (b. l. 48–50) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka.
Paaiškino, kad jam nebuvo įteiktas joks vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimas, todėl mano, kad pareiškėjas neįvykdė Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 23 punkte (2010 m. gegužės 27 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 2-149) nustatytos pareigos. Atsakovas apie tai, kad yra priskaičiuota vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą, sužinojo tik gavęs ieškinį iš Palangos miesto apylinkės teismo. Nors pareiškėjas teigia, jog siuntė pranešimą adresu Vytauto g. (duomenys neskelbtini), Palangoje, kuriuo registruota bendrovės buveinė, tačiau jau kelerius metus čia neveikia kavinė, o pastatas yra avarinės būklės. Atsakovo direktorės adresas nurodytas ne tik juridinių asmenų registre, bet ir įvairiuose internetiniuose puslapiuose, todėl mano, kad pareiškėjas turėjo realią galimybę susisiekti su direktore ir informuoti apie nustatytą mokėti vietinę rinkliavą. Pažymėjo, jog byloje nėra pateikta duomenų, kad mokėjimo pranešimas apskritai buvo siųstas atsakovui. Atkreipė dėmesį, kad pranešimas apie vietinę rinkliavą buvo 2010 m. gegužės 1 d., o sprendimas Nr. T2-321 priimtas tik 2010 m. lapkričio 25 d. ir nepaisant to, kad jis galioja atgal nuo 2010 m. sausio 1 d., pranešimo dėl vietinės rinkliavos mokesčio priėmimo metu, šio sprendimo dar nebuvo, todėl atsakovas negalėjo žinoti, kokius dokumentus reikia pristatyti, kad būtų galima gauti 100 procentų lengvatą. Akcentavo, kad kavinė neveikia nuo 2004 m., yra apkalti langai, ir pareiškėjui pateikti duomenys, jog kavinė nevykdo jokios veiklos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija sutiko su skundo reikalavimais ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 62) nurodė, kad pagal teisminę praktiką atsakovo argumentai, jog jis nesinaudoja pareiškėjo teikiamomis paslaugomis ir nėra sudaręs jokių sutarčių, neturi teisinės reikšmės ginčui, nes pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsiranda Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 32 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų pagrindu. Bendras vietinės rinkliavos principas yra toks, kad tie, kurie turi nekilnojamąjį turtą, turi mokėti ir vietinę rinkliavą. Teigė, kad atsakovas dėl ateityje galimai taikytinų lengvatų pateikė dalį pažymų, tačiau dar turėtų pateikti dvi pažymas.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 11 270 Lt vietinės rinkliavos už 2010 m., kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas rėmėsi Atliekų tvarkymo įstatymu, Rinkliavų įstatymu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas), Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, patvirtintais 2009 m. lapkričio 12 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-263 (keisti 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-316, 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. T2-149, 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-320, 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T2-350) (b. l. 94–106, 109–115, 121–128) ir 2009 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-318 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo“ (keistas 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-321), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2010 m. kovo 29 d. nutartis A525-471/2010). Nurodė, kad bylos įrodymai patvirtina, jog 2008 m. gruodžio 5 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-291 įsteigta biudžetinė įstaiga Palangos miesto rinkliavų centras ir patvirtinti Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai. Teismas pažymėjo, kad ginčo, jog atsakovas yra nekilnojamojo turto – pastato – kavinės, adresu Kastyčio g. (duomenys neskelbtini), Palanga savininkas, nėra, todėl atsakovas pagal Nuostatų 6 punktą yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir jam pagrįstai buvo parengtas ir pateiktas 2010 m. gegužės 1 d. vietinės rinkliavos pranešimas. Teismas vertino, kad motyvas, jog kavinė yra neveikianti, negali būti pagrindas atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą. Teismas, vadovaudamasis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-318 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo“ 1.3, 1.5, 1.6 punktais, nurodė, kad atsakovas pareiškėjui neteikė prašymo taikyti vietinės rinkliavos lengvatą ir nepridėjo reikalaujamų dokumentų minėtuose punktuose nustatyta tvarka. Teismas taip pat rėmėsi VĮ Registrų centro duomenimis konstatuodamas, kad mokėjimo pranešimas pagrįstai buvo siųstas bendrovės buveinės adresu ir byloje neįrodyta aplinkybė, jog mokėjimo pranešimo turinys atsakovui tapo žinomas tik po pareiškėjo kreipimosi į teismą. Teismas nurodė, kad atsakovas pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, UAB „Palangos vandenys“ pažymą, AB „Lesto“ pažymą apie apmokėjimą už suvartotą elektros energiją. Vertindamas šiuos įrodymus, teismas konstatavo, jog jie yra nepakankami vietinės rinkliavos lengvatos taikymui, nes nepateikti visi Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-318 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo“ 1.5.5–1.5.6 punktuose nurodyti dokumentai. Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, formuojamą teismų praktiką, į tai, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, teismas konstatavo, kad atsakovo argumentai, kad jis nėra atliekų turėtojas, todėl neturi mokėti vietinės rinkliavos, yra nepagrįsti. Atmesdamas pareiškėjo reikalavimą priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą remiantis Civilinio kodekso 6.210 straipsniu, teismas nurodė, kad ši norma nustato palūkanas civiliniams prievoliniams santykiams ir negali būti taikoma viešosios teisės nustatytiems privalomiesiems mokėjimams. Rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo atveju viešoji teisė nenumato palūkanų priteisimo. Teismas nurodė, jog pareiškėjas nepateikė teismui 3 Lt išlaidų patyrimą patvirtinančių įrodymų, nenurodė už ką konkrečiai jos buvo patirtos, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44–45 straipsniais netenkino prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
III.
Atsakovas UAB „Palangos mėta“ 2011 m. gruodžio 19 d. apeliaciniu (b. l. 142–144) prašo panaikinti 2011 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti ir pripažinti atsakovui teisę į 100 procentų atliekų tvarkymo mokesčių lengvatą. Taip pat prašo priimti papildomus įrodymus – Palangos miesto savivaldybės administracijos ūkio ir turto skyriaus 2011 m. gruodžio 19 d. pažymą Nr. (15.9)-12Ū1-593 (b. l. 146) ir Palangos miesto savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2011 m. gruodžio 19 d. pažymą Nr. (18.8)Ask.1.78 (b. l. 147).
Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Nurodo, kad pareiškėjas neįvykdė pareigos tinkamai įteikti dokumentų, kurių pagrindu mokesčio mokėtojui atsiranda pareiga minėta mokestį mokėti t. y. atsakovas niekada negavo 2010 m. gegužės 1 d. pranešimo Nr. PA-10-015104, kuriuo yra grindžiamas reikalavimas.
Atsiliepimas
2. Nurodo, kad pateikdamas atsiliepimą buvo įsitikinęs, jog pakaks teismui įrodyti, kad įmonė nevykdo veiklos pastate, esančiame adresu Vytauto g. (duomenys neskelbtini)/Kastyčio g. (duomenys neskelbtini), Palanga. Pažymi, kad teikiant atsiliepimą nebuvo konkrečiai žinoma, kokius dokumentus reikia pateikti. Po teismo sprendimo priėmimo tapo aišku, kokius papildomus dokumentus būtina pateikti, siekiant gauti lengvatą, todėl yra teikiami papildomi dokumentai bei reiškiamas prašymas dėl jų priėmimo. Mano, kad teikiamų dokumentų pagrindu atsakovas turėtų būti atleistas nuo prievolės sumokėti atliekų tvarkymo mokestį.
3. Nurodo, kad 2010 m. lapkričio 25 d. Palangos miesto tarybos sprendime Nr. T2-321 numatyta, kad šis sprendimas taikomas skaičiuojant lengvatas nuo 2010 m. sausio 1 d., t. y. galioja atgaline tvarka bei siekiant užtikrinti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principą, yra būtina numatyti galimybę atleidimo nuo mokesčio procedūrą taip pat taikyti atgaline tvarka.
Pareiškėjas BĮ Palangos miesto rinkliavų centras 2012 m. sausio 26 d. atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 154 – 157) prašo apelianto skundo netenkinti ir atmesti jį kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad mokėjimo pranešimas vietinės rinkliavos mokėtojui pateikiamas pagal Registro duomenų bazėje turimą įmonės buveinės adresą (kuris įrašytas įmonės registravimo pažymėjime). Pabrėžia, kad, vadovaujantis CK 2.49 straipsniu, Nuostatų 24 punktu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepasinaudojo Nuostatų 42.2 punkte įvirtinta teise raštu prašyti pakeisti ar patikslinti apie jį sukauptus duomenis, laikytina, kad mokėjimo dokumentų pateikimas buveinės adresu neužkirto kelio atsakovui tinkamai įgyvendinti mokestines prievoles. Taip pat pažymi, kad nuosavybės valdytojo, kaip savininko pareiga yra žinoti su nuosavybės teise priklausančiu objektu susijusias pareigas, o informacija apie vietines rinkliavas buvo viešai prieinama. Nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės taryba vietinės rinkliavos mokėtojui nustatė ir išsprendė lengvatos skyrimo ir teikimo tvarką, o atsakomybė pasinaudoti šia teise tenka atsakovui. Į tai, kad pastatas yra neveikiantis, todėl neturi būti apmokestinamas pareiškėjas nurodo, kad toks požiūris pažeidžia atliekų sistemos tvarkymo principus. Nurodo, kad jokiame teisės akte nėra reikalavimo atlikti tam tikras procedūras ir įrodyti, kad vienas ar kitas juridinis ar fizinis asmuo yra atliekų turėtojas, todėl visi nekilnojamojo turto savininkai ir teisėti naudotojai yra laikomi atliekų turėtojais ir turi prievolę mokėti už atliekų tvarkymą. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-471/2010) nurodo, kad savivaldybės pasirinktas vietinės rinkliavos apskaičiavimo būdas (pagal nuosavybės plotą) yra tinkamas minėtiems tikslams pasiekti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija 2012 m. sausio 30 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 158) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Remdamasis CK 2.49 straipsnio 3 dalimi nurodo, kad susirašinėjimas laikytinas tinkamu, nes buvo vykdomas buveinės adresu, bei nurodo, kad nėra pagrindo atsisakyti taikyti norminį teisės aktą, jei Atsakovas teigia jo nežinojęs.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro vietinės rinkliavos mokėtojo teisių bei pareigų tinkamas realizavimas.
Pareiškėjas biudžetinė įstaiga Palangos miesto rinkliavų centras reikalavimą byloje atsakovui UAB „Palangos mėta“ dėl 11 270 Lt vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo už 2010 metus grindžia Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, kurie patvirtinti 2009 m. lapkričio 12 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-263 (keisti 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-316, 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. T2-149, 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-320, 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T2-350) ir 2009 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-318 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo“ (keistas 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-321) (b. l. 94–128).
Nuostatų 5 punktas vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apibrėžia kaip Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatytą privalomą įmoką, galiojanti Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka.
Nuostatų 6 punkte apibrėžti vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus juridinius asmenis ir jų padalinius, turinčius leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje atliekų tvarkymo sistemoje.
Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytus Vietinės rinkliavos parametrus, nurodytus Nuostatų 1 ir 2 prieduose. Juridiniai asmenys gali deklaruoti komunalinių atliekų kiekį vadovaudamiesi Palangos miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Palangos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (Nuostatų 16 p.). Vietinė rinkliava paskaičiuojama nustatytos formos pranešimu, kurį suformuoja BĮ Palangos miesto rinkliavų centras ir kiekvienais metais pagal sausio 1 dienos Registro duomenis parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir iki vasario 20 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojui (Nuostatų 16, 22, 23 p.). Vietinė rinkliava gali būti sumokėta ketvirčiais arba vietinės rinkliavos mokėtojui pageidaujant už metus (Nuostatų 25, 26 p.).
Atsakovui UAB „Palangos mėta“ BĮ Palangos miesto rinkliavų centras 2010 m. gegužės 1 d. parengė mokėjimo pranešimą Nr. PA-10-015104 apie apskaičiuotas mokėtinas rinkliavos įmokas (b. l. 10). Pranešime nurodyta, kad atliekų susidarymo vieta – kavinė, esanti Palangos m., Kastyčio g. (duomenys neskelbtini), vietinė rinkliava apskaičiuota už 2010 metus, mokėtina suma pranešime nurodyta 11 270 Lt
Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (b. l. 7–8) atsakovui nuosavybės teise priklauso pastatas – kavinė (unikalus Nr. 2598-8000-4014), taigi atsakovas pagal Nuostatų 6 punktą yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir jam pagal turimo turtinio vieneto plotą, vadovaujantis Nuostatų 1 priedo 9 punktu (b. l. 101), buvo apskaičiuotas vietinės rinkliavos dydis, kuris yra 11 270 Lt metams (pastato – kavinės plotas – 1 565 m², metinė vietinė rinkliava – 7,20 Lt už 1 m² ).
Ginčo byloje dėl šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių nėra, tačiau atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad negavo 2010 m. gegužės 1 d. pranešimo Nr. PA-10-015104 dėl vietinės rinkliavos sumokėjimo bei nurodo, kad 2010 m. lapkričio 25 d. Palangos miesto tarybos sprendime Nr. T2-321 numatyta, kad šis sprendimas taikomas skaičiuojant lengvatas nuo 2010 m. sausio 1 d., t. y. galioja atgaline tvarka; siekiant užtikrinti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principą, yra būtina numatyti galimybę atleidimo nuo mokesčio procedūrą taip pat taikyti atgaline tvarka.
Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas pranešimo įteikimo atsakovui faktą, rėmėsi pareiškėjo į bylą pateiktu pranešimu bei paaiškinimais, kad pranešimas buvo siunčiamas įmonės buveinės adresu, nurodytu VĮ Registrų centre (Vytauto g. (duomenys neskelbtini), Palangos m., b. l. 10).
Civilinio kodekso 2.49 straipsnio 3 dalis visą susirašinėjimą laiko tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens buveinei, nurodytai juridinių asmenų registre, nesutampant su nuolatinio valdymo organo buvimo vieta, tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti juridinio asmens buveine.
Aplinkybė, kad atsakovo UAB „Palangos mėta“ vienasmeniu atstovu (t. y. nuolatiniu valdymo organu) yra direktorė, kurios nuolatinė buvimo vieta nesutampa su juridinio asmens registre nurodyta buveine, yra nurodyta viešame juridinių asmenų registre (b. l. 69–74). Taigi pareiškėjui turėjo būti žinoma aplinkybė tiek apie atsakovo nuolatinį valdymo organą, tiek apie jo buvimo vietą. Pareiškėjo teismui pateikti procesiniai dokumentai patvirtina, kad pranešimas nebuvo siunčiamas įmonės valdymo organo adresu, todėl susirašinėjimas su juridiniu asmeniu negali būti pripažintas tinkamu CK 2.49 straipsnio keliamų reikalavimų prasme. Pažymėtina, kad pareiškėjas neneigė byloje aplinkybės, jog yra žinomas faktas, kad kavinė adresu Vytauto g. (duomenys neskelbtini) / Kęstučio g. (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra neveikianti nuo 2004 metų, todėl susirašinėjimas šiuo adresu netenka prasmės, argumentas dėl tinkamo pranešimo tokiu atveju neatitinka protingumo kriterijaus. 2011 m. lapkričio 29 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b. l. 75–80) patvirtina, jog pastatas nenaudojamas, šiuo metu pradėti jį naudoti nėra galimybės, nes nėra elektros, vandens, būtinas remontas. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pranešimas apskritai buvo siųstas.
Tinkamas pranešimas apie rinkliavos mokėjimą laikytinas reikšminga aplinkybe sprendžiant ar pareiškėjas, siekdamas surinkti vietines rinkliavas, ir veikdamas kaip savivaldybės administravimo subjektas, nepažeidė viešojo administravimo principų, kurie apibrėžti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 3 straipsnyje – tame tarpe objektyvumo, proporcingumo, efektyvumo. Nors pareiškėjui akivaizdžiai turėjo būti žinoma aplinkybė, kad atsakovui priklausančiame pastate kavinė neveikia, jis nesiėmė protingų priemonių sužinoti įmonės valdymo organo buveinės vietą ir tuo adresu įteikti pranešimą, taigi veikė formaliai, neobjektyviai, neefektyviai. Tokiais veiksmais buvo suvaržyta atsakovo galimybė pasinaudoti lengvata, numatyta Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-318 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo“. Sprendimo 1.3 punkte yra nustatyta, jog fiziniam ir juridiniam asmeniui, Palangos miesto savivaldybės teritorijoje valdančiam, naudojančiam, disponuojančiam netinkamu naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikintu nekilnojamojo turto objektu, taikoma vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvata – 100 procentų atleidimas nuo įmokos. Norint pasinaudoti šia lengvata būtina BĮ Palangos miesto rinkliavų centrui pateikti minėto sprendimo 1.5.1–1.5.6 punktuose nurodytus dokumentus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas apie prievolę mokėti vietinę rinkliavą bei teisę kreiptis dėl lengvatų taikymo turėjo galimybę sužinoti, nes savivaldybės sprendimai skelbiami viešai, tačiau tai formalus vertinimas, neatitinkantis faktinės situacijos, nes negavęs pareiškėjo pranešimo dėl vietinės rinkliavos mokėjimo, atsakovas objektyviai nežinojo apie savo konkrečią prievolę ir neturėjo pagrindo domėtis galimų lengvatų taikymu.
Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus dokumentus – Palangos miesto savivaldybės administracijos ūkio ir turto skyriaus 2011 m. gruodžio 19 d. pažymą Nr. (15.9)-12Ū1-593 ir Palangos miesto savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2011 m. gruodžio 19 d. pažymą Nr. (18.8)Ask.1.78, kuriais siekė įrodyti, kad turi teisę į 100 procentų atleidimą nuo įmokos. Teisėjų kolegija nevertina atsakovo pateiktų dokumentų ir nesprendžia dėl lengvatos taikymo, nes tai pareiškėjo kompetencija bei nėra šios administracinės bylos dalykas, tačiau konstatuoja, kad pareiškėjas, netinkamai pranešdamas atsakovui apie mokėtiną rinkliavą, pažeidė aukščiau minėtus viešojo administravimo principus – pranešimas apie vietinės rinkliavos mokėjimą buvo teikiamas neįvertinus objektyvių, viešai prieinamų duomenų. Tinkamas pranešimo neįteikimas apribojo atsakovo teises pasinaudoti lengvata, jo teisės liko neįgyvendintos dėl neefektyvaus pareiškėjo elgesio. Savo veiksmais suvaržydamas atsakovo teisę kreiptis dėl lengvatos taikymo, iš karto kreipdamasis į teismą dėl rinkliavos priteisimo, ėmėsi neproporcingų priemonių. T. y. pareiškėjas, nors ir siekdamas teisėto tikslo, nesiėmė tų priemonių, kurių privalėjo imtis (tinkamai įteikti pranešimą), bei ėmėsi veiksmų, kurių būtinumas konkrečiu atveju nepagrįstas. Pareiškėjo reikalavimo tenkinimas byloje, kai pranešimas apie rinkliavos mokėjimą nebuvo tinkamai įteiktas, bei atsakovui nebuvo sudarytos galimybės kreiptis dėl lengvatos taikymo, prieštarautų tiek gero viešo administravimo principams, tiek teisingumo bei protingumo kriterijams. Formalus atsakovo prievolės mokėti rinkliavą vertinimas, neatsižvelgiant į viešojo administravimo subjekto elgesio turininguosius elementus, pažeidžia atsakovo teises į gerą viešąjį administravimą, grindžiamą Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais, nagrinėjamu atveju – objektyvumo, efektyvumo bei proporcingumo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai vertino faktines pranešimo įteikimo aplinkybes, netaikė civilinio kodekso reikalavimų susirašinėjimui su juridiniais asmenimis, netaikė gero viešojo administravimo principų pareiškėjo veiksmams, padarė neteisingas išvadas apie pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija, tenkindama apeliacinį skundą, sprendimą naikina, o pareiškėjo prašymą atmeta (ABTĮ 142 str. 1 d., 57 str., 143 str., 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
atsakovo UAB „Palangos mėta“ apeliacinį skundą patenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, pareiškėjo biudžetinės įstaigos Palangos miesto rinkliavų centro pareiškimo netenkinti.
Sprendimas neskundžiamas.