Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo bei atsakovo A. G. priešieškinį ieškovei J. G. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-05-23 rašte dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodoma, jog apsilankius ieškovės gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad J. G. su dukra M. L. G. gyvena 4 kambarių name, šiuo metu name atjungta elektra, namuose švaru, tvarkinga, nepilnametei sudarytos tinkamos sąlygos mokytis ir ilsėtis, tačiau dėl elektros atjungimo ieškovė patiria nepatogumų. Šalių dukra mokosi Vilniaus privačios gimnazijos 10 klasėje, M. L. G. teigė, kad nori gyventi pas mamą, nes mama ją geriau supranta, jų tarpusavio ryšys artimesnis. Išvadą teikianti institucija neturi pagrindo prieštarauti J. G. prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo bei papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1. Nuo 2015-07-21 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria nepilnametės dukters M. L. G. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė. Šalių nepilnametė dukra M. L. G. Vilniaus savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui aiškiai išreiškė norą gyventi su motina. Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, kad nepilnamečio vaiko mokslo ir laisvalaiko kontrolė savaime negali būti traktuojama kaip žala nepilnamečio vaiko psichologinei ir socialinei raidai, tačiau atsakovo griežtas elgesys nepilnametės dukters atžvilgiu neretai perauga į psichologinį šalių nepilnamečio vaiko terorizavimą ir siekimą nuteikti mergaitę prieš ieškovę.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad mergaitė, gyvendama su tėvu, buvo priversta kreiptis pagalbos į ieškovę. Iš to negalima vienareikšmiškai spręsti, kad atsakovo elgesys dukters atžvilgiu yra tinkamas, ar kad vaiko gyvenimo sąlygos atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į vaiko nuomonę ir į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisto buities tyrimo aktą.

3. Neturėdama atsakovo sutikimo, ieškovė negali sudaryti elektros tiekimo sutarties su AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl elektros energijos tiekimo į gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini). Atsakovas sąmoningai sudaro kliūtis naudotis šeimos gyvenamąją patalpa, dėl ko nepatogumų patiria ne tik ieškovė, bet ir kartu su ja pageidaujanti gyventi nepilnametė šalių dukra.

4. Pirmosios instancijos teismas padarė netinkamą išvadą, įvertindamas, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog elektros energijos tiekimas jos gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), yra nutrauktas. Kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu pateikti J. G. 2016-05-01 pareiškimas Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos tarnybai, J. G. 2016-05-03 pareiškimas Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos tarnybai ir J. G. 2016-05-03 prašymas AB „Energijos skirstymo operatorius“.

Atsakovas A. G. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-01 nutartį palikti nepakeistą ir ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Taip pat prašė išreikalauti iš VšĮ Vilniaus privačios gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), M. L. G. charakteristiką, duomenis apie pamokų lankymą ir rezultatus už laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-03-30 ir laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki šiol. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovė nenurodo jokių teisinių pagrindų, dėl kurių turėtų būti keičiama dukters laikinoji gyvenamoji vieta. Kaip ir pirminiame prašyme, taip ir atskirajame skunde, vienintelis ieškovės argumentas tėra pačios nepilnametės išreikštas noras gyventi su motina. Reikšdama prašymą dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos pakeitimo, ieškovė privalėjo įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, susijusios su jos požiūriu į dukters auklėjimą ir priežiūrą bei galimybės tinkamai rūpintis nepilnametės dukters interesais. Šių įrodymų ieškovė nepateikė.

2. Ieškovė nebendravo su dukra nuo 2015 m. birželio mėnesio iki 2016 m. balandžio mėnesio, todėl, atsakovo nuomone, stipraus emocinio ryšio tarp ieškovės ir šalių nepilnametės dukters nėra. Ieškovė visiškai nesidomi nepilnametės dukters auklėjimu, lavinimu ir priežiūra.

3. Atsakovas pažymėjo, kad ne vieną kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus. 2015-06-20 nepilnametei dukrai gyvenant su ieškove buvo nustatytas 1,36 promilių neblaivumas, o ieškovei dėl dukters nepriežiūros surašytas administracinio tesiės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.

4. Ieškovė visiškai neprisideda nei prie nepilnametės dukters išlaikymo, nei prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymo, kuriame šiuo metu gyvena. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir leisti sudaryti sutartį su AB „Energijos skirstymo operatorius“ privalėjo įrodyti, kad elektros energijos tiekimas yra nutrauktas dėl atsakovo veiksmų ir ieškovė negali sudaryti elektros energijos tiekimo sutarties be atsakovo sutikimo.

5. Ieškovė 2014-03-20 žurnale „Žmonės“ puikavosi namu, esančiu (duomenys neskelbtini), todėl neaišku, kodėl šiuo metu ieškovei namas atrodo netinkamas gyventi. Teismui priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria atsakovas įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės, pats atsakovas kurį laiką gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas, nutartis paliktina nepakeista.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-01 nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl nepilnametės šalių dukters M. L. G. gyvenamosios vietos nustatymo su motina J. G., įpareigojimo atsakovui netrukdyti ieškovei naudotis gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini) ir leidimo ieškovei J. G. be atsakovo sutikimo sudaryti elektros energijos tiekimo sutartį su AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl elektros energijos tiekimo patalpoms, (duomenys neskelbtini).

Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Tame pačiame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, t. y.:, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo pateiktus naujus rašytinius įrodymus – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuotraukas (b. l. 315-317), sms žinučių išklotinę (b. l. 329-331), 2016-07-05 ir 2016-07-08 A. G. skundus Vilniaus Apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato viršininkui G. B. (b. l. 332-335), gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuotraukas (b. l. 336-347), 2016-05-03 A. G. skundą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato viršininkui G. B. (b. l. 348), 2016-06-28 pareiškimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (b. l. 349), M. L. G. nuotraukos internetinėje erdvėje (b. l. 350-353), 2016-06-15 Vilniaus Užupio gimnazijos pranešimas Nr. SD – 131 (b. l. 354) ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuotraukos (b. l. 355-358). Šiais įrodymais ieškovė grindžia savo atskirojo skundo argumentus, o atsakovas atsikirtimus į atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, prijungia prie bylos ieškovės ir atsakovo pateiktus naujus įrodymus, kurie gali turėti įrodomąją vertę, sprendžiant klausimą dėl nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-21 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 314 straipsnis).

Atsakovas prašo išreikalauti iš mokymosi įstaigos VšĮ Vilniaus privačios gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), M. L. G. charakteristiką, duomenis apie pamokų lankymą ir rezultatus. Šis atsakovo prašymas atmestinas, kadangi šiuos įrodymus atsakovas turėjo visas galimybes pateikti pats, šie įrodymai neturi esminės reikšmės, sprendžiat klausimą dėl M. L. G. laikinos gyvenamos vietos nustatymo, o atsakovo prašomų naujų įrodymų išreikalavimas užvilkintų atskirojo skundo nagrinėjimą, kas prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui (CPK 7 straipsnis).

Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Laikinas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.

Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2006-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006). Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

Bylos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-21 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė nepilnametės dukters M. L. G., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu A. G. iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo (b. l. 33-35). Tiek ieškovė, tiek atsakovas ieškiniuose kelia reikalavimus dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo, todėl vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta tik ištyrus byloje esančius įrodymus bei priėmus sprendimą dėl ginčo esmės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, kad pozicija dėl dukters laikinos gyvenamosios vietos pakeitimo bei vaiko interesus labiau atitinkančios gyvenamosios aplinkos pateikiama skirtingai.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes, neįvertino, kad šalių dukrai jau yra 16 metų ir ji pati Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (b. l. 127-130) išreiškė nuomonę, kad nori gyventi su mama. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį visiškai ignoravo vaiko nuomonę, kuri yra svarbi tiek nustatant laikiną vaiko gyvenamą vietą, tiek sprendžiant dėl tėvų teisių ir pareigų bylos nagrinėjimo laikotarpiu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CK 3.177 straipsnį teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Ši teisinė nuostata taikytina teismui nagrinėjant šalių ginčą iš esmės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų yra nustatoma tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo. Europos Žmogaus teisių teismo praktikoje pažymima, kad vaiko noras yra tik vienas reikšmingų įrodymų, būtina įvertinti ir kitas svarbias aplinkybes (pvz., Gineitienė v. Lithuania, no. 20739/05, 27 July 2010, § 38). Analogiškos nuostatos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje: vaiko nuomonė yra viena iš vertintinų aplinkybių visumos, tačiau nereiškianti, kad galutinį sprendimą priima vaikas; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai jo noras prieštarauja jo interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014). Šio pobūdžio bylose sprendžiamas klausimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynybos principu, todėl teismas, visų pirma, atsižvelgia į šio principo užtikrinimo būtinybę.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad 2015-07-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, sprendžiant dukters laikinos gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, buvo atsižvelgta į tai, jog motina tinkamai nevykdė pareigų dukros M. L. G. atžvilgiu. Pastaruosius metus dukra gyveno kartu su tėvu, mergaitei sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, ugdytis, leisti laisvalaikį tėvo gyvenamojoje vietoje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nėra pateikęs duomenų, jog atsakovo veiksmai ar elgesys yra netinkami, prieš mergaitę yra naudojamas psichologinis smurtas, kaip nurodo ieškovė atskirajame skunde, ar kad vaiko gyvenamosios vietos sąlygos neatitinka šalių dukters interesų.

Dėl kitų atskirajame skunde nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nepasisako, jos bus tiriamos nagrinėjant bylą iš esmės, o nuolatinė nepilnamečio šalių vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta tik išsprendus ginčą iš esmės, t. y. nustačius vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, laikotarpį, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgus ir į vaiko nuomonę. Atsižvelgus į bylos nagrinėjimo trukmę bei nepilnametės dukters amžių, jos gyvenamosios vietos nustatymas galėtų būti reikšmingas tik neilgam laiko tarpui, nes M. L. G. neužilgo sueis 17 metų. Taigi iki pilnametystės jai liko labai trumpas laiko tarpas.

Nuolatinis gyvenamosios vietos kaitaliojimas nėra nepilnamečio vaiko interesas. Skyrybų byla pradėta 2014-04-09. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-06 nutartimi atsakovas įpareigotas netrukdyti ieškovei su nepilnamete dukra naudotis gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-10 nutartimi atsakovas įpareigotas gyventi skyrium. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-21 nutartimi M. L. G. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu. Taigi, bylos nagrinėjimo eigoje nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta jau buvo keista. Šiuo metu prašoma ją keisti trečią kartą vieno proceso metu. Tokia situacija rodo, jog šalys stengiasi naudoti santykius su nepilnamečiu vaiku savo interesais skyrybų byloje. Šalių dukra netrukus taps pilnamete, todėl veikdami savo vaiko interesais, o ne savo asmeniniais interesais, tėvai turėtų sudaryti jai tinkamas sąlygas gyvenamajai vietai pasirinkti.

Iš informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-21301-897/2016 nustatyta ieškovės J. G. ir šalių nepilnametės dukters M. L. G. bendravimo tvarka. Svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad 2016-10-05, 13 val. 30 min. civilinėje byloje paskirtas teismo posėdis, todėl manytina, kad civilinė byla bus išnagrinėta iš esmės ir galutinai išspręstas šalių ginčas dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė taip pat skundžia 2016-06-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta patenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriomis ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovą A. G. netrukdyti ieškovei J. G. kartu su nepilnamete dukra M. L. G. naudotis (duomenys neskelbtini) esančiu gyvenamuoju namu bei įpareigoti atsakovą A. G. leisti ieškovei J. G. sudaryti elektros energijos tiekimo sutartį su AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl elektros energijos tiekimo gyvenamosioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini).

Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino, kad jos prašomos laikinosios apsaugos priemonės dėl sutarties sudarymo su AB „Energijos skirstymo operatorius“ yra nesusijusios su ginčo dalyku.

Laikinosios apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Galutinis sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į ieškovo ieškinyje ar atsakovo priešieškinyje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, t. y. ieškinys (priešieškinis) patenkinamas visiškai ar iš dalies, ar ieškinys (priešieškinis) atmetamas (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnis, 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taigi būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje (priešieškinyje) pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Sutiktina su pirmosios instancijos padarytomis išvadomis, kad ieškovės prašymu - įpareigoti atsakovą leisti ieškovei sudaryti elektros energijos tiekimo sutartį su AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl namui, esančiam (duomenys neskelbtini), elektros tiekimo nėra siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomu. Nors ieškovė, nebūdama namo (duomenys neskelbtini), savininkė ar nuomotoja, neturi teisės sudaryti elektros energijos tiekimo sutarties, tačiau sutiktina su atsakovo argumentais, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad energijos tiekimas jos gyvenamojoje vietoje yra nutrauktas bei, kokiu būdu yra pažeidžiami ieškovės ir šalių dukters interesai. Sutiktina su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad ieškovės pateikti raštai Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai nepatvirtina aplinkybės, kad elektra gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra atjungta (b. l. 46-53). Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog ieškovė nepateikė įrodymų, jog moka už būstui teikiamas paslaugas, o kartu, kad atsakovas išjungė energijos tiekimą, siekdamas ieškovei sudaryti nepatogumus ar priversti dukrą grįžti gyventi pas atsakovą. Šių įrodymų ieškovė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Taip pat ieškovė neteikė įrodymų, kokiu būdu atsakovas trukto ieškovei naudotis gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), tuo tarpu byloje esančiais duomenimis, atsakovas gyvena kitu adresu ir nepažeidžia teismo nutartimi nustatyto įpareigojimo gyventi skyrium nuo ieškovės.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame pirmosios instancijos teismas pasiūlė ieškovei gyventi, sąlygos yra gyvenimui netinkamos. Ieškovė pateikė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuotraukas (b. l. 315-317), kurios, ieškovės nuomone, patvirtina gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), būklę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien šios nuotraukos nepatvirtina fakto, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra netinkamas gyventi.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.