Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, teistas 4 kartus:

1) 2007-12-27 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 mėn., pritaikius LR BK 92 str. 1 d., 2 d. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

2) 2008-06-05 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d., 178 str. 2 d. (2 epizodai), laisvės atėmimu 9 mėn., remiantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. 9 d. bausmė subendrinta su 2007-12-27 teismo nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metai 2 mėnesiai, remiantis LR BK 92 str. 1 d., 2 d. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

3) 2009-07-08 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams. Remiantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. bausmė subendrinta su 2008-06-05 teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir galutinė bausmė paskirta 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo;

4) 2009-08-04 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Remiantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. bausmė subendrinta su 2009-07-08 teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo, į bausmės laiką įskaityta iš dalies atlikta bausmė pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009-07-08 nuosprendį, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, šiuo metu atlieka bausmę Pravieniškių 1-uosiuose pataisos namuose,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 6 klasių išsilavinimo, nesimokantis, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas 3 kartus:

1) 2004-02-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 4 p., 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 2005-09-09 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 1 metų laisvės atėmimo bausmės;

2) 2008-12-22 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 183 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams.6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 4 p., 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per 3 mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

3) 2009-09-09 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 9 d. bausmė subendrinta su 2008-12-22 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, paskiriant galutinę bausmę 1 metus 6 mėnesius, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. R. ir R. K. veikdami kartu bendrais tyčiniais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą.

R. K. darė poveikį liudytojams.

T. R. ir R. K. 2009 metų gegužės 26 dieną, nuo 19 valandos iki 19 valandos 10 minučių, Gubernijos geležinkelio stoties teritorijoje, adresu Šiauliai, Bielskio g. 30, iš anksto susitarę ir veikdami kartu, panaudodami fizinį smurtą, tai yra R. K. sugriebus nukentėjusiajam A. G. už peties ir atimant iš rankų mobilaus ryšio telefoną „LG KU 580“ bei perduodant T. R., o R. K. panaudojus fizinį smurtą siekiant išlaikyti pagrobtą turtą, tai yra sugriebus nukentėjusįjį A. G. už peties ir tempiant jį toliau nuo Gubernijos geležinkelio stoties pastato apie 50 metrų tarp 2-ojo ir 3-iojo privažiavimo kelių, T. R. sudavus nukentėjusiajam A. G. 2 kartus į kairę ausį, R. K. sudavus 2 kartus į veido sritį, tuo padarant nukentėjusiajam A. G. kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, tai yra padarant nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. G. priklausantį turtą – mobilaus ryšio telefoną „LG KU 580“ 500 Lt vertės, telefono SIM kortelę 10 Lt vertės, viso 510 Lt vertės turto;

be to R. K. 2009 metų birželio 4 dieną, apie 16-18 valandą, tiksliai nenustatytą valandą, Šiaulių mieste, Geležinkelio gatvėje, nurodydamas liudytojams K. Š. ir A. Š. apklausos metu sakyti, kad jie mobilaus ryšio telefoną „LG KU 580“ įsigijo ne iš jo, o iš nepažįstamo asmens, tokiu būdu darė poveikį liudytojams K. Š. ir A. Š., kad jie ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje dėl mobilaus ryšio telefono „LG KU 580“ pagrobimo iš nukentėjusiojo A. G. duotų melagingus parodymus.

Kaltinamasis T. R. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2009-05-26 nuėjo į savo miestelio biblioteką ir susirašęs su drauge, nutarė susitikti. Nuvažiavus į Šiaulius ir kadangi neturėjo telefono sąskaitoje pinigų, pasiskolino iš R. K. mobiliojo ryšio telefoną, kad galėtų pasiskambinti draugei. Nuėjęs į sutartą vietą, draugės nerado. Tuomet nutarė pasivaikščioti po prekybos ir pramogų centrą „Saulės miestas“. Ten sutiko pažįstamą, pravarde „Sraigius“. Sugalvojo išgerti, tačiau neturėjo pinigų ir nuėjo pasiskolinti iš R. K., kuris miegojo, tačiau šalia lovos rado plastikinį butelį alaus. Jie pasiėmę alų, nuėjo į Gubernijos geležinkelio stoties teritoriją ir ten alų gėrė. Dar prieš tai, „Sraigius“ paskambino A. G. ir pasikvietė šį išgerti alaus. Kai atėjo nukentėjusysis, tarp pastarojo ir jo kilo žodinis konfliktas ir jis pagriebęs nukentėjusįjį už peties trenkė kelis kartus į ausį. „Sraigius“ nieko nedarė, mušė tik jis. Jis nukentėjusįjį gaudė, o nepagavęs grįžo į įvykio vietą ir ten pamatė ant žemės gulintį nukentėjusiojo mobilųjį telefoną „LG KU 580“, kurį pasiėmė. Vėliau grįžo pas R. K. į namus ir nuėjo miegoti. Kadangi jam reikėjo pinigų, ryte R. K. pasakė, kad turi mobilųjį telefoną, kurį galima parduoti. R. K. paskambino kažkokiam pažįstamam vaikinui, kuris vėliau atvažiavo ir nusipirko A. G. mobilųjį telefoną už 100 litų. Jis nesutinka su nukentėjusiojo A. G. pareikštu 510 litų civiliniu ieškiniu, nes mobiliojo ryšio telefoną nukentėjusysis atgavo. Savo kaltę pripažįsta, tačiau su juo buvo ne R. K., o kitas draugas, pravarde „Sraigius“. Kai policijos pareigūnai jį suėmė, jis iš karto sakė, kad su juo buvo „Sraigius“. Tačiau tyrėjas jam liepė sakyti, kad tai buvo R. K.. Už tai, kad jis taip pasakytų, pažadėjo paleisti. Iš pradžių nesutiko, tačiau nuvežę į areštinę jam pasakė, kad turi parą laiko pagalvoti. Tada ryte pasakė, kad su juo buvo R. K., t.y. pasakė netiesą, pamelavo. Pirmosios apklausos metu nepamena ar dalyvavo jo advokatas, tačiau parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, advokatas dalyvavo. Tada dalyvavo ir tyrėjas Z. S., kuris jam rodė ką ir kaip turi pasakyti ir parodyti. Tyrėjas liepė sakyti, kad R. K. pačiupo A. G. ir t. t. Tyrėjas tai rodė ir sakė neakivaizdžiai. Iki įvykio su R. K. bendravo vienerius metus. R. K. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kai pirmą kartą atėjo pas R. K., šio namo durys buvo neužrakintos. šis jam yra ne kartą sakęs, kad gali bet kada pas jį užeiti. Mobiliojo ryšio SIM kortelę ir mobilųjį telefoną jis pasiskolino iš R. K.. „Sraigiui“ mobiliojo telefono nedavė, pinigų taip pat nedavė, nes nematė reikalo, nebuvo už ką duoti. Nežino ar tuo metu R. K. pažinojo nukentėjusįjį A. G.. Fizinį smurtą prieš A. G. panaudojo, nes šis buvo įžeidęs jo pažįstamą merginą.

Kaltinamasis R. K. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2009-06-17 gulėjo savo namuose lovoje, kai į duris kažkas pasibeldė. Atidarius duris, pamatė policijos pareigūnus ir tyrėją Z. S., kurie liepė apsirengti ir sakė, kad vėliau parveš į namus. Kai jį vežė į policijos nuovadą, su Z. S. draugiškai bendravo, šis liepė pradėti pasakoti, tačiau jis nesuprato apie ką turėtų Z. S. papasakoti. Apklausos metu, į kabinetą, kuriame jis buvo, įvedė nukentėjusįjį A. G., kuris vėliau pagal nuotraukas jį atpažino. Galvoja, kad nukentėjusysis tik dėl to ir atpažino jį, nes prieš atpažinimą jį matė. Mobilųjį telefoną jis pardavė K. ir A. Š. už 100 litų, kurie yra jo pažįstami ir jei prieš parduodamas būtų žinojęs, kad telefonas vogtas, tikrai nebūtų net siūlęs pirkti. Jam T. R. nesakė, kad telefonas yra atimtas iš kito žmogaus. Po kiek laiko jam paskambino A. Š. ir pasakė, kad šiam skambino policijos pareigūnas ir pasakė, kad įsigytas mobilusis telefonas yra vogtas. Prieš jiems nuvažiuojant į policijos nuovadą grąžinti mobilųjį telefoną, jie susitiko ir jis pasakė, kad jei išeitų – tegul jo neminėtų, nes nenorėjo jaudinti savo mamos. Kai apie tai kalbėjosi, jie sėdėjo savo automobilyje, o jis savo. Jiems taip pat minėjo, kad kuo greičiau atiduotų policijos pareigūnams tą mobilųjį telefoną, o pinigus, kuriuos už telefoną buvo gavęs, jiems atiduos iš karto. Įsiskaitęs į bylos medžiagą suprato, kad tada, kai Š. prašė policijos pareigūnams nesakyti, jog mobilųjį telefoną nusipirko iš jo, šie dar nebuvo liudytojai šioje byloje. Yra teistas tris kartus, tačiau vieną kartą buvo neteisingai apkaltintas, o kitus du kartus kaltę pats pripažino. Dėl šio nusikaltimo savo kaltės nepripažįsta. Jokio poveikio liudytojams tikrai nedarė, todėl to nepripažįsta. 2009-05-26 apie pietus pas jį atėjo T. R., kuris paprašė paskolinti mobilųjį telefoną „Nokia 5310“ ir jame buvusią SIM kortelę. Tuo metu jis turėjo tris telefonus, todėl vieną galėjo paskolinti T. R.. Tą dieną jis turėjo daug alaus, todėl gėrė alų ir miegojo. Naktį atsibudęs parūkyti matė, kad miega T. R.. Koks laikas tai buvo, tikrai nežino, į laikrodį nežiūrėjo. Namuose jis durų neužrakina, nes turi Stafordšyrų veislės šunį, kuris laisvai laksto po kambarius. Savo mobilųjį telefoną ir jame buvusią SIM kortelę paskolino T. R., nes neturėjo sąskaitos, o šiam reikėjo pasiskambinti. Savo kaltę visiškai neigia, nes jo įvykio metu net nebuvo. Nežino kodėl A. G. jį apkalba ir sako, kad jis ten buvo. Nukentėjusysis yra jo pažįstamas. Girdėjo, kad pareigūnai turi tikslą jam pakenkti, todėl, mano, kad pareigūnai pasinaudojo A. G.. Jis net nesusigaudo, ką čia veikia, kodėl yra kaltinamas, jei ten nedalyvavo. Nežino, kodėl T. R. jį apkalbėjo ir pirmos apklausos metu sakė, kad jis buvo kartu. T. R. ryte jam atidavė telefoną, kurį jis pastarajam buvo paskolinęs. Kai su nukentėjusiuoju buvo akistata, A. G. sakė tai, ką šiam sakė tyrėjas Z. S.. Dėl tokių veiksmų jis rašė ir pareiškimus ir sakė advokatui.

Liudytoja K. Š. teisme parodė, kad kaltinamąjį R. K. pažįsta, kaltinamojo T. R. nepažįsta, net nėra jo mačiusi. Nėra su jais piktuoju. 2009 m. gegužės 26 d. vakare ar 27 d. ryte, tiksliai pasakyti negali, jos vyrui paskambino R. K. ir pasiūlė pirkti mobilųjį telefoną LG, juodos spalvos. R. K. sakė, kad telefonas yra ne vogtas, o paimtas už skolą, tvirtino, kad kažkas jam buvo skolingas, tačiau neturėjo pinigų grąžinti, todėl davė telefoną pardavimui. Pasitarę su vyru, nutarė telefoną pirkti. Iš pradžių prašė 150 litų, tačiau nusiderėjo iki 100 litų, nes nebuvo telefono pakrovėjo. Kitą dieną ji su vyru nuvažiavo prie R. K. namų. Tada jos vyras su R. K. kalbėjosi, o ji sėdėjo automobilyje su savo vaiku. Kai nusipirko iš R. K. mobilųjį telefoną LG, ji įsidėjo savo SIM kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), po kiek laiko jai paskambino policijos pareigūnas ir pranešė, kad ji naudojasi vogtu telefonu. Tai sužinoję, tą pačią dieną susitiko su R. K. Geležinkelio gatvėje ir šis jiems sakė pasakyti policijos pareigūnui, jog mobilųjį telefoną pirko iš nepažįstamo vyro. Prašė nesakyti, kad telefoną įsigijo iš R. K., nes šis ir taip turintis problemų. Kitas vaikinas, kuris sėdėjo automobilyje, sakė sakyti, kad telefoną pirko iš jo, nes jis „išsivartys“. To vaikino net nematė, nes automobilio stiklai buvo tamsinti. Pirmą kartą duodama parodymus ji sakė, kad telefoną įsigijo iš nepažįstamo vyro. Tačiau vėliau su vyru davė teisingus parodymus. Jai nemalonu su R. K. turėti reikalų, todėl ir nesakė tiesos iš ko nusipirko telefoną. Kiek yra R. K. mačiusi, šis jai paliko agresyvaus žmogaus įspūdį, nekėlė pasitikėjimo. Ji buvo įspėta ikiteisminio tyrimo pareigūno dėl atsakomybės už melagingus parodymus. Kai R. K. paprašė nesakyti policijos pareigūnui, kad iš jo nusipirko mobilųjį telefoną, policijos pareigūnų ji dar nebuvo apklausta.

Liudytoja A. M. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, nukentėjusiojo taip pat, įvykio metu pastarąjį matė pirmą kartą. Ji dirba UAB „Lietuvos geležinkeliai“ Gubernijos geležinkelio stotyje, budėtoja. 2009 metų gegužės mėnesio pabaigoje, tikslaus laiko nepamena, jai paskambino bendradarbė ir pasakė, kad ateitų pas šią į kabinetą, nes atbėgo kažkoks jaunuolis ir jam reikia padėti, o ši neturinti laiko. Nuėjusi ji jaunuolį kvietė eiti pas ją į darbo patalpas, tačiau šis jai pasakė, kad nenori išeiti į lauką, nes bijo. Įtikinę, kad lauke nieko nėra, jie nuėjo į patalpas kur ji dirba. Tada ji ir iškvietė policijos pareigūnus. Nukentėjusysis jai pasakojo, kad jį vijosi užpuolikai, jis bėgo, jie atėmė mobilųjį telefoną, tačiau jis pabėgo. Ji nepastebėjo jokių sumušimo žymių, tačiau jis buvo labai išsigandęs. Kiek žmonių ir kas tą jaunuolį buvo užpuolę, jaunuolis neminėjo. Nukentėjusysis buvo blaivus. Apie tai, kad buvo sumuštas nesakė. Nepastebėjo, kad tas jaunuolis būtų apsvaigęs nuo psichotropinių vaistų.

Liudytojas A. Š. parodė, kad kaltinamąjį R. K. pažįsta, kaltinamojo T. R. nepažįsta, net nėra šio matęs. 2009 m. gegužės 26 d. vakare ar 27 d. ryte, tiksliai pasakyti negali, jam paskambino R. K. ir pasiūlė pirkti mobilųjį telefoną LG, juodos spalvos. Šis nesakė, kad telefonas yra vogtas. Jei mobilusis telefonas būtų buvęs vogtas, jis nebūtų pirkęs. Su R. K. susitiko Geležinkelio gatvėje. Telefoną nusipirko už 100 litų, nors prašė kiek daugiau. Kainą sumažino, nes mobilusis telefonas buvo be pakrovėjo. Telefonu naudojosi jo žmona K. Š.. Į tą telefoną žmona įsidėjo savo SIM kortelę ir netrukus jai paskambino policijos pareigūnas, kuris ir pranešė, kad telefonas, kuriuo ji naudojasi, yra vogtas. Tada jie tą pačią dieną susitiko su R. K.. Šis prašė policijos pareigūnui pasakyti, kad jie telefoną nusipirko iš nepažįstamo žmogaus. Pirmą kartą duodami parodymus jie su žmona sakė, kad mobilųjį telefoną įsigijo iš nepažįstamo žmogaus, tačiau antrą kartą tyrėjui pasakė tiesą. R. K. jie nebijojo, tiesiog tokius parodymus davė iš draugiškumo. Kai antrą kartą jiems paskambino tyrėjas ir pasakė, kad išaiškėjo naujos bylos aplinkybės ir juos pakvietė pakartotinai duoti parodymus, tada jie davė teisingus parodymus. R. K. tvirtino, kad telefonas yra nevogtas, todėl mintis patikrinti telefono net nekilo. Kai nusipirko telefoną, šis buvo be pakrovėjo ir be SIM kortelės.

Liudytoja J. K. (iki santuokos N.) parodė, kad kaltinamasis T. R. yra buvęs jos klasiokas, o R. K. sutuoktinis. Su nukentėjusiuoju A. G. yra buvę pora. Su A. G. susipažino 2007 m. A. G. pravardė yra „Katinas“. Su R. K. susipažino atsitiktinai. Su T. R. ji kartais susitikdavo pasišnekėti. 2009 metų birželio mėnesio pradžioje, tiksliai laiko nepamena, T. R. jai yra sakęs, kad spardė kažkokį „Katiną“. Kai T. R. pasakojo, kad mušė „Katiną“, šis kalbėjo apie A. G.. Jis sakė, kad „Katinas“ sumuštas, sakė, kad „prispardė“, nes šie susipyko. Dėl ko šie susipyko, ji nežino. Apie jokį telefoną jai niekas net neminėjo. Per apklausą davė kitokius parodymus, nes jai taip liepė sakyti pareigūnas Z. S.. Tada ji dar buvo nepilnametė ir buvo viena namuose, kai pas ją į namus atėjo pareigūnas. Jis sakė, kad ji turi sakyti, jog A. G. užpuolė T. R. ir R. K.. Tyrėjas tvirtino, kad jei ji to nepasakys, R. K. nebus paleistas iš areštinės, kuris tuo metu buvo sulaikytas. Ji bijojo, todėl taip ir pasakė, kaip liepė tyrėjas. Pirmoji apklausa vyko be jos tėvų, tik antros apklausos metu dalyvavo tėvai. Antrą kartą ją apklausė kita tyrėja. Ant pirmojo jos parodymų protokolo mama pasirašė tik tada, kai pas ją į darbą nuvyko tyrėjas Z. S.. Ji rašė skundus dėl tokių tardytojų veiksmų, tačiau skundai buvo atmesti. Ant pirmosios apklausos protokolo mama pasirašė, nes tyrėjas paprašė nuvykęs pas šią į darbą. Mama pažįsta Z. S., jų darbovietės bendradarbiauja. Mama L. S. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytoja R. P. teisme parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK TPK NTS tyrėja. Kaltinamuosius žino tik pagal darbo pobūdį. Šioje byloje ji atliko tyrimą, apklausė liudytojus, įtariamuosius, nukentėjusįjį. Nukentėjusysis A. G. jai papasakojo, kad 2009-05-26 R. K. jam atsiuntė SMS žinutę ir pasiūlė susitikti. Jiems susitikus netoli geležinkelio bėgių, abu nuėjo prie sukrautų geležinkelio gardžių, kur jų laukė T. R.. Ten abu kaltinamieji gėrė alų, o A. G. atsisakė. Tarp jų kilus žodiniam konfliktui, R. K. atėmė iš nukentėjusiojo mobilųjį telefoną, mušė. Ji nebepamena, kuris ir kaip mušė nukentėjusįjį. Kiek pamena nukentėjusysis pasakojo, kad kažkur jį tempė, jam pabėgus – bandė pagauti. Dalyvaujant kaltinamiesiems, jų advokatams ir nukentėjusiajam vyko akistatos. Akistatos metu jokių pastabų niekas nebuvo pareiškę. Liudytoją J. N., šiuo metu jau J. K., apklausė tik papildomoje apklausoje, kurios metu pastaroji pakeitė savo parodymus. J. N. jai pasakojo, kad R. K. ten net nebuvo. Kaltinamasis T. R. pirmosios apklausos metu išsamiai nurodė visas įvykio aplinkybes, tačiau papildomos apklausos metu nurodė, kad su juo buvo ne R. K., o vaikinas, pravarde „Sraigius“. Vienas iš kaltinamųjų sudavė kelis smūgius į ausį, o kitas jį tempė ir vėl mušė. Mobilųjį telefoną iš A. G. atėmė R. K. ir padavė T. R.. Apklausų metu A. G. jai pasakojo, o ji rašė jo parodymus. Kaltinamasis T. R. pirmoje apklausoje puikiai nurodė visas aplinkybes, viską papasakojo, įvykio vietoje viską aiškiai ir tiksliai parodė. Apklausos metu ir parodymų patikrinimo įvykio vietoje dalyvavo T. R. advokatas. Po pirmųjų parodymų davimo, T. R. raštiškai kreipėsi į prokuratūrą, kad jį apklaustų pakartotinai. Skambučių analizę atliko tyrėjas Z. S.. Šios analizės metu buvo nustatyta, kad į pagrobtą telefoną buvo skambinta, į telefoną buvo įdėta R. K. mobiliojo telefono SIM kortelė. Prieš atlikdama papildomą nukentėjusiojo apklausą, ji buvo susipažinusi su pirminiais jo parodymais. A. G. teigė, kad pirmoje apklausoje jis pamelavo, nes bijojo, kad kaltinamieji jo nesumuštų. Nukentėjusysis jai tada ir pasakė abiejų jį užpuolusių vaikinų pavardes. Antros apklausos metu parodymų nukentėjusysis nekeitė, tik pasakė, kas jį užpuolė. J. N. antros apklausos metu dalyvavo jos mama, o tyrėjas Z. S. antros apklausos metu nedalyvavo. Ji nepamena, kad T. R. jai būtų nurodęs kur būtų galima rasti tą vaikiną, pravarde „Sraigius“. Liudytoja J. N. apklausos metu nurodė R. K. du telefonų numerius, o T. R. nurodė vieną telefono numerį. Ji nepamena, kad kai buvo atėjusi pas kaltinamąjį R. K. į Šiaulių tardymo izoliatorių, šis jai būtų sakęs, kad „Sraigius“ yra gretimoje kameroje.

Liudytojas Z. S. teismui parodė, kad jis dirba Šiaulių apskrities VPK TPK NTS tyrėju. Kaltinamuosius žino tik pagal darbo pobūdį. Pirminės apklausos metu jis apklausė nukentėjusįjį A. G.. Nepamena ar apklausė įtariamuosius. 2009-05-26 vakare, tikslaus laiko pasakyti negali, paskambino Šiaulių apskrities VPK budėtojas ir pranešė, kad įvykdytas plėšimas. Po kiek laiko atvežė nukentėjusįjį A. G., kuris jam nurodė, kad eidamas pagal geležinkelio bėgius, Gubernijos geležinkelio stoties link, kai prie sukrautų bėgių ši užpuolė du nepažįstami vaikinai ir sumušė. A. G. nurodė, kad užpuolusių vaikinų nėra matęs, nepažįsta. Be to, A. G. pasakojo, kad tie du vaikinai siūlė išgerti alaus, tačiau jam atsisakius, atėmė mobilųjį telefoną ir pradėjo mušti. Liudytoją J. N. jis apklausinėjo pirminės apklausos metu. Tą dieną, kai buvo sulaikytas R. K., jis nurodė, kad reikia apklausti liudytoju J. N.. Nuvažiavus pas ją į namus, ji buvo viena. Jis pas ją nuvyko kartu su tyrėju G. J.. Kadangi pažįsta jos mamą L. S., pastarajai paskambino ir pasakė, kad reikia apsiklausti jos dukrą. L. S. negalėjo palikti darbo vietos, nes užima atsakingas pareigas Gubernijos geležinkelių stotyje, todėl pasakė, kad galima apklausti jos dukrą ir apklausos protokolą atvežti jai į darbą pasirašyti. Liudytoja taip pat sutiko duoti parodymus nedalyvaujant jos mamai. Tuomet J. N. papasakojo viską. Tuo metu T. R. slapstėsi ir ji jiems pažadėjo T. R. paskambinti ir paklausti kur šis yra. Kai baigė apklausą, nuvažiavo pas jos mamą. Ši perskaitė apklausos protokolą ir paskambino dukrai, paklausė ar jame taip ir užrašyta, kaip ji ir pasakojo. L. S. pasirašė ant apklausos protokolo. Po kiek laiko paskambino pati J. N. ir pasakė, kad T. R. yra pas R. K. namuose. Ten nuvažiavę, jie sulaikė T. R.. Liudytoja geranoriškai davė parodymus. Už melagingus parodymus ji buvo įspėta. J. N. pasakojo, o jis rašė. T. R. parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, jis dalyvavo, tačiau buvo tik vairuotojas, juos nuvežė į įvykio vietą. Kaltinamojo advokatas dalyvavo. T. R. viską išsamiai nurodė. Visi tyrėjų veiksmai visuose tyrimuose buvo teisėti. Tyrimo metu jis išsiaiškino, kad A. G. mobiliuoju telefonu naudojasi K. Š., kuri nurodė, kad mobilųjį telefoną ji ir jos vyras įsigijo iš nepažįstamo vaikino, tačiau vėliau nurodė, kad A. G. mobilųjį telefoną nusipirko iš R. K.. K. Š. ir jos vyras A. Š. teigė, kad pirmųjų apklausų metu melavo tik dėl savo pačių saugumo, bijojo R. K.. Jie teigė, kad prieš atvežant į policijos nuovadą mobilųjį telefoną, buvo susitikę su R. K., kuris jų prašė nesakyti, kad mobilųjį telefoną įsigijo iš jo. J. N. apklausos metu nurodė, kad su nukentėjusiuoju A. G. ji draugavo, buvo pora. Jei gerai pamena, ji pasakojo, kad T. R. nuėjo, o R. K. pasiliko pasikalbėti su nukentėjusiuoju. Netrukus po įvykio, į nukentėjusiojo A. G. mobilųjį telefoną buvo įdėta R. K. naudojama SIM kortelė. K. Š., J. N. buvo nurodžiusios kokiais telefono numeriais naudojasi R. K.. Kai pas jį atvežė nukentėjusįjį A. G., šis buvo išsigandęs, veidas buvo sutinęs. J. N. papildomos apklausos metu jis nedalyvavo, tačiau buvo tik labai trumpam įėjęs į tą kabinetą. Žodžių „jei ne šioje, tai kitoje byloje aš suėsiu K.“ jis tikrai nevartojo. Prieš R. K. atpažinimą nukentėjusysis į kabinetą, kuriame sėdėjo R. K., nebuvo įėjęs ir jo nematė. Iki atpažinimo A. G. neturėjo galimybės R. K. pamatyti. T. R. neliepė sakyti, kad vietoje vaikino, pravarde „Sraigius“ buvo R. K.. L. S. tikrai skambinosi dukrai, kai jai nuvežė dukros apklausos protokolą. Nesupranta, kodėl šiandien liudytoja tvirtina, kad jai neskambino. J. N. pirmos apklausos protokolą ji tikrai skaitė. L. S. dukros apklausos protokolą tikrai skaitė, nesakė, kad jo rašto neįskaito.

Liudytoja L. S. teismui parodė, kad kaltinamasis T. R. buvo jos dukros J. N. klasiokas. Tyrėją Z. S. pažįsta pagal darbo pobūdį, nes jų darbovietės bendradarbiauja. Kai dukra J. N. buvo apklausiama antrą kartą, ji girdėjo kaip tyrėjas Z. S. sakė maždaug taip: „jei ne šioje, tai kitoje byloje jis vis tiek sėdės“. Antroje apklausoje kai buvo apklausiama dukra, ji dalyvavo. Tiksliai ištartų jo žodžių nebepamena. Pirmoje apklausoje ji nedalyvavo. Prieš apklausdamas jos dukrą, tyrėjas Z. S. jai paskambino ir paprašė, kad dalyvautų, tačiau ji negalėjo išvykti iš darbo ir todėl leido apklausti dukrą jai nedalyvaujant . Po apklausos Z. S. jai atvežė į darbą surašytą protokolą ir jo prašymu ji pasirašė. Kadangi raštas buvo neįskaitomas, ji beveik ten nieko neperskaitė. Pats Z. S. jai šiek tiek paskaitė esmę ir ji pasirašė, nes pasitikėjo Z. S., negalvojo, kad kažkas gali būti ne taip. Kai atvežė apklausos protokolą, ji dukrai neskambino ir neklausė ar ši taip pasakojo, kaip protokole parašyta. Tyrėjų prašymu ji pasirašė, kad toje apklausoje dalyvavo. Kai po darbo grįžo į namus, jos dukra verkė, sakė, kad prišnekėjo kažkokių nesąmonių, nes norėjo, kad R. K. paleistų iš areštinės. Dukra yra įsimylėjusi R. K., todėl viską būtų padariusi, kad tik jos mylimąjį išleistų į laisvę. Žino, kad su nukentėjusiuoju A. G. dukra draugavo kaip draugai, tačiau nežino, ar jie buvo pora. Nepamena ar jos dukra būtų sakiusi, kad davė kokius parodymus T. R. atžvilgiu, kad T. R. paleistų iš areštinės.

Liudytoja A. G. teisme parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Nukentėjusysis A. G. yra jos sūnus. Apie šį įvykį žino, kad 2009-05-06 vakare jos sūnui einant nuo Vijolių vidurinės mokyklos link namų, jis buvo sumuštas ir iš jo atėmė mobilaus ryšio telefoną. Jam sugrįžus į namus, matė, kad jo veidas sumuštas, ausis mėlynos spalvos, kairysis galvos šonas buvo mėlynas. Sūnus buvo blaivus. Kiek vėliau tą vakarą į namus atvažiavo policija ir išsivežė jos sūnų ir vyrą, nes policijos pareigūnai mėgino sulaikyti įtariamuosius. Jos sūnus į Angliją dirbti išvyko 2010-02-19. Būdamas Anglijoje jis pamėtė savo pasą, todėl negali sugrįžti į Lietuvą. Ten jis bus dar tiek, kol užsidirbs pinigų ir pasidarys naują pasą. Kai susisiekė su sūnumi, šis sakė, kad sutinka, kad byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant. Kiek jai žinoma, užpuolikų buvo du ar trys. Sūnus pasakojo, kad jie prie jo priėjo, kažko paprašė, sūnus atsakė ir iš karto jam sudavė kelis smūgius į galvą. Sūnus sakė, kad iš matymo užpuolikus pažintų, todėl policijos pareigūnai jį ir buvo išsivežę tą patį vakarą, kad atpažintų, jei ką nors sulaikys. Užpuolikai incidento metu buvo girti. Sūnus apie vykstančius teismo posėdžius žino, nes apie juos ji jam asmeniškai pasakė. Sūnus jai sakė, kad savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnams palaiko ir sutinka, kad teismas nagrinėtų bylą jam nedalyvaujant. Nepamena, kad sūnus jai būtų minėjęs užpuolikų vardus, tik sakė, kad teismas išsiaiškins kas yra dėl šio įvykio kaltas. Nesakė ir apie tai, kad yra draugavęs su J. N..

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame fiksuota ir aprašyta Gubernijos geležinkelio stoties teritorija, adresu Bielskio g. 30, Šiauliai, kurioje buvo padarytas nusikaltimas (I t., b.l. 36-39).

Pagrobtojo mobilaus ryšio telefono „LG KU 580“ analize pagal IMEI kodą, kurios metu nustatyta, kad į pagrobtąjį telefoną buvo įdėtos šios kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) (nustatyta, kad tai įtariamojo R. K. telefono numeris), (duomenys neskelbtini) (nustatyta, kad tai įtariamojo T. R. telefono numeris) ir (duomenys neskelbtini) (nustatyta, kad liudytojos K. Š. telefono numeris) (I t., b.l. 44).

Mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklausė nukentėjusiajam A. G., išklotinių analize, kurios metu nustatyta, kad įtariamasis R. K. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nukentėjusysis A. G., 2009-05-26 prieš plėšimą tarpusavyje bendravo SMS žinutėmis nuo 17:12:09 iki 18:33:12 val. Viso R. K. parašė 22 vnt SMS žinučių, o A. G. 17 vnt. SMS žinučių (I t., b.l. 48-52).

Daiktų pateikimo protokolu, kuriame fiksuota, kaip liudytoja K. Š. savo iniciatyva pateikė mobilaus ryšio telefoną „LG KU580“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos korpusu (I t., b.l.53).

Daiktų apžiūros protokolu, kuriame fiksuota mobilaus ryšio telefono LG KU 580 apžiūra (I t., b.l. 54-56).

Daiktų apžiūros protokolu, kuriame fiksuota, kaip nukentėjusysis A. G. savo iniciatyva pateikė mobilaus ryšio telefono LG KU 580 gamyklinę pakuotę (I t., b.l. 57).

Daiktų apžiūros protokolu, kuriame fiksuota mobiliojo ryšio telefono LG KU580 gamyklinės pakuotės apžiūra (I t., b.l.58).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame fiksuota, kaip nukentėjusysis A. G. iš 4 jam pateiktų asmenų nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 2 esantį R. K., kaip asmenį, kuris su iš matymo pažįstamu jaunuoliu panaudojo prieš jį fizinį smurtą, tai yra būtent šis jaunuolis trenkė jam į veido sritį du kartus, o kitas jaunuolis trenkė jam du kartus į ausį ir iš jo pagrobė mobilaus ryšio telefoną (I t., b.l. 66-68).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame fiksuota, kaip nukentėjusysis A. G. iš jam pateiktų 4 asmenų nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 2 esantį T. R., kuris kartu su R. K. panaudojo prieš jį fizinį smurtą, tai yra T. R. trenkė jam su kartus į ausį, o Romualdas trenkė du kartus į veido sritį bei pagrobė iš jo mobilaus ryšio telefoną (I t., b.l. 69-70).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame fiksuota, kaip liudytojas A. Š. iš jam pateiktų 4 asmenų nuotraukų atpažino Nuotraukoje Nr. 2 esantį R. K., kaip asmenį, kuris jam pardavė mobilaus ryšio telefoną LG KU 580 už 100 Lt (I t., b.l. 71-73).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame fiksuota, kaip liudytoja K. Š. iš jau 4 asmenų nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 3 esantį R. K., kaip asmenį, kuris jai su vyru pardavė mobilaus ryšio telefoną LG KU 580 už 100 Lt (I t., b.l.77-76).

Specialisto išvada Nr. G 740/09(04), kurioje nurodyta, jog A. G. padaryta kraujosruva kairės ausies kaušelyje. Rastas sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, padarytas buku kietu daiktu. A. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (I t., b.l.85).

Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame fiksuota, kaip įtariamasis T. R., dalyvaujant advokatui, paaiškino kaip R. K. pačiupo iš peties A. G., paėmė iš A. G. rankų telefoną ir perdavė jam, po to R. K. tempė už peties nukentėjusįjį A. G., o jis tempimo metu sudavė nukentėjusiajam du smūgius kumščiu į ausį, po to R. K. tris kartus trenkė A. G. į veido sritį (I t., b.l. 124-127).

Akistatos protokolu, kuriame užfiksuota, jog suvedus į akistatą nukentėjusįjį A. G. ir įtariamąjį R. K., jie patvirtino savo parodymus (I t., b.l. 104-105).

Akistatos protokolu, kuriame užfiksuota, jog suvedus į akistatą nukentėjusįjį A. G. ir įtariamąjį T. R., jie patvirtino savo parodymus (I t., b.l. 111-112).

Kaltinamasis T. R. teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog begeriant Gubernijos geležinkelio stoties teritorijoje ir atėjus nukentėjusiajam, tarp nukentėjusiojo ir jo kilo žodinis konfliktas ir jis pagriebęs nukentėjusįjį už peties trenkė kelis kartus į ausį, nukentėjusįjį gaudė, o nepagavęs grįžo į įvykio vietą ir ten pamatė ant žemės gulintį nukentėjusiojo mobilųjį telefoną „LG KU 580“, kurį pasiėmė. Tačiau kaltinamasis T. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis su R. K., panaudodami fizinį smurtą, pagrobė iš A. G. mobilaus ryšio telefoną. Šiuos savo parodymus T. R. patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, dalyvaujant advokatui, t.y. T. R. parodė vietą, paaiškino būdą, kaip jie su R. K. pavartojo fizinį smurtą prieš A. G. ir pagrobė mobilaus ryšio telefoną. Vėliau tyrimo metu kaltinamasis T. R. parodymus pakeitė, paaiškindamas, jog nusikaltimą jis įvykdė ne su R. K., o su pažįstamu, pravarde „Sraigius“, kurio anketinių duomenų nenurodė. Pirminius parodymus jis davė verčiamas policijos pareigūnų, tačiau šią jo užimtą poziciją paneigia tai, kad tiek apklausos metu, tiek parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, dalyvavo advokatas. Kaltinamasis R. K. kaltu teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusįjį A. G. jis pažinojo, o policija norėjo su juos susidoroti ir pasinaudojo nukentėjusiuoju A. G.. Apklausus teisme tyrėjus, nepasitvirtino, kad pirminius parodymus T. R. davė verčiamas policijos pareigūnų, kad T. R. nurodė, kur ieškoti asmenį pravarde „Sraigius“ ir kad policija su R. K. norėjo susidoroti ir pasinaudojo nukentėjusiuoju A. G.. Liudytoja R. P. parodė, kad kaltinamasis T. R. pirmosios apklausos metu išsamiai nurodė visas įvykio aplinkybes, tačiau papildomos apklausos metu nurodė, kad su juo buvo ne R. K., o vaikinas, pravarde „Sraigius“, tačiau apklausų metu apie jį jai nėra sakęs. Mobilųjį telefoną iš A. G. atėmė R. K. ir padavė T. R.. Kaltinamasis T. R. pirmoje apklausoje puikiai nurodė visas aplinkybes, viską papasakojo, įvykio vietoje viską aiškiai ir tiksliai parodė. Liudytojas Z. S. parodė, kad netrukus po įvykio, į nukentėjusiojo A. G. mobilųjį telefoną buvo įdėta R. K. naudojama SIM kortelė. K. Š., J. N. buvo nurodžiusios kokiais telefono numeriais naudojasi R. K. ir T. R.. Kai pas jį atvežė nukentėjusįjį A. G., šis buvo išsigandęs, veidas buvo sutinęs. Prieš R. K. atpažinimą nukentėjusysis į kabinetą, kuriame sėdėjo R. K., įėjęs nebuvo ir jo nematė. Iki atpažinimo A. G. neturėjo galimybės R. K. pamatyti. Liudytoja R. P. parodė, kad nukentėjusysis A. G. jai papasakojo, kad 2009-05-26 R. K. jam atsiuntė SMS žinutę ir pasiūlė susitikti. Jiems susitikus netoli geležinkelio bėgių, abu nuėjo prie sukrautų geležinkelio gardžių, kur jų laukė T. R.. Ten abu kaltinamieji gėrė alų, o A. G. atsisakė. Tarp jų kilus žodiniam konfliktui, R. K. atėmė iš nukentėjusiojo mobilųjį telefoną, jį mušė. Nukentėjusysis pasakojo, kad jį tempė, jam pabėgus – bandė pagauti. A. G. teigė, kad pirmoje apklausoje jis nesakė pilnai visų aplinkybių, nes bijojo kaltinamųjų. Nukentėjusysis tada ir pasakė abiejų jį užpuolusių vaikinų pavardes.

Kaltinamojo T. R. parodymai vertintini kaip siekimas padėti išvengti atsakomybės R. K., o R. K. duodami parodymai apie jam pareikštų kaltinimų dėl plėšimo ir poveikio liudytojams faktines aplinkybes, nėra nuoširdūs ir jis vengia teismui sakyti tiesą, siekdamas atriboti save nuo įvykių, ir jie vertintini kaip siekimas sušvelninti savo padėtį, kaip jo gynybinė versija, neigiant, kad įvykdė nusikaltimus, prieštarauja kitai bylos medžiagai. Tačiau objektyvi tiesa, kurios visais būdais vengia R. K., atsispindi nukentėjusiojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtinančių liudytojų A. M., R. P., Z. S., A. G., K. Š. ir A. Š. parodymuose, ir įrodoma baudžiamosios bylos medžiaga. Teisiamojo posėdžio metu dėl objektyvių priežasčių nepavyko apklausti nukentėjusiojo A. G., kadangi jis išvykęs į užsienį ir dėl objektyvių priežasčių negali artimiausiu metu grįžti į Lietuvą. Teismo nuomone apginti nukentėjusiojo interesus galima nagrinėjant byla ir jam nedalyvaujant. Tačiau byloje be nukentėjusiojo A. G. galima išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, nes yra pakankamai tiesioginių ir netiesioginių įrodymų kurių visuma ir loginė seka patvirtina, jog T. R. ir R. K. įvykdė plėšimą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti asmens parodymo atpažinimai iš nuotraukų, kurių metu nukentėjusysis A. G. atpažino R. K. ir T. R. kaip asmenis, kurie panaudojo fizinį smurtą – T. R. trenkė jam du kartus į ausį, o R. K. trenkė du kartus į veido sritį ir pagrobė iš jo mobilaus ryšio telefoną.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusysis A. G. ir kaltinamieji tyrimo metu buvo suvesti į akistatas, kurių metu nukentėjusysis laikėsi savo parodymų ir patvirtino, kad jį sumušė ir apiplėšė būtent R. K. ir T. R.. Kaltinamieji akistatų metu turėjo realią galimybę užduoti klausimus nukentėjusiajam A. G. ir šalinti parodymuose esančius prieštaravimus. Nukentėjusysis A. G. ikiteisminio tyrimo metu davė objektyvius ir teisingus parodymus, nes juos patvirtina kiti objektyvūs įrodymai ir tai teisme patvirtino liudytojai R. P. ir Z. S.. Pirmos apklausos metu A. G. nurodė, kad jį apiplėšė nepažįstami vaikinai. Vėliau nukentėjusysis A. G. nurodė, kad jį apiplėšė R. K. ir T. R. ir paaiškino, kad pirmos apklausos metu jis bijojo pasakyti, kad jį apiplėšė būtent R. K. ir T. R., nes bijojo būti sumuštas kaltinamųjų. Tokie parodymai yra logiškai paaiškinami tuo, kad pirmos apklausos metu nukentėjusysis A. G. davė parodymus iš karto po nusikaltimo, išsigandęs, sumuštas, todėl jo apklausa nebuvo tiksli. Po to A. G. paaiškino visas nusikaltimo padarymo aplinkybes. Jo parodymus patvirtina ir specialisto išvada, kurioje konstatuoti padaryti sužalojimai – kraujosruva kairės ausies kaušelyje, rastas sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, padarytas buku kietu daiktu, A. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiojo A. G. parodymai iš esmės sutapo su kaltinamojo T. R. pirminiais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Prieš nusikaltimą nukentėjusysis A. G. ir R. K. susirašinėjo sms žinutėmis, tą patvirtino nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefono išklotinių analizė. Taip pat į nukentėjusiojo pagrobtą telefoną iš karto po nusikaltimo buvo įdėtos kaltinamojo R. K. ir kaltinamojo T. R. SIM kortelės, po to įdėta liudytojos K. Š. SIM kortelė. Liudytoja K. Š. parodė, kad jos vyrui paskambino R. K. ir pasiūlė pirkti mobilųjį telefoną LG, juodos spalvos, ir jie pasitarę su vyru, nutarė telefoną pirkti, o nusipirkus telefoną jau vėliau paskambino policijos pareigūnas ir pranešė, kad ji naudojasi vogtu telefonu. Tą pačią dieną ji susitiko su R. K. ir šis jai pasakė pasakyti policijos pareigūnui, jog mobilųjį telefoną pirko iš nepažįstamo vyro. Prašė nesakyti, kad telefoną įsigijo iš R. K., nes šis ir taip turintis problemų. Tą patį patvirtino ir liudytojas A. Š.. Tai taip pat patvirtina kaltinamųjų kaltę, nes priešingu atveju R. K. nebuvo jokios priežasties prašyti liudytojų K. Š. ir A. Š., kad šie sakytų, kad jie įsigijo telefoną ne iš jo. Liudytojas A. Š. atpažino R. K., kaip asmenį, kuris jam pardavė mobilaus ryšio telefoną LG KU 580 už 100 Lt. Liudytoja K. Š. atpažino R. K., kaip asmenį, kuris jai su vyru pardavė mobilaus ryšio telefoną LG KU 580 už 100 Lt. Kaltinamojo R. K. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 233 str. 1 d. LR BPK 78 straipsnyje yra apibrėžta liudytojo sąvoka: „Kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis žino kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių“. Kaltinamasis R. K. žinojo, kad policija nustatė, jog pagrobtuoju telefonu naudojasi K. Š. ir žinojo, kad policija kviesis ją ir A. Š. apklausai išsiaiškinti telefono įsigijimo aplinkybes. Tą žinodamas ir suvokdamas jis prašė K. Š. ir A. Š. nesakyti policijai, kad mobiliojo ryšio telefoną ji įsigijo iš jo, o iš nepažįstamo asmens. LR BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyti objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai apima poveikį bet kokia forma paveikti liudytoją ar nukentėjusįjį, kad šie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus. Tokia veika yra siekiama, kad baudžiamojoje byloje atsirastų neteisinga informacija. Pagal byloje surinktus įrodymus, būtent tokios liudytojų K. Š. ir A. Š. poveikio aplinkybės ir buvo nustatytos: nurodydamas K. Š. ir A. Š. kaltinamasis siekė paveikti liudytojus, kad šie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus apie 2009-05-26 plėšimo aplinkybes.

Liudytoja A. M. patvirtino, kad jai darbe paskambino bendradarbė ir pasakė, kad ateitų pas ją į kabinetą, nes atbėgo į geležinkelio stoties budinčią dalį kažkoks jaunuolis ir jam reikia padėti. Nuėjusi ji jaunuolį kvietė eiti pas ją į darbo patalpas, tačiau šis jai pasakė, kad nenori išeiti į lauką, nes bijo. Įtikinę, kad lauke nieko nėra, jie nuėjo į patalpas kur ji dirba. Nukentėjusysis jai pasakojo, kad jį vijosi užpuolikai, kurie atėmė mobilųjį telefoną, tačiau jis pabėgo. Jaunuolis buvo labai išsigandęs. Liudytoja A. G. patvirtino, kad nukentėjusiajam A. G., t.y. jos sūnui sugrįžus į namus, matė, kad jo veidas sumuštas, ausis mėlynos spalvos, kairysis galvos šonas buvo mėlynas. Sūnus pasakojo, kad kaltinamieji prie jo priėjo, kažko paprašė, sūnus atsakė ir iš karto jam sudavė kelis smūgius į galvą, pagrobė telefoną.

Liudytoja J. K. (iki santuokos N.) tyrimo metu davė parodymus, kurie sutapo su nukentėjusiojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir pirminiais T. R. parodymais. Tačiau ši liudytoja dar tyrimo metu pakeitė savo parodymus, nurodydama, kad melavo ir tai paaiškinama tuo, kad ji bendravo su R. K., dabar ji yra jo šeimos narys, todėl siekia padėti R. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Liudytojų L. S. ir J. K. parodymai baudžiamosios bylos eigoje iš esmės nėra nuoseklūs, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, be to jų nepatvirtina rašytiniai įrodymai, esantys baudžiamosios bylos medžiagoje ir ištirti teismo posėdyje. Be to J. K. (iki santuokos N.) šiuo metu yra kaltinamojo R. K. žmona, buvusi T. R. klasiokė, savo ruožtu L. S. yra J. K. (iki santuokos N.) motina, dėl ko jų parodymai duodami kaltinamojo R. K. naudai. Teisme liudytoja J. K. (iki santuokos N.) parodė, kad A. G. pravardė yra „Katinas“. T. R. jai yra sakęs, kad spardė „Katiną“ , tai yra kalbėjo apie A. G.. Jis sakė, kad „Katinas“ sumuštas, sakė, kad „prispardė“, nes jie susipyko. LR Baudžiamojo proceso kodekso 186 str. penkta dalis nurodo, kad jaunesnio kaip aštuoniolikos metų liudytojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas, tačiau tai nėra imperatyvi norma, todėl 17 metų J. N. apklausta nedalyvaujant jos atstovei, bet suderinus su ja apie jos apklausą, yra teisėtas ir nepažeidžia LR Baudžiamojo proceso kodekso normoms.

Teisiamojo posėdžio metu buvo apklausti tyrėjai R. P. ir Z. S.. Liudytoja R. P. patvirtino, kad tyrimo metu nukentėjusysis A. G. savo noru, niekieno neverčiamas davė parodymus, jog R. K. ir T. R. jam smūgiavo ir pagrobė iš jo mobilaus ryšio telefoną. Akistatų metu su kaltinamaisiais nukentėjusysis patvirtino savo parodymus. Pirmos apklausos metu įteikus pranešimą apie įtarimą T. R. papasakojo viską, ką padarė su R. K.. Liudytoja nurodė mananti, jog T. R. bijojo R. K. ir dėl to pakeitė parodymus. Liudytoju apklaustas Z. S. parodė, kad jis atliko pirminę nukentėjusiojo apklausą. Pirmos apklauso metu nukentėjusysis parodė, kad jį užpuolė du nepažįstami jaunuoliai, sumušė ir atėmė telefoną. Nukentėjusysis nurodė įvykio vietą, kuri buvo apžiūrėta. Liudytoja K. Š. pasakė, kad ji pirko telefoną iš R. K., kuris prašė K. Š. nesakyti policijos darbuotojams, kad iš jo pirko telefoną. Apklausdamas liudytoja J. N. (K.), jis gavo informacijos, kad ji draugauja su R. K., pasakė jo telefoną, parodė įvestą jo telefono numerį telefono knygutėje. Po to J. N. (K.) nurodė kaip rasti T. R.. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad R. K. ir T. R. SIM kortelės buvo įdėtos į pagrobtą telefoną iš karto po nusikaltimo.

Tokiu būdu, vertinant liudytojų K. Š., A. Š. parodymus, bei priimant juos kaip teisingus, įrodoma kaltinamojo R. K. kaip nusikaltimo dėl poveikio liudytojams tiesioginio vykdytojo nusikalstama veika, nes šiuo atveju liudytojų K. Š. bei A. Š. parodymai logiškai siejasi su faktinėmis aplinkybėmis ir jas ne tik patvirtina, bet ir logiškai papildo. Tokius faktus atskleidžia byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai. Todėl teismas visumos įrodymų pagrindu teigia, kad liudytojai K. Š. bei A. Š. kaltinamojo R. K. neapkalba.

Liudytojų K. Š., A. M., A. Š., R. P., Z. S., L. S., A. G. parodymai yra iš esmės nuoseklūs, detalūs, atitinka faktines bylos aplinkybes, be to juos patvirtina rašytiniai įrodymai esantys baudžiamosios bylos medžiagoje ir ištirti teismo posėdyje. Be to, liudytojai parodymus tyrimo metu davė būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir prisiekę. Netikėti liudytojų parodymais nėra pagrindo.

Kaltinamieji turi teisę pasirinkti sau naudingus nustatytų byloje aplinkybių interpretavimus, tačiau jų pasirinktų versijų nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai.

Baigus įrodymų tyrimą teisme, nei kaltinamieji, nei jų gynėjai nepateikė teismui pašymų papildyti įrodymų tyrimą. Visi ikiteisminio tyrimo metu pateikti skundai buvo išnagrinėti ir jų sprendimai kaltinamųjų nebuvo apskųsti.

Visų surinktų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis T. R. ir R. K. veikdami kartu, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. G., pagrobė svetimą, A. G. priklausantį, turtą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio pirmoje dalyje, o R. K. darė poveikį liudytojams K. Š. ir A. Š., siekdamas, kad šie duotų melagingus parodymus, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio pirmoje dalyje. Nusikaltimai įrodyti.

Skiriant bausmę T. R. atsižvelgiama į tai, kad jis anksčiau keturis kartus teistas, teistumas neišnykęs (I t., b.l. 174-181), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (I t., b.l. 192-195), pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų iš šeimos, kaimynų, kitų institucijų nėra gauta (I t., b.l. 196), padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, numatytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnyje, lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnis numato, jog asmuo, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo įvykdymą, jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas, padaro naują tyčinį nusikaltimą, tai laikoma nusikaltimų recidyvu, o sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio pirma dalimi jam už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, todėl jam skirtinas laisvės atėmimas, artimesnis minimaliam sankcijoje nustatytam terminui, nes bausmės tikslas gali būti pasiektas tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nėra pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio pirma, ketvirta, devinta dalimis, taikant bausmių dalinio sudėjimo būdą, paskirta bausmė subendrintina su 2009-08-04 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

Skiriant bausmę R. K. atsižvelgiama į tai, kad jis anksčiau tris kartus teistas, teistumas neišnykęs, nekartą baustas administracine tvarka (II t., b.l. 23-50), pagal gyvenamąją vietą policijos įstaigoje charakterizuojamas neigiamai (II t., b.l. 33), registruotas darbo biržoje (II t., bl. 52), padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių, kita apysunkių nusikaltimų kategorijoms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnyje, lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė dėl plėšimo yra ta, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnis numato, jog asmuo, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo įvykdymą, jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas, padaro naują tyčinį nusikaltimą, tai laikoma nusikaltimų recidyvu, o sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio pirma dalimi jam už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, todėl jam skirtinas laisvės atėmimas, artimesnis sankcijoje nustatytam termino vidurkiui, nes bausmės tikslas gali būti pasiektas tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar skirti kitą bausmės rūšį nėra pagrindo.

Paskirtosios bausmės subendrintinos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pirmą, ketvirtą dalį – taikytinas bausmių dalinio sudėjimo būdas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio pirma, ketvirta, devinta dalimis, taikant bausmių dalinio sudėjimo būdą, paskirta bausmė subendrintina su 2009-09-09 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

Į bausmės laiką T. R. įskaitytinas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2009-06-17 iki 2009-06-18.

Į bausmės laiką R. K. įskaitytinas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2009-06-17 iki 2009-06-18.

T. R. ir R. K. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – naikintinos, suimant teismo salėje.

Nukentėjusysis A. G. pareiškė civilinį ieškinį 510 Lt turtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiajam buvo grąžintas pagrobtas telefonas, tačiau be SIM kortelės, civilinis ieškinys tenkintinas dalinai iš kaltinamųjų T. R. ir R. K. solidariai priteisiant atlyginti 10 Lt turtinę žalą nukentėjusiajam A. G., už SIM kortelę. Ši žala padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamųjų veiksmais, jos dydis patvirtinamas byloje esančia medžiaga.

Nuosavybės teisės į turtą neapribotos.

Daiktiniai įrodymai: CD kompaktinis diskas su užfiksuota informacija apie įeinančius ir išeinančius skambučius – paliktini byloje; telefonas LG KU 580 ir telefono gamyklinė pakuotė, grąžintas nukentėjusiajam A. G. – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas jo neribotai nuosavybei; telefonas „Samsung X700“ ir SIM kortelė perduoti saugojimui Pravieniškių 1 – iesiems pataisos namams, įpareigojant grąžinti telefoną T. R., jam atlikus bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297-299, 301-303 straipsniais,

nusprendė:

T. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems metams).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pirma, ketvirta, devinta dalimis, taikant bausmių dalinio sudėjimo būdą, paskirtą bausmę subendrinti su 2009-08-04 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2010-09-01.

Į bausmės laiką T. R. įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2009-06-17 iki 2009-06-18 ir bausmės laiką, atliktą pagal 2009-08-04 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendį.

R. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1d. ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems metams) 6 (šešiems) mėnesiams.

R. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 str. 1d. ir nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pirmą, ketvirtą dalis, taikant bausmių dalinio sudėjimo būdą pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirtą bausmę subendrinti su 2009-09-09 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pirmą, ketvirtą, devintą dalis, taikytinas iš dalies sudedant bausmes būdas, pridedant dalį švelnesnės bausmės ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2010-09-01.

Į bausmės laiką R. K. įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2009-06-17 iki 2009-06-18 ir bausmės laiką, atliktą pagal 2009-09-09 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Priteisti iš T. R. ir R. K. solidariai atlyginti 10 Lt žalą nukentėjusiajam A. G..

T. R. ir R. K. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į suėmimą.

Daiktinius įrodymus: CD kompaktinį diską su užfiksuota informacija apie įeinančius ir išeinančius skambučius – palikti byloje; telefoną LG KU 580 ir telefono gamyklinę pakuotę, grąžintą nukentėjusiajam A. G. – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti jo neribotai nuosavybei; telefoną „Samsung X700“ ir SIM kortelė, perduoti saugojimui Pravieniškių 1 –iesiems pataisos namams – įpareigoti grąžinti telefoną T. R., jam atlikus bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo, o suimtiems nuteistiesiems nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.